Administracinio nusižengimo byla Nr. II-39-729/2021
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00238-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 11 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. P.,
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1480-2020.
Teismas
n u s t a t ė :
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 5 d. nutarimu (toliau- ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1480-2020 S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad yra savavališkai užėmęs valstybinę žemą, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, 2020 m. birželio 17 d., 09:00 val. atlikęs valstybinės žemės ploto (Vėlingio gatvės), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietovėje, nustatė, kad S. P. ties įvažiavimu į žemės sklypą Vėlingio g. 4, valstybinėje žemėje (Vėlingio gatvėje) yra įrengęs automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą ir tokiu būdu yra savavališkai užėmęs (aptvėręs) valstybinės žemės sklypo plotą – 0,0650 ha. Tai konstatuota Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.).Tokiais savo veiksmais S. P. nurodomas pažeidęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimus ir už tai skundžiamu nutarimu jam paskirta 300 Eur bauda.
2020 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, o administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad šio Nutarimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika, be to, buvo netinkamai interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą. Šią išvadą patvirtinantys argumentai:
1. Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nėra nurodyta nei buvusi reali faktinė situacija, nei veiksmų kvalifikacija bei teisiniai argumentai. Nutarime tik lakoniškai nurodoma pažeidimo esmė. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad S. P. atliko neteisėtus veiksmus. Teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstas atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu;
2. Nutarime nurodyta, kad S. P. savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą. NŽT patikrinimo metu nurodyta teritorija naudojasi ne tik S. P., bet iš viso keturių šeimų asmenys, todėl nesuprantama, kodėl administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P.. Jokių duomenų, kad S. P. užėmė valstybinės žemės sklypo plotą, nėra, nenustatyta, kuriuo metu pastatyti/įrengti statiniai/įrenginiai, kuriais neva užimtas valstybinės žemės sklypas. Pažymėtina, jog turėjo būti nustatyta ir tiksli valstybinės žemės sklypo aptvėrimo data, kadangi žemės sklypas ilgą laiką buvo išnuomotas juridiniams asmenims, kurie turėjo galimybę įrengti/pastatyti įrenginius/statinius. Pažymi, jog jokių duomenų, kad nėra galimybės ar ribojama kitiems asmenims galimybė patekti į nutarime nurodyta teritoriją, nėra. Nors nėra duomenų, kad du lauko apšvietimo stulpus įrengė S. P., tačiau nesuprantama ir tai, kaip lauko apšvietimo stulpų įrengimas gali būti laikomas savavališku žemės užėmimu;
3. Nutarime neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti S. P. parodymai bei jo pateikti duomenys. S. P. buvo nurodęs, jog žemės sklypas buvo išnuomotas juridiniam asmeniui, kuris turėjo galimybę pastatyti/įrengti tvorą, stulpus, pakeliamą užtvarą. Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu minėtos aplinkybės nebuvo tiriamos. Nebuvo įvertinti ir analizuoti S. P. pateikti dokumentai, pavyzdžiui, žemės sklypo planas. Minėtame žemės sklypo plane, kuris patvirtintas institucijų įgaliotų atstovų parašais, nurodyta, jog sklypo teritorijoje gali būti įrengtas pakeliamas užtvaras (užkardas);
4. S. P. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Siekiant surinkti pakankamą įrodymų visumą išvadoms šioje administracinio nusižengimo byloje daryti buvo būtina apklausti liudytojus, išreikalauti duomenis – žemės sklypo planus ir atlikti kitus tyrimo veiksmus, o po to – visus šiuos duomenis išanalizuoti ir motyvuotai įvertinti, o tai nebuvo padaryta. S. P. buvo nurodęs, jog yra keturi žemės sklypų savininkai, žemės sklypas taip pat buvo išnuomotas juridiniam asmeniui, todėl institucija privalėjo surinkti visus duomenis, apklausti liudytojus ir tik tada spręsti, ar padarytas administracinis nusižengimas ir kas trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. spalio 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1480-2020. Nurodo, kad:
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. 12SD-2490-(14.12.137 E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietovėje“ informavo S. P., kad skyrius, siekdamas patikrinti D. N. 2020 m. gegužės 20 d. pateiktame prašyme išdėstytą informaciją, kad „ties įvažiavimu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, Vėlingio gatvės ribose, galimai neteisėtai įrengtas pakeliamas kelio užtvaras“, 2020 m. birželio 17 d. 9.00 val. atliks valstybinės žemės ploto (Vėlingio gatvės), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimą šioje vietovėje. Paprašyta nurodytu laiku dalyvauti patikrinime ir turėti su žemės naudojimu susijusius dokumentus, asmens tapatybę patvirtinančius bei kitus, jo manymu, reikalingus dokumentus.
2. Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiasis specialistas V. D., vyriausioji specialistė V. L., dalyvaujant S. P., 2020 m. birželio 17 d. atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.). Žemės sklypo patikrinimo metu atlikta foto fiksacija, parengta situacijos schema M 1:1000. Akte nurodyta, kad atlikus patikrinimą, padarytos išvados, kad S. P. ties įvažiavimu į žemės sklypą, (duomenys neskelbini), valstybinėje žemėje (Vėlingio gatvėje) yra įrengęs automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą. Nustatyta, kad šis asmuo yra savavališkai užėmęs (aptvėręs) valstybinę žemę (Vėlingio gatvės dalį) - 0,0650 ha. Šiais veiksmais pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto nuostatos, kas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalį. S. P. dalyvavo faktinių duomenų patikrinime, tačiau išvyko nesulaukęs patikrinimo pabaigos.
3. Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 30 d. išsiuntė S. P. raštą Nr. 12SD- 2938-(14.12.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ kartu su Žemės naudojimo patikrinimo aktu. Šiame rašte nurodyta, kad S. P. kviečiamas 2020 m. liepos 29 d. 10.30 val. atvykti į Klaipėdos rajono skyrių, 9 kabinetą, adresu Kvietinių g. 19B, Gargždai, dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. S. P. 2020 m. liepos 29 d. pateikė prašymą Nr. 12FP-181, kuriuo buvo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi geranoriškai šalina nusižengimą. Šiais savo veiksmais S. P. pripažino, kad jis užėmė neteisėtai valstybinės žemės dalį ir šalina padarytą nusižengimą.
4. Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus, žemės tvarkymo bylą Nr. 03-09-5528-156, paaiškinimus, tinkamai nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – S. P.. Šį faktą pagrindžia žemiau nustatytos aplinkybės. Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. liepos 31 d. parengė ir išsiuntė S. P. raštą Nr. 12SD-3577-(14.12.137 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo prašė atvykti 2020 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. į skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išsiaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. Taip pat asmuo informuotas, kad administracinio nusižengimo tyrimas gali būti atliekamas ir surašomas protokolas pagal ANK 110 straipsnio l dalį asmeniui nedalyvaujant. Nacionalinės žemės tarnyba 2020 m. rugsėjo 9 d. 11.00 val. dalyvaujant S. P. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-517-2020, su kuriuo S. P. susipažino, bet nesutiko. Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 12SD- 4698-(14.12.137 E.) S. P. buvo informuotas apie 2020 m. spalio 5 d. 13.00 val. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. S. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė Klaipėdos rajono skyriui raštą (paaiškinimą), kuriame aiškiai nurodė, kad automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą pastatė Lietuvos ir Olandijos uždaroji akcine bendrovė „Geosintetika“ (į. k. 110632412). Klaipėdos rajono skyrius, patikrinęs rašte nurodytos įmonės duomenis, nustatė, kad nuo 1994 m. liepos 4 d. šios įmonės vadovas ir nuo 2007 m. kovo 6 d. vienintelis akcininkas – S. P.. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu (el. pašto adresas: salvijus@geosintetika.lt) S. P. informavo Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiąjį specialistą V. D., kad adresu Vėlingio g. 4, Kunkiai, tvoros jau nėra bei prisegė nuotrauką. Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 55/4510 su istorija, nustatė, kad S. P. ir V. P. laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2019 metų buvo žemės sklypo kadastro Nr. 5528/0002:158 ir jame esančių statinių savininkai, o Lietuvos ir Olandijos uždaroji akcinė bendrovė „Geosintetika“ šiame žemės sklype nuosavybės teise valdė pastatą Nr. 5559-4031-7018, kitus statinius – Nr. 5599-4031-7020 nuo 1995 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Taip pat skyriui buvo pateiktas S. P. atsakymas (2020 m. rugsėjo 21 d. Nr. 12FP-2492) į Klaipėdos rajono skyriaus raštus, kuriame jis nurodo, kad 1997 m. mero potvarkiu Nr. 358 (1997-07-04) buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. 5528/0002:158) Žemės sklypo planas M 1:500, o šiame plane numatytas ir nubrėžtas (pažymėtas) automatinis pakeliamas užtvaras. Šis sklypo planas buvo parengtas 1997 m., vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ir užtvaras buvo pastatytas 1997 m. Minimas žemės sklypo planas M 1:500, kurį 1997 m. rugpjūčio 13 d. parengė UAB „Gargždų projektas“ geodezininkė A. K., parengtas formuojant žemės sklypą, kurį S. P. įsigijo 1997 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/97-1118 pagrindu. Institucija pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono mero 1997 m. liepos 4 d. mero potvarkis Nr. 358 „Dėl S. P. namų valdų žemės sklypų Klaipėdos rajone, Kunkių kaime sujungimo detaliojo plano patvirtinimo“, nei kiti priimti institucijų sprendimai, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 1149, Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono mero 1997 m. lapkričio 20 d. mero potvarkis Nr. 623, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 1510, nesuteikė S. P. teisinio pagrindo įrenginėti automatinį pakeliamą užtvarą valstybinėje žemėje, juolab - lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas įsigaliojo 1996 m. rugsėjo 1 d. (paskelbtas 1996 m. balandžio 10 d. Valstybės žiniose Nr. 32-788); jau tuo metu šio įstatymo 3 straipsnyje buvo apibrėžta, kad statytojo teisė realizuojama tik kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas, nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. S. P. pažeidė šią teisės akto nuostatą, kadangi sutikimas vykdyti statybą valstybinėje žemėje jam nebuvo išduotas. Klaipėdos rajono skyriaus vedėja, įvertinusi visus surinktus administracinio nusižengimo byloje įrodymus, nustatė, kad S. P. yra savavališkai užėmęs (aptvėręs) valstybinės žemės sklypo plotą – 0,0650 ha., tuo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos, todėl, vadovaudamasi ANK 110 straipsnio 1 dalimi nutarė skirti S. P. 300 Eur baudą. S. P. buvo apie tai informuotas Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. spalio 19 raštu Nr. 12SD-5776-(14.12.137 E.) „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje“.
