Civilinė byla Nr. 2A-179-259/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24851-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.1;2.6.29.4;3.1.7.6;3.3.1.20.;3.3.4.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. A. L. (A. A. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-6463-285/2018, kurioje pagal pareiškėjo A. A. L. prašymą atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 pagal pareiškėjų T. Š. ir J. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, suinteresuoti asmenys - akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“, V. B., antstolis M. D., antstolis D. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, nutraukė pareiškėjų J. Š. ir T. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. 2018 m. sausio 29 d. teisme gautas pareiškėjo/kreditoriaus A. A. L. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 dalyje dėl turto padalijimo ir prievolės pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį pripažinimo T. Š. ir J. L. (buvusios Š.) solidaria prievole, o, netenkinus reikalavimo pripažinti prievolę solidaria, pripažinti prievolę daline (lygiomis dalimis), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 pagal pareiškėjų T. Š. ir J. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pasiūlyta T. Š. ir J. L. pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti nurodyti kreditoriai, aptarti turto pasidalijimo klausimai.
4. Pareiškėja J. Š. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2018 m. liepos 9 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimo metu (2016 m. gruodžio 15 d.) ji nebuvo mačiusi, nepažinojo A. A. L. Pažymėjo, kad paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo T. Š. ir paskolos davėjo A. A. L. sudaryta 2017 m. sausio 30 d., tai yra jau iškėlus civilinę bylą Nr. 2YT-3000-800/2017.
5. Pareiškėjas T. Š. prašė patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtrauktas kreditorius A. A. L., kadangi žinodamas, kad jam suteiktą paskolą jis turi grąžinti iki 2018 m. gegužės 1 d., nelaikė A. A. L. savo kreditoriumi. J. Š. nežinojo apie 2017 m. sausio 30 d. sudarytą paskolos sutartį. Paskolos pinigai buvo perduoti į įmonę 4WHEELS OÜ. Pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. vekselį gauti pinigai panaudoti Estijoje registruotai įmonei (joje T. Š. yra akcininkas), kurioje J. L. nedalyvavo.
6. Kreditoriaus A. A. L. atsiliepime į pareiškimą dėl patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo prašė atsisakyti ją tvirtinti, pripažinti T. Š. ir J. L. (buvusios Š.) prievolę pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį solidaria, netenkinus reikalavimo pripažinti prievolę solidaria, pripažinti prievolę daline (lygiomis dalimis), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoje dėl prievolės įvykdymo A. A. L. nurodoma, jog skolinė prievolė kreditoriui A. A. L. kyla iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017, tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas T. Š. privalo apmokėti kreditoriui tik tą sumą, kurią sprendimu priteisė Vilniaus apygardos teismas, t. y. 49 582,82 Eur, nors net ši suma nėra nurodyta sąlygoje. Skolinės prievolės atsiradimo vienintelis pagrindas yra 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis, kuri šiai dienai yra galiojanti ir niekada nebuvo nutraukta ar nuginčyta. Sąlygoje nėra fiksuotas skolinio įsipareigojimo dydis A. A. L., kuris sudaro 168 376,68 Eur, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo duomenimis, ir A. A. L. sutiktų tokio dydžio reikalavimą fiksuoti ir įrašyti į nurodytą sąlygą dėl skolinės prievolės A. A. L., jei J. L. ir T. Š. geranoriškai pripažintų, kad tokia prievolė yra solidari. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 priteista suma negali būti laikoma galutine, nes paskolos sutartis yra galiojanti, todėl jos pagrindu skaičiuojamos palūkanos ir netesybos. Kreditorius nesutinka, kad skolinė prievolė pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį būtų pripažinta asmenine T. Š. prievole. Į bylą buvo pateiktos J. L. 2015 ir 2016 metų pajamų deklaracijos ir nurodyta, kad 2015 metais J. L. pajamas sudarė 16 808,81 Eur, atitinkamai 2016 metais iš viso 34 014,41 Eur. Nurodytų pajamų dydžių negalima laikyti grynosiomis J. L. pajamomis, kadangi iš šių pajamų turėjo būti sumokėti mokesčiai VMI ir Sodrai, kas sudaro apie 26 proc. visų gautų pajamų, taigi, preliminariai apskaičiuojant: (16 808,81 Eur + 34 014,41 Eur) – 26 proc. = 37 609,18 Eur (per du metus), vidutiniškai 1 567,00 Eur/mėn. Remiantis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.2.2 punktu iki 2017 m. spalio mėn. J. L. sumokėjo T. Š. naudai 20 600,55 Eur kompensaciją ir tame tarpe, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d. už 20 000,00 Eur įsigijo automobilį Audi Q7. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad jau nevertinant kasmėnesinių išlaidų pragyvenimui, J. L. iš asmeninių lėšų negalėjo ir sumokėti kompensacijos, ir įsigyti automobilio, nes bendra šių išlaidų suma 40 600,55 Eur viršija per 2015 ir 2016 metus gautų pajamų bendrą sumą. Vertinant į bylą pateiktus J. L. banko sąskaitų išrašus matyti, kad į banko sąskaitas buvo vykdomi įnešimai į sąskaitą grynais pinigais, kurie naudojami kasdienėms reikmėms, mokėjimams per banko sąskaitas atlikti. Kadangi T. Š. banko sąskaitos areštuotos dėl kitų kreditorių reikalavimų, į šias sąskaitas pinigų neįnešta. Nuotraukomis Kreditorius įrodinėja aplinkybę, kad T. Š. ir J. L. santuokos nutraukimas buvo formalus, pastarieji iki ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį – tam tikra forma vykdė jungtinę veiklą. Po formalaus santuokos nutraukimo J. L. ir T. Š. gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu įgyto turto (buto) išsaugojimas (apsaugojimas nuo kreditorių reikalavimų, kurie buvo pripažinti asmeninėmis T. Š. prievolėmis). Pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį gautas lėšas iš A. A. L. naudojo šeimos interesams tenkinti, kasdieniams poreikiams, pirko automobilį Audi Q7. Dėl nurodytų priežasčių skolinė prievolė pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį teismo turi būti pripažinta solidaria J. L. ir T. Š. prievole, o prievolės nepripažinus solidaria – ši prievolė pripažintina daline J. L. ir T. Š. prievole.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų J. Š. ir T. Š. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį pakeitė, papildant: „T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. ((duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis).“; priteisė iš T. Š. 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. A. L. naudai ir 44,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 30 d. tarp A. A. L. ir T. Š. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu A. A. L. paskolino T. Š. 39 175,00 Eur sumą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, buvo nutraukta pareiškėjų T. Š. ir J. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad turi kreditorių A. A. L., nepranešė šiam kreditoriui apie civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaptartas kreditorinių įsipareigojimų A. A. L. padalijimo klausimas.
9. Pagal 2018 m. liepos 9 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2.8 papunktį T. Š. įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2018 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis). Pagal minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4.7 papunktį skolinė prievolė kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2018 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis) išlieka asmenine T. Š. prievole.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog J. L. buvo žinoma apie T. Š. 2017 m. sausio 30 d. sudarytą paskolos sutartį. Kreditorius A. A. L. nepateikė įrodymų, kad būtent ginčo paskolos suma buvo perduota dalyvaujant J. L., kad ji sutiko, jog T. Š. sudarytų 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį, ar vėliau tokią paskolos sutartį patvirtino. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo paskolos suma buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaiko auklėjimą bei švietimą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjai daugiau nei vienerius metus negyvena kartu. Byloje pateiktos bendrovių UAB Eurotransas, UAB „Terminalas LT“ ir 4WHEELS OÜ pažymos patvirtina, kad T. Š. ir J. L. nėra suteikę minėtoms bendrovėms jokių paskolų ar kreditų. Taigi kreditorius A. A. L. neįrodė bendros prievolės iki santuokos nutraukimo sąlygų pagal CK 3.109 straipsnį. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis sudaryta po civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimo (2016 m. gruodžio 15 d.), taikant atskirą sutuoktinių turtinių teisių nuosavybės rėžimą, pareiškėjams J. L. ir T. Š. neatsirado solidari ar bendra prievolė pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus kreditoriaus A. A. L. argumentus, kad J. L. neturėjo pakankamai savo lėšų sumokėti T. Š. 20 600,55 Eur kompensaciją pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 patvirtintos 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3.3.2 papunktį, įsigyti minėtą automobilį už 20 000,00 Eur, tenkinti savo asmeninius poreikius ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Iš 2015-2016 metų metinių pajamų deklaracijų teismas nustatė, kad 2015 metais J. L. metinės pajamos sudarė 16 808,81 Eur (vidutiniškai 1 400,00 Eur/mėn.), 2016 metais J. L. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 11 954,41 Eur, iš individualios veiklos – 22 060,00 Eur, viso metinės pajamos sudarė 34 014,41 Eur (vidutiniškai 2 835,00 Eur/mėn.). 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 4 d., 2016 m liepos 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimai patvirtina, kad J. L. mokestinės prievolės už teisę verstis ūkine - komercine veikla pagal verslo liudijimą buvo tik 14,00 Eur, 11,00 Eur, 18,00 Eur.
12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 priteisus skolą, palūkanas ir netesybas, tarp šalių kilęs ginčas dėl 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutarties yra išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
13. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 yra asmeninės pareiškėjo T. Š. prievolės.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditoriaus A. A. L. prašymas pripažinti prievolę pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį T. Š. ir J. L. solidaria arba daline netenkintas, taip pat šio kreditoriaus pateiktas 1 425 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti įvertinęs kaip neatitinkančias išlaidų kriterijaus būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, prašomą priteisti šių išlaidų dydį sumažino iki 600 Eur. Teismas taip pat sprendė, kad šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš pareiškėjo T. Š., kadangi T. Š. civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 nepranešė apie savo asmeninį kreditorių A. A. L.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde kreditorius A. A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta Kauno apylinkės teismp 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų J. Š. ir T. Š. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį pakeisti, papildant: „T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis).“, ir priimti naują sprendimą - atsisakyti tvirtinti 2018 m. liepos 9 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pripažinti pareiškėjų T. Š. ir J. L. (Š.) skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis) solidaria; Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš T. Š. A. A. L. naudai 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pakeisti ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 600 Eur iki 1 425 Eur, priteisiant šias bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų T. Š. ir J. L. (Š.) solidariai; priteisti solidariai iš pareiškėjų apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl esminių į bylą pateiktų įrodymų, kurie, apelianto įsitikinimu, patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai ir po formalaus santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) faktiškai gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, t. y. faktiškai vykdė jungtinę veiklą, siekdami turtą apsaugoti nuo kreditorių. Į bylą buvo pateiktos T. Š. socialiniame tinklapyje „Facebook“ įkeltos nuotraukos (laikotarpis nuo 2017-06-03 iki 2018-04-l0), kuriose matyti pareiškėjai (vienoje iš nuotraukų kartu su sūnumi) artimai apsikabinę. Atitinkamai, kitose nuotraukose matėsi pareiškėjai kaip pora skirtingose vietose ir renginiuose. Teismas dėl šių įrodymų nepasisakė ir jų nevertino, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, neva pareiškėja J. L. nežinojo apie 2017-01-30 paskolos sudarymą tarp T. Š. ir apelianto. Pareiškėjų faktinį šeiminių santykių egzistavimą patvirtina ir tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas T. Š. sąmoningai nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Pareiškėjų kreditorius V. B. paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2017-01 iki 2017-09 reguliariai matydavo pareiškėją T. Š. ir jo automobilį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prie bendrų pareiškėjų T. Š. ir J. L. namų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie 2017-01-30 paskolos sutartį J. L. ne tik žinojo, bet kartu su T. Š. gautas lėšas panaudojo bendriems poreikiams tenkinti bei įsigijo automobilį Audi Q7.
15.2. Teismas sprendime nurodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2017-01-30, t. y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016-12-15), todėl vadovaujantis CK. 3.67 straipsnio 1 dalimi pareiškėjams neatsirado solidari ar bendra prievolė. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.67 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad „Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip faktinis santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.531 straipsnio 1, 2 dalys).“ (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie gyveno ar gyvena skyrium. Taigi, byloje esant įrodymams, jog pareiškėjai ir po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nepertraukiamai, teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjams neatsirado solidari ir bendra prievolė pagal 2017-01-30 paskolos sutartį.
15.3. Teismo išvada, kad 2017-01-30 paskolos sutartimi gautos lėšos nebuvo panaudotos bendriems pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apelianto įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius dėl 2017-01-30 paskolos lėšų panaudojimo, kaip antai, tam tikriems įsipareigojimams padengti, bendroms pragyvenimo išlaidoms, papildomoms investicijoms į sutuoktiniams priklausančias įmones, todėl pareiškėjų prievolė pagal 2017-08-30 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017-01-30 paskolos sutartis) turi būti pripažinta solidaria.
