Administracinės byla Nr. A⁷⁵⁶-793/2013

                                                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00773-2012-6

  Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 15.2.3.3 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintais skundais, kuriuose prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (4.26)S-32380 „Dėl V. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (6.5)1-4433 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi TSRS Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vėliau pavadintos Vidaus reikalų ministerija) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpį nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d.; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti 500 Lt nuo 2011 m. lapkričio 21 d. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.; 5) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 3 000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde bei patikslintuose skunduose (b. l. 6–13, 38–45, 49–56) nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus sprendimu jam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįtrauktas laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d., kai pareiškėjas buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės mokyklos kursantu. Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris 2012 m. gegužės 24 d. pateikė sprendimą Nr. (4.26)S-32380, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašymą atsisakoma tenkinti remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau – ir Nuostatai) 19¹ punktu. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2012 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (6.5)1-4433 taip pat netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, laikotarpis, kuriuo pareiškėjas buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės mokyklos kursantu, turi būti prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Šį teiginį grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2011 m. sausio 20 d. išduotame tarnybos lape ir jį atitinkančiuose darbo knygelės įrašuose pažymėta, kad pareiškėjas nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1994 m. gruodžio 12 d., t. y. 27 metus, nepertraukiamai tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius neatsižvelgė ir nenagrinėjo tos aplinkybės, kad šis pareiškėjo mokymosi laikotarpis buvo faktinė tarnyba vidaus reikalų sistemoje. Prie skundo pridedama medžiaga rodo, jog pareiškėjas trejų metų mokymosi trukmei buvo priimtas į Sverdlovsko priešgaisrinės mokyklos kursanto pareigas. Minėtos mokyklos viršininko 1970 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.197 pareiškėjas buvo komandiruotas praktiniam darbui į Irkutsko priešgaisrinę tarnybą. Irkutsko vidaus reikalų valdybos viršininko 1970 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 385 pareiškėjas paskirtas 11-osios sukarintos priešgaisrinės dalies sargybos viršininku. Pareiškėjo manymu, iš nurodytų faktinių aplinkybių visumos akivaizdu, kad pradėjus mokytis 1967 m. rugsėjo 21 d., tarnybos teisiniai santykiai nenutrūko, nes dar iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. paskiriant jį sargybos viršininku, 1970 m. birželio 29 d. jam buvo suteiktas aukštesnis vidaus tarnybos leitenanto laipsnis ir visą ginčo laikotarpį buvo mokama 15 rublių pagrindinė atlyginimo dalis. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1643/2010, teigė, jog mokymasis Sverdlovsko priešgaisrinėje mokykloje nuo 1967 m. rugsėjo 12 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. yra faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas ir atitinkamai yra sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalis. Kadangi tarnybos stažas ir senatvės pensija buvo neteisėtai sumažintos, pareiškėjas patyrė žalą. Patirta žala kilo iš VSDFV Kauno skyriaus priimto sprendimo ir veiksmų - neteisėtai sumažinto tarnybos stažo ir nuo 2011 m. lapkričio 21 d. sumažintos senatvės pensijos dydžio. Valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. negavo 500 Lt senatvės pensijos dalies.  Neturtinę žalą grindė tuo, jog sumažinus senatvės stažą ir mokant sumažintą senatvės pensiją, pažeidžiama jo garbė ir orumas, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikatos būklė. Kadangi atsakovo veiksmai buvo ilgalaikiai, neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3000 Lt.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 57–59) paaiškino, kad valstybinės pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Nuostatais. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti laikotarpiai, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami valstybinio socialinio draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Nuostatų 19¹ punkte (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 17 d.) nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.  Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad šis Nuostatų 19¹ punktas įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 17 d. ir buvo taikomas jo skundui, pateiktam 2011 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria pareiškėjas remiasi, priimta tuo metu, kai Nuostatų 19¹ punktas dar negaliojo. VSDFV Kauno skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 10.33.C-27279 paskyrė pareiškėjui 1296,42 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki gyvos galvos), o 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 10.19-47510 - 1298,10 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki gyvos galvos), taigi, pareiškėjo teiginys, kad jo senatvės pensija buvo sumažinta yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad atsakovas, remdamasis pareiškėjo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Nuostatų 19¹ punktu), 2011 m. lapkričio 21 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo paskyrė V. K. senatvės pensiją nuo 2011 m. lapkričio 12 d. neatsižvelgdamas į 1967 m. rugsėjo 21 d. – 1970 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpį, kuriuo jis buvo mokyklos kursantu, todėl pagrindo turtinei ir neturtinei žalai kilti nėra. Be to, byloje nėra neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.  

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 62–64) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime rėmėsi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsakovas. Papildomai nurodė, kad ta aplinkybė, jog mokymosi laikotarpiai, pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558), yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra ir negali būti pagrindas pareiškėjo nurodomą mokymosi laikotarpį įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio draudimo stažas skaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.   

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 74–77) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Nuostatų 19¹ punkte nustatytas reglamentavimas reiškia, jog įstatymų leidėjas pripažinęs asmens faktinį karinės, pasienio ir vidaus tarnybos laiką asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu,  atsisakė prilyginti laikotarpius, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitu mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui.    

Kadangi pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo pateikė 2011 m. rugsėjo 6 d., o šio pareiškimo padavimo metu jau galiojo Nuostatų 19¹ punktas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir Nuostatų 19¹ punkto nuostatas, t. y. veikė taip, kaip juos įpareigoja veikti įstatymai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) 33 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A⁵⁰²-329/2012 ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos bylos nėra reikšmingos šiai administracinei bylai, kadangi nurodytose bylose ginčijami sprendimai buvo priimti iki 2011 m. liepos 17 d., kai Nuostatų 19¹ punktas dar negaliojo.

Nurodytą aplinkybę, kad laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. buvo įskaitytas į stažą skiriant V. K. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teismas nelaikė reikšminga, nes valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Atsižvelgęs į byloje surinktų faktinių duomenų visumą, teismas nusprendė, jog pareiškėjo ginčijami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi TSRS Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpį nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. bei išmokėti 500 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, neišmokėtą nuo 2011 m. lapkričio 21 d.

Atsakovas pareiškėjui senatvės pensiją paskyrė vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, t. y. veikė teisėtai. Nei 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 10.33.C-27279, nei jokiais kitais atsakovo priimtais sprendimais pareiškėjo senatvės pensija nebuvo sumažinta, nes laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. (kuomet pareiškėjas buvo Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu) į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą niekada nebuvo įtrauktas, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

 

III.

 

Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 80–88) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad jo konstitucinės teisės ir interesai buvo pažeisti taikant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnį, kurio nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentus - tarnybos lapą, Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentą, Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 20 d. išduotą pažymą Nr. ID-538, kuriuose nurodyta, kad nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą Sverdlovskio priešgaisrinėje mokykloje kursanto pareigose. Pareiškėjo manymu, laikotarpis nuo priėmimo į mokyklą iki tarnybos pabaigos yra nepertraukiamas tarnybos laikas.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, aiškindami ir taikydami įstatymus remiasi imperatyviu teisės reguliavimo metodu – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–102) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad apelianto pensijos byloje esančiuose tarnybos lape ir tarnybos kortelėje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo mokyklos kursantu ir į sukarinto priešgaisrinio dalinio Nr. 11 apsaugos viršininko pareigas buvo paskirtas tik nuo 1970 m. rugpjūčio 10 d. Be to, apelianto konstitucinės teisės ir interesai nėra pažeidžiami, nes pensija jam yra paskirta ir mokama. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas V. K. siekia, kad jo mokymosi TSRS viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vidaus reikalų ministerijos) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpis būtų įskaitytas į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir už šį laikotarpį jam būtų išmokėta atitinkama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 10.33.C-27279 nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki gyvos galvos.

Kokie laikotarpiai, buvę iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnis. Pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.) 5 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybinės pensijos.

Duomenų, kad pareiškėjas už minėtą laikotarpį gauna kitą valstybinę pensiją, byloje nėra.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad jo mokymosi TSRS viešosios tvarkos apsaugos ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinėje mokykloje laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. yra faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas ir atitinkamai sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalis.

Tiek atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek ir pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas pareiškėjo reikalavimus, nurodė, jog V. K. kreipimosi į atsakovą su prašymu skirti socialinio draudimo pensiją metu Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai jau buvo papildyti 19¹ punktu, pagal kurį ,,Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 17 d.). Kadangi V. K. ginčo laikotarpiu buvo Sverdlovsko priešgaisrinės mokyklos kursantu ir į apsaugos viršininko pareigas paskirtas tik 1970 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po mokyklos baigimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo jo mokymosi laikotarpio priskirti faktiniam vidaus reikalų tarnybos laikui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas, 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas). Pagal Konstituciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į pensiją atsiradimo sąlygų, taip pat riboti ar išplėsti (palyginti su ta, kuri nustatyta įstatymu) šios teisės apimties (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė ,,valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Poįstatyminiais teisės aktais galima nustatyti tik socialinės apsaugos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką.

Tad atsižvelgiant į minėtas Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nuostatų 19¹ punktas, apribojantis ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte nurodyta kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (23.1); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.2); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4); kariniais liudijimais arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (23.5); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6) ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 1966 m. rugsėjo 9 d. išduotos darbo knygelės kopiją, kurioje yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kadrų skyriaus inspektoriaus įrašas apie tai, jog V. K. nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. tarnavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje nepertraukiamai dvidešimt septynis metus du mėnesius 21 dieną; atleistas 1994 m. gruodžio 12 d. pagal Statuto 43 straipsnio 2 punktą (suėjus nustatytam amžiui). Pagrindu, kuriuo remiantis padarytas toks įrašas, nurodytas SPTM 1967-09-21 įsakymas Nr. 290 ir PAD 1994-12-12 įsakymas Nr. 57 t/l. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tarnybai vidaus reikalų sistemoje į Lietuvos Respubliką atvyko tik 1977 m. Tad iš minėto įrašo darbo knygelėje galima spręsti, jog mokymosi laikas Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje buvo įskaitytas į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Byloje esančioje tarnybos lapo Nr. E-959488 kopijoje (išduotoje Lietuvos ypatingojo archyvo ir patvirtintoje antspaudu) įrašyta, jog V. K. nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. buvo Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu (šio įrašo pagrindas 1967 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 230 ir 1970 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 197). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyriaus patvirtintoje V. K. tarnybos lapo kopijoje, grafoje ,,karinis laipsnis“ yra įrašas ,,vidaus tarnybos technikas leitenantas“, o šio įrašo pagrindu nurodytas 1970 m. birželio 29 d. TSRS vidaus reikalų ministerijos įsakymas Nr. 4484. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklą baigė ir diplomą gavo 1970 m. birželio 26 d., jam suteikta ugniagesio techniko kvalifikacija (b. l. 31). V. K. sargybos viršininku paskirtas 1970 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu. Todėl iš pateiktų dokumentų galima spręsti tik tai, jog vidaus tarnybos techniko leitenanto karinis laipsnis pareiškėjui buvo suteiktas po mokyklos baigimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovui ir pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys nėra pakankami neginčytinai išvadai, jog pareiškėjo mokymosi TSRS viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vidaus reikalų ministerijos) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 21 d. iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. kartu yra ir faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas.

Pareiškėjas tvirtino, kad dar iki 1970 m. rugpjūčio 10 d. jo paskyrimo sargybos viršininku jam buvo suteiktas aukštesnis (leitenanto) vidaus tarnybos laipsnis ir visą ginčo laikotarpį buvo mokamas atlyginimas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. A⁵⁰²-1643/2010) nustatytą faktą, jog asmeniui mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, priedai bei atitinkama suma nuo viso atlyginimo į valstybės biudžetą, laikė esminiu konstatuojant jo mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio atitiktį faktiniam tarnavimui vidaus reikalų sistemoje ir šį laikotarpį traktuojant sudedamąja to asmens valstybinio socialinio draudimo stažo laikotarpio dalimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo V. K. mokymosi laikas galimai yra specifinis dėl to, kad jis mokėsi įstaigoje, kur kartu atliko ir vidaus tarnybos pareigūno funkcijas bei kuri vidaus reikalų tarnybos eigoje suteikė ir atitinkamą vidaus tarnybos laipsnį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs Nuostatų 19¹ punkto taikymu, iš esmės netyrė Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo galimybės ginčo atveju, neanalizavo byloje esančių įrodymų, nepasiūlė pareiškėjui pateikti naujus įrodymus ir jų nerinko pats (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., 57 str. 4 d.) (pvz., neišsireikalavo V. K. asmens bylos, nepasiūlė pareiškėjui kreiptis į atitinkamą mokymo įstaigą ar tos šalies atitinkamus archyvus, kuriuose galimai yra Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos 1967 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 230 (ar Nr. 290) ir 1970 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 197; 1970 m. birželio 29 d. TSRS vidaus reikalų ministerijos įsakymas Nr. 4484 bei kiti svarbūs dokumentai, kurie galėtų patvirtinti nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes). Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nurodytas motyvas, kad pareiškėjas į Sverdlovsko priešgaisrinę technikos mokyklą buvo išsiųstas iš civilinės tarnybos neatitinka faktinėms aplinkybėms. Darbo knygelėje įrašyta, kad jis iš atitinkamos įmonės buvo atleistas 1967 m. rugpjūčio 25 d. ryšium su įstojimu mokytis. Duomenų, kad civilinė tarnyba jį siuntė mokytis, byloje nėra. Be to, minėtas argumentas, vertinant kitus byloje esančius bei galimus surinkti duomenis, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto atitinkamų nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, ne tik netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, bet ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo aktyvus renkant naujus įrodymus bei pasiūlant juos pateikti pareiškėjui, todėl nepakankamai įvertino, ar pareiškėjo mokymosi laikas TSRS viešosios tvarkos apsaugos ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje kursantu 1967 m. rugsėjo 21 d. - 1970 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu galimai laikytinas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku ir įskaitytinas į V. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba (1 d.); dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (2 d.). Nagrinėjamoje byloje dalis dokumentų (b. l. 17-19; 21-23; 31) yra surašyti rusų kalba ir į lietuvių kalbą neišversti, nors jie faktinių aplinkybių nustatymui yra svarbūs, jais, priimdamas sprendimą, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl visų nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                            Audrius Bakaveckas

 

                                                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

                                                                                        Skirgailė Žalimienė