Baudžiamoji byla Nr. 1-374-938/2012

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00976-2012-14

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.10.1; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.; (S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 1-374-938/2012/2012 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

              G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-12-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

G. V., 2012-09-17 apie 18 val. S. G. sodybos, esančios  (duomenys neskelbtini), kieme bei šalia kiemo vartų kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, išplūdo S. G. necenzūriniais žodžiais vieną kartą įspyrė jam keliu į tarpkojį ir kumščiu sudavė du kartus į veidą, tuo padarydamas S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. V., apklausiamas įtariamuoju, padaręs nusikalstamą veiką kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-09-17 iš savo sūnaus M. V. gavo žinutę, kad jo darbo vietoje  AB „Danisko Sugar“ jį sumušė bendradarbis vardu S. Jis nusprendė vykti pas tą vyriškį ir išsiaiškinti dėl sūnaus sumušimo. Apie 18 valandą, sugyventinės tėvo S. P. automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamais V. S., G. D. ir V. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinęs kur gyvena asmuo vardu S., atvyko iki šio sodybos ir visi keturi įėjo į kiemą. Kieme buvo du vyriškiai ir dvi moteriškės. Paklausęs, kuris yra iš vyriškių S. ir išgirdęs atsakymą, jis pradėjo su juo aiškintis dėl sūnaus sumušimo. S. neigė sumušęs jo sūnų, kieme kilo triukšmas, moteriškės pradėjo rėkti, varyti visus iš kiemo, todėl visi išėjo už vartų. Būnant už vartų, vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais, todėl jis S. vieną kartą kažkur įspyrė ir du kartus sudavė į veidą. Kartu su juo buvę draugai juos išskyrė, neleido daugiau muštis ir visi sėdę į mašiną išvažiavo. Nei vienas iš kartu su juo buvusių vyriškių niekam jokių smūgių nesudavė, su jais jokio „ryžų“ plaukų vyriškio nebuvo ( b.l. 72-73).

Kaltinamojo G. V. kaltė, be visiško jo prisipažinimo, pilnai įrodyta byloje pateiktais duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis S. G. (b.l. 20), byloje apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2012-09-17 apie 18 val. jam būnant savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie jo kiemo vartų sustojo automobilis, iš kurio išlipo keturi, jam nepažįstami vyriškiai. Vienas iš vyriškių išsiaiškinęs, kad jis yra S., sudavė į dešinę veido pusę, vieną kartą spyrė į tarpkojį, jiems išėjus už kiemo vartų, tarp jo ir vyriškių įvyko grumtynės, kurių metu jam buvo suduoti smūgiai, tačiau kas juos sudavė, pasakyti negali. Įvykį matė jo bendradarbis K., žmona ir uošvė (b.l. 16-19).

Byloje apklausta liudytoja D. G. parodė, kad 2012-09-17 apie 18 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per langą pamatė į kiemą ateinančius keturis nepažįstamus asmenis. Matė, kaip vienas žemo ūgio vyriškis trenkė kieme esančiam jos vyrui S. G. į veidą. Ji išbėgusi į lauką pradėjo rėkti, kad kviečia policiją. Grįžusi į namus ji matė, kaip jos vyras su tais vyriškais išėjo už kiemo vartų, kur tarp jos vyro ir vyriškių vyko susistumdymas, kurio metu jos vyrui buvo įspirta vieną kartą į tarpkojį, vieną kartą suduota į krūtinę. Kas iš asmenų vyrui sudavė smūgius, nurodyti negali. Įvykio vietoje buvo ir vyro bendradarbis V. K. (b.l. 34-35).

Byloje apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad 2012-09-17 jai būnant pas žentą S. G. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip prie vartų sustojo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipę keturi jai nepažįstami vyrai atėjo pas juos į kiemą. Vienas iš vyriškių sugriebė S. už drabužių priekaištaudamas, kad S. lindo prie jo sūnaus. Ji išsigando ir apie tai iš karto pasakė savo dukrai. Vėliau matė, kad iš kiemo S. su tais vyriškiais išėjo už vartų ir matė, kaip vienas vyriškis spyrė vieną kartą S. į tarpkojį ir du kartus sudavė S. į galvą. Mušant S., vyriškiai garsiai šaukė, rėkė. Nei vieno iš vyriškių ji atpažinti negali (b.l. 36-37).

Byloje apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad 2012-09-17 apie 17 val. jis atvažiavo pas bendradarbį S. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 18 valandą, jam stovint kieme, prie vartų sustojo tamsios spalvos automobilis „ Audi“, iš kurio išlipo penki vyriškiai, kurie atėjo į kiemą. Kažkuris iš vyriškių klausė ar čia gyvena S. G. atsakius, kad jis yra S., vienas iš vyriškių sudavė S. smūgį į veidą, kaip jam atrodo kitas spyrė į tarpkojį. Įvykio metu kieme buvo S. žmona ir uošvė, kurios šaukė, kad vyriškiai nešdintųsi iš kiemo. Išėjus už kiemo vartų, visi vyriškiai apspito S. ir pradėjo jį mušti, tačiau kas kiek ir kur sudavė smūgius, pasakyti negali. Jis bandė S.ų ginti, bet pats gavo vieną kartą į veidą. Dėl šio smūgio niekam jokių pretenzijų neturi ir nesutinka būti pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 38-39).

Byloje apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad  2012-09-17 apie 17 val. 30 min. pas jį į namus atvyko G. V., su dvejai jam nepažįstamais vyriškiais ir paprašė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad kažkas sumušė jo sūnų. Jis sutiko ir G. vairuojam automobiliu„ Audi“, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), G. išsiaiškino kur gyvena jo sūnų sumušęs asmuo ir sustojus prie jo sodybos, visi išlipo ir nuėjo į sodybos kiemą. Sodybos kieme buvo du vyrai ir dvi moterys. Būnant kieme, G. su vienu iš vyriškiu pradėjo aiškintis dėl sūnaus sumušimo ir jie abu susimušė. Jis matė, kad vyriškis trenkė pirmas, o G. tada trenkė atgal kelis kartus vyriškiui į veidą. Konflikto metu G. su tuo vyriškiu vienas kitą užgauliojo necenzūriniais žodžiais. Jis pats niekam jokio smūgio nesudavė (b.l. 49-50).

Byloje apklaustas liudytoju G. D. parodė, kad 2012-09-17 apie 17 val. jam paskambino G. V., kuris pasakė, kad darbe buvo sumuštas jo sūnus M., todėl jis važiuos į (duomenys neskelbtini) aiškintis dėl sūnaus sumušimo su asmeniu vardu S. G. pasiūlė vykti kartu ir jis neprieštaravo. Netrukus, automobiliu atvyko G. ir jau automobilyje buvo du nepažįstami asmenys. Visi keturi, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir atvyko iki  sodybos, kur gyvena Ss. Visi atėjo į kiemą ir matė, kaip G. už kiemo vartų sudavė  vyriškiui vardu S. 2-3 kartus į galvą ir vieną kartą į krūtinę. Kad kas būtų spyręs ir tarpkojį, nematė. G. su S. įvykio metu vienas su kitu ginčijosi, koliojosi. Jis bandė juos skirti ir niekams smūgių nesudavė (b.l.52- 55).

Byloje apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad 2012-09-17 vakare, valandos nepamena, pas jį į namus atvyko G. V. su dar dvejais vyriškiais ir pasakęs, kad kažkas sumušė jo sūnų, pasiūlė važiuoti kartu išsiaiškinti. Išsiaiškinus kur gyvena vyriškis, galimai sumušęs G. sūnų, visi atvyko iki šios sodybos ir visi išlipę iš automobilio nuėjo į sodybos kiemą. Sodybos kieme jis matė du vyriškius ir pagyvenusią moteriškę. G. paklausė kuris iš jų yra S. ir vienam jų prisistačius S., su juo pradėjo aiškintis dėl sumušto sūnaus. Kieme buvusi pagyvenusi moteriškė pradėjo rėkti ir liepė nešdintis iš kiemo, o iš namo išbėgusi kita moteriškė pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. Moteriškėms pradėjus rėkti, jie visi išėjo iš kiemo už vartų. Būnant už vartų, G. su vyriškiu vardu S. susistumdė ir 2-3 kartus sudavė jam į galvą. Kas spyrė į tarpkojį, jis nematė. Konflikto metu G. su tuo vyriškiu plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Tarp jų, jokio vaikino ryžais plaukais nebuvo. Jis niekam jokio smūgio nesudavė, nematė, kad tai būtų padarę kiti kartu atvažiavę vyriškiai (b.l. 59-60).

Iš byloje esančio  įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas, kuriame rasta numesta sportinė kepuraitė su snapeliu, kuri paimta iš įvykio vietos apžiūrai (b.l. 3-7).

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš įvykio vietos paimta juodos spalvos su snapeliu bei šonuose esančiomis pilkomis juostelėmis medžiaginė sportinė kepuraitė (b.l. 12-14), kuri po apžiūros 2012-10-31 pakvitavimu grąžinta savininkui G. V. (b.l. 15).

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2438/12(02) matyti, kad S. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinančios į dešinį skruostą, odos nubrozdinimas dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Šiais sužalojimais, kurie galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2012-09-17 S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 23).

Iš byloje esančio parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų protokolo matyti, kad V. K. atpažino G. V., kuris S. G. spyrė į tarpkojį (b.l. 40-42).

Iš byloje esančio prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2012-19-21 Kėdainių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.  66-1-00990-12 dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Tyrimas pradėtas pagal M. V. pareiškimą, kad jis 2012-09-17 darbo vietoje - AB „Danisko Sugar“ buvo sumuštas S. G.. Tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK  212 str. 1 d. 2 p. ( b.l. 89-90 ).

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro teismui siūlytina jam skirti bausme - bauda bei jos dydžiu sutinka (b.l. 95).

Teismas, byloje pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat kaltinamojo G. V., pripažinusio kaltę, parodymų pagrindu, daro išvadą, kad G. V. įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta bei pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs kaltinamojo viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravimu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę. G. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika padaryta tyčia, baigta. G. V. praeityje, t.y. 2009-12-08 teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – už analogišką nusikaltimą laisvės apribojimo vieneriems metams bausme, ir nors šią bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 80), nusikaltimo padarymo metu neturėjo  galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinįjį kartą 2009-10-26 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str., t.y. už administracinį teisės pažeidimą, priskiriamą pažeidimams, kuriais kėsinamasis į nustatytą valdymo tvarką, informacijos apie virš 10 000 Lt sudarančių administracinių baudų sumokėjimą nėra (b.l. 82-83), VSDFV duomenimis jis niekur nedirba, darbo biržoje darbo paieška jam nutraukta, nedarbo draudimo išmokos negauna (b.l. 84), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b.l. 94), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių seniūnija apie G. V. charakterizuojančių duomenų neturi, nes pastarasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 78, 92). Vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, G. V. negali būti skirta prokuroro siūloma pati švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios, kaip matyti iš aukščiau nurodytų G. V. turtinę padėtį charakterizuojančių duomenų, jis net neturėtų galimybių sumokėti, juolab, kad už anksčiau padarytą analogišką nusikaltimą jam buvo skirta griežtesnė laisvės apribojimo bausmė, po ko jis tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl už šį nusikaltimą G. V. skirtina bausmės tikslus galinti pasiekti ir realiai galima atlikti bausmė - areštas, šios bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatant mažesnį, nei už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 49 str., 54 str. 3 d., 61 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir  periodinis registravimasis policijos įstaigoje (b.l. 74, 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir G. V. sulaikius, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teisė tai padaryti nukentėjusiajam S. G. išaiškinta (b.l. 21).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę - areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

            Arešto bausmę atlikti areštinėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir G. V. sulaikius, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                              Dalia Buziliauskienė