15.4. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos J. L. 2015-2016 metais gautų pajamų dydį pagal pareiškėjos į bylą pateiktas mokesčių deklaracijas, neįvertino jos kasmėnesinių poreikių asmeninėms reikmėms, įsipareigojimams vykdyti, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl pareiškėjos galimybių iš savo asmeninių lėšų sumokėti T. S. kompensaciją ir įsigyti automobilį Audi Q7. Iš deklaracijose nurodytų su darbo santykiais susijusių pajamų reikia atskaityti gyventojų pajamų mokestį (15 %) už mokestinius laikotarpius (2015 ir 2016 metus). Apskaičiavus pareiškėjos gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais (atskaičius gyventojų pajamų mokestį), ir pajamas, gautas vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pareiškėjos grynosios pajamos per du metus (2015 ir 2016 m.) sudarė 46 792, 22 EUR ((16 808,81 - 2 481,00) + (11 954,41 - 1 507,00) + (22 060,00 - 14,00 - 11,00 - 18,00)). Pareiškėja pagal 2017-04-13 Kauno apylinkės teismo sprendimą iki 2017-10-13 turėjo sumokėti pareiškėjui T. Š. 20 600,55 EUR kompensaciją, o 2017-08-02 įsigijo Audi Q7 automobilį už 20 000 EUR, kas reiškia, jog faktiškai laikotarpiu nuo 2017-08 iki 2017-11 jos išlaidos sudarė 40 600,55 EUR. Reiškia, kad asmeniniams poreikiams tenkinti, kitiems įsipareigojimams vykdyti J. L. per 2015 ir 2016 metus liko 6 191,67 EUR (46 792,22 EUR - 40 600,55 EUR). Taigi, mėnesinės lėšos 2015-2016 metais sudarė 257,99 EUR per mėnesį (6191,67 EUR/24). Vertinant bylos duomenis apie pareiškėjos patiriamas kasmėnesines išlaidas asmeniniams poreikiams ir įsipareigojimus AB SEB bankas pagal kredito sutartį, darytina pagrįsta išvada, kad 257,99 EUR suma per mėnesį nėra pakankama. Iš nurodytų apskaičiavimų akivaizdu, kad J. L. negalėjo įsigyti automobilio Audi Q7 iš savo uždirbtų lėšų ir tam buvo panaudotos lėšos, gautos pagal 2017-01-30 paskolos sutartį. Šių aplinkybių kontekste teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja buvo pajėgi iš asmeninių lėšų nusipirkti automobilį Audi Q7.
15.5. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad laikotarpiu 2017-01-30 – 2017-04-13 pareiškėjo T. Š. piniginių lėšų bankų sąskaitose likutis buvo nedidelis, kai tuo pačiu laikotarpiu į pareiškėjos J. L. sąskaitas bankuose buvo reguliariai atliekami grynųjų pinigų įnešimai per bankomatą, o įneštos piniginės lėšos buvo naudojamos kasdienėms reikmėms. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad kasdieniai pareiškėjų šeimos poreikiai buvo tenkinami iš turimų grynųjų pinigų, labiau tikėtina, gautų pagal 2017-01-30 paskolos sutartį. Kitų lėšų gavimo šaltinių, išskyrus 2017-01-30 paskolos sutartį su kreditoriumi, pareiškėjai nenurodė.
15.6. Teismas nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 425 EUR iki 600 EUR. Nagrinėjamoje byloje apelianto advokatas rengėsi ir atstovavo 5 teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teisme; rengė byloje procesinius dokumentus (prašymai dėl papildomų dokumentų prijungimo ir išreikalavimo, atsiliepimas į pareiškėją prašymą, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo). Iš byloje pateiktų sąskaitų, išrašytų klientui, matyti, jog šioje byloje advokatas sugaišo mažiausiai 19 darbo valandų, vieną valandą įkainodamas 75 EUR, nors skaičiuojant pagal nurodytus http.://www.advokatura.lt/skaiciuokle/ duomenis, maksimali priteistina suma galėtų būti ne mažiau kaip 1 681,12 EUR. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš pareiškėjo T. Š., nors tiek pareiškėjo T. Š., tiek J. L. procesinis statusas byloje buvo vienodas, todėl kreditoriaus turėtos bylinėjimosi turėjo būti priteistinos iš pareiškėjų solidariai.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja J. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis T. Š. ir A. A. L. sudarė 2017-01-30 paskolos sutartį jau po to, kai teismui jau buvo pateiktas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu. LR CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju nuo 2016-12-15 dienos. Paskolos sutartis sudaryta 2017-01-30, tai yra tada, kai sutuoktinių turtui jau buvo taikomas atskiras sutuoktinių turtinių teisių nuosavybės režimas, nes paskolos sutarties sudarymo dieną (2017-01-30) jau buvo iškelta pareiškėjų santuokos nutraukimo byla teisme.
