Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-400-361/2013

                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01215-2013-8

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 40.2.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo O. R. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ straipsnyje, ir jai paskirta 750 Lt bauda,

n u s t a t ė:

O. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad, kad ji 2013 m. vasario 26 d., apie 9.50 val., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) neturėdama licencijos prekiavo vaistais. Protokole nurodyta, kad O. R. tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu O. R. pripažino kalta padarius ATPK 44¹ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą. Teismas nustatė, kad O. R. neteisėta veika atitinka ATPK 44¹ straipsnio dispoziciją, kadangi ji vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, neturėdama licencijos.

Apeliaciniu skundu O. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą. Teigia, jog ji pagal ATPK 44¹ straipsnį yra nubausta nepagrįstai, nes faktinė prekyba vaistais internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma, tai ji nurodė ir savo paaiškinime Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistei V. L. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantės teigimu, šiuo atveju nesurinkti jokie įrodymai, neapklausti liudytojai, nėra ekspertų ar specialistų išvadų (ATPK 256 straipsnis), kurie leistų padaryti išvadą dėl jos kaltės padarius ATPK 44¹ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

2013 m. balandžio 5 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba PC „Saturnas“, adresu Taikos pr. 5, Klaipėda, atliko patikrinimą, kurio metu nerado jokių daiktinių įrodymų, susijusių su prekyba vaistiniais preparatais (ATPK 256 str.).

O. R. nurodo, kad atsiskaitymas internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vyksta tik per elektroninių mokėjimų sistemą www.mokėjimai.lt, kuri yra tiesiogiai susieta su jos asmenine sąskaita banke AB „Swedbank“. Sąskaitos išrašuose matosi visi įvykę pardavimai parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nuo pat jos atidarymo pradžios. Šių įrodymų niekas nereikalavo. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305¹ straipsnį, kuris apibrėžia pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pareigūnas, šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistė V. L., apeliantės teigimu, turėjo išreikalauti išrašus iš elektroninius mokėjimus renkančios įmonės UAB „EVP International“, banko  AB „Swedbank“ bei kopijas išrašytų sąskaitų minėtiems preparatų pirkėjams iš (duomenys neskelbtini) vidinės buhalterinės sistemos, kurių kopijos yra saugomos UAB „Interneto vizija“ serveriuose, kuriuose tariamai galėjo būti užfiksuoti neginčijami vaistinių preparatų pardavimo faktai.

Apeliantės teigimu, minėti vaistiniai preparatai į internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) buvo įdėti darant derinimo darbus. Vėliau buvo pašalinti, tačiau darant atnaujinimo kopijas buvo įrašyti į UAB „Interneto vizija“ priklausančio serverio atmintį. Sutrikus internetinės parduotuvės veiklai 2013 m. vasario mėnesį buvo padarytas senosios parduotuvės kopijos atnaujinimas serveryje. Kadangi parduotuvėje yra apie 700 vnt. skirtingų prekių, nebuvo laiku patikrintas prekių katalogas. Apeliantės teigimu, ši informacija turėjo būti ištirta bylą nagrinėjančių ekspertų.

Be to, apeliantė nurodo, kad ji 2013 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą kuriame, remdamasi CK 6.3051 straipsniu ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4¹ straipsniu, nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, o jos paaiškinimus įvertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos versiją, kurią, teismo nuomone, paneigia byloje surinkti įrodymai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistės V. L. tarnybinis pranešimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimai bei pateikti duomenys. Apeliantės nuomone, teismas pagal ATPK 256 straipsnį galėjo reikalauti pateikti anksčiau minėtus įrodymus, siekdamas nešališkai įvertinti bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė. Teismo nešališkumo reikalavimas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 21 straipsnyje bei atitinkamuose Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsniuose. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo šališkumo (nešališkumo) klausimas sprendžiamas pagal du kriterijus – subjektyvųjį ir objektyvųjį (Indra v. Slovakia; 1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-389/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Subjektyvusis nešališkumo aspektas reiškia, kad nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuras prašo O. R. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai nubaudė O. R., paskirdamas jai 750 Lt baudą, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia jos kaltę padarius ATPK 44¹ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 44¹ straipsnyje nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 26 d. UAB „Entafarma“ kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 44¹ straipsnį, nurodydama, jog internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) yra prekiaujama vaistiniais preparatais Beechams A. C. Relief N 14 ir Beechains Cold & Flu Blackcurrant N 10 bei Beechams Cold & Flu Blackcurrant N 5, kurių rinkodaros teisės turėtojas yra GlaxoSmithKline. Šių vaistinių preparatų veikliosios medžiagos yra paracetamolis, fenilefrinas ir kofeinas bei jos skirtos palengvinti peršalimo simptomams.

