Administracinė byla Nr. eA-492-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03856-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.4.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tornis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tornis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tornis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 4-1044 „Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Tornis“, susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. sausio 20 d. jis užpildė nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką (toliau – ir Paraiška). Atsakovas, įvertinęs Paraišką, nusprendė skirti subsidijas, t. y. 2021 m. vasario 28 d. pareiškėjas gavo 6 845,31 Eur subsidiją, o 2021 m. gegužės 3 d. gavo papildomą 6 845,31 Eur subsidiją. Iš viso pareiškėjui buvo suteikta 13 690,62 Eur subsidija. Nurodė, kad apyvarta krito žymiai daugiau negu 50 procentų, todėl buvo užpildyta dar viena paraiška dėl subsidijos gavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo paprašė patikslinti ir pateikti papildomus paaiškinimus. 2021 m. gegužės 4 d. trečiajam asmeniui buvo pateikti papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdė absoliučią daugumą pardavimų per UAB „Baltpool“ biokuro biržą (absoliuti dauguma pirkėjų (centralizuotų šilumos tiekėjų) perka biokurą per šią sistemą). Dėl šios priežasties sutartys yra sudaromos laimėjus aukcioną, t. y. sudaromos automatinės atskiros sutartys sutartam biokuro pristatymui, kuris paprastai trunka nuo 1 sav. iki 3 mėn., todėl, prasidėjus pandemijai, senos sutartys buvo įvykdytos, o pirkėjai, keičiantis poreikiui, nesudarinėjo naujų pirkimo sutarčių, todėl nebuvo sutarčių nutraukimo fakto. Pareiškėjas vykdė gamybos darbus iki 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau žymiai mažesne apimtimi nei 2019 m. dėl sumažėjusios paklausos. COVID-19 padarė labai didelę įtaką energijos kainoms visame pasaulyje (nafta, biokuras, medienos granulės ir t. t.) dėl sumažėjusio jos poreikio. Pavyzdžiui, iki COVID-19 pagrindinė veiklos vykdymo vieta buvo Dzūkijos regionas (Druskininkų miesto UAB „Litesko“ katilinė, Alytaus, Lazdijų rajonų katilinės), tačiau dėl COVID-19 buvo uždrausta veikti vandens parkams, gydykloms, viešbučiams, kitoms įstaigoms, dideliais kiekiais vartojančioms energiją. Natūraliai energijos paklausa sumažėjo, tad atitinkamai jos kaina rinkoje mažėjo iki tokio lygio, jog tapo neįmanoma pelningai ar „savikainos ribose“ gaminti ir tiekti biokurą. Reaguojant į situaciją rinkoje, sumažėjo žaliavos (medienos atliekų) rinka, ėmė trūkti žaliavos, jos kaina išaugo. 2020 m. vasaros pabaigoje pareiškėjas priėmė sprendimą išleisti gamybos darbuotojus į prastovas, tikėdamasis, jog situacija greitai pasikeis bei už poros mėnesių bus galima pradėti vykdyti gamybą. Tačiau situacija nepasikeitė, o tik blogėjo. Tai matydami, gamybos darbuotojai išėjo iš darbo, persiorientavo dirbti kitose srityse. 