16.2. Viena vertus, pats apeliantas pripažįsta, kad jis nereiškia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, t. y. pareiškėjas sutinka su Kauno apylinkės teismo 2017-04-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 motyvu, kad byloje nustatyta, jog iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus laiko negyveno kartu. Kita vertus, vien tai, kad sutuoktiniai ir po santuokos nutraukimo (įvertinus tai, kad šalys turi nepilnametį sūnų) vardan sūnaus stengiasi išlaikyti gerus santykius ir laikas nuo laiko susitinka ir, vardan mažamečio sūnaus, stengiasi gražiai praleisti laiką, - atitinka apdairių ir rūpestingų tėvų elgesio standartą, kuris valstybės ir teismo turi būti kaip tik skatinamas ir toks elgesys niekaip negali suponuoti išvados, kad pareiškėjai po teismo sprendimo nutraukti santuoką gyvena kaip šeima ir veda bendrą ūkį. Be to, 2017 metų spalio mėnesį „Savicko sporto klubo” trenerio D. R. iniciatyva buvo atnaujinamos sporto klubo fotonuotraukos, pasitelkiant sporto klubo klientus. Tuo tikslu buvo padarytos kelios fotonuotraukos su nuolatiniais klubo klientais T. Š. ir J. L., besididžiuojant jais, jog pastarieji išliko minėto sporto klubo klientais net po asmeninių krizių (šeimyninių santykių nutraukimo). Fotonuotraukos buvo daromos išimtinai trenerio reklaminiais tiksliais, populiarinant sporto klubo paslaugas per socialinius tinklus bei kitas masines informavimo priemones. Todėl viena ta aplinkybė, kad pareiškėjai kartu ir su savo sūnumi sudalyvavo sporto klubo reklaminėje foto sesijoje nesuteikia pagrindo išvadai, kad nutraukus santuoką pareiškėjai gyvena kaip šeima ar veda bendrą ūkį. Be to, ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 metų pirmą pusmetį, T. Š. atvykdavo aplankyti savo nepilnamečio sūnaus jo gyvenamosios vietos adresu (pas vaiko mamą), taip pat nesąlygoja išvados, kad pareiškėjai toliau gyvena kaip šeima ar veda bendrą ūkį.
16.3. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga teko apeliantui, kuris šios pareigos neįvykdė.
16.4. Pareiškėjas T. Š. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvusi jo sutuoktinė J. L. apie paimtą paskolą nieko nežinojo, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, o pati paskola buvo paimta verslo Rusijoje tikslais, niekaip nesusijusio nei su T. Š. šeima, nei su T. Š. turėtomis įmonėmis Lietuvoje ar Estijoje. Byloje pateikti 2017 01 30 – 2017 04 13 laikotarpio T. Š. ir J. L. bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad po 2017-01-30 dienos nei T. Š., nei J. L. nei paskolos sumos, nei kitų sumų į savo sąskaitas nėra įnešę ir pinigų judėjimų tokiomis sumomis nėra įvykę. Byloje pateiktos bendrovių UAB Eurotransas, UAB Terminalas LT ir 4Wheels Ou paz?ymos patvirtina, kad T. S?. ir J. L. nėra suteikę minėtoms bendrovėms jokių paskolų ar kreditų. Tai, kad bendrovių UAB Eurotransas, UAB Terminalas LT vardu pažymas teismui pasirašė bendrovių vadovas T. Š., atitinka LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, numatančias, kad bendrovės vardu prieš trečiuosius asmenis veikia būtent vadovas.
16.5. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai įvertino J. L. 2015-2016 metais gautų pajamų dydį pagal pareiškėjos į bylą pateiktas mokesčių deklaracija. Įvertinus ne tik 2015-2016 metų, bet ir 2017 metų J. L. gautas pajamas, darytina išvada, kad 2017 metų rugpjūčio mėnesį J. L. turėjo daugiau nei pakankamai asmeninių pajamų įsigyti lengvąjį automobilį Audi Q7 už 20 000 Eur sumą ir dengti 219,25 Eur mėnesinę įmoką pagal kredito sutartį SEB bankui, todėl naudoti trečiųjų asmenų lėšas (tuo labiau apelianto paskolintas pinigines lėšas jos buvusiam sutuoktiniui praėjus metams, kai sutuoktiniai jau nebegyveno kartu) pareiškėjai jokios būtinybės nebuvo.
16.6. Atmetus A. A. L. reikalavimą dėl prievolės pagal 2017-01-30 paskolos sutartį pripažinimo solidaria ir J. L. atžvilgiu, pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš T. Š.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutuoktinių kreditorių teisių gynimo, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu, jiems sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, buvo nutraukta pareiškėjų T. Š. ir J. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t. b. l. 77-80, 112-116). 2017 m. sausio 30 d. tarp A. A. L. ir T. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu A. A. L. paskolino T. Š. 39 175,00 Eur sumą, šalys susitarė dėl palūkanų, netesybų mokėjimo. T. Š. įsipareigojo grąžinti A. A. L. paskolą 2007 m. balandžio 4 d. (1 t. b. l. 137-162). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4245-653/2018) A. A. L. iš T. Š. 2017 m. sausio 30 d. suteikto paskolos pagrindu priteista 39 175 Eur skolos suma, 2 552,69 Eur palūkanų, 6 072,13 Eur netesybų ir 783 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (1 t. b. l. 163-165). T. Š. ir J. Š. Kauno apylinkės teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodytas kreditoriumi A. A. L., pareiškėjai nepranešė šiam kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, pateiktoje 2017 m. vasario 14 d. sutartyje taip pat nebuvo aptartas kreditorinių įsipareigojimų A. A. L. padalijimo klausimas buvusiems sutuoktiniams. 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo/kreditoriaus A. A. L. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 dalyje dėl turto padalijimo ir prievolės pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį pripažinimo T. Š. ir J. L. (buvusios Š.) solidaria prievole, o, netenkinus reikalavimo pripažinti prievolę solidaria, pripažinti prievolę daline (lygiomis dalimis). Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017 pagal pareiškėjų T. Š. ir J. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pasiūlė buvusiems sutuoktiniams pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (2 t. b. l. 49). Teismui buvo pateikta buvusių sutuoktinių 2018 m. liepos 9 d. patikslina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.2.8 papunktyje įrašyta, jog T. Š. įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2018, o 1.4.7 papunktyje nurodoma, jog skolinė prievolė kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2018 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis) išlieka asmenine T. Š. prievole (2 t. b. l. 51-56).
20. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų J. Š. ir T. Š. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį pakeitė (2 t. b. l. 127-133), papildant teismo sprendimo rezoliucinę dalį įrašu: „T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. ((duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis).“
21. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia kreditorius A. A. L. (2 t. b. l. 142-149), esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja J. L. nežinojo apie 2017 m. sausio 30 paskolos sutarties sudarymą tarp T. Š. ir apelianto, po formalaus santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) J. L. ir T. Š. faktiškai gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, t. y. faktiškai vykdė jungtinę veiklą, siekdami turtą apsaugoti nuo kreditorių, tai pagrindžia tolesnis bendras gyvenimas, laisvalaikio leidimas; nors teismas sprendime nurodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2017 m. sausio 30, t. y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir pagal CK. 3.67 straipsnio 1 dalį pareiškėjams neatsirado solidari ar bendra prievolė, tačiau tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir suformuotai teismų praktikai; teismo išvada, kad 2017 m. sausio 30 paskolos sutartimi gautos lėšos nebuvo panaudotos bendriems pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms; teismas netinkamai įvertino pareiškėjos J. L. 2015-2016 metais gautų pajamų dydį pagal pareiškėjos į bylą pateiktas mokesčių deklaracijas, neįvertino jos kasmėnesinių poreikių asmeninėms reikmėms ir įsipareigojimams vykdyti, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl pareiškėjos galimybių iš savo asmeninių lėšų sumokėti T. Š. (20 600,55 Eur) kompensaciją ir įsigyti automobilį Audi Q7.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas, bei turtinių prievolių kreditoriams padalijimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto. Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas santuokos nutraukimo bendru sutikimu reglamentavimas reiškia, kad šiuo santuokos nutraukimo būdu negali būti piktnaudžiaujama, kai santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai (vienas jų), siekdami tam tikrų, galbūt nesąžiningų, tikslų, sąmoningai nenurodo viso bendro dalytino turto arba esamų ir (ar numanomų) kreditorių. Dėl to sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę), turimas prievoles kreditoriams (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
24. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad sutuoktiniai T. Š. ir J. Š. Kauno apylinkės teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sudarytoje 2017 m. vasario 14 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodę kreditoriumi A. A. L., pareiškėjai nepranešė šiam kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, 2017 m. vasario 14 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat nebuvo aptartas kreditorinių įsipareigojimų A. A. L. padalijimo klausimas buvusiems sutuoktiniams (1 t. b. l. 77-80). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog T. Š. ir J. Š. 2017 m. vasario 14 d. sudarant patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2017 m. vasario 22 d. pateikiant ją Kauno apylinkės teismui (1 t. b. l. 77), 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis tarp A. A. L. ir T. Š. jau buvo sudaryta, pagal ją pinigai buvo gauti ir bent vienas iš sutuoktinių tuo metu tikrai žinojo apie galiojančią prievolę grąžinti pinigus kreditoriui pagal paskolos sutartį. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, jog sutuoktiniai tokiais veiksmais siekė išvengti prievolės patenkinti kreditoriaus A. A. L. reikalavimą grąžinti paskolą iš bendro sutuoktinių turto, dalijamo santuokos nutraukimo byloje.
25. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, šį sprendimą pakeitus Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.A2-6463-285/2018. Minėtais sprendimais patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, pasidalytas šalių bendras turtas ir prievolės kreditoriams. Pagal sutarčių dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurios patvirtintos minėtais teismo sprendimais, T. Š. atiteko asmeninės nuosavybės teise: transporto priemonė VW PASSAT, rinkos vertė 2000 Eur; 524 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Terminalas LT“ akcijų, kurių bendra nominali vertė - 524 Eur; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eurotransas“ akcijų, kurių bendra nominali vertė - 2896 Eur; 100 vnt. bendrovės „4WHEELS“ OÜ akcijų, kurių bendra nominali vertė - 2682 Eur, T. Š. atiteko turto už 8102 Eur sumą. J. Š. šalių susitarimu asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis turtas: 1/49 dalys žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė - 1882 Eur; butas, kurio rinkos vertė 89 600 Eur, (nuo sutarties įsigaliojimo išmokant T. Š. 20600,55 Eur kompensaciją už J. Š. atitenkančią didesnę turto dalį). T. Š. atiteko visos santuokos metu susidariusios skolinės prievolės: kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ 3403,18 Eur; kreditoriui UAB „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ - 38443,26 Eur ir 15229,31 Eur; kreditoriui antstoliui M. D.; kreditoriui antstoliui D. S.; kreditoriui V. B. 18550 Eur; kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis), o J. Š. neprisiėmė pagal sudarytą sutuoktinių sutartį nei vienos skolinės prievolės kreditoriams. Šios paaiškėjusios faktinės aplinkybės byloje patvirtina apelianto skunde pateikiamus argumentus, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo procese bendru sutikimu turimą, santuokoje įgytą ir realiai turimą vertingą turtą siekė nurodomu būdu apsaugoti nuo kreditorių (tame tarpe ir apelianto) galimo išieškojimo, taip išvengiant turimų kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Tokia T. Š. ir J. Š. sudaryta ir Kauno apylinkės teismo teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neapsaugo sutuoktinių kreditorių (tame tarpe apelianto) turtinių interesų.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiajame teismo sprendime padarė išvadas, jog byloje nėra duomenų, jog J. L. buvo žinoma apie T. Š. 2017 m. sausio 30 d. sudarytą paskolos sutartį, kad ji sutiko, jog T. Š. sudarytų 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį, ar kad vėliau tokią paskolos sutartį patvirtino. Šiuo motyvu teismas papildomai grindė sprendimą atmesti apelianto prašymą pripažinti prievolę pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 bendra sutuoktinių prievole. Teisėjų kolegija pažymi, jog kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 3 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir sutuoktinių kreditorių interesus. Įstatymų leidėjo kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su vienu iš sutuoktinių, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Įstatymo leidėjo apibrėžta sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio3 ir 4 dalys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Byloje nustatyta, jog paskolos sutartį T. Š. su A. A. L. sudarė 2017 m. sausio 30 d., kai sutuoktinių santuoka dar nebuvo nutraukta, paskolos sutartimi buvo skolinamasi didelė pinigų suma, todėl pagrįstas apelianto teiginys, jog paskolą T. Š. sudarė su sutuoktinės žinia ir ji apie gautus pinigus pagal paskolos sutartį žinojo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjo įtvirtintos žinojimo apie sudarytą paskolos sandorį prezumpcijos T. Š. ir J. Š. bylos nagrinėjimo metu nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kartu patikrinant kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 185 str. 1 d.)
28. Byloje nustatyta, jog T. Š. pinigus pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį iš A. A. L. gavo grynais pinigais (1 t. b. l. 159, 162). Iš byloje pateiktų T. Š. banko sąskaitos išrašo (2 t. b. l. 37) matyti, jog paskolos suma į asmeninę T. Š. sąskaitą nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. nepateko. Kad gautą iš A. A. L. paskolos sutartyje nurodomą 39 175 Eur sumą T. Š. panaudojo asmeninėms reikmėms tenkinti, nei jis pats, nei jis pats, nei buvusi sutuoktinė J. (Š.) L. bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą iki 2017 m. spalio 13 d. J. (Š.) L. turėjo sumokėti pareiškėjui T. Š. 20 600,55 Eur kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį, tačiau įrodymų, kad ji šią sumą sumokėjo buvusiam sutuoktiniui, byloje nėra. Byloje nustatyta, kad J. (Š.) L. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo Audi Q7 automobilį už 20 000 Eur iš T. Š., kas reiškia, jog faktiškai laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2017 m. spalio mėnesio jos išlaidos turėjo būti 40 600,55 Eur. Iš byloje pateiktų J.(Š.) L. bankų sąskaitos išrašų matyti, kad nurodomu laikotarpiu ji mokėjimų T. Š. nevykdė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto nagrinėjamoje byloje įrodė aplinkybes, jog T. Š. kartu su J. (Š.) L. gautą iš A. A. L. paskolą pagal T. Š. ir A. A. L. pasirašytą 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį panaudojo šeimos reikmėms tenkinti (CPK 178 straipsnis).
29. Teisėjų kolegija, vertindama byloje apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas gautų lėšų panaudojimas bendriems sutuoktinių ir jų šeimos poreikiams tenkinti, atsižvelgia, jog kreditorius A. A. L. neturi galimybės pateikti teismui tiesioginių įrodymų, kad pagal vieno iš sutuoktinių paskolą gauti pinigai panaudoti šeimos (interesams) poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad kreditorius nėra subjektas, kuris turi galimybę tiesiogiai dalyvauti sutuoktiniams sprendžiant dėl bendro santuokinio turto naudojimo, gaunamų ir turimų piniginių lėšų panaudojimo klausimus. Tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma (sutuoktinių teismui pateiktame susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuslėptas kreditoriaus A. A. L. turimas skolinis reikalavimas pagal paskolos sutartį, turto pasidalinimo sutartyje pasirinktas santuokinio turto ir prievolių pasidalinimo būdas, kai santuokoje įgytas turtas didžiąja dalimi atitenka tik J. (Š.) L., o prievolės tik T. Š., šios nutarties 27 punkte nurodytos aplinkybės apie lėšų judėjimą T. Š. ir J. (Š.) L. sąskaitose) ir jų įvertinimas visų įrodymų kontekste, leidžia teisėjų kolegija spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad T. Š. įgijo asmeninę skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis). Dėl to pirmosios instancijos skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pakeistinas, pripažįstant pareiškėjų T. Š. ir J. L. skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis) solidaria (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Patenkinus kreditoriaus apelianto A. A. L. apeliacinį skundą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, apeliantui iš T. Š. ir J. L. priteisiamos turėtos išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Nustatyta, jog kreditorius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1 425 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 115, 116). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nėra sudėtinga, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, priteisė kreditoriui 600 Eur turėtų išlaidų iš T. Š.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistos sumos dydžio A. A. L. pagrindo nėra, tačiau ši suma, pakeitus teismo sprendimą, apeliantui priteistina iš T. Š. ir J. L. lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas A. A. L. turėjo 500 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 150, 151). Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš T. Š. ir J. L. lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai)
31. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo17,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 167). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš T. Š. ir J. L. lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :
„Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, kuriuo nutraukta pareiškėjų J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį pakeisti, papildant:
- „T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo solidarią skolinę prievolę kreditoriui A. A. L. ((duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2017 (pagrindas: 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis).“
Priteisti iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A. L. ((duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 44,13 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6463-285/2018 kreditoriaus A. A. L. pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo“.
Priteisti A. A. L. ((duomenys neskelbtini), iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ) išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 8,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Raimondas Buzelis
Arvydas Žibas