Civilinė byla Nr. e2-420-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lensona“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“ (toliau – nemokumo administratorė).
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Lensona“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
3. Pareiškėjas E. S. pareiškė prašymą, kuriuo prašė jį įtraukti į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Lensona“ kreditorių sąrašą su 44 080 Eur finansiniu reikalavimu.
4. Nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. tarp LUAB „Verslo link“ ir E. S. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo suteikti LUAB „Verslo link“ paskolą, pervedant lėšas į LUAB „Lensona“ banko sąskaitą. Pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas pervedė 44 080 Eur į LUAB „Lensona“ sąskaitą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1256-661/2022 pripažino negaliojančia LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ab initio (nuo pradžios), taikė vienašalę restituciją ir grąžino LUAB „Lensona“ butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 305/598 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbiami) (toliau – turtas). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal LUAB „Verslo link“ apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-768-798/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį paliko nepakeistą; nutartyje konstatavo, kad nenustatyta, jog E. S. pinigų pervedimai LUAB „Lensona“ buvo atlikti už turtą, pateikti pinigų pervedimus patvirtinantys dokumentai gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
6. LUAB „Verslo link“ 2023 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad jo atlikti mokėjimai LUAB „Lensona“ teismų nebuvo užskaityti kaip LUAB „Verslo link“ atlikti mokėjimai už turtą, todėl dėl pervestų lėšų grąžinimo nurodė kreiptis į LUAB „Lensona“.
7. Pasak pareiškėjo, byloje nebuvo ginčo, kad jis į LUAB „Lensona“ sąskaitą pervedė 44 080 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, jog šis mokėjimas teismų sprendimais nebuvo įskaitytas kaip atliktas LUAB „Verslo link“ pagal paskolos sutartį, laikytina, kad 44 080 Eur LUAB „Lensona“ gavo iš pareiškėjo be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis), dėl to LUAB „Lensona“ nemokumo byloje tvirtintinas pareiškėjo 44 080 Eur finansinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. S. prašymo įtraukti jį į LUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą su 44 080 Eur finansiniu reikalavimu.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog 44 080 Eur jis pervedė LUAB „Lensona“ nesant tam teisinio pagrindo.
10. Pasak teismo, mokėjimo pavedimuose, kuriais pareiškėjas pervedė į LUAB „Lensona“ banko sąskaitą 44 080 Eur, nurodyta, kad pinigai pervedami „pagal paskolos sutartį“. Pareiškėjas paaiškino, kad, atlikdamas mokėjimus į LUAB „Lensona“ sąskaitą, jis vertino, jog finansuoja LUAB „Verslo link“ turto įsigijimą iš LUAB „Lensona“ pagal 2021 m. vasario 17 d. tarp LUAB „Verslo link“ ir E. S. sudarytą paskolos sutartį. Pareiškėjo tvirtinimu, jo ir LUAB „Lensona“ nesiejo kitokie sutartiniai teisiniai santykiai.
11. Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 konstatavo šiai bylai prejudicinius faktus, kad nėra pagrindo išvadai, jog E. S. pinigų pervedimai LUAB „Lensona“ buvo atlikti už ginčo turtą pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o pateikti E. S. pervedimus patvirtinantys dokumentai gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, kurie nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (nutarties 53, 54 punktai).
12. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje konstatavo prejudicinį faktą, jog pareiškėjo atliktas 44 080 Eur mokėjimas yra be teisinio pagrindo. Priešingai, kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo pavedimai LUAB „Lensona“ nelaikytini pavedimais už turtą pagal LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė buvo įpareigota pateikti teismui paaiškinimus bei turimus duomenis, kaip buvo apskaitytos E. S. LUAB „Lensona“ pervestos lėšos bei pateikti kitus nagrinėjamam klausimui reikšmingus argumentus ir duomenis. Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus ir LUAB „Lensona“ Didžiąją knygą, kurios duomenimis, joje įtraukti E. S. mokėjimo pavedimai, nurodant „pagal paskolos sutartį“, tačiau neįvardijant konkrečios sutarties. Be to, 2022 m. rugsėjo 14 d., esant iškeltai LUAB „Lensona“ bankroto bylai, Didžiojoje knygoje buvo atliktas įrašas: „Teisių perleidimo sutartis. LUAB „Verslo link“ perima gautą paskolą S. E.“, 44 080 Eur. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys leidžia priėjo išvadą buvus kitiems pareiškėjo, LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ verslo (teisiniams) santykiams.
14. Pareiškėjui mokėjimo pavedimuose nurodžius, kad pinigai LUAB „Lensona“ pervedami „pagal paskolos sutartį“, tačiau nenurodžius pagal kokią paskolos sutartį jie pervesti bei prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo įvardijus, jog mokėjimo pavedimus jis atsakovei įvykdė pagal 2021 m. vasario 17 d. sudarytą paskolos sutartį su LUAB „Verslo link“, atlikdamas mokėjimus už LUAB „Verslo link“, teismas įvertino, kad nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes nėra vienos iš jo taikymui būtinų sąlygų – atsakovė tokias lėšas turėjo būti gavusi be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties).
15. Teismo vertinimu, nenustatyta kitos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, kadangi pareiškėjas turi galimybę galimai pažeistas teises ginti kitais civilinio proceso kodekso numatytais gynybos būdais. Pareiškėjui nuosekliai tvirtinant, kad mokėjimo pavedimai LUAB „Lensona“ buvo atlikti vykdant pareiškėjo su LUAB „Verslo link“ sudarytos paskolos sutarties sąlygas, jis turi teisę reikšti ieškinį LUAB „Verslo link“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėjas E. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėją įtraukti LUAB „Lensona“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą su 44 080 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas tarp šalių netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Nesant ginčo, kad LUAB „Lensona“ gavo iš apelianto 44 080 Eur, bendrovė turėjo įrodyti, jog ji turėjo pagrindą šias lėšas gauti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui.
16.2. Paskolos sutartis, kurios pagrindu apeliantas pervedė 44 080 Eur LUAB „Lensona“, buvo tikslinė, dėl to, pareiškėjas, atlikdamas šį mokėjimą į LUAB „Lensona“ sąskaitą, vertino, kad jis finansavo turto įsigijimą LUAB „Verslo link“ vardu. Kitoje byloje teismams nusprendus, kad apelianto sumokėtos LUAB „Lensona“ lėšos nėra pervestos už LUAB „Verslo link“ pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, darytina išvada, jog 44 080 Eur LUAB „Lensona“ iš apelianto įgijo be teisinio pagrindo.
16.3. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo suma LUAB „Lensona“ apskaityta kaip iš LUAB „Verslo link“ gautos lėšos ir nurodyta prievolė šias lėšas grąžinti LUAB „Verslo link“. LUAB „Verslo link“ nurodė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta su LUAB „Lensona“, dėl to LUAB „Verslo link“ neturi reikalavimo teisės į LUAB „Lensona“. Byloje pateikti įrodymai, kad ginčo suma LUAB „Lensona“ apskaityta kaip iš apelianto gautos lėšos, o LUAB „Verslo link“ nėra apskaityta.
16.4. Apelianto mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad mokėjimai atliekami „pagal paskolos sutartį“, tačiau kaip nustatyta byloje, jokia paskolos sutartis tarp LUAB „Lensona“ ir E. S. nebuvo sudaryta (nepateikta į bylą).
16.5. Vien tai, kad 2022 m. rugsėjo 14 d., esant iškeltai LUAB „Lensona“ bankroto bylai, Didžiojoje knygoje buvo atliktas įrašas: „Teisių perleidimo sutartis LUAB „Verslo link“ perima gautą paskolą S. E.“, 44 080 Eur (įrašo pagrindas buhalterinė pažyma), nesudaro pagrindo nuspręsti, jog apeliantas perleido LUAB „Verslo link“ reikalavimo teisę. Juo labiau kad nei LUAB „Lensona“, nei LUAB „Verslo link“ nepateikė sutarties, pagal kurią apeliantas perleido LUAB „Verslo link“ reikalavimo teises į LUAB „Lensona“.
17. Atsakovė LUAB „Lensona“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į E. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Apeliantas nepateikė faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios pagrįstų nepagrįsto praturėjimo sąlygas, nes pats nurodė, kad lėšos buvo pervestos pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp jo ir LUAB „Verslo link“.
17.2. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp E. S. ir LUAB „Verslo link“, lėšas LUAB „Lensona“ gavo ne iš E. S., o iš LUAB „Verslo link“, kuri sudarė paskolos sutartį su E. S., todėl dėl pinigų grąžinimo pareiškėjas gali kreiptis į LUAB „Verslo link“. Kasacinio teismo nutarties 76 punkte nurodyta, kaip turi elgtis šalys šioje situacijoje – LUAB „Verslo link“ gali kreiptis su analogišku prašymu į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama ją įtraukti kreditore į LUAB „Lensona“ bankroto bylą su 44 080 Eur finansinio reikalavimo teise.
17.3. Buhalteriniai veiksmai, kurie įvyko 2021 m. rugpjūčio 27 d., buvo suvesti tik 2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. daugiau kaip po metų, ir tai padarė neturintis įgaliojimų asmuo, neteisėtai prisijungęs prie LUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programos. Atlikti įrašai negali būti laikomi teisėtais. Be to, nors iki bankroto bylos iškėlimo LUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti apelianto mokėjimo pavedimai, tačiau nemokumo administratorė neturi tai patvirtinančių pirminių dokumentų. Dėl to teismo išvada, kad nemokumo administratorės pateikti duomenys leidžia nuspręsti apie galimus kitus pareiškėjo, LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ verslo santykius, nei pareiškėjas nurodė prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329
straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 17 d. E. S. ir UAB „Verslo link“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2021/02/17, kuria paskolos davėjas E. S. įsipareigojo paskolos gavėjai UAB „Verslo link“ suteikti 80 000 Eur paskolą, pervesdamas lėšas į trečiojo asmens UAB „Lensona“ banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais, o paskolos sutarties 1.2 papunktyje nustatė, jog suteikiamų lėšų panaudojimo tikslinė paskirtis – trečiajam asmeniui UAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimas. E. S. 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 15 d. akcinės bendrovės SEB banko išrašas patvirtina, kad 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 1 d. mokėjimo pavedimais į LUAB „Lensona“ banko sąskaitą E. S. pervedė 44 080 Eur, kaip ir nustatyta paskolos sutarties 5.1.2 papunktyje. Pavedimuose nurodyta paskirtis „pagal paskolos sutartį“. E. S. mokėjimų pavedimai įtraukti į LUAB „Lensona“ Didžiąją knygą, nurodant „pagal paskolos sutartį“.
20. LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 11197, pagal kurią LUAB „Lensona“ perleido LUAB „Verslo link“ butą, esantį (duomenys neskelbiami), ir 305/598 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbiami).
21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1256-661/2022 pripažino negaliojančia LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikė vienašalę restituciją ir grąžino LUAB „Lensona“ butą bei 305/598 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbiami), kurie buvo sandorio objektais. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-768-798/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
22. Byloje nesant ginčo, kad pareiškėjas mokėjimo pavedimais LUAB „Lensona“ pervedė 44 080 Eur, tačiau kitoje byloje teismams pripažinus, jog mokėjimo pavedimai atlikti ne pagal paskolos sutartį, pareiškėjas, manydamas, kad LUAB „Lensona“ jo pervestas lėšas įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą bei patvirtinti pervestų lėšų dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog 44 080 Eur LUAB „Lensona“ jis pervedė nesant tam teisinio pagrindo. Įvertino, kad galimai pareiškėją, LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ siejo kiti verslo (teisiniai) santykiai, nei teigia pareiškėjas (mokėjimo pavedimuose nurodyta jų paskirtis „pagal paskolos sutartį“). Nurodė, kad nors pareiškėjas pripažino vertinęs, jog finansuoja LUAB „Verslo link“ buto ir dalies žemės sklypo įsigijimą iš LUAB „Lensona“ ir į LUAB „Lensona“, tačiau į Didžiąją knygą įtraukti E. S. mokėjimo pavedimai, nurodant „pagal paskolos sutartį“, neįvardinta konkreti sutartis, pagal kurią šie pinigai pervesti. Didžiojoje knygoje 2022 m. rugsėjo 14 d., esant iškeltai LUAB „Lensona“ bankroto bylai, buvo atliktas įrašas „Teisių perleidimo sutartis. LUAB „Verslo link“ perima gautą paskolą S. E.“, 44 080 Eur. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 konstatuotais faktais, kuriuos įvertino kaip prejudicinius (nėra pagrindo išvadai, jog E. S. pinigų pervedimai LUAB „Lensona“ buvo atlikti už ginčo turtą pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį; pateikti E. S. pervedimus patvirtinantys dokumentai gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais, kurie nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas), skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo E. S. prašymą įtraukti jį LUAB „Lensona“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą su 44 080 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, ją perkeldamas pareiškėjui, nors būtent bendrovei, o ne pareiškėjui, teko pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, kurios ji neįvykdė; byloje nėra įrodymų, jog tarp LUAB „Lensona“ ir E. S. egzistavo kiti teisiniai santykiai; teismams nusprendus, kad apelianto sumokėtos lėšos nėra pervestos už LUAB „Verslo link“, spręstina, jog 44 080 Eur LUAB „Lensona“ iš apelianto įgijo be teisinio pagrindo; ginčo lėšos LUAB „Lensona“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos kaip gautos iš apelianto, o ne iš LUAB „Verslo link“, dėl to LUAB „Verslo link“ neturi reikalavimo teisės į LUAB „Lensona“ lėšų grąžinimą.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo E. S. prašomo patvirtinti 44 080 Eur finansinio reikalavimo LUAB ,,Lensona“ nemokumo (bankroto) byloje.
Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo
24. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai.
25. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
26. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nurodyta pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus kai turto negalima išreikalauti CK 6.241 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: (1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; (2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); (3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; (4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); (5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; (6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; (7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 66 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Lietuvos teisėje laikomasi non cumul principo – jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistos teisės ginamos remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 68 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis 44 080 Eur LUAB „Lensona“ pervedė nesant tam teisinio pagrindo, nes galimai pareiškėją, LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ siejo kiti verslo (teisiniai) santykiai, nei teigia pareiškėjas. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 konstatuotais faktais, taip pat įvertinęs paties pareiškėjo paaiškinimus bei nemokumo administratorės pateiktos bendrovės Didžiosios knygos duomenis.
30. Minėta, kad pareiškėjas įrodinėja, jog jis 44 080 Eur LUAB „Lensona“ pervedė paskolos sutarties, sudarytos tarp jo ir LUAB „Verslo link“, pagrindu, tačiau teismams kitoje byloje nusprendus, jog pinigų pervedimai buvo atlikti ne įvardijamos paskolos sutarties pagrindu, apeliantas LUAB „Lensona“ pervestas lėšas kvalifikuoja kaip pervestas be teisinio pagrindo ir mano, jog CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu jis turi šia apimtimi reikalavimo teisę į bendrovę.
31. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad E. S. su LUAB „Verslo link“ 2021 m. vasario 17 d. sudarė tikslinę paskolos sutartį dėl trečiajam asmeniui LUAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimo (sutarties 1.2 papunktis). Sutarties 1.1 papunktyje šalys susitarė, kad E. S. paskolos pinigus perves į LUAB „Lensona“ banko sąskaitą arba sumokės grynaisiais pinigais. Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas E. S. mokėjimo pavedimais pervedė LUAB „Lensona“ 44 080 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 2023 m. gegužės 23 d. nutarties 53 punkte, vertindamas E. S. LUAB „Lensona“ atliktus mokėjimus, nurodė, kad „<...> bendra E. S. pervestų pinigų suma – 50 580 Eur, ne 44 080 Eur, o tai neatitinka notarinės ginčo turto 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.2 punkto.“ Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad <...> „E. S. mokėjimo pavedimuose LUAB „Lensona“ nurodyta, jog jie atliekami pagal paskolos sutartį, nenurodant nei jos numerio, nei sudarymo datos, nei fakto, kad jie yra atliekami už UAB „Verslo link“. Be to, pervesti LUAB „Lensona“ 50 580 Eur neatitinka ir 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutarties, kuria buvo susitarta dėl 80 000 Eur paskolos. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Verslo link“ ir E. S., nurodyta, kad 80 000 Eur paskolos tikslas – UAB „Lensona“ nuosavybės teise priklausančio kotedžo įsigijimo finansavimas. Šiame susitarime UAB „Lensona“ nedalyvavo, paskolos sutartyje nenurodytas ginčo turto adresas. Taigi, byloje neįrodyta, kad pagal 2021 m. vasario 17 d. paskolos sutartį gauti 80 000 Eur buvo panaudoti būtent ginčo turtui įsigyti, juolab, minėta, neatitinka paskolintos ir pervestos pavedimais UAB „Lensona“ pinigų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės gali reikšti ir tai, kad E. S. pinigų pervedimai UAB „Lensona“ galėjo būti atlikti ir kito susitarimo pagrindu.“
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, bei šias normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nusprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl jo įtraukimo į LUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą su 44 080 Eur finansiniu reikalavimu, kaip atsakovės be teisinio pagrindo įgytos lėšos, yra nepagrįstas. Kasaciniam teismui kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nustačius, kad apelianto mokėjimai LUAB „Lensona“ atlikti ne pagal jo ir LUAB „Verslo link“ sudarytą paskolos sutartį, tačiau pripažinus, jog šie mokėjimai gali būti susiję su kitais tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nėra pagrindo nuspręsti, jog dėl to bendrovė be teisinio pagrindo praturtėjo pareiškėjo sąskaita (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
33. Teisėjų kolegijos įvertinimu, nurodytas išvadas dėl apelianto finansinio reikalavimo nepagrįstumo patvirtina ir LUAB „Lensona“ Didžiosios knygos duomenys, iš kurių matyti, kad apelianto pinigų pavedimai joje įtraukti kaip atlikti paties E. S. pagal paskolos sutartį, nekonkretizuojant pagal kokią konkrečią sutartį, o ne kaip iš LUAB „Verslo link“ gautos lėšos, tai pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą apie galimus kitus pareiškėjo, LUAB „Lensona“ ir LUAB „Verslo link“ verslo (teisinius) santykius, nei teigia pareiškėjas.
34. Apibendrinant nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek kasacinio teismo nustatytos aplinkybės, jog E. S. pinigų pervedimai LUAB „Lensona“ galėjo būti atlikti kito susitarimo pagrindu, tiek bendrovės Didžiosios knygos duomenys, kuriais E. S. pinigų pavedimai įtraukti kaip atlikti „pagal paskolos sutartį“, nenurodant pagal kokią konkrečią, leidžia pagrįstai nuspręsti apie tarp šalių galimai egzistavusius kitokius teisinius santykius. Taigi, byloje neįrodyta būtina sąlyga turto gavimui be pagrindo konstatuoti, t. y. jog bendrovė turtą (pervestas lėšas) įgijo be teisinio pagrindo. Atitinkamai nustačius, kad tarp šalių galimai egzistavo kiti teisiniai santykiai, nėra pagrindo nuspręsti, jog pareiškėjas pervestų lėšų negali išsireikalauti, remdamasis kitais civilinių teisių gynimo būdais, nei nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu. Nenustačius nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti visų būtinų nustatyti sąlygų buvimo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo LUAB „Lensona“ bankroto byloje tvirtinti prašomą finansinį reikalavimą, padaryta atskleidus pareiškėjo finansinio reikalavimo esmę ir yra pagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netvirtinti pareiškėjo E. S. 44 080 Eur finansinio reikalavimo LUAB „Lensona“ nemokumo (bankroto) byloje yra teisingas ir pagrįstas, padarytas tinkamai įvertinus tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 pateiktus išaiškinimus bei nustatytas faktus, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas, kuriomis reglamentuojami nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo klausimai, bei civilinio proceso teisės normas, kuriomis nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
39. Pareiškimą ir atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjui (apeliantui) nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
40. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas LUAB „Lensona“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas E. S. prašymą, neišsprendė LUAB „Lensona“ prašymo priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuris buvo suformuluotas atsiliepime į E. S. pareiškimą, o duomenys apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo parengimą advokato pagalbai apmokėti pateikti papildomu prašymu (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-7587). Prašo priteisti ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme buvo suformuluotas atsiliepime į E. S. atskirąjį skundą, tačiau advokatui buvo apmokėtos tik 2024 m. gegužės 30 d. Pažymėjo, kad LUAB „Lensona“ nevaldo lėšų, tuo atveju, jei bylinėjimosi išlaidos būtų nepriteistos, būtų pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme bei jas pagrindžiančius duomenis (2024 m. vasario 19 d. sąskaita faktūra Nr. A24-010, 2024 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17), daro išvadą, kad pastarosios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, iš esmės nepakeistą, patikslina jos rezoliucinę dalį ir priteisia atsakovei iš E. S. 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016 22 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 20 punktas).
43. Kaip nurodyta nutarties 40 punkte, LUAB „Lensona“ pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuris buvo suformuluotas atsiliepime į atskirąjį skundą, bei kartu su 2024 m. gegužės 30 d. prašymu pateiktą teismui 2024 m. gegužės 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. A24-024 bei akcinės bendrovės SEB banko 2024 m. gegužės 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (400 Eur apmokėjimą už advokato teisinę pagalbą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), vertina, kad atsakovė įrodė, jog ji realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje (2 110,3 Eur × 0,4 = 844,12 Eur) nustatyto rekomenduojamo dydžio. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovė yra likviduojama dėl bankroto, todėl faktas, jog buvo atsiskaityta už advokato pagalbą po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, šioje konkrečioje situacijoje vertinama kaip negalinti nulemti tokių išlaidų nepriteisimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovei priteistina iš apelianto prašomos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties rezoliucinę dalį ir priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Lensona“ (juridinio asmens kodas 305251988) iš E. S. (E. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Lensona“ (juridinio asmens kodas 305251988) iš E. S. (E. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas
Neringa Švedienė