Civilinė byla Nr. e2-25703-1089/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19731-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Giedriui Justui Baranauskui,
atsakovės vadovui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARMO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakario transportas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ARMO“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vakario transportas“ 4 189,75 Eur skolą, 84,02 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė su atsakove 2016 m. vasario 1 d. sudarė Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 167-2015 (toliau – Prekių saugojimo sutartis). Vykdant šią sutartį, 2016 m. kovo 21 d. ieškovės muitinės sandėlyje buvo iškrautas ir paliktas saugoti atsakovei priklausantis konteineris Nr. YMLU4927129. Dėl konteinerio atsiėmimo atsakovė kreipėsi 2018 m. pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovei 2019 m. vasario 14 d. buvo išrašyta išankstinio apmokėjimo PVM sąskaita faktūra už konteinerio sandėliavimą (3 796,98 Eur), o 2019 m. vasario 21 d. už konteinerio nukėlimą kranu (30,25 Eur). Taip pat atsakovui už konteinerio sandėliavimą buvo išrašytos sąskaitos 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. Bendra atsakovės skola už suteiktas paslaugas yra 4 189,75 Eur. Iš įmonės taip pat turėtų būti priteistos 84,02 Eur palūkanos, apskaičiuotos už sąskaitų apmokėjimo termino praleidimą.
1.2. Muitinės sandėliuose yra nusistovėjusi praktika, kad sąskaitos išrašomos tik tada, kai yra suteiktos visos paslaugos ir norima išduoti krovinį. Tokia praktika taikoma dėl to, kad tik išduodant krovinį yra žinoma, ar jis bus eksportuojamas, ar ne. Nuo to priklauso sąskaitos įforminimas ir taikytini PVM tarifai.
1.3. Pareikalavus, kad atsakovė apmokėtų sąskaitas, pastaroji nurodė, kad neva tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl neatlygintino konteinerio saugojimo. Toks susitarimas tarp šalių niekada nebuvo sudarytas nei žodžiu, nei raštu. Įmones siejo tik Prekių saugojimo sutartis.
2. Atsakovė UAB „Vakario transportas“ su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovei leista laikyti konteinerį ieškovės teritorijoje neatlygintinai su sąlyga, jog ieškovė galės konteineryje sandėliuoti prekes. Už visas ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė yra atsiskaičiusi.
2.2. Konteinerį atsakovė 2019 m. vasario 12 d. pardavė UAB „Krištodulos transportas“. Prekių saugojimo sutartis yra negaliojanti, nes yra pasibaigęs jo terminas, konteineris perkeltas į kitą muitinės sandėlį ir apie tai atsakovė nebuvo informuota (Prekių saugojimo sutarties 4.11, 5.2, 18 ir 32 punktai). Ieškovė atsakovui neteikė sąskaitų už konteinerio laikymą ir sandėliavimą. Tai leidžia teigti, kad tarp įmonių buvo sudarytas kitas žodinis susitarimas dėl konteinerio sandėliavimo.
3. Teismo posėdyje bylos šalių atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus į juos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Byloje sprendžiamą tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą galima apibrėžti keliais esminiais klausimais. Pirma, ar tarp ieškovės ir atsakovės be Prekių saugojimo sutarties buvo sudarytas kitas žodinis sandoris dėl konteinerio Nr. YMLU4927129 (toliau – konteineris) saugojimo. Antra, jeigu nurodytą konteinerį ieškovė saugojo pagal Prekių saugojimo sutartį, ar ieškovė nepažeidė savo įsipareigojimų ir ieškovei kyla prievolė atsiskaityti už konteinerio nukrovimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.
Remdamasi kokia sutartimi ieškovė priėmė ir saugojo konteinerį?
5. Gindamasi nuo pareikšto ieškinio, atsakovė teigė, kad konteineris ieškovei buvo perduotas ne pagal Prekių saugojimo sutartį, bet pagal kitą žodine forma sudarytą sandorį. Pagal pastarojo sąlygas, anot atsakovės, ieškovė konteinerį turėjo saugoti neatlygintinai. Šią versiją atsakovė grindė keliais argumentais, tačiau nei vienas iš jų nėra pakankamas pripažinti, kad atsakovės atsikirtimai dėl žodinio susitarimo sudarymo galėtų būti laikomi pagrįstais (CPK 185 straipsnis). Nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė priėmė konteinerį saugoti neatlygintinai, o ne pagal Prekių saugojimo sutarties sąlygas. Ieškovė tokius atsakovės teiginius kategoriškai paneigė. O atsakovė savo poziciją iš esmės grindė tik liudytojo L. K. (atsakovės vadovo ir akcininko L. K. tėvo, buvusio įmonės darbuotojo) parodymais. Tačiau šio asmens parodymai yra nenuoseklūs, atskirais atvejais nelogiški ir prieštaraujantys atsakovės vadovo paaiškinimams dėl įvykių eigos.
6. Visų pirma, teikdamas parodymus ir atsakydamas į jam užduotus klausimus, liudytojas L. K. parodė, kad susitarimas dėl krovinio saugojimo buvo sudarytas tarp jo ir ieškovės vadovo V. V., kaip fizinių asmenų, o ne tarp ieškovės ir atsakovės – ką byloje įrodinėjo atsakovė (2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 3 min. 1 sek.–2 val. 3 min. 32 sek.; 2 val. 16 min. 18 sek.–2 val. 16 min. 47 sek.). Taigi remiantis liudytojo parodymais negalima tiksliai nustatyti tarp kokių asmenų turėjo būti sudarytas atsakovės minimas žodinis susitarimas – ar tarp ginčo šalių, ar vis dėlto tarp liudytojo L. K. ir ieškovės ar pastarosios vadovo. Nors atsakovė, kaip jau pasisakyta, teigė, kad sandoris buvo sudarytas tarp įmonių. Liudytojas taip pat parodė, kad būtent jis, o ne atsakovė, buvo konteinerio faktinis valdytojas (ar būsimas savininkas) (2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 57 sek.–43 min 5 sek.; 2 val. 1 min. 42 sek.–2 val. 2 min. 55 sek.). Tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje atsakovės vadovas akcentavo, kad konteineris nuosavybės teise priklausė įmonei, ir nenurodė, jog konteineris galėjo būti perleistas liudytojui ar buvo sudarytas susitarimas dėl konteinerio pardavimo. Juolab, kad faktą, jog konteineris nuosavybės teise priklausė atsakovei, patvirtina ir vėlesni įmonės veiksmai sudarant šio konteinerio pardavimo sandorį su UAB „Krištodulos transportas“, reiškiant pretenzijas ieškovei dėl konteinerio grąžinimo.
7. Antra, liudytojo parodymai yra dviprasmiški ir tuo požiūriu, kad, viena vertus, jis teigė, jog konteineris buvo nukrautas lyg ir ieškovės teritorijoje, bet saugotas ne ieškovės administruotų muitinių sandėlių teritorijoje. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodymų, kurie patvirtintų, kad konteineris iškrautas ir laikytas ne ieškovės administruojamame muitinės sandėlyje, neteikė. Atsakovės vadovas neneigė ieškovės atstovo išsakytų teiginių, kad atsakovės įgalioti atstovai buvo atvykę apžiūrėti konteinerio, fiksavo šį faktą kartu su antstoliu (2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 41 sek.–1 val. 45 min. 11 sek.). Taigi atsakovė objektyviai galėjo nustatyti ir įvertinti, ar konteineris laikomas Lietuvos Respublikos muitinės prižiūrimame sandėlyje, ar kitoje ieškovės teritorijos vietoje. Kadangi konteinerio buvimo vietos faktas buvo fiksuojamas kartu su antstoliu, nurodytam atsikirtimui pagrįsti atsakovė galėjo teikti antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau tokia savo teise įrodinėjimo procese nesinaudojo. Kita vertus, atsakovė konteinerio pervežimo iš vieno muitinės sandėlio į kitą aplinkybę traktavo kaip Prekių saugojimo sutarties esminį pažeidimą.
8. Trečia, liudytojo dėstyta faktinių aplinkybių eiga kelia abejonių taip pat ir dėl to, kad, jo teigimu, konteineris ieškovės sandėliuose nemokamai laikytas dėl to, jog buvo leista ieškovės vadovui konteineryje laikyti asmeninius daiktus. Tokių teiginių nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys. Be to, liudytojo išsakyta versija yra sunkiai tikėtina. Vargu, kad ieškovei ar įmonės vadovui, įvertinus ieškovės veiklos apimtis ir pobūdį, taip pat dėl neatlygintino konteinerio saugojimo muitinės sandėlyje galinčias kilti pasekme ir dėl konteinerio saugojimo, pervežimo patiriamus kaštus, kaip rūpestingiems verslininkams, galėtų būti priimtinas tokio susitarimo sudarymas.
9. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad liudytojo L. K. parodymai nelaikytini pakankamu įrodymu, galinčiu patvirtinti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl konteinerio neatlygintinės pasaugos (CK 1.72 straipsnis, 6.830 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.831 straipsnio 3 dalis). Liudytojas, teikdamas parodymus, buvo ne tik nenuoseklus, tačiau jo parodymai prieštaravo atsakovės vadovo paaiškinimams dėl pagrindinių žodinio susitarimo elementų (subjekto, susitarimo apimties ir kt.). Be kita ko, negalima ignoruoti ir aplinkybės, kad liudytojas yra atsakovės vadovo ir akcininko tėvas. Taigi jis objektyviai yra suinteresuotas ginčo aplinkybes parodyti atsakovei palankesniu kampu. Vienintelis faktas, kuris galėtų būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios konteinerio saugojimui taikyti kitokias taisykles, nei apibrėžtos Prekių saugojimo sutartyje, tai ieškovės veiksmai išrašant pirmą sąskaitą už konteinerio saugojimą 2019 m. vasario 14 d., t. y. praėjus beveik trims metams nuo konteinerio priėmimo dienos. Tačiau šią aplinkybę ieškovė pateisino taikoma sąskaitų išrašymo praktika. Pastarojo ieškovės argumento atsakovė neginčijo ir neneigė, kad sąskaitos už krovinių, prekių saugojimą muitinės sandėliuose įprastai išrašomos tik tada, kai jų savininkas pageidauja prekes ar krovinius atsiimti. Pridurtina ir tai, kad konteineris ieškovei perduotas 2016 m. kovo 21 d. – netrukus po to, kai ieškovė ir atsakovė sudarė Prekių saugojimo sutartį. Vadinasi, egzistuoja objektyvus ryšys tarp ginčo objekto ir sutartinių teisinių pasaugos santykių susiklostymo tarp ieškovės ir atsakovės. Be to, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad, jeigu tarp įmonių iš tiesų būtų buvęs sudarytas žodinis susitarimas dėl individualių konteinerio saugojimo sąlygų, logiškai nepaaiškinama, kodėl konteinerio iškrovimas ieškovės teritorijoje buvo fiksuotas surašant iškrovimo ataskaitą (b. l. 15–16).
10. Dėl to konstatuotina, kad konteinerį ieškovo priėmė ir saugojo vadovaudamasi Prekių saugojimo sutartimi ir jos sąlygomis. Nenustatyta jokių objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovė susitarė konteinerio pasaugai taikyti kitokias taisykles ir sąlygas, nei buvo apibrėžtos Prekių saugojimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumas vertintinas taikant Prekių saugojimo sutarties nuostatas.
Ar ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, kylančius iš Prekių saugojimo sutarties, dėl konteinerio saugojimo?
11. Bylos šalys sutaria ir tą patvirtina Prekių saugojimo sutarties turinys, kad tarp įmonių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, Prekių saugojimo sutarties 1 punktas). Ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai buvo išdėstyti Prekių saugojimo sutarties priede Nr. 167-2015 (b. l. 10). Būtent remiantis nurodytame priede apibrėžtais įkainiais ieškovė apskaičiavo atsakovės skolą už konteinerio saugojimą. Apskaičiavimo pagrįstumo atsakovė neginčijo.
12. Ginčydama ieškovės reikalavimo teisę, atsakovė įrodinėjo, kad Prekių saugojimo sutartis arba pasibaigė suėjus terminui, arba buvo iš esmės pažeistos sutarties sąlygos, nes ieškovė konteinerį perkėlė iš vieno muitinės sandėlio į kitą. Pirmąjį iš nurodytų atsakovės atsikirtimų paneigia Prekių saugojimo sutarties 22 punktas, kuriame įtvirtinta automatinė sutarties termino pratęsimo išlyga. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad inicijavo Prekių saugojimo sutarties nutraukimą. Taigi sutarties galiojimas – be atskiro suderinto šalių valios pareiškimo, kiekvienais metais prasitęsdavo savaime. Antrasis atsakovės atsikirtimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes įmonei buvo žinoma, kad ieškovė pervežė konteinerį į kitą sandėlį, tačiau atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, t. y. faktiškai įmonei buvo priimtina tokia situacija. Tiek atsakovės vadovas L. K., tiek liudytojas L. K. patvirtino, kad pastarasis 2018 m. viduryje matė, kaip konteineris buvo pervežtas iš pradinio į kitą sandėlį. Tačiau atsakovė dėl to nesikreipė į ieškovė ir, kaip minėta, pretenzijų neišsakė ir nepareikalavo grąžinti konteinerio. Priešingai, kaip galima spręsti iš ieškovės atstovo ir atsakovės vadovo paaiškinimų, atsakovė pareikalavo ieškovės atiduoti konteinerį tik 2019 m. pradžioje.
13. Ieškovės teismo posėdyje pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad konteineris ir toliau yra saugomas ieškovės administruojamame muitinės sandėlyje, t. y. pagal Prekių saugojimo sutarties nuostatas (b. l. 64–69). Kita vertus, atsakovė byloje ir neįrodinėjo, kad konteineris atskirais ginčo laikotarpiais buvo saugotas ne Lietuvos Respublikos muitinės prižiūrimame sandėlyje. Aplinkybė, kad pasikeitė sandėlio ir ieškovės veiklos adresas, nelaikytina priežastimi atleisti atsakovę nuo prievolės apmokėti konteinerio saugojimo, krovos išlaidas (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, šio fakto pati atsakovė nevertino kaip esminio savo teisių ir interesų, kylančių iš ginčo sutarties, pažeidimo.
14. Byloje nebuvo ginčo, kad konteinerį atsakovė perdavė ieškovei 2016 m. kovo 21 d. Tą patvirtina ir 2016 m. kovo 21 d. iškrovimo ataskaitos nuorašas. Tai, kad šiame nuoraše padaryti taisymai ranka, neturi reikšmės sprendžiant dėl nuorašo įrodomosios reikšmės, nes atsakovė iš esmės ir neneigė, jog konteineris ieškovės sandėlyje iškrautas 2016 m. kovo 21 d. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė konteinerio neatsiėmė iš ieškovės iki 2019 m. gegužės 31 d. Taigi ieškovė atsakovei teikė konteinerio saugojimo paslaugą nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė netinkamai atliko savo sutartines prievoles, atsakovė į bylą neteikė. Ieškovės išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę (b. l. 18–21). Esant tokiai situacijai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 189,75 Eur skolą, apskaičiuotą už konteinerio iškrovimą ir saugojimą nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.840 straipsnio 1 ir 5 dalys).
15. Pripažinus, kad atsakovė pažeidė savo pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove už konteinerio pasaugą, iškrovimą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 84,02 Eur palūkanas, kurios kompensuoja minimalius ieškovės nuostolius, patiriamus dėl atsakovės prievolių pažeidimo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė už pareikštą ieškinį sumokėjo 96 Eur dydžio žyminį mokestį, o advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) – 1 200 Eur (b. l. 25, 61–62). Ieškovės pareikšti reikalavimai patenkinti visiškai. Dėl to nurodytų išlaidų atlyginimas ieškovei visoje apimtyje priteisiamas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakario transportas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARMO“ 4 189,75 Eur (keturių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 75 ct) skolą, 84,02 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų ir 2 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 273,77 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 77 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 296 Eur (tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis