Civilinė byla Nr. e2-437-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00335-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M.  atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, bankrutavusios  M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ bankroto byloje.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi  M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Adminova“.

2.       2022 m. gruodžio 27 d. įvyko atsakovės bankrutavusios  M. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – BTŪB) „Žaibas“ kreditorių susirinkimas, kuriame be kita ko buvo sprendžiama dėl turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nutarta pritarti kreditorės UAB „EDS Invest“ nutarimo projektui. Kreditorius B. M.  pateikė skundą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad kreditorius pateikė bankroto administratorei savo pasiūlymą dėl 3-iojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo – turto realizavimo tvarkos, siūlydamas nustatyti kitokią nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos nustatymo tvarką. Administratorė atsakovės kreditoriams neperdavė nei ieškovo pateikto pasiūlymo, kuriame buvo pateiktas jo siūlomas darbotvarkės klausimo sprendimo projektas, nei kartu su pasiūlymu pateiktos papildomos medžiagos. Kreditoriaus teigimu, siūloma nekilnojamojo turto pardavimo kaina neatitinka realios nekilnojamojo turto kainos, nėra atlikti visi įmanomi veiksmai, kad turtas būtų pardavinėjamas už maksimalią kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo B. M.  skundą dėl atsakovės BTŪB „Žaibas“ 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 3 516 838,82 Eur (83,05 proc.). Balsuota dėl administratoriaus pasiūlymo: „už“ – 51,35 proc., „prieš“ – 31,70 proc. Balsuota dėl VMI pasiūlymo: „už“ – 26,82 proc., „prieš“ – 56,23 proc. Balsuota dėl B. M.  pasiūlymo: „už“ – 4,88 proc., „prieš“ – 78,17 proc.. Nutarimas priimtas pagal administratoriaus pasiūlymą. Susirinkimo 3-uoju klausimu nutarta pritarti kreditorės UAB „EDS Invest“ nutarimo projektui ir patvirtinti BTŪB „Žaibas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, realizavimo tvarką aukciono organizavimo būdu, kaip nurodyta Priede Nr. 1, nustatant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kainas, kaip nurodyta Priede Nr. 2, Priede Nr. 3.

5.       Dėl susirinkimo sušaukimo procedūrų teismas pažymėjo, kad pranešimas dėl kreditorių susirinkimo, įvyksiančio 2022 m. gruodžio 27 d., atsakovės kreditoriams išsiųstas 2022 m. gruodžio 12 d. el. paštu bei paštu, bendras atsakovės kreditorių skaičius tiek pranešimo išsiuntimo, tiek kreditorių susirinkimo dieną sudarė 60. Teismas nusprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jo pasiūlytas alternatyvus pasiūlymas nebuvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį, šiuo atveju nėra kreditorių balsavimo rezultatus lemianti aplinkybė, kadangi kreditoriai galėjo susipažinti su pareiškėjo pateiktu pasiūlymu, su juo susipažino ir priėmė sprendimą dėl balsavimo. Dėl kreditorių, kurie nebuvo laiku informuoti apie pareiškėjo pateiktą pasiūlymą, teismas akcentavo, kad kreditoriai turi galimybę ginti savo teises manydami, jog jų teisės pažeistos. Tačiau vykstant teisminiam procesui, apie jį informavus kreditorius, jokių prašymų byloje nebuvo gauta. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos balsavimo rezultatams, ar pažeidė kreditorių interesus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad galėjo būti padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėto sprendimo priėmimą.

6.       Teismas akcentavo, kad kreditoriams buvo žinoma nekilnojamojo turto būklė, ne viename kreditorių susirinkime buvo svarstyta nekilnojamojo turto kaina ir pardavimo tvarka. Be to, administratorė kreipėsi į įvairias statybos darbus atliekančias įmones su prašymu pateikti komercinį pasiūlymą dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo, taip pat kreipėsi su tokiu prašymu į statybos įmonių asociaciją, tačiau nebuvo gauta jokių pasiūlymų. Teismas, įvertinęs tai, kad BTŪB „Žaibas“ pastato nesugebėjo tinkamai įregistruoti VĮ Registrų centre nuo 2012 metų (statybos darbų pabaigos), nusprendė, jog trūkumų šalinimo kaštai yra tokie, kokių likviduojama įmonė padengti lėšų neturi. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais nuspręsta atlikti veiksmus, susijusius su viso turto paruošimu realizavimui ir, galiausiai, jo realizavimu, padidinus turto masę po vienu iš pastatų esančiu žemės sklypu, į kurį buvo gautas teismo leidimas nukreipti išieškojimą.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas, skunde nurodydamas, jog nekilnojamojo turto kaina nėra pagrįsta, jokių įrodymų, kokia kaina yra reali, nepateikė. Kita vertus, byloje nustatyta, kad buvo paskelbtas turto aukcionas Nr. 237786, kuriame pradinė viso turto kaina buvo 1 843 000 Eur. 2023 m. sausio 23 d. 23:59 val. baigėsi dalyvių registracija į aukcioną ir aukcione dalyvauti neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Taigi kritiškai vertintinas argumentas, kad turtas gali būti parduotas daug didesne kaina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas B. M.  atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikini atsakovės BTŪB „Žaibas“ 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Kreditoriams iki kreditorių susirinkimo pradžios turėjo būti pateiktas balsavimo raštu biuletenis su visais siūlomais alternatyviais sprendimų projektais darbotvarkės klausimais. Šis procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, buvo kliūtimi atsakovės kreditoriams iš anksto balsuoti už ieškovo pateiktą pasiūlymą ir sudaro savarankišką pagrindą pripažinti negaliojančiu 2022 m. gruodžio 27 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu.

8.2.                      Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 27 d. išduotą leidimą gamybos ir pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (savavališkos statybos įteisinimui). Teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą buvo priimta 2020 m. balandžio 27 d. Tiek iki Statybos leidimo savavališkos statybos padarinių šalinimui išdavimo, tiek iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsižvelgiant į kintantį teisinį reglamentavimą, buvo tikslinama projektinė dokumentacija, atliekami teisiniai veiksmai statybos įteisinimui, tai be kita ko patvirtina į atsakovės bankroto bylą 2020 m. sausio 27 d. dieną (DOK-951) pateiktas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 11 d. raštas „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo“.

8.3.                      Nemokumo administratorė, siekdama, kad turtas būtų įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, kreipėsi į netinkamą subjektą – jos nurodomi subjektai dokumentų rengimo bei paslaugų, susijusių su statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, neteikia.

8.4.                      Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės nekilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotų statinių rinkos kaina yra ženkliai didesnė nei skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto realizavimo kaina. Be to, į bylą 2023 m. kovo 9 d. pateikta konsultacija dėl galimos nekilnojamojo turto pardavimo kainos, iš kurios matyti, kad atsakovės nekilnojamojo turto vertė, kurį ginčijamu atsakovė kreditorių susirinkimo nutarimu yra nuspręsta realizuoti už pradinę 1 843 000 Eur kainą, yra 3 700 000 Eur. Teismas nepagrįstai šį įrodymą atsisakė priimti.

8.5.                      Ieškovas į bylą pateikė Elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo internetinio tinklapio kopiją, iš kurios matyti, kad nemokumo administratorė skelbime sąmoningai nėra nurodžiusi išsamių ir reikšmingų, pirkėjus pritraukiančių duomenų apie neįregistruotus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Nenurodytas šių statinių (patalpų) plotas, kuris yra esminis kriterijus parduodamo turto kainai nustatyti. Bet kuriam potencialiam pirkėjui susipažinus su skelbime esančia informacija – parduodamas 2 922,34 k.m. pastatas už 1 843 000 Eur (t. y. vidutiniškai po 630 Eur už 1 kv. m.) – parduodamas objektas pasirodo nepatrauklus. Neabejotina, kad atsakovės nemokumo administratorei skelbime nurodžius visą informaciją, jog yra pardavinėjamas ne tik 2 922,34 kv. m. ploto gamybinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir 4 547,53 kv. m. ploto gamybinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas turtas taptų daug patrauklesnis.

9.       BTŪB „Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

9.1.                      Ieškovo pateikta konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę. Iš pateiktos konsultacijos matyti, kad turto rinkos kainos analizė atlikta nebuvo – konsultacijoje pateikta tik konkrečiais ir išsamiais duomenimis nepagrįsta, subjektyvi ją surašiusio vertintojo nuomonė (sąlyginė išvada) dėl galimos pardavimo kainos.

9.2.                      Apie apelianto pateiktą alternatyvų pasiūlymą su priedais atsakovės kreditoriai buvo informuoti iki kreditorių susirinkimo. Nei vienas kreditorius, išskyrus patį apeliantą, nebalsavo už ieškovo pateiktą pasiūlymą. Aplinkybė, kad apelianto pasiūlytas alternatyvus pasiūlymas nebuvo įtrauktas į atsakovės sušaukto kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenį, neturi nei teisinės, nei faktinės reikšmės.

9.3.                      Apeliantas pats sutinka, kad ištaisyti nekilnojamojo turto trūkumus (tinkamai neįregistruoto pastato) nėra įmanoma, kadangi atsakovė tokių lėšų neturi, be to, tokia procedūra užtruktų neapibrėžtą laiko terminą, ir, abejotina, ar turtas būtų realizuotas už didesnę kainą nei turto trūkumų ištaisymui skirtas pinigines lėšas.

9.4.                      Apelianto nurodomi teiginiai, susiję su nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimu (tinkamu įregistravimu) VĮ Registrų centre jau buvo atmesti kaip neturintys teisinės ir (ar) faktinės reikšmės ankstesniuose kreditorių susirinkimuose.

9.5.                      Apeliantas neįrodo, kad turtą galima būtų parduoti didesne kaina, nei yra nustatęs kreditorių susirinkimas. Apeliantas norėdamas įrodyti, kad atsakovės kreditoriai ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu nustatė rinkos kainų neatitinkančią realizuojamo turto pradinę pardavimo kainą, turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

9.6.                      Ginčijamo nutarimo nekilnojamojo turto realizavimo I etapą aukcionas buvo paskelbtas tinkamai, vadovaujantis aukcionų valdymo portalo taisyklėmis, nurodant visą potencialiems pirkėjams svarbią ir nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusį kilnojamąjį turtą apibūdinančią informaciją, taip pat ir informaciją apie visus aukcione parduodamus nekilnojamojo turto vienetus bei nuo nekilnojamojo turto neatskiriamus kilnojamojo turto vienetus. Aukcione dalyvauti neužsiregistravo nė vienas dalyvis, t. y. nekilnojamasis turtas ir su juo susijęs kilnojamasis turtas už nurodytą pradinę kainą, kurią kaip per mažą bando deklaratyviai įrodyti apeliantas, net nesulaukė potencialių pirkėjų dėmesio ir aukcionas neįvyko.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

10.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11.       Pareiškėjas B. M.  su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus – Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto kainos. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl pareiškėjo pasyvumo tai nebuvo padaryta laiku. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atskiruoju skundu teikiamais naujai pateiktais dokumentais pareiškėjas siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, dėl teikiamo dokumento pasisakė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjos naujai teikiamus įrodymus priima.

12.       Pareiškėjas 2023 m. balandžio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1682) ir papildomus dokumentus – konsultaciją dėl atsakovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kainos rinkoje, ir nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), jie yra su ginčo dalyku, papildo atskirojo skundo argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus priima. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prie rašytinių paaiškinimų pridedami dokumentai nėra nauji, jie yra pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nusprendžia, kad nėra pagrindo šiuos dokumentus papildomai pridėti prie nagrinėjamos bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo B. M.  prašymas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

16.       Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).

17.       Pareiškėjas ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą dviem pagrindais – dėl to, kad kreditoriams nebuvo pateiktas balsavimo raštu biuletenis su pareiškėjo pasiūlymu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo (buvo atlikti procedūriniai pažeidimai), ir dėl to, jog administratorė neatliko jokių veiksmų, kad būtų būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai ir turtas galėtų būti parduotas už didžiausią įmanomą kainą; nustatyta per maža pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako šiais dviem atskirojo skundo aspektais.

Dėl esminių procedūrinių pažeidimų

18.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad kreditoriams iki kreditorių susirinkimo pradžios turėjo būti pateiktas balsavimo raštu biuletenis su visais siūlomais alternatyviais sprendimų projektais darbotvarkės klausimais. Pareiškėjo teigimu, šis procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, buvo kliūtimi atsakovės kreditoriams iš anksto balsuoti už ieškovo pateiktą pasiūlymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

19.       Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo klausimais teismų praktikoje išsamiai pasisakyta aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto procesų vykdymą reglamentavusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Šiais klausimais suformuota teismų praktika, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir jos turi būti laikomai taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

20.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Visgi, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

21.       Pareiškėjas teisingai pažymi, kad, remiantis JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 punktais, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose bei teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pasiūlymai dėl kreditorių susirinkime nagrinėjamų klausimų galėjo būti teikiami iki kreditorių susirinkimo pradžios, kadangi kitokia tvarka nėra numatyta nei įstatyme, nei kreditorių patvirtintoje tvarkoje dėl balsavimo kreditorių susirinkime (3 t., b. l. 81, DOK-10313 „Priedas Nr. 2-s1026.pdf“). Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas atskirajame skunde, neturi jokios esminės reikšmės tai, kad kreditoriaus B. M.  pasiūlymas nebuvo įtrauktas į balsavimo biuletenio projektą.

22.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti informuojami tokiu būdu, kad jiems būtų suteiktos galimybės tinkamai pasiruošti susirinkimui. Todėl kreditoriai turi būti informuojami iš anksto ir jie turi žinoti apie sprendimų projektus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1608-450/2020). Kreditorių informavimas yra siejamas su kreditorių lygiateisiškumo principu. Todėl kiekvienas kreditorius turi turėti galimybę žinoti kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį kad galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-147-798/2019).

23.       Pažymėtina, kad įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos. Be to, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-553/2019; 2019 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-381/2019, 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-464/2023).

24.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 27 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo (13 t., b. l. 9), kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių visų finansinių reikalavimų suma sudarė 83,05 proc. Šis susirinkimas įvyko kreditorės UAB „EDS Invest“ iniciatyva (13 t., b. l. 15). Nemokumo administratorė, remdamasi kreditorės UAB „EDS Invest“ prašymu, 2022 m. gruodžio 12 d. parengė pranešimą dėl kreditorių sušaukimo (13 t., b. l. 7) ir balsavimo biuletenio projektą (13 t., b. l. 8), kuriame buvo numatyta galimybė balsuoti „už“ arba „prieš“ kreditorės UAB „EDS Invest“ pasiūlytą turto pardavimo tvarką. Visi dokumentai buvo išsiųsti kreditoriams paštu ir elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 12 d. (13 t., b. l. 150). Nustatyta, kad B. M.  elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 23 d. (14 t., b. l. 78) taip pat pateikė alternatyvų turto pardavimo tvarkos pasiūlymą (13 t., b. l. 97). Nemokumo administratorė nedelsiant – kitą darbo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. 8 val. 30 min., elektroniniu laišku informavo kreditorius apie tai, kad yra gauta kitų turto pardavimo tvarkos pasiūlymų (14 t., b. l. 82).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog kreditoriai iki kreditorių susirinkimo turi teisę teikti alternatyvius balsavimo pasiūlymus, JANĮ 47 straipsnis ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis nemokumo administratorių parengti naują protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą ir (ar) nustatyti papildomą terminą kreditoriams su pasiūlymais susipažinti, kadangi tai neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nebent kreditoriai būtų nustatę ir patvirtinę kitokią kreditorių susirinkimo organizavimo ir (ar) pasiūlymų teikimo tvarką. Kreditorius, turėdamas alternatyvių pasiūlymų dėl kreditorių susirinkime planuojamų nagrinėti klausimų, taip pat turi pareigą operatyviai reaguoti į rengiamą kreditorių susirinkimą.

26.       Reikšminga yra tai, kad nemokumo administratorė nedelsiant informavo kreditorius apie pateiktą pasiūlymą. Byloje pateikti duomenys, kad kreditoriai nemokumo administratorės pranešimą gavo, dėl kreditoriaus B. M. pasiūlymo galėjo apsispręsti balsuodami (14 t., b. l. 88). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad kreditoriai būtų prašę atidėti turto pardavimo klausimo svarstymą, nes negalėjo apsispręsti dėl pateiktų pasiūlymų, ar kad norėjo pakeisti savo nuomonę, kai balsavimo raštu biuletenį pateikė dar iki 2022 m. gruodžio 27 d.

27.       Konkretaus kreditoriaus pasiūlymo pateikimo išraiška atsispindi galutiniame kreditorių susirinkimo protokole. Iš 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad pasiūlymą dėl kitokios turto pardavimo tvarkos pateikė ne tik B. M., tačiau ir kreditorė VMI (13 t., b. l. 12, 13). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, gali ginti savo teises. Tačiau nagrinėjamu atveju daugiau kreditorių skundų dėl netinkamo informavimo ir (ar) suklaidinimo nebuvo gauta, nors visi kreditoriai neabejotinai buvo informuoti galutiniu kreditorių susirinkimo protokolu tiek apie UAB „EDS Invest“, tiek apie alternatyvius kreditorių pasiūlymus ir balsavimo rezultatus.

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nemokumo administratorė kreditorių informavimo pareigą įgyvendino tinkamai ir laiku, informaciją kreditoriams pateikė aiškiai ir susistemintai. Aplinkybė, kad kreditoriaus B. M.  turto pardavimo tvarkos pasiūlymas nebuvo įtrauktas į protokolo projektą ar balsavimo biuletenio projektą, nesudaro prielaidų spręsti, jog dėl to kreditoriai galėjo būti suklaidinti ir (ar) priimti neteisingą sprendimą, tinkamai neįvertinti pateikto pasiūlymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo išvadoms, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėto nutarimo priėmimą.

Dėl turto pardavimo tvarkos

29.       Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodo dvi argumentų grupes, kuriomis įrodinėja kreditorių susirinkimo sprendimo neteisėtumą: pirma, nėra atlikti visi įmanomi veiksmai, kad už turtą būtų galima gauti didžiausią įmanomą kainą (pastatas nėra įregistruotas kaip 100 proc. baigtas VĮ Registrų centre); antra, nustatyta per maža nekilnojamojo turto kaina.

30.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad skolininko turtas bankroto procese pradedamas realizuoti tik pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Likvidavimas dėl bankroto yra galutinė bankroto bylos proceso stadija, kuri reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, jog tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003). Pradėjus juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūras siekiama kuo operatyvesnio juridinio asmens turto realizavimo ir su likvidavimu susijusių veiksmų užbaigimo. Pernelyg ilgas turto realizavimo procesas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso išlaidas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017).

31.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad BTŪB „Žaibas“ pripažinta likviduojama dėl bankroto Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, likvidavimo terminas buvo pratęstas 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. vasario 21 d. rezoliucijomis.

32.       BTŪB „Žaibas“ bankroto byloje šiai bendrijai priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo klausimai ir dėl to kylančios problemos buvo paminėtos dar pirmojo kreditorių susirinkimo metu, taip pat klausimas aptartas ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu (4 t., b. l. 1). Iš bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė kreipėsi į tiekėjus dėl komercinių pasiūlymų dėl statybos trūkumų šalinimo (atliktinų darbų), kad būtų galima gauti pastato ir statinių statybos užbaigimo aktus, tokiu būdu galimai padidinant turto vertę ir likvidumą (3 t., b. l. 183). Nemokumo administratorė kreditoriams nurodė, kad išlaidos, susijusios nekilnojamojo turto defektų šalinimu bei statybos baigtumo įregistravimu, bus teikiamos kreditorių susirinkimui tvirtinti atskirai, surinkus komercinius pasiūlymus dėl defektų šalinimo (darbų atlikimo). Tačiau susirinkimo metu dar nebuvo gautas nei vienas tiekėjų pasiūlymas (4 t., b. l. 8). Toliau nekilnojamojo turto pardavimo klausimas buvo sprendžiamas ir kituose susirinkimuose, vykusiuose 2022 m. vasario 4 d. (5 t., b. l. 1), 2022 m. rugpjūčio 16 d. (9 t., b. l. 9) ir 2022 m. rugsėjo 2 d. (11 t., b. l. 49), tačiau nei vieno kreditorių susirinkimo metu nekilnojamojo turto pardavimo tvarkai pritarta nebuvo, taip pat nebuvo gauta jokių konkrečių pasiūlymų, kaip ir kokiu būdu būtų galima užtikrinti nekilnojamojo turto pardavimą didžiausia įmanoma kaina, jį įregistruojant VĮ Registrų centre, taip pat nebuvo gauta komercinių pasiūlymų dėl statybos darbų trūkumų šalinimo.

33.       Priešingai nei teigia pareiškėjas atskirajame skunde, nemokumo administratorė kreipėsi ne tik į statybos įmonių asociaciją, kad gautų komercinį pasiūlymą dėl statinio trūkumų šalinimo. Be to, į šią įstaigą buvo kreiptasi dėl informacijos sklaidos užtikrinimo, o ne konkrečių pasiūlymų gavimo. Pareiškėjas nepaneigė, kad dar iki 2022 m. vasario 4 d. administratorė kreipėsi į mažiausiai dešimt statybos darbus atliekančių įmonių su prašymu pateikti komercinį pasiūlymą dėl statybos trūkumų darbų pašalinimo (5 t., b. l. 9), tačiau jokių pasiūlymų gauta nebuvo. Dar daugiau, nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu informavo kreditorius, kad B. M.  ir UAB „Eurema“ kreipėsi su prašymu į nemokumo administratorę dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teigdami, jog B. M.  ir (ar) BUAB „Eurema“ gali pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų dalį (7 t., b. l. 49), tačiau pažymėjo, jog nepateikti jokie tokius teiginius pagrindžiantys dokumentai – darbų sąmata, laikotarpis, per kurį, tikėtina, darbai gali būti atlikti, kas atliks tokius darbus ir pan.

34.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju reikšminga laiko tai, kad kreditorius B. M.  teikdamas skundą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo, neatkreipė dėmesio į anksčiau nurodytas nemokumo administratorės pastabas ir vėl nepateikė jokios reikšmingos informacijos, kaip, jo teigimu, statybos darbų trūkumai gali būti pašalinti – nėra pateikta darbų sąmata, finansavimas, trukmė ir t. t. Šie duomenys yra svarbūs tam, kad būtų galima įvertinti reikiamų atlikti darbų mastą bei jų santykį su galimai išaugusia nekilnojamojo turto kaina (verte), taip pat ir terminą, per kurį minėti darbai galėtų būti atlikti. Vienas iš esminių bankroto principų yra per kuo trumpesnį laiką patenkinti kuo daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi šiuo atveju svarbūs yra keli aspektai: kokios finansinės lėšos reikalingos trūkumams pašalinti; kaip pasikeistų nekilnojamojo turto vertė atlikus statybos trūkumų šalinimo darbus; koks terminas reikalingas šiems darbams atlikti. Pareiškėjas šių aplinkybių neįrodinėjo.

35.       Kita vertus, atskirajame skunde iš esmės nėra ginčijama aplinkybė, kad BTŪB „Žaibas“ neturi finansinių galimybių statybos trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad statybos užbaigimo darbus reikalinga atlikti, neteikia jokių realių pasiūlymų dėl finansavimo galimybių. Faktas, kad pareiškėjas šiuos darbus pasiūlė atlikti savo lėšomis, nesuponuoja vertinimo, jog šie pareiškėjo teiginiai yra realūs ir patikimi.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pastatas buvo pastatytas (pradėtas statyti) dar 2012 metais, tačiau tik 2019 metais buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas (1 t., b. l. 23, DOK-951 priedas „Del privalomojo nurodymo.pdf“). Taigi nuo 2012 metų pačiam pareiškėjui nepavyko tinkamai įregistruoti pastato VĮ Registrų centre. Bankroto bylos nagrinėjimo metu iš tiekėjų nebuvo gauta pasiūlymų dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė nei sąmatos, nei galimų rangovų, nei termino, per kurį statybos trūkumai galėtų būti pašalinti. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog nemokumo administratorė nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad būtų įregistruotas 100 proc. pastato baigtumas, taip pat nepagrindė, jog tokiu būdu buvo pažeisti kreditorių interesai.

37.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte. Atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkimo protokolo 3 punkte nurodyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 1 843 000 Eur – neatitinka realios nekilnojamojo turto kainos. Šiuos savo teiginius iš esmės grindžia į bylą pateikta Konsultacija dėl galimos nekilnojamojo turto pardavimo kainos.

38.       Pareiškėjas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

39.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

40.       Iš civilinėje byloje esančio UAB „EDS Invest“ prašymo (su priedais) dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo (13 t., b. l. 20) nustatyta, kad buvo nutarta visą BTŪB „Žaibas“ turimą nekilnojamąjį turtą bei tretiesiems asmenims priklausantį turtą, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, ir nuo nekilnojamojo turto neatskiriamą kilnojamąjį turtą pardavinėti aukciono būdu, skelbiant portale www.evarzytynes.lt. Pirmajame aukcione nutarta nustatyti pradinę viso turto pardavimo kainą – 1 843 000 Eur. Apeliantas pateikė Konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), turto vertė yra 1 400 000 Eur, o nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), turto vertė yra 2 300 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo remtis pareiškėjo pateiktais argumentais ir įrodymais dėl turto kainos.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

42.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas).

43.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad Konsultacinėje išvadoje nėra nurodyta, kokiais metodais ir būdais nekilnojamojo turto kaina yra nustatyta, todėl padarytų išvadų neįmanoma patikrinti – patvirtinti arba paneigti jų teisingumo. Be to, akivaizdu, kad šios išvados padarytos remiantis neteisingomis prielaidomis: ataskaitoje nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. baigtas, kad jo statybos pradžios metai yra 2003, o pabaigos – 2012 (konsultacijos 28 puslapis), tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės, kadangi iš toje pačioje ataskaitoje pridėto 2023 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pastato – gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statusas tik formuojamas, nėra duomenų, koks yra jo baigtumas. Taigi pateiktas įrodymas laikytinas nepatikimu.

44.       Konsultacijoje nenurodoma ir nepaaiškinama, kodėl šis pastatas vertinamas kaip baigtas statyti, nenurodoma jo vertė (kaina) pagal jo faktinę padėtį ir galima potenciali kaina, jeigu būtų įregistruotas 100 proc. baigtumas. Laikant, kad turto, jeigu jis būtų įregistruotas kaip baigtas statyti, vertė yra 2 300 000 Eur, neįvertinti ir neapskaičiuoti statybos darbų trūkumų šalinimo kaštai, neatlikta analizė, kaip ta kaina galėtų pasikeisti įregistravus nekilnojamojo turto baigtumą, nenurodyti metodai, kokiu būdu nekilnojamojo turto kaina nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pareiškėjas nepaneigė kreditorių susirinkime nustatytos pradinės nekilnojamojo turto kainos pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis