Administracinė byla Nr. I-289-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02660-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 16 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės, Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1D-6303(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. birželio mėn. – 2 539,55 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už 2011 m. spalio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 152,40 Lt; 4) įpareigoti VRM nuo 2013 m. birželio 1 d. mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo mokama iki valstybinės pensijos sumažinimo 2010 m. sausio 1 d.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2011 m. liepos 21 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kadangi 2011 m. lapkričio mėn. pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, jo pensija buvo sumažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Be to, pareiškėjo nuomone, Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas prieštarauja konstituciniam valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

VRM atsiliepime (b. l. 23–25) į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pensija nebuvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. Paaiškino, jog pareiškėjas 2011 m. spalio mėn. dirbo tik 5 dienas, todėl jam buvo išmokėtas mažesnis priedas, o 2011 m. lapkričio mėn. pensija nebuvo mažinta, kadangi spalio mėn. pajamos buvo nežymios (32,68 Lt) ir įtakos pensijos dydžiui neturėjo.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į VRM kreipėsi praėjus daugiau nei 6 mėn. po nurodomų pažeidimų padarymo dienos, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 47, 51).

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, kad už  2011 m. spalio mėnesį pareiškėjui išmokėta mažesnė suma ne dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. , o dėl to, kad jam buvo išmokėtas mažesnis valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už 2011 m. spalio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad VRM klaidingai nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama nuo 2011 m. birželio mėn., be to, šis mažinimas pratęstas 2012–2013 m. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį, taigi pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m.  liepos mėn., t. y. gavęs nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2011 m. birželio mėn. taip pat 2012 m. vasario mėn. bei 2013 m. vasario mėn., gavęs pensija už 2012 m. ir 2013 m. sausio mėnesius. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. liepos 12 d., t. y. nepraleidęs paminėto 3 metų termino.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas, t. y. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu  – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. vertintini kritiškai. Konstituciniam Teismui konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2011–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebetaikomos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo VRM mokėti pareiškėjui visą paskirtą pareigūnų ir karių pensiją.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2013 m. liepos 1 d. VRM sprendimą Nr. 1D-6303(11) (b. l. 7–8). Minėtu sprendimu VRM atsisakė pareiškėjui išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Kaip minėta, pareiškėjo pensija buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VRM sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjo V. B. skundą kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                          Milda Vainienė

                                                                                                             Jolanta Malijauskienė

Jūra Marija Strumskienė