Administracinė byla Nr. A-902-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00815-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Alytaus PN socialinės globos sektoriuje, kuriame su juo buvo elgiamasi netinkamai, atliekami eksperimentai, buvo be pagrindo nubaustas. Pareiškėjo nuomone, Alytaus PN socialinės globos sektoriuje sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos netinkamai, kadangi medicinos personalas yra už 500 metrų esančioje gyvenamojoje zonoje, o slaugytojai aplanko tik du kartus per dieną. Pažymėjo, kad pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą tvarką vaistai nuteistiesiems nepaliekami, juos privaloma išgerti slaugytojos akivaizdoje. Kadangi slaugytoja su medikamentais atėjo apie 19 val., o vakarienės laikas – nuo 20.20 val., pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti išgerti gydytojo paskirtus vaistus, kadangi norėjo dar pavakarieniauti. Pareiškėjas atsisakė gerti paskirtus vaistus slaugytojos akivaizdoje, todėl 2016 m. balandžio 19 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Negavęs paskirtų vaistų, naktį patyrė kančias, išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, su juo buvo bandoma susidoroti, įbauginti.
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos įstaigos antrame būryje, socialinės globos sektoriuje, nuo 2015 m. sausio 8 d. Būrio patalpos yra pritaikytos fizinę negalią, lėtinius susirgimus turintiems asmenims. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos šiame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims teikiamos tokia pat tvarka kaip ir kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjui diagnozuota daug lėtinių ir nepagydomų ligų, kurios sukelia jam daug neigiamų pojūčių. Gydymas, taip pat ir vaistai pareiškėjui skiriami jį gydančio gydytojo tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal pareiškėjo norus ar pageidavimus. Pareiškėjui skirti psichiką veikiantys vaistai, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-117 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo 29 punktu, išduodami tik vienkartine doze gydytojo paskirtu laiku. Medikamentai suvartojami iš karto medikamentą išdavusio mediko akivaizdoje. Medikamentai atskirame lokaliniame sektoriuje išduodami nustatytu laiku – 19–20 val. Pagal nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-98, vakarienė yra numatyta 19–20 val. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašai, patvirtinantys, kad pareiškėjas nevykdė medicinos personalo nurodymų, atsisakė gerti psichiką veikiančius medikamentus mediko akivaizdoje, įžeidinėjo medicinos personalą, tokiu būdu pažeisdamas gydančio gydytojo paskirtą gydymo režimą. Alytaus PN pažymėjo, kad socialinės globos sektoriaus patalpos yra pritaikytos negalią turintiems asmenims, jiems nereikia vaikščioti toli, valgykla įrengta tame pačiame pastate. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 10 d., 19.30 val., bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui atnešė gydytojo skirtus raminamuosius vaistus. Pareiškėjas atsisakė juos išgerti medikės akivaizdoje, reikalavo vaistus palikti, motyvuodamas tuo, kad išgers juos po vakarienės. Nuteistasis reiškė nepasitenkinimą vaistų skyrimo tvarka, elgėsi įžūliai, vartojo žargoną. Slaugytoja atsisakė vaistus palikti pareiškėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 8 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punktu, Alytaus PN direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 49-1175 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
8. Teismas pažymėjo, kad būtent už nustatytą pažeidimą – grubų, netinkamą elgesį – pareiškėjui skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta, yra nepanaikintas, o pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas abejonių nekelia (pats pareiškėjas paskirtos nuobaudos neginčija), teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai buvo nubaustas už pažeidimo padarymą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo galimybę pavakarieniauti iki bendrosios praktikos slaugytojos vizito. Kita vertus, jei pareiškėjo netenkino nustatytas vaistų skyrimo grafikas, teismo nuomone, jis galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją dėl šio grafiko suderinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl vaistų skyrimo grafiko pakeitimo, o palikti raminamųjų vaistų palatoje nebuvo jokio teisinio pagrindo.
10. Nors pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad medicinos personalas yra toli – už 500 metrų, – ateina tik du kartus per dieną ir, esant reikalui, pirmosios pagalbos suteikti nespėtų, tačiau teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde nurodydamas, jo manymu, Alytaus PN padarytus teisės aktų pažeidimus suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė nuteistųjų teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad su juo atliekami eksperimentai, paneigia Alytaus PN pateiktas išrašas iš pareiškėjo medicinos dokumentų, kuriame nurodyta, kad jokie eksperimentai su pareiškėju neatliekami. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas yra stebimas medikų dėl lėtinių ligų, gydomas pagal specialistų rekomendacijas, nakčiai jam skiriami migdomieji vaistai pagal nustatytą tvarką.
12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, – nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas pareiškėjui negalimas.

III.

13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
14. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN šioje byloje nurodo melagingas aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad slaugytoja vaistus atneša apie 19 val. ir juos tuoj pat privalu išgerti, nors vakarienė būna tik 20.20 val. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam vaistai išrašyti nakčiai, kuriuos reikia išgerti tik 22 val. Dėl vaistų vartojimo 19 val. jis nebeturi galimybės vakarieniauti.
15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
22. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tik vieną aplinkybę, dėl kurios, jo manymu, jis patyrė neturtinę žalą, t. y., kad slaugytoja jam atnešdavo per anksti vaistus, t. y. prieš vakarienę apie 19 val., nors vaistai išrašyti nakčiai, kuriuos reikia išgerti tik 22 val. Dėl vaistų vartojimo 19 val. jis nebeturėjo galimybės vakarieniauti.
24. Alytaus PN byloje pateikė informaciją, kad pareiškėjui buvo skirti psichiką veikiantys, raminamieji vaistai, kurie, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-117 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo 29 punktu, turi būti išduodami tik vienkartine doze gydytojo paskirtu laiku. Medikamentai suvartojami iš karto medikamentą išdavusio mediko akivaizdoje, užgeriant vandeniu (b. l. 62–66). Pareiškėjui buvo skirti raminamieji (migdomieji) vaistai „Zalpidem“ (b. l. 47A–49).
25. Byloje nenustatyta, kad minėti vaistai pareiškėjui buvo skiriami nesilaikant gydytojo nurodymų. Nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad dėl šių vaistų vartojimo pareiškėjas vėliau negalėjo vakarieniauti (t. y. valgyti maisto). Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl pareiškėjui skirtų vaistų vartojimo 19 val., dėl to būtų sutrikdyta jo sveikata ar bent ji būtų neigiamai veikiama. Taigi konstatuotina, kad šiuo aspektu Alytaus PN pareiškėjui neteisėtų veiksmų nepadarė.
26. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs daugiau aplinkybių, dėl kurių, jo nuomone, jis patyrė neturtinę žalą, tačiau apeliaciniame skunde jų jau nebenurodo. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, dėl jų plačiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 49-1175 buvo paskirta nuobauda – papeikimas – už tai, kad 2016 m. balandžio 10 d. negėrė gydytojo paskirtų raminamųjų vaistų (b. l. 10).
28. Pažymėtina, kad minėtą reikalavimą Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 2–3) atsisakė priimti, pareiškėjui nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ir nagrinėjo tik pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Minėtos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas neskundė.
29. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.
31. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nuobaudos panaikinimo teismas atsisakė priimti nagrinėti šioje byloje, todėl, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme. Kitaip būtų neužtikrintas sąžiningas procesas, kitai proceso šaliai sukurtas teisinis netikrumas ir neaiškumas.
32. Taigi nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

              Skirgailė Žalimienė