5. Iš byloje surinktų įrodymų yra aiškus tiek savavališkai užimto žemės sklypo dydis, tiek jo konkreti vieta, ir byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių būtent S. P. kaltę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. teismo posėdžiu metu prašė skundą tenkinti jame nuodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, jog aptariamoje teritorijoje, kuri yra šalia gyvenamojo kvartalo, kuriame esantys sklypai priklauso keturioms savininkų poroms, buvo atliktas valstybinės žemės naudojimo patikrinimas. Jį atliko du Institucijos atstovai, kurie pasakė, kad nori išsimatuoti plotą, o S. P. nurodė, kad jis gali tame ir nedalyvauti, po to gaus aktą, kuriame bus viskas parašyta. Bandė parodyti turimus dokumentus - 1997 m. patvirtintą žemės sklypo planą, kuriame buvo numatytas užtvaras, tačiau Institucijos atstovai jam pasakė, kad tie dokumentai negalioja ir jiems nereikalingi. Vėliau jis pateikė jiems raštišką paaiškinimą, kad anksčiau šioje teritorijoje veikė Lietuvos ir Olandijos įmonė „Geosintetika“, ji buvo šeimininkė toje aikštelėje, kuri yra užtverta, o jis yra šios įmonės savininkas ir direktorius (iki šiol), kad turi žemės sklypo nuosavybę ir buvo išnuomojęs šį sklypą įmonei „Geosintetika“; nuomos sutarties pagrindu ant jam priklausančio žemės sklypo buvo pastatyti du įmonės pastatai ir leista įmonei įsirengti asfaltuotą aikštelę (S. P. sklype), tam, kad įmonė galėtų sandėliuoti medžiagas ir panašiai; šie statiniai yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, o S. P. vėliau juos iš įmonės išpirko ir perleido kitiems savininkams (dabar tai gyvenamosios paskirties objektai). 1994–1995 m. įmonė „Geosintetika“ savo lėšomis įrengė visą Vėlingio gatvę. Įmonė atlieka specializuotus darbus – specialios plėvelės klojimas sąvartynuose, tai tam, kad galėtų sandėliuoti šią plėvelę, buvo, kaip numatyta žemės sklypo plane, įrengtas užtvaras, taip pat ant šlaito pastatyta tvora (vėjo ir sniego sulaikymo barjeras, nes žiemą stipriai pripustydavo sniego). Ši įmonė taip pat bei pastatė du apšvietimo stulpus (taip pagerinant infrastruktūrą, kad teritorija būtų apšviesta). Kiti žemės sklypo bendrasavininkai tikrai nieko nestatė, jų dar net nebuvo, kai buvo įrengtas pakeliamasis užtvaras, tvora ir šviestuvai, jie atsirado maždaug prieš pusantrų metų. S. P. neneigia, kad, vadovaudamas įmonei „Geosintetika“, vadovavo ir įrengiant statinius valstybinėje žemėje, tačiau tvirtina, kad tai darė, vadovavaudamasis patvirtintu žemės sklypo planu, kuriame buvo numatytas šis užtvaras. Pripažįsta, kad leidimo statiniams statyti nebuvo gavęs, dėl jo išdavimo niekur nesikreipė, tačiau nemano, kad jų įrengimu buvo pabloginta valstybinės žemės sklypo būklė. Kai įvyko patikrinimas, jis kartu su kaimynais nusprendė, kad reikia nugriauti tvorą, nes ji nieko nebereikalinga. Sutinka, kad tvora, elektros apšvietimo stulpai bei pakeliamasis užtvaras buvo statyti valstybinėje žemėje, tačiau ginčija protokolą, nes jis patrauktas atsakomybėn kaip fizinis asmuo, o vadovavo jų pastatymui kaip juridinio asmens vadovas. Jau po patikrinimo buvo padavęs prašymą, kad šį valstybinės žemės plotelį kaip įsiterpusį tarp privačios nuosavybės sklypų sklypą leistų gyventojams išsipirkti, tačiau toks leidimas nebuvo duotas, nors tas valstybinės žemės plotelis niekam daugiau nėra naudingas, Vėlingio gatvė tarnauja tik patekimui į šį gyvenamąjį kvartalą. „Gargždų projektas“ geodezininkės Kulingauskienės 1997 m. rugpjūčio 13 d. parengtu žemės sklypo planu, buvo suformuotas naujas žemės sklypas iš penkių sklypų bei nupirktos valstybinės žemės. Formuojant žemės sklypą, susipažino su šiuo planu kaip fizinis asmuo, tuo metu žemės sklypo ribas žinojo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas palaikė S. P. poziciją ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi skundžiamame nutarime S. P. suformuluotas kaltinimas yra abstraktus, nutarime nenurodyta, kuo grindžiama išvada, kad padarytas pažeidimas ir dėl to kaltas būtent S. P.. Institucijos pozicija grindžiama tik jos specialistų atliktu patikrinimo aktu, tačiau nei patikrinimo metu, nei nutarimo priėmimo metu Institucija visiškai neįvertino S. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad aptariamus statinius įrengė ne jis asmeniškai, o įmonė „Geosintetika“, bei vėliau S. P. pateiktos informacijos, kad tvora jau yra pašalinta. Kitų duomenų įrodančių, kad S. P. įrengė nurodytus statinius, byloje nėra. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos asmeniui, kuris kaltinamas nusižengimo padarymu. Būtent institucijos pareiga paneigti nekaltumo prezumpciją ir įrodyti, kad asmuo padarė jam inkriminuotus veiksmus. Neįvertintas ir objektų, kurių įrengimu neva užimta valstybinė žemė, pobūdis – nuo sniego pustymo sauganti tvora, žemėtvarkos planuose numatytas kelio užtvaras ir du apšvietimo stulpai, nors teismų suformuotoje praktikoje gausu pavyzdžių, kad ne bet kokio objekto įrengimas pripažįstamas valstybinės žemės užėmimu: Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-2-360/2018 konstatuota, kad valstybinėje žemėje įrengta neaukšta gyvatvorė, dalis prie namo įrengto cementinio įvažiavimo, nedidelio ploto daržas negali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas; Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-96-327/2018 konstatavo, kad statinių stovėjimas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, nebūtinai turi reikšti savavališką žemės užėmimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-15-693/2019 konstatuota, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas iš esmės suformuoja praktiką, kad iš esmės nėra svarbus pats užėmimo veiksmas, kiek pats užėmimo fakto buvimas ir nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Turi būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai suvokdamas, kad naudoja valstybinę žemę, ją užima ir priskiria sau. Šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių. Į, kaip nurodoma užgrobtą, žemės plotą gali bet kas laisvai patekti, o ir du lauko apšvietimo stulpai niekam to netrukdo. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kai kurie žemės pagerinimai, įrengti objektai, jeigu jais nėra užimta žemė, netrukdo kitiems patekti, negali būti laikomi savavališku žemės užėmimu. Be to, šiuo konkrečiu žemės sklypu, kuris tariamai savavališkai užimtas, naudojosi ne pats S. P., o įmonė „Geosintetika“, kuriai S. P. išnuomojo jam priklausantį su šiuo sklypu besiribojantį savo žemės sklypą. S. P. teikdamas paaiškinimus nurodė, kad sprendimą įrengti minėtus objektus priėmė „Geosintetika“, o ne S. P. asmeniškai, o pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nusižengimas gali būti inkriminuojamas tik fiziniam asmeniui, nėra nurodyta, kad atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinio asmens vadovas. Todėl net ir pripažinus, kad statinius įrengė įmonė „Geosintetika“, kurios direktorius yra S. P., negalima teigti, kad direktorius automatiškai atsako už įmonės veiksmus. Prie nuomos sutarties pridėtas planas iš kurio matyti, kad buvo išnuomotas būtent tas sklypas, prie kurio įrengti statiniai. „Geosintetika“ išsinuomojusi sklypą buvo iki 2014 metų ir iki to laiko įrengė tuos statinius, tačiau institucija nenustatė tikslaus momento, kada įrengti statiniai. Institucija teigia, kad S. P. prisipažino, tačiau neaišku kuo remiantis nustatyta tokia aplinkybė; patikrinimo akte nenurodyta, kad S. P. dalyvavo atliekant patikrinimą vietoje ir, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą. S. P. elektroniniame laiške nurodyta, kad tvoros jau nebėra, tačiau nenurodyta kas ją pašalino; net jeigu būtų nurodyta, kad pašalino pats S. P., tai neįrodytų aplinkybės, kad S. P. pastatė tvorą. Dėl šių priežasčių bei nesant visų pažeidimo, kuris inkriminuotas S. P., sudėties būtinųjų požymių, administracinių nusižengimų teisena pareiškėjo atžvilgiu negalima, todėl ir prašoma skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija su skundu nesutinka, skundas atmestinas kaip nepagrįstas atsiliepime nurodytais motyvais. S. P. pats parodė, kad buvo suformuotas žemės sklypas, kurį jis privatizavo kaip fizinis asmuo ir galėjo spręsti, ką daryti savo sklypo ribose, tačiau net ir tokiu atveju reikalingi statybos leidimai, derinimai, o už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, jokia asmenų ūkinė veikla negali būti vykdoma. Net 1997 metų savivaldybės išduotuose dokumentuose yra nurodyta, kad bet kokia statyba ar rekonstrukcija turi būti suderinta. Būdamas vieninteliu įmonės „Geosintetika“ savininku, S. P. turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, kuris priimtas 1996 metais, tai yra, prieš suformuojant S. P. žemės sklypą. Šiame įstatyme aiškiai reglamentuojama, kad draudžiama statyba neturint nuosavybės teisės, būtini leidimai ir panašiai. Šiuo atveju įstatymas yra ignoruojamas, nurodoma, kad pasitarta kolegialiai ir nuspręsta imtis veiksmų, kad tai yra niekam nereikalingas akligatvis, tačiau ne šio žemės sklypo savininkas neturi teisės spręsti, ką galima daryti ne jam priklausančiame sklype. Atvažiavus specialistams į patikrinimą, S. P. suprato savo padarytą klaidą ir žinodamas, kad bus skirta bauda pasišalino, todėl jam buvo išsiųstas patikrinimo aktas. Po to buvo gautas jo elektroninis laiškas, kad Vėlingio gatvėje tvoros jau nebėra ir prisegta tai patvirtinanti nuotrauka, tai yra, pašalinta dalis padaryto pažeidimo, bet tai padaryta jau po jo užfiksavimo ir nenaikina administracinės atsakomybės, o kaip tik patvirtina S. P. suvokimą, kad jis šią tvorą buvo pastatęs neteisėtai. Institucija nustatė užimtos valstybinės žemės vietą, užimto sklypo plotą; nustatyta, kad neteisėti veiksmai atlikti S. P. iniciatyva, baudžiamas fizinis asmuo S. P., kuris buvo ir vienintelis įmonės „Geosintetika“, jo teigimu, atlikusios statinių, kuriais neteisėtai užimta valstybinė žemė, pastatymo darbus, akcininkas. Už padarytą pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiamas tik šis fizinis asmuo, nes tada, kai atsirado lempos ir tvora, jis buvo vienintelis šio sklypo savininkas, ką pats S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, o nuomos sutartimi jis pats „Geosintetika“ buvo suteikęs teisę statyti tik savo sklype, o ne greta jo. Dėl šių priežasčių Nutarimas yra priimtas pagrįstai, savavališkai valstybinėje žemėje pastatyti statiniai turi būti nugriauti. S. P. buvo pakviestas į protokolo surašymą, tačiau informacijos, kad žemės sklypas buvo išnuomotas įmonei, nepateikė, viešame nekilnojamo turto registre duomenų, kad žemės sklypas būtų išnuomotas, nėra; yra tik duomenys, kad kai kurie S. P. sklype stovintys statiniai priklauso šiai įmonei. Priimant nutarimą, buvo įvertintos S. P. 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės; kad žemės sklypas buvo išnuomotas, paaiškinime nepaminėta. S. P. atsakomybė grindžiama tuo, kad kelio atitvaru ir tvora buvo neleistinai atribotas valstybinės žemės plotas, esantis po bendro naudojimo keliu, taip suformuojant uždarą teritoriją, kuria naudotis gali tik gretimo žemės sklypo savininkai, ir net pati jos savininkė valstybė savo nuosavybės teisių į šį sklypą realizuoti pilna apimtim nebegali. S. P. buvo kreipęsis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl sąlygų performavimo projektui rengti, žinojo, kad pritarimo tam nėra, tokių darbų atlikti negali; 2020 m. rugsėjo 9 d. nurodydamas, kad darbus atliko „Geosintetika“, jis bando perkelti įmonei – juridiniam asmeniui, bet kokiu atveju veikusiam per jį patį kaip jos vadovą – atsakomybę už šiuos neteisėtus veiksmus, nors statiniai pastatyti šiuo metu, o ne tada, kai žemės sklypai buvo išnuomoti. S. P. nurodo, kad pats asmeniškai pašalino tvorą (nesako, kad tai padarė „Geosintetika“) kas rodo, kad jis pripažįsta pats padaręs nusižengimą. Subjektas byloje nustatytas tinkamas, nurodytas nutarime. Klaipėdos rajono savivaldybė leido įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ne įmonei „Geosintetika“, o S. P. asmeniškai, kadangi jis rengė teritorijų planavimo dokumentus.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.
Iš žemės sklypo plano M 1:500 nustatyta, kad jį 1997 m. rugpjūčio 13 d. parengė UAB „Gargždų projektas“ geodezininkė A. K.. Plane pažymėtos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, pažymėtas užkardas. Planas 1997 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnybos, su VĮ Valstybinės žemėtvarkos institutu Klaipėdos regioninio kadastro ir geodezijos centru (b. l. 14).
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1149 (įsakymas pakeistas 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1510) S. P. įpareigotas įrengti savo lėšomis automobilių apsisukimo aikštelę, numatytą bendro naudojimo gatvės zonoje naujai suformuoto akligatvio gale prie sklypų Nr. 95 ir 101, atlikus kelio įrengimo darbus tarp sklypų Nr. 80, 81, 82, 97, 96, 95, 101, 100, 90 ir 98 (b. l. 75–78).
Iš 1997 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrius, atstovaujamas vedėjo G. S. (pardavėjas) ir S. P. (pirkėjas) sudarė sutartį – pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 1149 (įsakymas pakeistas 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1510) pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,2513 ha žemės sklypą prie privačios namų valdos, esantį Kunkių kaime, Kretingalės seniūnijoje (b. l. 73–74).
S. P. 1994 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutartimis išnuomojo Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ žemės sklypą Nr. 103 (kadastrinis Nr. 2:141), esantį adresu Kunkių kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajone; 0,1472 ha žemės plotą žemės sklype (unikalus Nr. 5528-0002-0158; kadastrinis Nr. 5528/0002-158 Girkalių k. v.); 0,1522 ha žemės plotą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 126–130). Iš VĮ „Registrų centras“ 2008 m. gruodžio 2 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutarčių juridiniai faktai registruoti viešame registre (b. l. 132–134). Iš 2014 m. spalio 29 d. susitarimo nustatyta, kad S. P. ir Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ susitarė, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. nutraukia 1994 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutartis prieš terminą (b. l. 131).
2016 m. gruodžio 21 d. MB „Geosmarto sprendimai“ matininko Ž. D. parengtame žemės sklypo, plane M 1:1000 matyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), plotas, ribos bei kur šis žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme. Plane yra atžyma „Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 1997 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku“, kuri pasirašyta S. P. (data nenurodyta) (b. l. 111–112).
Pareiškėjas D. N. 2020 m. gegužės 20 d. pranešė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, kad ties įvažiavimu į žemės sklypą(duomenys neskelbtini, valstybinėje žemėje, Vėlingio gatvės ribose, galimai neteisėtai įrengtas pakeliamas kelio užtvaras (b. l. 49–50).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. 12SD-2490-(14.12.137 E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietovėje“ informavo S. P., kad institucija, siekdama patikrinti D. N. 2020 m. gegužės 20 d. pateiktame prašyme išdėstytą informaciją „ties įvažiavimu į žemės sklypą(duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, Vėlingio gatvės ribose, galimai neteisėtai įrengtas pakeliamas kelio užtvaras“, 2020 m. birželio 17 d. 9:00 val. atliks valstybinės žemės ploto (Vėlingio gatvės), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Paprašyta nurodytu laiku dalyvauti patikrinime ir turėti su žemės naudojimu susijusius dokumentus, asmens tapatybę patvirtinančius bei kitus, jo manymu, reikalingus dokumentus (b. l. 47–48).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.) konstatuota, kad 2020 m. birželio 17 d., 9:00 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiasis specialistas V. D., dalyvaujant S. P. (nurodyta, kad dalyvavo patikrinimuose, bet išvyko nesulaukęs patikrinimo pabaigos) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausiajai specialistei V. L., atliko objekto – valstybinės žemės ploto (Vėlingio gatvė), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Nurodyta, kad vadovaujantis 2016 m. gruodžio 21 d. MB „Geosmarto sprendimai“ matininko Ž. D. parengtu žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planu patikrinus nurodyto žemės sklypo ribą su valstybine žeme (Vėlingio gatve), nustatyta, kad S. P., ties įvažiavimu į žemės sklypą, Vėlingio g. 4, valstybinėje žemėje (Vėlingio gatvėje) yra įrengęs automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą. S. P. yra savavališkai užėmęs (aptvėręs) valstybinę žemę (Vėlingio gatvės dalį) – 0,0650 ha. Nustatyti Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto nuostatų pažeidimai (b. l. 39–42). Situacijos schemoje M 1:1000 (2020 m. birželio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.) priede) pažymėtas savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas (Vėlingio gatvės dalis), tvora ir užtvaras, nurodytos patikrinimo metu nustatytos taškų koordinatės (b. l. 43). Fotolentelėje (2020 m. birželio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.) priede) matyti, kad fotografuotas valstybinės žemės plotas (Vėlingio gatvė), ties įvažiavimu į privatų žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini): matoma žemės sklypo ir Vėlingio gatvės riba – metalo ir medžio konstrukcijų tvora, automatinis pakeliamas užtvaras, įrengti valstybinėje žemėje, užimtas valstybinės žemės plotas, Vėlingio gatvės dalis (fotonuotrauka Nr. 1); savavališkai užimta Vėlingio gatvės dalis, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės ribos (fotonuotrauka Nr. 2); tvora ir du apšvietimo stulpai įrengti valstybinėje žemėje (Vėlingio gatvėje) (fotonuotrauka Nr. 3); valstybinės žemės ir privataus žemės sklypo riba (fotonuotrauka Nr. 4) (b. l. 44–46).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. 12SD- 2938-(14.12.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ S. P. nurodė, kad jis yra kviečiamas 2020 m. liepos 29 d. 10.30 val. atvykti į Klaipėdos rajono skyrių, 9 kabinetą, adresu Kvietinių g. 19B, Gargždai, dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo (b. l. 37–38).
S. P. 2020 m. liepos 29 d. prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui (žyma, kad gauta 2020 m. liepos 29 d.) prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi geranoriškai šalina nusižengimą – pradėjo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą (ZSFP-75959 ir ZSFP-75577). Iki rugsėjo 25 d. pateiks savivaldybės sprendimą dėl leidimo rengti projektą. Užimta valstybinė žemė bus sujungta su sklypu(duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 35).
Iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos 2020 m. liepos 29 d. išrašo nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. sistemoje sukurtas įrašas apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-75959, būsena – rengiamas sprendimas) bei 2020 m. birželio 12 d. sistemoje sukurtas įrašas apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanči(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-75577, būsena – rengiamas sprendimas) (b. l. 33).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo rašto „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nustatyta, kad prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą(duomenys neskelbtini) (b. l. 135–136).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. 12SD-3577-(14.12.137 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, prašė S. P. 2020 m. rugsėjo 9 d., 11.00 val., atvykti į Klaipėdos rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išsiaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo bei informavo, kad gali būti atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas bei surašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio l dalį jam nedalyvaujant (b. l. 31).
S. P. paaiškinime Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui (žyma, kad gauta 2020 m. rugsėjo 9 d.) nurodė, kad automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą pastatė įmonė „Geosintetika“ (b. l. 16–17).
Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo nustatyta, kad Lietuvos ir Olandijos uždarosios akcinės bendrovės „Geosintetika“, juridinio asmens kodas 110632412, buveinės adresas Kunkių kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, vienintelis įmonės akcininkas yra S. P. (akcininku yra nuo 2007 m. kovo 6 d.) (b. l. 23). Lietuvos ir Olandijos uždarosios akcinės bendrovės „Geosintetika“ svetainėje nurodyta, kad S. P. yra šios įmonės direktorius (b. l. 22).
Iš 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų su istorija nustatyta, kad S. P., V. P., laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2019 metų buvo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių savininkai, o Lietuvos ir Olandijos uždaroji akcinė bendrovė „Geosintetika“ šiame žemės sklype nuosavybės teise valdė pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1995 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. (b. l. 51–58, 79–91).
2020 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-517-2020 (ROIK: 20120305048) S. P. pasirašė, kad yra supažindintas su ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis ir pareigomis, pažymėjo, kad su protokolu susipažino, bet su juo nesutinka (b. l. 20–21).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 12SD-4698-(14.12.137 E.) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo pateikimo“ informavo S. P., kad jo atžvilgiu priimtas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 20120305048) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje (b. l. 18–19).
S. P. atsakyme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui (žyma, kad gauta 2020 m. rugsėjo 21 d.) nurodė, kad jam nesuprantama kokiu būdu institucija nustatė, kad būtent jis įrengė automatinį pakeliamą užtvarą, du lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medžio konstrukcijos tvorą. Nurodė, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini) be jo šeimos gyvena dar trys šeimos. 1997 m. mero potvarkiu Nr. 358 (1997.07.04) buvo patvirtintas Žemės sklypo planas, kuriame numatytas ir pažymėtas užkardas. Sklypo planas buvo parengtas 1997 m. galiojančiais teisės aktais. Užkardas buvo pastatytas 1997 m. (b. l. 13).
S. P. 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku informavo V. D., kad adresu Vėlingio g. 4, Kunkiai, tvoros jau nebėra bei prisegė nuotrauką (b. l. 15).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 12SD-5776-(14.12.137 E.) informavo S. P., kad 2020 m. spalio 5 d. jo atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį skirta 300 Eur bauda (b. l. 10).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. 12SD-5773-(14.12.137 E.) „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“ S. P. nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Prašo iki 2021 m. vasario 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarko pažeidimą, atlaisvinti savavališkai užimtą valstybės plotą – pašalinti automatinį pakeliamą užtvarą, lauko apšvietimo stulpus, metalo ir medienos konstrukcijos tvorą iš valstybinės žemės (b. l. 8–9).
Geoportal.lt aerofotografinėse nuotraukose matomas žemės sklypas(duomenys neskelbtini), skirtingais laikotarpiais (1995–1999 m., 2005–2006 m., 2009–2010 m., 2012–2013 m., 2015–2017 m.), taip pat pateikta aktualiausia šio sklypo aerofotografinė nuotrauka (b. l. 24–29).
Teismas
konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Šiuo atveju byloje nekilo ginčas dėl nutarimo teisėtumo, tačiau buvo iš esmės ginčijamas jo pagrįstumas ir teismas sutinka su dalimi skundo argumentų, įgalinančių pripažinti nutarimą nepakankamai pagrįstu ir todėl – naikintinu.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas (bet kuris iš šių alternatyvių veiksmų) užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas ir po to – naudojimasis tokiu valstybinės žemės sklypu, atimant ar esmingai sumažinant galimybę juo naudotis pačiai savininkei, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio l dalį, subjektyviosios pusės požymių nustatymui privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010). Pagrindinis kriterijus, sprendžiant, ar yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis -užėmimas, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad objektyvioji ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pusė yra pakankamai įrodyta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.), jo priedai Situacijos schema M 1:1000, fotolentelė) patvirtina, kad valstybinė žemė iš tiesų buvo (yra) aptverta tvora ir kelio užtvaru ir užstatyta apšvietimo stulpais (b. l. 39–42, 43, 44–46), šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad valstybinė žemė patikrinimo vietoje metu buvo atitverta taip, kad ja galėjo naudotis tik žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir šiame žemės sklype pastatus nuosavybės teise valdžiusi Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“, ir šiuos užtvarus įrengęs bei įrengimus (statinius) valstybinėje žemėje, kad ir besiribojančioje su privačia žeme, pastatęs asmuo neabejotinai suvokė, kad šiais veiksmais užėmė ir naudoja valstybinę žemę, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nors 1997 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Gargždų projektas“ plane greta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame privažiavimo kelyje pažymėtas kelio užkardas, tačiau tame pačiame plane aiškiai pažymėtos ir aptariamo sklypo ribos ir plotas ir S. P. posėdžio metu patvirtino jas aiškiai žinojęs ir supratęs, kur jos baigiasi ir prasideda valstybinė žemė. Kaip proceso metu akcentavo Institucijos atstovė, bet kokiam statiniui, užtvarui ar stacionariam įrengimui valstybinėje žemėje pastatyti (įrengti) yra reikalingi atitinkamų valstybės institucijų leidimai, ir vėlgi – byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tai žinojo, nes Institucijai pradėjus patikrinimą, vieną iš šių objektų pasirūpino pašalinti, o dėl kitų įteisinimo bandė rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą ir kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl pritarimo jam, tačiau jo negavo ir faktas, kad aptariamais statiniais (įrengimais) buvo neteisėtai užimtas ir naudojamas kitam savininkui (valstybei) priklausantis žemės sklypas, liko nepaneigtas.
Didesnių abejonių šioje byloje kelia šį pažeidimą padariusio subjekto nustatymo ir įvardijimo pagrįstumas. Šioje vietoje svarbu priminti, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Pirmiausia aptartinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo keliamas klausimas, ar šio nusižengimo subjektu gali būti tik fizinis asmuo, ar juo gali būti ir juridinio asmens vadovas, jei nustatoma, kad už pažeidimą atsakingas būtent juridinis asmuo. ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Kadangi ANK nenumatytas juridinių asmenų atsakomybės institutas, juridiniai asmenys už ANK numatytus nusižengimus administracinėn atsakomybėn netraukiami. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą (pavyzdžiui, nutartys administracinėse bylose Nr. N17-1662/2006, N-575-816-12). ANK 110 straipsnio 1 dalyje neįvardintas specialusis administracinio nusižengimo subjektas (pavyzdžiui, juridinio asmens vadovas), tačiau iš teismų praktikos taikant ANK 110 straipsnio 1 ar 2 dalį bei ATPK 45 straipsnio 1 dalį matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai už valstybinės žemės užėmimą įmonės veiksmais yra administracinėn atsakomybėn traukiamas esamas ar buvęs juridinio asmens vadovas, teismams nekilo abejonių, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas subjektas (žiūrėti, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-489-531/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį administracinių nusižengimų byloje Nr. eAN2-86-365/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-424/2020). Taigi, darytina išvada, kad už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti patrauktas platus ratas subjektų (fizinių asmenų), įskaitant ir juridinio asmens vadovus. Kitoks šios teisės normos aiškinimas reikštų, kad būtų galimos tokios situacijos, kai už juridinio asmens veika padarytą savavališką žemės užėmimą nebūtų galimybės administracinėn atsakomybėn patraukti jokio asmens.
Kitas klausimas, ar šioje byloje buvo deramai išsiaiškinta, kas padarė aptariamą pažeidimą ir ar protokole tai yra tinkamai įvardinta bei, priimant nutarimą, pagrįsta byloje surinktais duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, o kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kad asmuo galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tai yra svarbi asmens procesinių teisių garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
S. P. paaiškinimai ir rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad šiuos veiksmus atliko arba S. P. kaip fizinis asmuo, ilgą laiką besirūpinęs šio gyvenamųjų namų kvartalo vystymu, arba jo įkurta ir vadovaujama Lietuvos ir Olandijos UAB “Geosintetika”, kuri nuo 1995 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. nuomos sutarties pagrindu valdė šį S. P. priklausantį sklypą ir turėjo teisę statyti jame statinius. S. P. teismo posėdžio metu patikino, kad tvoros, pakeliamojo užtvaro ir dviejų elektros šviestuvų statymo veiksmus atliko Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“, kurios vadovu visada buvo jis pats. Duodamas parodymus, S. P. detaliai paaiškino, kokiu tikslu Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“ aptvėrė teritoriją ir kokiai paskirčiai ji buvo naudojama. Kad statinius įrengė Lietuvos ir Olandijos UAB „Geosintetika“, S. P. nurodė ir 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime (b. l. 16–17). Išanalizavus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad ši atsakomybėn patraukto asmens versija liko nepaneigta, nes byloje nėra surinkta ją paneigiančių duomenų, turėjusių būti pagrindu Institucijai surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir priimti skundžiamą Nutarimą būtent S. P. kaip fizinio asmens atžvilgiu. Teismo posėdžio metu išreikštas Institucijos atstovės pozicijos pakeitimas, prašant pripažinti, kad S. P. pagrįstai patrauktas atsakomybėn kaip UAB “Geosintetika” vadovas, yra neįmanomas patenkinti teisme, kuris negali, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pats pakeisti esmines nusižengimo ar subjekto aprašymo charakteristikas.
Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl savavališko žemės užėmimo turinį sudarančių elementų (konkrečių užstatymo, užtvėrimo darbų svetimame sklype atlikimas ir naudojimasis šių veiksmų rezultatu, žinant apie jo neteisėtumą), šioje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio metu gali būti nustatyta S. P. ir kaip UAB “Geosintetika”, atlikusios užėmimo veiksmus, vadovo, ir kaip fizinio asmens – greta esančio sklypo savininko, perėmusio šių veiksmų rezultatus ir po žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir jais besinaudojančio bei leidžiančio naudotis kai kuriems kitiems asmenims, atsakomybė už šio pažeidimo padarymą. Priėjus išvados, kad ANK 110 straipsnyje numatytus veiksmus S. P. atliko (ir) juridinio asmens vardu, tai turi būti įvardinta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime ir pagrįsta papildomai surinktais duomenimis apie jo kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt.
Tinkamai nustačius byloje administracinio nusižengimo subjektą, būtina nustatyti ir subjektyvinę nusižengimo sudėties pusę. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu gali būti tik tyčinė asmens kaltė padaryti būtent tokį nusižengimą. Tai taip pat turi būti tinkamai aprašyta administracinio nusižengimo protokole, formuluojant kaltinimą asmeniui, ir pakankamai įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Dėl šių esminių trūkumų teismas konstatuoja, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2020 m. spalio 5 d. priimtas nutarimas skirti S. P. administracinę nuobaudą už ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, yra priimti skubotai, nenustačius visų svarbių bylai aplinkybių ir todėl nepagrįsti, todėl S. P. skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1480-2020, kuriuo S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo byla grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė