Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2007 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos nacionalinio dramos teatro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2113-44/2007 pagal ieškovo UAB „Congestum Group“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos paminklai“, kur trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų yra Lietuvos nacionalinis dramos teatras, dėl viešųjų pirkimų įstatymo ginamų tiekėjo interesų pažeidimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2007 m birželio 8 d. nutartimi ieškovo UAB „Congestum Group“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovo UAB „Lietuvos paminklai“ vykdomą supaprastintą ribotą konkursą atlikti Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstravimo darbus, įskaitant draudimą sudaryti sutartis dėl rekonstravimo darbų atlikimo, iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas šioje byloje.

Tretysis asmuo Lietuvos nacionalinis dramos teatras kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 330 000 Lt arba šios sumos ribose pateikti banko garantiją, kuri galiotų ne mažiau kaip 5 metus. Tretysis asmuo nurodė, kad neatlikus rekonstravimo darbų iki metų pabaigos Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kaip asignavimų valdytojas, nepanaudotas lėšas - 2 074 800 Lt turės grąžinti į valstybės biudžetą. Taip pat prognozuoja, kad vien dėl infliacijos iki 2008 m. birželio nuostoliai išaugs dar 10-15 %.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad iš LR Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 146 „Dėl valstybės investicijų 2007-2009 metų programoje numatytų 2007 m. kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus“, rekonstruoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatą 2007 m. patvirtinta 2 950 000 Lt suma, t.y. lėšos asignavimų valdytojui skirtos pasiekti konkretų tikslą. Atsakovo 2007 m rugpjūčio 29 d. parengtoje pažymoje teigiama, kad 193 600 Lt išleisti už pastato rekonstravimo techninio projekto paruošimą ir jo ekspertizę, 681 600 Lt – už žiūrovų salės kėdes, kiliminę dangą. Pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 1 d. asignavimų valdytojai į biudžetą turi grąžinti biudžeto lėšas, kurios liko nepanaudotos iki atitinkamų biudžetinių metų pabaigos (ad hoc – 2 074 800 Lt). Lietuvos nacionalinis dramos teatras - valstybės biudžetinė įstaiga. Asignavimų valdytojai gautas biudžeto lėšas naudoja patikėjimo teise, bet jos nuosavybės teise priklauso valstybei kaip juridiniam asmeniui per se. Valstybės valia – lėšas iškeisti į tam tikrą turtą (rekonstruotą Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatą). Teismo nutartimi sustabdžius konkursą pirkti rekonstravimo darbus, pastatas nebus rekonstruotas; taigi valstybei lieka tam tikra (2 074 800 Lt) biudžetinių lėšų dalis. Tokiu atveju darytina išvada, jog valstybė nebus pasiekusi savo tikslo, o ne patyrusi nuostolių - praradusi turtą (CK 6.249 str. 1 d.), nes ji tebeturės lygiavertes turtui pinigines lėšas. Teismas pritarė ieškovo nuomonei, jog asignavimų grąžinimas į valstybės biudžetą ipso facto nesuponuoja jų negrįžtamo (atgal trečiajam asmeniui) perdavimo. Teismas taip pat nurodė, kad kalbant apie kitą nuostolių sudedamąją dalį - 10-15 % infliaciją šalyje, pastebėtina, kad konkurso dalyviai, teikdami galutinę pasiūlymo kainą (UAB „Lietuvos paminklai“ supaprastinto riboto konkurso sąlygų 2.3 ir 8.4 p.), į ją inter alia įkalkuliuoja ir vienokį ar kitokį (priklausomai nuo potencialių nuostolių negautų pajamų forma prisiėmimo ateityje rizikos) infliacijos procentą (CK 6.653 str. 2-3 d., 5 d.), nes pinigų devalvacija pasikartoja kiekvienais kalendoriniais metais.

Atskiruoju skundu tretysis asmuo Lietuvos nacionalinis dramos teatras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį ir nurodo, kad:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog nepanaudojus 2 mln. Lt jie sugrįš į valstybės biudžetą, todėl valstybė nepatirs jokio nuostolio. Tačiau lėšas grąžinus į valstybės biudžetą, mažai tikėtina, jog trečiajam asmeniui kitais metais biudžeto skirtos lėšos bus padidintos 2 mln. Lt.

2. Nepagrįstas teismo argumentas dėl infliacijos rizikos, nes numatyti rekonstrukcijos darbai turėjo būti atlikti 2007 metais, kai nevyksta spektakliai, todėl dabar artimiausias darbų laikas 2008 metų vasara, t.y. praėjus metams. Kadangi infliacijos sukeliami galimi nuostoliai tiesiogiai susiję su ieškovų pateiktu ieškiniu, apeliantas mano, jog ieškovas turi juos užtikrinti.

3. Nepagrįsti teismo motyvai, jog apeliantas būdamas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų turi mažesnes procesines teises nei ieškovas ir atsakovas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas būdamas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų turi mažesnes procesines teises nei ieškovas ir atsakovas.

CPK 147 straipsnis numato, jog teisę prašyti taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi atsakovas. Tačiau CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, todėl tretysis asmuo, kaip ir atsakovas turi teisę teismo prašyti taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis asmuo ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo organizuoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstravimo ir kitus su tuo neatsiejamai susijusius darbus. Atsakovas siekdamas parinkti minėtiems darbams tinkamą subrangovą, paskelbė konkursą, dėl kurio šioje byloje vyksta ginčas. Ieškovo prašymu šio konkurso procedūros sustabdytos. Tretysis asmuo iš valstybės biudžeto 2007 m. gavo 2 950 000 Lt lėšų minėto pastato rekonstrukcijai. Tretysis asmuo nurodo, jog dėl sustabdytų konkurso procedūrų, jis nepanaudotas lėšas - 2 074 800 Lt turės grąžinti į valstybės biudžetą, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolius. Jis taip pat prognozuoja, kad vien dėl infliacijos iki 2008 m. birželio nuostoliai išaugs dar 10-15 %, todėl teismo prašė taikyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 330 000 Lt arba šios sumos ribose pateikti banko garantiją. Tačiau tretysis asmuo, teismui pateikdamas savo paskaičiavimus, neįvertino svarbių aplinkybių, tokių kaip kiek lėšų bus grąžinta į valstybės biudžetą ir kiek jų jis gaus papildomai kitais biudžetiniais metais, atsižvelgus į tai, jog šiais metais lėšos buvo grąžintos nepanaudotos.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, neišsiaiškino svarbių šiam klausimui išspręsti bylos aplinkybių, susijusių su galimų nuostolių susidarymo mechanizmu ir preliminariu jų paskaičiavimu.

Pažymėtina, jog teismui pritaikius atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o ieškovui jo neužtikrinus, apeliantas turės teisę prašyti panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, galimi atsakovo nuotoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turi būti kiek įmanoma tiksliau paskaičiuoti.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinimo perduotinas teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,  atlyginimo užtikrinimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai:                                                                                           Kazys Kailiūnas

                                                                                Marytė Mitkuvienė

                                                                                Vincas Verseckas