Byloje esantys duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas (b. l. 8–9), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistės V. L. 2013 kovo 13 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 6) bei jos paaiškinimai teisme (b. l. 41–42), administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2415609-13 (b. l. 3) – patvirtina, jog O. R. internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama, kad ši parduotuvė prekiauja vaistiniais preparatais Beechams A. C. Relief N 14 ir Beechains Cold & Flu Blackcurrant N 10 bei Beechams Cold & Flu Blackcurrant N 5.

Apeliantės skunde teigiama, jog faktinė prekyba vaistais jos internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma, tačiau pažymėtina, jog pati O. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu savo 2013 m. kovo 18 d. paaiškinime prisipažino prekiavusi vaistiniais preparatais, nurodydama, kad yra įkūrusi savo internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje prekiauja įvairiais produktais bei prekėmis, iš jų ir vaistais Buchams A. C. Relief Nr. 14, Beechams Cold&Flu Blackcurrant Nr. 10 bei Beechams Cold&Flu Blackcurrant Nr. 5 (b. l. 5). Šios internetinės parduotuvės prekių pristatymo informacijoje buvo aiškiai nurodyta, jog tik atlikus išankstinį apmokėjimą prekės pristatomos į pašto skyrių arba pirkėjo nurodytu adresu. Taigi prekybos faktas įrodytas.

O. R. apeliaciniame skunde tvirtinama, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtų vaistinių preparatų pardavimo faktą. Tačiau, kai minėta, pati apeliantė pripažino, kad jos internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama, jog ši parduotuvė prekiauja vaistiniais preparatais Beechams A. C. Relief N 14 ir Beechains Cold & Flu Blackcurrant N 10 bei Beechams Cold & Flu Blackcurrant N 5, ir pats faktas, kad O. R. internetinėje parduotuvėje buvo siūloma pirkti vaistinius preparatus patvirtina, jog ji vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, už kurią numatyta atsakomybė ATPK 44¹ straipsnyje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, O. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ straipsnyje, nubausta pagrįstai.

O. R. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi nepasisakė dėl jos teismui pateiktame 2013 m. kovo 26 d. prašyme nurodytų aplinkybių, kad internetinėje erdvėje reklamuoti, rodyti, aprašinėti ar kitaip vaizduoti vaizdinę medžiagą nėra draudžiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, nekreipė dėmesio į tai, kad nuo pat internetinės parduotuvės atidarymo 2012 m. lapkričio mėn. nebuvo nė vieno minėtų vaistinių preparatų pardavimo fakto ir be pagrindo nerinko tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas įvertino O. R. teismui pateiktame 2013 m. kovo 26 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir pastarosios versiją, jog ji minėtus vaistinius preparatus tik reklamavo, pagrįstai vertino kaip jos pasirinktą gynybos versiją, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys, kartu atkreipdamas O. R. dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog vaistų reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Šių įstatymų sąlygų nevykdant, vaistinius preparatus reklamuoti draudžiama, o tokia veikla užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 44⁴ straipsnyje. O. R. savo apeliaciniame skunde jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų suabejoti galimu teismo nešališkumu, neišdėstė. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį sprendimą, kokio pageidavo apeliantė, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą ir O. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                              Dalius Jocys