2020–2021 m. šildymo sezonu situacija rinkoje buvo bloga, todėl darbai nebuvo atnaujinti, buvo sumažintas darbo krūvis likusiems darbuotojams bendru sutarimu, tačiau darbuotojai nebuvo atleisti, kadangi buvo privaloma prižiūrėti turimas patalpas, techniką, tvarkyti įmonės buhalteriją tikintis, jog ateinantį sezoną bus galima pradėti vykdyti darbus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs naują pareiškėjo paraišką, nusprendė neskirti subsidijos, kadangi padarė išvadą, jog pareiškėjo pajamos sumažėjo ne dėl COVID-19 bei įvesto karantino ir atitinkamų veiklos ribojimų. 2021 m. liepos 14 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens pranešimas, jog 27 192,30 Eur subsidija pareiškėjui bus suteikta, remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-766. 2021 m. spalio 5 d. buvo gautas Įsakymas, kuriame atsakovas nurodė, jog pareiškėjo apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos, todėl pareiškėjas turi grąžinti visą išmokėtos subsidijos sumą – 27 192,30 Eur.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galėjo gauti valstybės suteikiamas subsidijas, jeigu įmonė atitiko Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 230 dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė) lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) 14.1. papunktį. Dėl COVID-19 pandemijos kritus naftos poreikiui ir kainoms bei atitinkamai kritus jų tiesioginių pakaitalų (dujų, medienos granulių ir biokuro) kainoms, pareiškėjas toliau dirbo iki 2020 m. rugpjūčio mėn., kadangi siekė tęsti veiklą ir tikėjosi, jog situacija pagerės. Tuo metu pareiškėjas turėjo laimėtų biokuro tiekimo aukcionų, susitarimų su žaliavos tiekėjais ir sekė energijos kainas bei situaciją rinkoje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, naftos ir jos pakaitalų kainos krito, nes buvo sustabdytos kelionės, uždaryti restoranai, viešbučiai bei dalis kitų įstaigų, fabrikų ir įmonių, todėl energijos poreikis tapo mažesnis. Tai įrodo ne tik UAB „Baltpool“ biržos kainų kritimas, bet ir biokuro pakaitalų – naftos, dujų, medienos granulių – kainų pokytis. Matant, jog valstybės institucijos siekia padėti sunkumus patiriančioms įmonėms šios krizės metu, pareiškėjas atitinkamai priėmė sprendimus laikinai pristabdyti veiklą, neatleidžiant darbuotojų, toliau investuojant į techniką bei nenaikinant įmonės. Tačiau šie sprendimai būtų buvę kitokie, jei nebūtų gauta valstybės parama. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjo apyvarta krito dėl pasikeitusių verslo aplinkybių. Akivaizdu, kad biokuro kainų pokytis yra akivaizdžiai matomas. Paprastai biokuro rinkoje yra stipriai jaučiamas sezoniškumas, t. y. žiemos metu biokuro kaina yra didesnė dėl didesnės paklausos, o vasarą – mažesnė. Tačiau 2020 m. iš esmės neliko šio sezoniškumo, pavasarį nukritus kainai. Nors pareiškėjo veikla ir nebuvo tiesiogiai uždrausta, tačiau kainos rinkoje turėjo aiškų pokytį – jos krito ir buvo itin mažos dėl kritusios pasaulinės energijos kainos. Vienareikšmiškai buvo galima teigti, jog pareiškėjas nukentėjo dėl pandemijos (kaip ir restoranai, kurie galėjo dirbti ir tiekti maistą išsinešti, tačiau natūralu, kad tokiu atveju reikėjo mažinti kainas, taip pat sumažėjo viešbučių ir kitų paslaugų apyvartos).
5. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pagal Aprašą, būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra įgaliota kompetentinga institucija vertinti pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, o tuo atveju, jei pareiškėjas neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją ji įgaliota priimti sprendimą netenkinti subsidijų paraiškos, kuriame nurodomas subsidijų paraiškos netenkinimo teisinis pagrindas ir atlikto subsidijų paraiškos vertinimo apskundimo tvarka. VMI sprendimas dėl pareiškėjų netinkamumo yra savarankiškas apskundimo ir vertinimo objektas (administracinės bylos nagrinėjimo dalykas), pareiškėjai turi teisę apskųsti minėtą VMI sprendimą, jeigu su juo nesutinka. Ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas ministro įsakymu, atsižvelgdamas išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertina, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Jokia papildoma informacija ir (ar) dokumentai, pagrindžiant pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, nėra teikiami Ministerijai, nes Apraše nėra tokio reikalavimo. Ministerija neatlieka papildomo pareiškėjų tinkamumo subsidijai gauti vertinimo, ministras pagal kompetenciją priima sprendimą skirti subsidiją VMI pateiktos informacijos, t. y. tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašo, pagrindu.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Ministerija gavo VMI 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. R-3118 „Dėl subsidijų“ (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. raštas), kuriuo VMI pateikė 2021 m. liepos 9 d. Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pareiškėjų sąrašą Nr. 19 (toliau – ir Sąrašas). Į Sąrašą buvo įtrauktas ir pareiškėjas, kuriam apskaičiuota galima skirti subsidijos suma – 27 192,30 Eur (Sąrašo 14 punktas). Ministras, įgyvendindamas Aprašo 52 punktą ir atsižvelgdamas į VMI 2021 m. liepos 9 d. raštu pateiktą Sąrašą, 2021 m. liepos 13 d. priėmė įsakymą Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, kuriuo skyrė pareiškėjui 27 192,30 Eur subsidiją (Įsakymo priedo 14 punktas). Ministerija gavo VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. R-3803 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštas), adresuoto pareiškėjui, kopiją, kuriame, be kita ko, informuojama, kad VMI, atsakydama į 2021 m. rugpjūčio 13 d. paklausimą, pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 13 d. dokumentu „Atsakymas į paklausimą“ Nr. RSUB-41737 pareiškėjas buvo informuotas, kad UAB „Tornis“ subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne šalies Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos. Taip pat, kad ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos, ji turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta. Kartu pažymėjo ir tai, jog Ministerija gavo VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. R-4055 „Dėl subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 15 d. raštas), kuriame informavo, kad, VMI vertinimu, pareiškėjui subsidija negalėjo būti skiriama, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų ir, atsižvelgiant į tai, paprašė Ministerijos priimti sprendimą dėl Įsakymo 14 punkto pripažinimo netekusiu galios ir skirto finansavimo panaikinimo. Ministerija, įvertinusi VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašte pateiktą informaciją, įsitikino, kad tiek Sąraše, tiek ministro įsakyme buvo padaryta techninė klaida ir subsidija pareiškėjui neturėjo būti skirta.
8. Atsakovas pabrėžė, kad VMI 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. R-2843 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 18 d. raštas) Ministerijai buvo pateikusi informaciją, jog VMI atliko pareiškėjo Paraiškos vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjo apyvartos kritimą sąlygojo priežastys, nesusijusios su COVID-19, todėl pareiškėjui subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo teisę Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui pateikti skundą dėl VMI 2021 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737 per 1 mėnesį nuo šio rašto įteikimo dienos, kadangi jis yra savarankiškas administracinės bylos dalykas, tačiau jis nepateikė skundo dėl VMI 2021 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737. Papildomai pastebėjo, kad, VMI netenkinus pareiškėjų subsidijų paraiškų, Ministerija, remiantis Apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, nebeatlieka jokių veiksmų (nepriima jokių sprendimų). VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos ir ji turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo pajamas tik už biuro nuomą iš susijusio asmens UAB „Aterney“, t. y. pasikeitė pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdis. Pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, UAB „Aternety“ veiklos pajamos 2020 m., lyginant jas su 2019 m. gautomis pajamomis, sumažėjo 3,36 proc., o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. nustatytas 6,71 proc. UAB „Aternety“ pajamų padidėjimas, lyginant jas su 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. apyvarta. Pareiškėjas nepateikė nutrauktų sutarčių planuotiems darbams atlikti bei kitų dokumentų, pagrindžiančių įrodymų apie pareiškėjo neįvykusius darbus dėl pandemijos, ir įrodymų, kad buvo dedamos pastangos surasti kitų savo produkcijos pirkėjų, todėl nebuvo nustatyta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjo apyvartos sumažėjimą analizuojamu laikotarpiu įtakojo pareiškėjo ar užsakovų patirti sunkumai būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų. Buvo nustatyta, kad pajamos pradėjo mažėti dar iki karantino paskelbimo. Palyginus 2020 m. liepos – spalio mėn., kai veikla dėl karantino nebuvo apribota, pareiškėjo PVM deklaracijų duomenis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, nustatytas 31,33 proc. pajamų sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad esama situacija, su kuria jis susidūrė, sąlygota šalyje 2020 m. lapkričio 7 d. dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų, tai, kad sumažėjo pareiškėjo pardavimai, nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tornis“ skundą.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. pateikė paraišką Nr. GSUB-1417 „Nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijų paraiška“. 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 4-77 pareiškėjui skirta 6 845,31 Eur subsidija. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-367 pareiškėjui skirta 6 845,31 Eur papildoma subsidija.
12.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką Nr. 9.44-GE-1138877. VMI atliko minėtos paraiškos individualų vertinimą ir pasiūlė pareiškėjui patikslinti pateiktą paraišką. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė paraišką Nr. 9.44-GE-1403312. VMI įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir deklaruotus duomenis bei 2021 m. gegužės 12 d. surašė pareiškėjo COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadą Nr. (13-17 E) 549-638. VMI 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737 informavo, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonėms, nes pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų. VMI 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (17.40Mr) RSUB-46091 informavo pareiškėją, kad, remiantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjas turi grąžinti skirtą subsidiją. 2021 m. birželio 18 d. VMI parengė ir išsiuntė Ministerijai raštą Nr. (13.2-38) R-2843, kuriame, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, prašoma priimti sprendimą dėl įsakymų, kuriais pareiškėjui skirtos subsidijos, pakeitimo. Ministerija 2021 m. liepos 15 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.
13. Teismas pažymėjo, kad, pagal Aprašo nuostatas, ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas ministro įsakymu, atsižvelgiant į VMI, kaip institucijos, kuri yra kompetentinga vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertinta, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi VMI pateiktais raštais ir jie iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais, kurių teisėtumas bei pagrįstumas turi būti patikrintas nagrinėjamoje administracinėje byloje. VMI neįvykdė pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. pateiktos paraiškos pagrįstumo kontrolės pagal Aprašo 35 punktą, tačiau, atlikdama 2021 m. gegužės 5 d. subsidijų paraiškos vertinimą, ji nustatė, kad apyvartos kritimą sąlygojo priežastys, nesusijusios su COVID-19 pandemija. VMI nustatė, kad pareiškėjo vykdoma pagrindinė ūkinė veikla „Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“ (EVRK 162900) buvo apribota nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Veiklos vertinimas atliktas už du mėnesius (vertinti (lyginti) laikotarpiai 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 sausio 31 d.). Pagal Aprašo 14.1 papunkčio sąlygas, subsidija gali būti skiriama, kai apyvarta sumažėja ne mažiau nei 50 procentų būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos vykdymo sąlygų. Pareiškėjo ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta, lyginant laikotarpius 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d., sumažėjo 99,31 procentais. Tačiau, PVM deklaracijų formų FR0600 duomenimis, pardavimai visus 2020 metus buvo netolygūs bei mažėjo ir tais mėnesiais, kai dėl COVID-19 šalyje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis ir įvesti su tuo susiję apribojimai. Atlikus duomenų peržiūrą, nustatyta, kad pajamos pradėjo mažėti dar iki karantino paskelbimo, todėl negalėjo būti daroma išvada, kad pareiškėjas nukentėjo būtent dėl COVID-19 pandemijos. Palyginus 2020 m. liepos – spalio mėn. PVM deklaracijų duomenis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, nustatytas 31,31 proc. pajamų sumažėjimas. Nustatyta, kad pareiškėjo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gaunamos pajamos yra tik už biuro nuomą iš susijusio asmens UAB „Aternety“, t. y. pasikeitė vykdomos veiklos pobūdis, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pajamos sumažėjo ne dėl šalyje įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų.
15. Teismas pažymėjo, jog Ministerija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad Įsakyme ir visoje procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie reikšmingai įtakojo Įsakymo turinį. Be to, pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka realizuodamas teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Įsakymo turinio ir kitų sudėtinių sprendimų turinyje (VMI raštai) nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines priežastis. Teismas nepripažino, kad ginčijama Įsakymo dalis neatitinka VAĮ nuostatų.
16. Teismas darė išvadą, kad Ministerija pagrįstai vadovavosi VMI nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos, pareiškėjui negalėjo būti skirta subsidija, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepaneigė VMI nurodytų aplinkybių, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Tornis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Tornis“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Pareiškėjo teigimu, jo veiklos pobūdis nepasikeitė, kadangi patalpų nuoma sudarė absoliučiai nereikšmingą įmonės pajamų dalį, todėl negalima vertinti, kad buvo pakeista veikla. Didžioji pajamų dalis buvo gaunama iš biokuro pardavimo. Būtent ši veikla sąlygojo įmonės veiklos sustabdymą dėl įvestų ribojimų, dėl kurių pasikeitė situacija ir kaina rinkoje. Prie 2021 m. lapkričio 5 d. skundo buvo pridėtos UAB „Baltpool“ biržos mėnesinės apžvalgos, kurios patvirtino pareiškėjo skunde išsakytus teiginius.
19.2. Dėl COVID-19 pandemijos staiga ir itin stipriai kritus naftos poreikiui ir kainoms bei atitinkamai staiga kritus jų tiesioginių pakaitalų (dujų, medienos granulių ir biokuro) kainoms, pareiškėjas toliau dirbo iki 2020 m. rugpjūčio mėn., kadangi siekė tęsti veiklą ir tikėjosi, jog situacija pagerės. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, energijos poreikis tapo mažesnis ir dėl to rinkoje kainos smarkiai krito. Tai įrodo ne tik UAB „Baltpool“ biržos kainų kritimas, bet ir biokuro pakaitalų (naftos, dujų, medienos granulių) kainų pokytis. Pareiškėjas darė išvadą, kad nors 2019 m. kainos ir buvo mažesnės nei įprasta, tačiau jos buvo pasiekusios žemiausią ribą normaliomis rinkos sąlygomis ir daugiau nebekrito. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šios kainos dar krito apie 20 proc. Gamybos darbuotojai, suprasdami situaciją, 2020 m. rudenį paliko darbus savo noru bei pakeitė veiklos sritis. Pareiškėjo vadovas, atitinkamai reaguodamas į susidariusią situaciją, tačiau tikėdamasis, jog, jai pasikeitus, bus galima atnaujinti veiklą, pasiekė susitarimą su likusiais darbuotojais ir sumažino savo, buhalterės bei sandėlininko darbo laiką / užmokesčius bendru susitarimu, siekdamas išlaukti šią krizę ir vėliau iš naujo pradėti darbus. Tęstinumą įrodo ir pagrindinio inventoriaus – biokuro smulkintuvo – remonto sąnaudos, kurios buvo patirtos po veiklos sustabdymo (2020 m. pabaiga – 2021 m. pradžia), kai buvo atlikti remonto darbai, siekiant paruošti techniką darbui atnaujinus veiklą.
19.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiais, jog pareiškėjo apyvarta krito dėl pasikeitusių verslo aplinkybių. Biokuro kainų pokytis yra akivaizdžiai matomas. Paprastai biokuro rinkoje yra stipriai jaučiamas sezoniškumas, tačiau 2020 m. šio sezoniškumo iš esmės neliko, rudenį kaina nepakilo, tai lėmė pasaulinė COVID-19 pandemija ir valstybės priimtų ribojimų pasekmės. Nors pareiškėjo veikla ir nebuvo tiesiogiai uždrausta, tačiau kainos rinkoje krito dėl kritusios pasaulinės energijos kainos. Pareiškėjas teigia, kad jis nukentėjo nuo pandemijos.
19.4. Pareiškėjas turėjo pagrįstus lūkesčius, jis nepadarė jokių paramos suteikimo pažeidimų, dėl kurių parama turėtų būti grąžinta. Lietuvos Respublikos valstybė suteikė teisėtus lūkesčius, pareiškėjas atitiko paramos sąlygas, buvo priimti sprendimai, kuriuos retrospektyviai keičiant pareiškėjas patyrė papildomus nuostolius, kurių būtų galėjęs išvengti, jei valstybė nebūtų parėmusi pareiškėjo ir vėliau pareikalavusi grąžinti šią paramą.
20. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, teisingas ir teisėtas, pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių ar motyvų, sudarančių pagrindą jį panaikinti.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jis, įvertinęs pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktą informaciją, nenustatė naujų objektyvių įrodymų, kurie turėtų įtakos 2021 m. gegužės 12 d. trečiojo suinteresuoto asmens surašytai pareiškėjo COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadai Nr. (13-17 E) 549-638 bei pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimui. VMI mano, kad pareiškėjas, nepateikdamas jokių duomenų apie tai, kad jo verslui įtakos turėjo būtent COVID-19, o ne pasikeitusi verslo aplinka ir / ar ekonominė situacija, nepaneigė trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių ir vertinimo, todėl priimtas sprendimas bei pareiškėjo vertinimas yra teisingas, jis nepažeidžia teisės aktų nuostatų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 4-1044 „Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Tornis“, susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Ministerija pagrįstai vadovavosi VMI nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjo apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos ir padaręs išvadą, kad subsidija negalėjo būti skirta pareiškėjui, nes jis neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė VMI nurodytų aplinkybių.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pajamų kritimą lėmė pasikeitusios verslo sąlygos, o ne COVID-19 pandemija. Pareiškėjo tvirtinimu, būtent dėl pandemijos sumažėjo energijos poreikis ir krito biokuro kaina rinkoje.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
28. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėjama apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Įrodymų vertinimo aspektu akcentuotina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
30. Byloje nustatyta, kad VMI, įvertinusi pareiškėjo pateiktą 2021 m. gegužės 5 d. paraišką Nr. 9.44-GE-1403312 dėl subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms gavimo, 2021 m. gegužės 12 d. surašė pareiškėjo COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadą Nr. (13-17 E) 549-638 (toliau – ir Išvada). VMI 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737 informavo pareiškėją, kad jam negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, nes jis neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų.
31. Byloje taip pat nustatyta, kad VMI pateikė Ministerijai 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. R-3118, kuriuo pateikė 2021 m. liepos 9 d. Priemonės Sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjas, kuriam apskaičiuota galima skirti subsidijos suma – 27 192,30 Eur (Sąrašo 14 punktas). Ministras, įgyvendindamas Aprašo 52 punktą ir atsižvelgdamas į VMI 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. R-3118 pateiktą Sąrašą, 2021 m. liepos 13 d. priėmė įsakymą Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, kuriuo skyrė pareiškėjui 27 192,30 Eur subsidiją. Ministerija gavo VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. R-3803 „Dėl informacijos teikimo“, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, nes apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne šalies Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos; ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos, kuri turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta. Ministerija taip pat gavo VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. R-4055 „Dėl subsidijos grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad, VMI vertinimu, subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negalėjo būti skiriama UAB „Tornis“, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14.1 papunkčio sąlygų. Atsižvelgdama į išdėstytą informaciją, VMI prašė Ministerijos priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 4-766 14 punkto pripažinimo netekusiu galios ir skirto finansavimo panaikinimo.
32. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras byloje ginčijamu Įsakymu pakeitė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 4-766 ir pripažino netekusiu galios jo priedo 14 punktą bei nustatė, kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą – 27 192,30 Eur.
33. Apraše nustatyti reikalavimai, kuriuos atitinkančios nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarka, reikalavimai subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas (Aprašo 1 punktas).
34. Priemonės tikslas – padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes (Aprašo 11 punktas). Nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusi įmonė – įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1226) paskelbto karantino metu buvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, atitinkanti vieną iš šio Aprašo 14 punkte nurodytų reikalavimų (Aprašo 4.4 papunktis). Aprašo 14.1 papunktyje yra nustatyta, kad tai „įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų. Šis reikalavimas nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – ir mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o jei pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) arba neprivalo teikti PVM deklaracijų – pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Jeigu nustatoma, kad pajamos šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negalėjo būti skiriama (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo III ir IV skyriuje nustatytus reikalavimus)“.
35. Vertindamas pareiškėjo atitiktį Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimams, taip pat pareiškėjo ir VMI argumentus dėl pareiškėjo apyvartos sumažėjimą lėmusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo vertinti VMI 2021 m. gegužės 12 d. surašytą UAB „Tornis“ COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadą Nr. (13-17 E) 549-638.
36. Išvadoje vertintas periodas už 2 mėnesius, t. y. nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., jis palygintas su 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. periodu, nustatytas 99,31 procentų pareiškėjo ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinės apyvartos sumažėjimas. Išvadoje nurodoma, kad 2020 metais pardavimai buvo netolygūs bei mažėjo ir tais mėnesiais, kai nebuvo paskelbta ekstremali padėtis šalyje dėl COVID-19 ir įvesti su ja susiję apribojimai. VMI taip pat nustatė, kad pagrindinių pirkėjų veikla nebuvo uždrausta ar apribota, pajamos pradėjo mažėti dar iki karantino paskelbimo (2020 m. pajamos, lyginant jas su 2019 m. pajamomis, sumažėjo 124 746 Eur, t. y. 33 proc., o, 2020 m. liepos – spalio mėn. gautas pajamas lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu gautomis pajamomis, jos sumažėjo 31,31 proc.). VMI padarė išvadą, kad pareiškėjo pajamos sumažėjo ne dėl šalyje įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nėra pagrįsta konkrečiais pareiškėjo veiklą ir jos ribojimus lėmusias priežastis patvirtinančiais įrodymais. Išvadoje nėra nurodyta, ar buvo galimybė pirkėjams (centralizuotiems šilumos tiekėjams) įsigyti produkciją būtent iš pareiškėjo ir kokiomis apimtimis. Be to, Išvadoje yra paminėta tik viena įmonė, kuri veikė pelningai, veikdama toje pačioje veiklos srityje, kaip ir pareiškėjas, t. y. nurodoma, kad pareiškėjo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gaunamos pajamos yra tik už biuro nuomą iš susijusio asmens – UAB „Aternety“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio veikla tokia pati kaip pareiškėjo (EVRK kodas 16000 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba); susijusios bendrovės pateiktais duomenimis, lyginant 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. laikotarpį su 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. laikotarpiu, minėtos bendrovės vidutinė vieno mėnesio apyvarta padidėjo 6,71 procentais. Be to, vien tik Išvados teiginiai, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis dėjo pastangas rasti kitus savo produkcijos pirkėjus, kad jis tiesiogiai patyrė nuostolius dėl pandemijos laikotarpiu 2020 m. lapkričio mėn. – 2021 m. sausio mėn., kad jo apyvartos sumažėjimą sąlygojo šalyje įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimai, nagrinėjamu atveju nėra pakankami išvadai, kad pareiškėjas nenukentėjo dėl COVID-19 pandemijos.
38. Pareiškėjas grindžia savo pajamų sumažėjimą biokuro kainos pokyčiais UAB „Baltpool“ biržoje. Tačiau pareiškėjas nepateikė į bylą konkrečiai su jo veikla susijusių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pajamų kritimą lėmė karantino metu įvesti ribojimai. Vien tik bendro pobūdžio informacija apie biokuro kainų pokyčius nėra pakankama daryti išvadą, kad šie pokyčiai lėmė būtent pareiškėjo veiklos ribojimus (sustabdymą), kad pareiškėja dėl to negalėjo tęsti (atnaujinti) veiklos atitinkama apimtimi, kad, atnaujinusi veiklą, ji būtų patyrusi atitinkamus neproporcingus nuostolius ir pan.
39. Byloje nėra atliktas išsamus pareiškėjo veiklos vertinimas, kurio metu būtų nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė savo pagrindinės veiklos vertinamuoju laikotarpiu būtent dėl karantino metu įvestų ribojimų, byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų, susijusių su pareiškėjo veikla ir jo veiklos ribojimus (sustabdymą) lėmusias aplinkybes, todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra galimybės įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 80 straipsnį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-502/2023).
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nepagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo (ABTĮ 86 str.). Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
42. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimamas galutinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tornis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė