Baudžiamoji byla Nr. 1-307-795/2017

Proceso Nr. 1-30-9-00467-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.9.10; 1.1.10.1. 1.2.17.11; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S) 

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,

sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,

kaltinamiesiems R. S., M. P. ir K. P., jų gynėjams advokatams Dainiui Žiedui, Kaziui Bitariui, Galinai Korabliovai ir Natalijai Fočenkovai,

asmeniui, pateikusiam prašymą tapti kaltinamosios R. S. laiduotoju, E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Kretingos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kretingoje, gyvenamąją vietą deklaravusi Palangos m. sav., nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje,

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Palangos m., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) LR pilietis, pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nedirbantis, teistas:

2011-10-12 Palangos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda, 2012-01-11 baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

2005-02-18 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2006-10-19 nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės;

2006-12-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007-02-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 2011-04-15 laisvės atėmimo bausmę atlikęs;

3) 2016-02-23 Tauragės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. P. ir R. S. veikdami bendrininkų grupe, organizuojant K. P., apgaule gavo paskolą:

K. P., veikdamas kaip organizatorius bendrininkų grupe su M. P. ir R. S., 2012 metais, tiksli data nenustatyta, įkalbėjo už atlygį M. P. savo vardu Kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ paimti 30 000 Lt (atitinka 8688,60 eurų) paskolą, o R. S. tapti šios paskolos laiduotoja. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir norėdamas melagingai parodyti, kad M. P. ir R. S. gauna didesnes pajamas, 2012 m. spalio mėnesį, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje K. P. parengė fiktyvią 2012-02-14 įrangos nuomos sutartį, kurioje nurodyta kad M. P. už nuomą kas mėnesį gauna po 2120 Lt, ir fiktyvią 2012-03-02 nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. S. už technikos nuomą kas mėnesį gauna po 2400 Lt, perdavė šias fiktyvias sutartis M. P. bei R. S.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir vykdydami K. P. nurodymus, laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2012-10-23 M. P. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikė paraišką paskolai gauti, joje įrašydamas melagingus duomenis apie gaunamas iš turto nuomos pajamas ir pateikė žinomai tikrovės neatitinkančią 2012-02-14 įrangos nuomos sutartį, o laiduotoja R. S. pateikė 2012-10-19 laiduotojo/garanto paraišką, joje nurodydama neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas iš turto nuomos ir pateikė žinomai tikrovės neatitinkančią 2012-03-02 nuomos sutartį, taip suklaidindami kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ apie savo gaunamas didesnes pajamas ir tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule gavo 30 000 Lt (atitinka 8688,60 eurų) paskolą.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino ir parodė kad 2012 metais ji gyveno su L. M. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje. L. M. dirbo žirgyne, Karklėje, o R. S. atvažiuodavo jam padėti. Žirgyne ji susipažino su kaltinamuoju K. P.. K. P. jos paprašė paimti paskolą ir pinigus atiduoti jam. Už šią paslaugą pažadėjo ją įdarbinti savo draudimo kompanijoje. Paskolą ir palūkanas bankui žadėjo mokėti K. P.. R. S. jam paaiškino, kad yra neįgali, nedirba, gauna socialinę neįgalumo pašalpą. K. P. patikino, kad jis sutvarkys visus reikalingus dokumentus. R. S., įtikinta K. P., ir suviliota pažado ją įdarbinti, sutiko savo vardu paimti paskolą. K. P. atsišvietė jos asmens tapatybės kortelę, nuvežė R. S. į banką „Swedbank“, kur ji gavo sąskaitos išrašą. Kartu jie nuvažiavo į Kretingos SODRĄ, gavo pažymą apie neįgalumo pašalpą. Gautas pažymas R. S. atidavė K. P.. 2012 m. spalio 23 d., apie 10 - 11 val., K. P. nuvežė ją į banką Klaipėdoje. Kartu su jais važiavo ir kaltinamasis M. P.. Parke, esančiame netoli Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, K. P. liepė M. P. išlipti iš automobilio ir palaukti, o R. S. nusivežė prie kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Važiuojant K. P. paaiškino, kad paskolą 30 000 Lt ima M. P. vardu, o ji turės pasirašyti laidavimo sutartį. K. P. jai davė 200 Lt, kuriuos ji sumokėjo kredito unijoje. Kredito unijos patalpose R. S. priėjo prie vienos darbuotojos ir pasakė, kad atvyko „dėl P. paskolos“. Mergina jai davė pasirašyti dokumentus. R. S. pateikė savo asmens dokumentą ir pasirašė dokumentus, į juos nesigilindama. Kredito unijoje ji sumokėjo K. P. duotus 200 Lt. Kredito unijos darbuotoja jai perdavė dokumentus, sudėtus į segtuvą. Šiuos dokumentus ji, išėjusi iš banko, atidavė K. P.. Paėmęs dokumentus K. P. ją paliko parke, o pats išvažiavo. Netrukus jis grįžo su M. P.. Juos parvežė į Palangą. Pasirašydama dokumentus kredito unijoje, R. S. paskolos negavo ir jos grąžinti neketino. K. P. du kartus jai davė po 500 Lt nurodydamas šiuos pinigus įnešti į banko sąskaitą kreditui padengti. Jis nuvežė R. S. į banką ir jos laukė, kol ji įnešė į savo sąskaitą pinigus, gautus banko kvitus pasiėmė K. P.. 2013 m. vasarą R. S. sulaukė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo, kad M. P. vėluoja mokėti įmokas. Paskambino K. P. ir jis patikino, kad paskolą sumokės, liepė jai nesijaudinti. Nusikaltimo padarymo metu R. S. buvo tik iš dalies darbinga, jai nustatytas antras nedarbingumo lygis. Jos vienintelės pajamos buvo nedarbingumo pašalpa. Ji gyveno nuomojamame bute Palangoje ir jokio nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto neturėjo. 2012-03-02 nuomos sutartyje nurodyto turto: sukirpimo mašinos „Protex TY-700“, diskinio sūkurinio peilio „TY-WD-1“, virtualaus sukirpimo stalo Protex-K108“, ji niekada neturėjo, todėl šių daiktų niekam nenuomojo ir negalėjo išnuomoti. Nuomos sutartyje nurodyto asmens J. B. nepažįsta, jo nėra mačiusi. Sutartyje nurodytų pajamų – 2400 Lt turto nuomos mokesčio, ji niekada negavo. Kas parengė nuomos sutartį ir atspausdino tekstą, R. S. nežino, mano, kad kaltinamasis K. P.. Sutartyje yra jos ranka rašytas rankraštinis įrašas „R. S.“ ir parašas, panašus į jos. Sutartyje nurodytas R. S. adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra jos tetos adresas. K. P. sakė, kad kredito unijai reikia nurodyti adresą Klaipėdoje. Nuomos sutarties pasirašymo aplinkybių kaltinamoji neatsimena. Už K. P. suteiktą paslaugą ir laidavimo sutarties pasirašymą, kaltinamasis K. P. jai davė 500 Lt, kuriuos R. S. sumokėjo už draudimo brokerio mokymus. K. P. vadovaujamoje draudimo kompanijoje ar kitoje draudimo įmonėje ji nebuvo įdarbinta.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo draugas L. M. dirbo žirgyne. Kaltinamoji R. S. buvo L. M. draugė. Kokiomis aplinkybėmis susipažino su kaltinamuoju K. P., neatsimena, tačiau su juo nedraugavo ir laiko kartu neleido. K. P. reikėjo pinigų, jis sugalvojo paimti paskolą iš banko. M. P. įkalbėjo paskolą paimti M. P.. Jis pasakė, kad nuveš M. P. į banką ir padės sutvarkyti dokumentus, o pats banke nenori rodytis. M. P. tam neprieštaravo, tikėjosi, kad paskolos bankas jam neduos. Jis nedirbo, gavo tik invalidumo pašalpą, gyveno su mama, turto neturėjo. 2012 m. jam buvo atlikta operacija. K. P. atvažiavo pas jį į ligoninę ir nuvežė prie banko. Jis paaiškino, kad banke laukia kasininkė, liepė sakyti, kad paskola reikalinga žemės ūkio technikai įsigyti. Su savimi M. P. turėjo ir banko darbuotojui pateikė pasą, invalidumo pažymėjimą, duomenis apie gaunamą pašalpą. K. P. prieš įeinant į banką jam padavė ir 2012-02-14 technikos nuomos sutartį. Prieš nunešdamas į banką, sutartį M. P. pasirašė. Ar joje jau buvo L. M. parašas, neatsimena. Jis pats L. M. neprašė pasirašyti šią sutartį ir nematė, kas ir kada ją pasirašė L. M. vardu. Sutartyje nurodyto turto: suvirinimo aparato, oro kompresoriaus, vibro-volto, medžio standinimo įrankio, skardos lankstymo staklių, M. P. neturėjo ir jų niekam nenuomojo. Sutartyje nurodyto 2120 Lt nuomos mokesčio jis negavo. Sutartyje nurodytas M. P. adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra jo draugo gyvenamosios vietos adresas. Tokį adresą sutartyje jis įrašė K. P. nurodymu, kad reikia nurodyti gyvenamosios vietos adresą Klaipėdoje. Banke pasirašė paskolos sutartį ir kitus dokumentus, kasos išlaidų orderį, tačiau pinigų negavo. Paskolos ir palūkanų nemokėjo, nes tai daryti pažadėjo K. P.. Vėliau gavo banko pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą. Kaltinamajam K. P. padėjo gauti paskolą, nes šis jam prižadėjo „aukso kalnus“: nupirkti nekilnojamąjį turtą, padaryti balių, surasti darbą ir duoti pinigų. K. P. jis niekada nebuvo skolingas. Įstojimui į kredito uniją K. P. sutarties pasirašymo dieną jam davė 100 Lt. Šiuos pinigus M. P. sumokėjo pasirašydamas sutartį. Dėl paskolos gavimo M. P. į banką ėjo du kartus. Paskolos gavimo metu M. P. pajamos buvo 550 Lt dydžio invalidumo pašalpa. Kitų pajamų jis neturėjo. Kad R. S. yra šios paskolos laiduotoja, M. P. sužinojo vėliau.

Kaltinamasis K. P. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau parodė, kad R. S. jis pažįsta, ji 2012 m. „praktiškai“ dirbo jo vadovaujamoje draudimo bendrovėje. R. S. prašė jo pagalbos įsitvirtinant darbe, jų santykiai tapo draugiški. Vėliau jis susipažino ir su kaltinamuoju M. P.. R. S. ir M. P. tuo metu labai reikėjo pinigų, todėl M. P., norėdamas jiems padėti, pasiūlė kreiptis į kredito uniją (duomenys neskelbtini) dėl paskolos gavimo. Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su K. P. draudimo įmone. K. P. kaltinamiesiems padėjo susitvarkyti dokumentus, reikalingus paskolai gauti, nuvežė juos į unijos ofisą ir parvežė į namus. Jiems kredito unijoje buvo suteikta virš 20 000 Lt paskola. Visus finansinius reikalus „labiau“ tvarkė kaltinamoji R. S.. Kai kaltinamieji gavo paskolą, K. P. iš jų pasiskolino dalį pinigų. Su R. S. ir M. P. susitarė, kad pinigus atiduos jiems dalimis per keletą mėnesių. Paskolą kredito unijai jie turėjo grąžinti patys. Bendravimas vyko sklandžiai, kol gyvybės draudimo rinkoje neįvyko lūžis. K. P. prarado darbą ir pajamas, vėlavo atiduoti skolą R. S.. Su ja susitarė, kad R. S. pati padengs paskolą, o jis vėliau jai grąžins pinigus. Susidarius įsiskolinimui, prasidėjo nesutarimai, R. S. ėmė skambinėti, grasinti, kad kreipsis į policiją. Iki šios dienos K. P. nėra grąžinęs visos skolos R. S. ir M. P.. Paskolos gavimo metu M. P. niekur nedirbo, gavo pašalpą. Jis paskolos sutartyje nurodytas, kaip kredito gavėjas. K. P. vežė M. P. į seniūniją paimti pažymos, tačiau kokiu būdu atsirado banke technikos nuomos sutartis ir kas ją surašė, jis nežino. Tos sutarties K. P. nematė. R. S. buvo draudimo įmonės darbuotoja, ji tapo laiduotoja M. P. kredito sutartyje. Ji pati tvarkė visus su paskolos gavimu susijusius dokumentus. Kaip banke atsirado2012-03-02 R. S. vardu sudaryta nuomos sutartis, nežino. Šio dokumento nepadėjo sukurti. Kredito unijoje M. P. pasirašant kredito sutartį, o R. S. pasirašant laidavimo paraišką, jis nedalyvavo. Iš šios paskolos K. P. kaltinamieji paskolino 9500 Lt, dalis pinigų buvo palikti kredito unijoje kaip papildomas pajus, o likusius pinigus pasidalino R. S. ir M. P.. Kredito grąžinimo grafiką turėjo M. P. ir R. S., o K. P. kas mėnesį perduodavo R. S. dalį savo skolos, kurią R. S. įnešdavo į banko sąskaitą kreditu padengti. Tokiu būdu K. P. turėjo padengti tik savo skolos dalį, o ne visą paskolą. L. M. ir J. B. jis neprašė pasirašyti turto nuomos sutarčių. Kaltinamiesiems R. S. ir M. P. jis tik pasiūlė kreiptis į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos gavimo, tačiau gaunant paskolą netarpininkavo. Jis nežinojo ir nesidomėjo, ar kaltinamieji turi kitų finansinių įsipareigojimų ir kokias tuo metu gavo pajamas, nes sprendimą suteikti ar ne banko paskolą priėmė kredito unijos valdyba. Jis davė kaltinamiesiems R. S. ir M. P. pinigų įstojimui į kredito uniją. Apie tai, kad kaltinamieji M. P. ir R. S. yra neįgalūs asmenys, jis nežinojo.

Po teisiamojo posėdžio pertraukos kaltinamasis K. P. pakeitė savo parodymus, pareikšdamas, kad ankstesnės apklausos metu jis davė netikslius parodymus, bijodamas būti apkaltintas naujais nusikaltimais. M. P. apsilankęs kredito unijoje sužinojo, kad paskola jam nebus suteikta, nes trūksta pajamų. Apie tai jis pasakė K. P.. K. P. pasisiūlė paruošti technikos nuomos sutartis ir jas paruošė. Abi šias sutartis kaltinamieji M. P. ir R. S. pasirašė K. P. akivaizdoje. Nuomos sutartį su M. P. už atlygį pasirašė ir L. M.. Už tai K. P. pažadėjo jam atlygį. Kas pasirašė sutartį su R. S. kaltinamasis nežino, nes ji pati paėmė sutartį ir ją pristatė į banką. M. P. sutartį ir dokumentus pats pateikė banko darbuotojai. Paskolos sutartis buvo sudaryta 30 000 Lt sumai, tačiau realiai kaltinamiesiems išmokėta tik 19 000 Lt suma, nes 30 proc. sudarė pajus. M. P. iš gautų paskolos pinigų padengė savo ankstesnę skolą kredito bendrovei. Iš šios paskolos K. P. gavo 8000 Lt, kitus pinigus pasidalino kaltinamieji.

Liudytoja V. B. (veikos metu pavardė S.) parodė, kad 2012 m. ji dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadove. Skyriuje buvo viena darbuotoja. Į jos pareigas įėjo klientų paieška, kredito sutarčių parengimas ir pasirašymas, paskolos bylos pateikimas valdybai ir ataskaitų parengimas. Norint kredito unijoje gauti paskolą, reikėjo tapti jos nariu. Kaltinamasis M. P. 2012-10-19 įstojo į kredito uniją, įnešęs 100 Lt pajaus mokestį ir sumokėjęs 50 Lt paskolos administravimo mokestį. Jis pageidavo gauti paskolą. Į liudytojos kabinetą M. P. atėjo vienas, pats užpildė paraišką paskolai gauti. Jis prašė 30 000 Lt paskolos. V. B. klientui paaiškino, kokius reikia pateikti dokumentus. Paskolų komitetas nutarė, kad tokio dydžio paskolai gauti reikalingas laiduotojas. M. P. 30 000 Lt paskola buvo suteikta 2012-10-23. Jis pateikė pažymą apie gautas pajamas (šalpos išmoką), banko sąskaitos išrašus ir 2012-02-14 įrangos nuomos sutartį. Dokumentuose nurodytų pajamų užteko paskolai gauti. Be to M. P. nurodė laiduotoją R. S.. Laiduotoja R. S. į kredito uniją įstojo tą pačią dieną, kaip ir M. P., 2012-10-19 savo ranka užpildžiusi įstojimo dokumentus ir sumokėjusi 100 Lt pajaus mokestį bei 50 Lt paskolos administravimo mokestį. Tą pačią dieną liudytojos akivaizdoje R. S. užpildė paraišką laiduoti už M. P.. Ji taip pat pateikė dokumentus: pažymą apie gautas pajamas, banko sąskaitos išrašus, nuomos sutartį. R. S. ir M. P. tą dieną pas ją atvyko atskirai. V. B. abiem paaiškino paskolos sutarties sąlygas ir grąžinimo sąlygas. Pasirašęs dokumentus, M. P. buvo palydėtas į klientų aptarnavimo skyrių, kur jam buvo išmokėti paskolos pinigai. Pagal kasos išlaidų orderį, pinigus M. P. išmokėjo klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja. M. P. pasirašė, kad pinigus 30 000 Lt gavo. Tą pačią dieną 2012-10-23 M. P. į savo sąskaitą įnešė 2 mėnesių įmoką, 2012-11-28 R. S. į sąskaitą įnešė 761,80 Lt, 2013-03-16 ji įnešė 500 Lt, 2013-06-28 R. S. įnešė 761,80 Lt paskolai padengti. Vėliau paskolos gavėjas ir laiduotoja paskolos nemokėjo, todėl paskolos sutartis buvo nutraukta. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu dirbo S. L.. Jis dirbo ir paskolų komitete. Vėliau administracijos vadove tapo S. L. sutuoktinė. Pagal Kredito unijų įstatymą, tam, kad klientas gautų paskolą, jis turėjo būti unijos pajininku ir įnešti į kredito unijos kasą ar sąskaitą ne mažiau kaip 10 proc. paskolos sumos. Likusią dalį pajaus mokesčio nustatydavo kredito unijos valdyba. Koks pajaus dydis procentais buvo nustatytas kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja neprisimena, tai turi būti nurodyta kredito sutartyje. Dažniausiai pajininkai pajaus įnašą sumokėdavo iš gautos paskolos. Grąžinus paskolą, pajus būdavo atiduodamas klientui. Pasirašant kredito sutartį su M. P., kaltinamasis K. P. nedalyvavo. Kaltinamasis K. P. buvo kredito unijos klientas pagal kitą sutartį. Visi dokumentai buvo pasirašomi kredito unijos patalpose. Šiuo atveju, pasirašius kredito sutartį su M. P., vadovė L. nurodė, kad pinigus klientui išmokės S. L.. Pinigų išmokėjimo procedūros liudytoja nematė. Kasos išlaidų orderius išrašydavo kasininkė, tačiau faktiškai pinigus klientui galėjo perduoti ir S. L., arba V. B.. Po to, kai policijoje buvo atlikta liudytojos apklausa, V. B. pasikalbėjo su kasininke A. R. ir ši patvirtino, kad M. P. pinigus išmokėjo S. L.. Pajaus mokestis sudarė 16 proc. gautos paskolos, t. y. 4800 Lt ir 1 proc. paskolos administravimo mokestis. Paskolos sutartyje nurodyta, kad bendra pajaus ir administravimo mokesčio suma yra 5200 Lt. Ši suma turėjo likti banke, t. y. turėjo būti išskaičiuoti iš išmokėtos paskolos sumos.

Liudytoja A. R. (veikos metu pavardė R.) parodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ji dirbo kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialiste. Kaltinamuosius M. P. ir R. S. ji atpažįsta, šie asmenys 2012 m. kreipėsi į uniją dėl paskolos išdavimo M. P.. Jie kredito unijoje lankėsi du kartus. A. R. iš jų priėmė dokumentus dėl įstojimo į kredito uniją, pajaus įmokas ir administravimo mokestį. Kaltinamieji M. P. ir R. S. į kredito uniją buvo atvykę atskirai. Pirmas atėjo M. P., užpildė dokumentus ir išsiaiškino, ar paskola jam gali būti suteikta. Vėliau atėjo R. S., kaip M. P. paskolos laiduotoja. Ji pasirašė įstojimo į kredito uniją ir pajaus įnešimo dokumentus. Po to jie buvo nukreipti į kreditų skyrių. Kai buvo sutvarkyti M. P. kredito dokumentai ir pasirašyta paskolos sutartis, tada ji gavo leidimą išmokėti pinigus M. P.. 2012 m. spalio 23 d. A. R. suskaičiavo pinigus: buvo suteikta 30000 Lt paskola, iš kurios atskaičiavo pajų ir administravimo mokestį. Likusią sumą, išrašytą kasos išlaidų orderį 30 000 Lt sumai ir kasos pajamų orderį su nurodyta pajaus įmoka ir administravimo mokesčiu, nunešė į vadovo S. L. kabinetą. Be to iš suteiktos paskolos 1585,24 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, M. P. kitai paskolai padengti. Kas davė tokį nurodymą, liudytoja neprisimena. Ji užpildė prašymą dėl pinigų pervedimo bei minėtus pinigus įnešė į kasą, kad būtų galima pervesti pinigus kredito įmonei. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kredito unijos vadovė L. L. liepė liudytojai A. R. sakyti, kad pinigus kredito gavėjui išmokėjo ji pati, ir, kad jos vyro tą dieną nebuvo. A. R. pirmosios apklausos metu taip ir pasakė. Tvirtina, kad pinigų išmokėjimo M. P. fakto ji nematė, kasos išlaidų orderį gavo jau pasirašytą kredito gavėjo.

Liudytojas S. L. (asm. dok. S. L.) parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį K. P. ir prisimena kaltinamąjį M. P.. K. P. dirbo draudimo kompanijoje, gavo dideles pajamas, buvo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ klientas ir pajininkas. Kaltinamasis M. P. buvo kredito unijos klientas, jam buvo suteikta paskola. S. L. manymu, M. P. taip pat dirbo draudime, nes važinėdavo kartu su K. P.. Nuo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo dienos, S. L. buvo šios kredito unijos vadovas, vėliau dirbo atitikties pareigūnu. Jo pareiga buvo tikrinti išduotus kreditus ir jų administravimą. S. L. buvo paskirtas ir paskolų komiteto pirmininku ar nariu. Komitetas vertindavo prašymus suteikti paskolas, pateiktus dokumentus ir priimdavo sprendimą dėl paskolos suteikimo. Sutartis su klientais pasirašydavo kredito unijos vadovas. Liudytojas neatmeta galimybės, kad K. P. galėjo jo pasiteirauti, ar bus suteikta paskola M. P., ar užtenka pateiktų dokumentų paskolai gauti. To metu kredito unija suteikdavo paskolas iki 20 000 Lt be turto įkeitimo. Ar K. P. nešė dokumentus, susijusius su M. P. išduota paskola, liudytojas neprisimena. Pinigus išmokėdavo kasininkė, kartais ir pats S. L.. Kas išmokėjo pinigus M. P., liudytojas neprisimena.

Liudytojas J. L. parodė, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius. L. M. dirbo žirgyne o R. S. kartais pas jį atvažiuodavo. Kaltinamasis K. P. buvo klientas. J. L. pastebėjo K. P. bendraujant su kaltinamaisiais R. S. ir M. P., bei liudytoju L. M.. Liudytojas girdėjo, kaip kaltinamasis K. P. siūlė kitiems kaltinamiesiems važiuoti į banką, jie kalbėjo apie paskolą. J. L. nepastebėjo, kad L. M. ar R. S. būtų staiga praturtėję. L. M. darbas žirgyne nebuvo nuolatinis, atlyginimas nedidelis.

Liudytojas L. M. parodė, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius. Kaltinamoji R. S. buvo jo sugyventinė. Jis dirbo Klaipėdos raj., Karklės kaime, žirgyne. R. S. ir M. P. atvažiuodavo į žirgyną padėti prižiūrėti žirgus. 2012 m. vasarą, į žirgyną atvažiuodavo kaltinamasis K. P.. Jis siūlė R. S. darbą draudime, ji važinėjo į mokymus, tačiau taip ir nepradėjo dirbti. 2012 m. vasarą K. P. įkalbinėjo M. P. ir R. S. paimti jam paskolą, žadėjo sutvarkyti visus dokumentus. L. M. girdėjo kaltinamąjį K. P. sakant R. S., kad paskolą grąžins K. P.. M. P. ir R. S. važinėjo į Klaipėdą ir paėmė paskolą. Pinigų M. P. ir R. S. negavo, bent jau taip sakė. Jis iš M. P. jokios technikos nesinuomojo ir M. P. už nuomą pinigų nemokėjo. M. P. jokio vertingo turto neturi. Tuo metu, kai K. P. su M. P. žirgyne tarėsi dėl paskolų paėmimo, K. P. jo prašė pasirašyti kažkokius dokumentus. L. M. dokumentus pasirašė jų neskaitęs. R. S. neturėjo įrangos ir įrankių ir nieko nenuomojo, pinigų už nuomą negavo. J. B. jis nepažįsta. Įrankių nuomos sutartyje esantis parašas yra panašus į jo parašą, tačiau liudytojas neprisimena šios sutarties pasirašymo aplinkybių. Sutartyje nurodytų daiktų: suvirinimo aparato, oro kompresoriaus, vibrovolto, medžio standinimo įrankio, skardos lankstymo staklių jis iš M. P. nenuomojo, nes kaltinamasis M. P. tokių daiktų neturėjo. L. M. sutartyje nurodyto 2120 Lt nuomos mokesčio nemokėjo ir neturėjo galimybės mokėti, nes jo mėnesio pajamos buvo apie 1000 Lt.

Liudytojas J. B. parodė, kad nė vieno kaltinamojo nepažįsta ir nėra jų matęs. 2012 m. jis mokėsi ir gyveno Palangoje, nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Buto šeimininkės vardas buvo R., tačiau tai ne kaltinamoji R. S.. Buto šeimininkei jis buvo davęs savo asmens dokumentą tam, kad ji galėtų patikrinti jo asmenybę. Rašytinė nuomos patalpų sutartis nebuvo sudaryta. Jis niekada nebuvo išsinuomojęs sukirpimo mašinos, diskinio sūkurinio peilio, virtualaus sukirpimo stalo ir nuomos mokesčio 2400 Lt nemokėjo. Parodytoje 2012-03-02 nuomos sutartyje yra jo parašas, tačiau rankraštinis įrašas J. B. ir adresas rašyti ne jo ranka Šios sutarties nėra skaitęs ir jos pasirašymo aplinkybių neprisimena.

Dokumentai:

2012-10-19 M. P. paraiška kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ paskolai gauti. Paraiškoje nurodyta, kad M. P. prašo 30 000 Lt vartojimo paskolos, 5 metų terminui. M. P. faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pajamos: netekto darbingumo išmokos ir nuomos pajamos. Laiduotoja pagal šią paraišką R. S.. M. P. turimi finansiniai įsipareigojimai paskolų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1585,24, kurio grąžinimo data yra 2012 m. Pastovios mėnesio pajamos 2660 Lt, vidutinės išlaidos 1596 Lt. Paraiška pasirašyta M. P., priimta kredito unijos darbuotojos V. S. 2012-10-19. Paraiška patenkinta 2012-10-23 (1 t., b. l. 46-50).

2012-10-19 R. S. laidavimo paraiška kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“. Paraiškoje nurodyta, kad laiduotoja R. S., gyvenanti Palangoje, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gauna darbo netekimo išmokas ir nuomos pajamas. Pastovios jos pajamos yra 3011 Lt. Laiduojama M. P. paskolos sutartyje. Paraiška pasirašyta laiduotojos R. S., pateikta 2012-10-19 kredito unijos darbuotojai V. S.. Paraiška patenkinta 2012-10-23 (1 t., b. l. 53-56).

2012-10-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pažyma apie gautas pajamas Nr. SR23-23.31.-881. Pažymoje užfiksuota, kad M. P. Palangos m. savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriuje nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 gavo šalpos išmoką po 540 Lt kas mėnesį (1 t., b. l. 58, 59-64).

2012-02-14 Nuomos sutartis Nr. 20120214/01, sudaryta tarp nuomotojo M. P. ir nuomininko L. M.. Sutartyje užfiksuota, kad nuomotojas M. P. išnuomoja nuomininkui L. M. šį turtą: suvirinimo aparatą „(duomenys neskelbtini) oro kompresorių 380 V, Vibro voltą „(duomenys neskelbtini)22“, medžio standinimo įrankį „Makita 97411“ ir skardos lankstymo stakles „Pro – Ma 52“. Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 2120 Lt kas mėnesį nuomos mokestį. Sutartyje nurodyti nuomotojo duomenys: M. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir nuomininko duomenys: L. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sutartis patvirtinta šalių parašais (1 t., b. l. 65-66).

2012-10-19 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. PP2-3797. Pažymoje užfiksuota, kad R. S. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-10-31 priskaičiuotos invalidumo/netekto darbingumo pensija po 611,26 Lt kas mėnesį (1 t., b. l. 69-70).

2012-03-02 Turto nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo R. S. ir nuomininko J. B.. Sutartyje užfiksuota, kad nuomotojas R. S. išnuomoja nuomininkui J. B. šį turtą: sukirpimo mašiną „Protex TY-700“, diskinį sūkurinį peilį „TY-WD-1“ ir virtualaus sukirpimo stalą „Protex-K108“. Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 2400 Lt kas mėnesį nuomos mokestį. Sutartyje nurodyti nuomotojo duomenys: R. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir nuomininko duomenys: J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sutartis patvirtinta šalių parašais (1 t., b. l. 73-74).

Išrašas iš 2012-10-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolo Nr. P-281. Išraše užfiksuota, kad valdybos posėdyje dalyvauja pirmininkė L. L. ir nariai S. L., S. Š.. Darbotvarkė: M. P. prašymo paskolai gauti svarstymas. Nutarta: tenkinti M. P. prašymą ir suteikti jam 30 000 Lt paskolą vartojimo reikmėms tokiomis sąlygomis: terminas 2012-10-23 – 2017-10-20, palūkanos 18 proc., administracinis mokestis 2 proc., 600 Lt, pajinis įnašas 16 proc., paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės: R. S. laidavimo sutartis (1 t., b. l. 90).

Išrašas iš 2012-10-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolų komiteto protokolo. Išraše užfiksuota, kad paskolų komiteto susirinkime dalyvauja komiteto pirmininkė V. S. ir nariai N. L. ir A. S.. Darbotvarkė: M. P. prašymo paskolai gauti svarstymas. Nutarta: tenkinti M. P. prašymą ir suteikti jam 30 000 Lt paskolą vartojimo reikmėms tokiomis sąlygomis: terminas 2012-10-23 – 2017-10-20, palūkanos 18 proc., administracinis mokestis 2 proc, 600 Lt, pajinis įnašas 16 proc., paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės: R. S. laidavimo sutartis (1 t., b. l. 91).

2012-10-23 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartis Nr. KS 0000081, sudaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sutartyje nurodyta, kad M. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suteikta 30000 Lt vartojimo paskola. Nustatytas 16 procentų t. y. 4800 Lt pajus, 600 Lt sutarties administravimo įkainis ir 20 Lt paraiškos priėmimo mokestis. Paskolos grąžinimo terminas numatytas 2017-10-20. Paskolos gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas laidavimas, laiduotoja R. S., gaunanti darbo netekimo išmokas/nuomos pajamas. Sutartis pasirašyta ją paruošusio darbuotojo V. S. ir paskolos gavėjo M. P. (1 t., b. l. 39-42).

2012-10-23 M. P. prašymas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1585,24 Lt pinigų pervedimo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip M. P. įmoką už paskolą (1 t., b. l. 87).

2012-10-23 M. P. prašymas dėl grynųjų pinigų pervedimo. Prašyme užfiksuota, kad M. P. prašo pervesti 1585,24 Lt gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimo paskirtis M. P. įmoka už suteiktą paskolą (1 t., b. l. 110).

2012-04-06 vartojimo kredito sutartis Nr. 912910003, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskolos gavėjo M. P.. Sutartyje užfiksuota, kad bendrovė kredito gavėjui M. P. suteikė paskolą, kurios bendra grąžinimo suma yra 1585,25 Lt, grąžinimo terminas 2012-04-07 (1 t., b. l. 138-139).

2012-10-23 grynųjų pinigų išmokėjimo kvitas Nr. KUNI 000000113. Kvite užfiksuota, kad M. P. išmokėta 30 000 Lt paskola. Kvitas pasirašytas kasininkės A. R. ir gavėjo M. P. (1 t., b. l. 68).

M. P. sąskaitos kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita. Ataskaitoje užfiksuota, kad 2012-10-23 M. P. išmokėta 30 000 Lt paskola; 2012-10-23 įnešta 1585,24 Lt pervedimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-11-28 grąžinta dalis paskolos 761,80 Lt, 2013-03-19 grąžinta dalis paskolos 500 Lt, 2013-06-28 grąžinta dalis paskolos 761,80 Lt (1 t., b. l. 88).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-04-21 specialisto išvadoje Nr. 11-957(15), 11-996 (15) konstatuota, kad M. P. suteikiant 30 000 Lt paskolą pagal 2012-10-23 paskolos sutartį Nr. KS0000081, buvo nesilaikyta kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo paskolos gavėjo mokumo vertinimo taisyklių 7.3 punkto reikalavimų, nes suteikiant paskolą buvo vienas laiduotojas, o ne du-trys laiduotojai ir nebuvo hipotekos. Jeigu kredito gavėjas M. P. ir laiduotoja R. S. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikę duomenis tik apie realiai gaunamas pajamas (M. P. pajamos 540 Lt, o R. S. pajamos 611,26 Lt), M. P. kreditas visiškai negalėjo būti suteikiamas (1 t., b. l. 169-176).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji K. P., M. P. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam K. P. vadovaujant šiai nusikalstamai veikai, apgaule gavo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolą.

BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą (pvz., kad kreditas imamas skoloms padengti).

Apgaulė gaunant kreditą šiuo atveju pasireiškė tuo, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti neteisingi duomenys apie kreditą gaunančio asmens kaltinamojo M. P. ir paskolos laiduotojos R. S. gaunamas pajamas. 2012-10-19 M. P. paraiškoje kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ paskolai gauti nurodyta, kad jo pastovios mėnesio pajamos yra 2660 Lt (1 t., b. l. 46-50). 2012-10-19 R. S. laidavimo paraiškoje nurodyta, kad jos pastovios pajamos yra 3011 Lt. (1 t., b. l. 53-56). Šioms pajamoms pagrįsti kredito unijai buvo pateiktos dvi fiktyvios sutartys: 2012-02-14 Nuomos sutartis Nr. 20120214/01, sudaryta tarp nuomotojo M. P. ir nuomininko L. M., patvirtinanti, kad M. P. išnuomojo L. M. turtą (suvirinimo aparatą „(duomenys neskelbtini) oro kompresorių 380 V, Vibrovoltą „(duomenys neskelbtini)22“, medžio standinimo įrankį „Makita 97411“ ir skardos lankstymo stakles „Pro – Ma 52“) už 2120 Lt mėnesio nuomos mokestį (1 t., b. l. 65-66); ir 2012-03-02 Turto nuomos sutartis, sudaryta tarp R. S. ir J. B., patvirtinanti, kad R. S. išnuomojo turtą (sukirpimo mašiną „Protex TY-700“, diskinį sūkurinį peilį „TY-WD-1“ ir virtualaus sukirpimo stalą „Protex-K108“) už 2400 Lt mėnesinį nuomos mokestį (1 t., b. l. 73-74). Liudytojai L. M. ir J. B. patvirtino, kad sutartyse nurodyto turto nesinuomojo ir nuomos mokesčio kaltinamiesiems nemokėjo. Kaltinamieji R. S. ir M. P. parodė, kad minėtose sutartyse nurodyti neteisingi duomenys apie turto nuomą ir gaunamas pajamas. 2012-10-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pažymoje užfiksuota, kad M. P. laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 gavo šalpos išmoką po 540 Lt kas mėnesį (1 t., b. l. 58, 59-64). 2012-10-19 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymoje užfiksuota, kad R. S. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-10-31 gavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją po 611,26 Lt kas mėnesį (1 t., b. l. 69-70). Taigi kaltinamųjų R. S. ir M. P. faktiškai gaunamos pajamos siekė vos penktadalį kredito unijai nurodytų pajamų. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad jei paskolos gavėjas M. P. ir laiduotoja R. S. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikę duomenis tik apie realiai gaunamas pajamas (M. P. 540 Lt, o laiduotojos R. S. 611,26 Lt), bet koks kreditas visiškai negalėjo būti suteikiamas (1 t., b. l. 169-176). Taigi, kaltinamųjų M. P. ir R. S. gaunamų pajamų dydis turėjo lemiamos įtakos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo M. P.. Kaltinamiesiems negaunant paraiškose dėl kredito suteikimo nurodyto dydžio pajamų, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, unija kredito M. P. nebūtų suteikusi.

Ši nusikalstama veika padaryta bendromis kaltinamųjų pastangomis. Nors kaltinamieji R. S., M. P. ir K. P. tarpusavyje nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detalių, tačiau visi suvokė, kad veikia bendrai, susitarę, ir kad, turėdami vienodą tikslą, kėsinasi į tą patį objektą ir siekia apgaule gauti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ kreditą. Byloje nustatyta, kad kredito paėmimo iniciatorius buvo K. P., kuriam faktiškai ir buvo reikalingi pinigai. Kaltinamasis K. P. parengė nusikalstamos veikos planą, kurį pasiūlė kaltinamiesiems M. P. ir R. S., pažadėdamas jiems suteikti finansinę naudą, suorganizavo sklandų šios procedūros vykdymą: parengė fiktyvius dokumentus apie kaltinamųjų M. P. ir R. S. gaunamas didesnes pajamas, nuvežė juos į kredito įstaigą, padėjo surinkti kitus kredito gavimui reikalingus dokumentus. Kaltinamieji R. S. ir M. P., vykdydami minėtą planą, kredito įstaigai pateikė netikrus dokumentus ir į paraiškas kreditui gauti ir laiduoti už kredito gavėją įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas. Nors kaltinamasis K. P. viso proceso metu tvirtino, kad pinigai buvo reikalingi būtent kaltinamiesiems R. S. ir M. P., o jis tik padėjo jiems gauti paskolą kredito bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bei pasiskolino dalį pinigų, tačiau būtent šio kaltinamojo atlikti veiksmai parodo, kad jis ne tik dalyvavo nusikalstamoje veikoje, bet ir ją parengė bei jai vadovavo. Kaltinamieji R. S. ir M. P. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu jie nedirbo ir vienintelės jų pajamos buvo apie 600 Lt dydžio netekto darbingumo pašalpa. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. 85 TPK-64/2015 ir Nr. 85 TPK-65/2015 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji R. S. sirgo šizoafektiniu sutrikimu (buvo medikamentinėje remisijoje), o kaltinamasis M. P. serga organiniu asmenybės sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį (2 t., b. l. 97-100, 169-172). Nors šie susirgimai netrukdė kaltinamiesiems suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau dėl susirgimams būdingų intelektinio, socialinio, emocinio funkcionavimo, asmenybės ypatumų, jie lengviau pasidavė kaltinamojo K. P. įtakai. Tuo tarpu kaltinamasis K. P. turi aukštąjį išsilavinimą, nusikaltimo padarymo metu dirbo draudimo agentu, bendradarbiavo su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pats buvo šios kredito įstaigos klientas ir gerai išmanė kreditavimo sąlygas. Kaltinamojo K. P. vaidmuo pasireiškė nusikalstamos veikos plano parengimu, kitų asmenų palenkimu dalyvauti darant šią nusikalstamą veiką bei vadovavimu jiems, todėl pagrįstas manymas, kad šios nusikalstamos veikos nebūtų be K. P. parengto plano ir veikos organizavimo. Taigi K. P. buvo nusikalstamos veikos bendrininkų R. S. ir M. P. veiksmų, nusikaltimo padarymo bei atsiradusių padarinių jungiamoji grandis. Kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Nusikaltimo vykdytojų M. P. ir R. S. veika kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o šios veikos organizatoriaus K. P. veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji R. S., M. P. ir K. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, jog kreditą gauna naudodami prieš kredito uniją apgaulę ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems R. S., K. P. ir M. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jie padarė turėdami tikslą apgaule gauti paskolą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamoji R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Ji anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybė, nusikalto pirmą kartą. Niekada nebuvo bausta už administracinius nusižengimus. Po nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei šešeriems metams, naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Laiduotojo E. S. kaltinamoji charakterizuojama kaip darbšti, pareiginga ir atsakinga moteris, besilaikanti visuotinai priimtinų elgesio normų ir nelinkusi nusikalsti. R. S. yra neįgali, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, gauna neįgalumo pašalpą. Šios aplinkybės ir kaltinamosios asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios R. S. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. S. bylą nagrinėjant teisme kalta prisipažino visiškai, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Ji yra neįgali, gauna netekto darbingumo pašalpą, nepilnamečių vaikų ir materialiai išlaikomų asmenų nebeturi. Kaltinamoji ir laiduotojas prašo atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojo E. S. atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamoji yra jo mama, patvirtino, kad žino kuo ji yra kaltinama. Kaltinamąją charakterizuoja, kaip nuoširdžią, patikimą, nelinkusią nusikalsti, tačiau patiklią moterį. Laiduotojas E. S. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė administracijos departamento vyriausiuoju specialistu. Darbdavio charakterizuojamas kaip draugiškas, atsakingas ir pareigingas darbuotojas (4 t., b. l. 47-49). Laiduotojas nėra teistas, kaltintas privataus kaltinimo tvarka ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 45-46). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad E. S. gali kaltinamajai R. S. daryti teigiamą įtaką ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra, ginčas dėl negrąžintos paskolos dalies sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į kaltinamosios ir laiduotojo prašymus, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte į laiduotojo asmenines savybes, pagrįstas manymas, jog kaltinamąją R. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje. Kaltinamoji R. S. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukiama. Kaltinamoji perduodama laiduotojo E. S. atsakomybėn. Nustatomas vienerių metų laidavimo terminas.

Kaltinamajai R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (2 t., b. l. 132).

Kaltinamasis M. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Jis 2011-10-12 buvo teistas Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau naujo nuosprendžio priėmimo metu ankstesnis teistumas yra išnykęs. Administracine tvarka niekada nebaustas. Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei šešeriems metams, naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. M. P. yra neįgalus, serga organiniu asmenybės sutrikimu (2 t., b. l. 97-100), gauna neįgalumo pašalpą, gyvena su motina. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad M. P. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. P. laisva valia ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: apgaule paėmęs banko paskolą, tačiau tvirtino pats buvęs apgautas kaltinamojo K. P.. Jis apklausiamas teisme smerkė tokį savo elgesį ir dėl to gailėjosi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma ir situacija kai ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltininkas neneigia objektyviai padarytų veiksmų, jų pavojingumo, tačiau nepripažįsta aplinkybės, kuri yra susijusi ne su objektyviais veiksmais, o išimtinai tik su vidinėmis nuostatomis. M. P. diagnozuotas psichikos sutrikimas, žemesnis intelekto lygis, apsunkina kasdienę jo socialinę adaptaciją, todėl teismas jo dalinį prisipažinimą (apgaulės panaudojimo pripažinimą) ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir K. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam M. P. skiriama Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

M. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su pensininke mama, yra tik iš dalies darbingas, gauna netekto darbingumo pašalpą, vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad M. P. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis K. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo, K. P. padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas 2016-02-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. K. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikaltimo padarymo metu K. P. vykdė individualią draudimo veiklą, nuosprendžio priėmimo metu duomenų apie jo darbo santykius teismas neturi.

Kaltinamasis K. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau duodamas parodymus teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių siekė sušvelninti atsakomybę ir sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis K. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino tik iš dalies ir tvirtino, kad nusikalstamą veiką inicijavo ir jai vadovavo R. S., o jis nežinojo, kad bankui pateikti melagingi duomenys apie kitų dviejų kaltinamųjų pajamas. Duodamas parodymus teisme ir pareiškęs, kad kaltę pilnai pripažįsta, teigė, kad apie kaltinamųjų M. P. ir R. S. ketinimą paskolą gauti apgaule nežinojo, o jiems gavus paskolą, pasiskolino dalį pinigų; Teismas, įvertinęs K. P. parodymų teisme turinį, atsižvelgdamas į tai, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo padarinių, aktyviais veiksmais ar parodymais nepadėjo nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių ir nusikaltime dalyvavusių asmenų, jo dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimą nepripažįsta atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir M. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas nelaikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė į BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą inkorporuota jau po nusikaltimo padarymo, t.y. 2015 m. kovo 24 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. P., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, indėlis į šią nusikalstamą veiką buvo didesnis, nei kaltinamųjų R. S. ir M. P..

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam K. P. skiriama Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Šioje byloje tiriamą nusikaltimą K. P. padarė prieš priimant 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta 1 metų ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo K. P. suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. (3 t., b. l. 85; 5 t., b. l. 127-128), ir bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį.

Byloje nustatyta ir teigiamų kaltinamojo savybių: K. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad K. P. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, jam skiriami įpareigojimai: dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose, 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti UAB „V.“ padarytą 4189,84 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Sulaikymo metu iš kaltinamojo K. P. buvo paimtas jo turtas – pinigai: 150 Eur ir 1 JAV doleris (3 t., b. l. 97-98). 2017-01-25 ikiteisminio tyrimo pareigūnės I. G. nutarimu šis turtas perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę sąskaitą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (3 t., b. l. 99-100). Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą nebuvo taikytas ir baigus ikiteisminį tyrimą turto likimo klausimas nebuvo išspręstas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš kaltinamojo K. P. paimti pinigai, saugomi Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, grąžinami jų savininkui K. P..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. 2017-03-15 prašyme Nr. NTP-7-3144 nurodoma, kad, vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. Įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui O. R. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 34,74 Eur. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo K. P. (4 t., b. l. 129).

Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Rengiant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, K. P. buvo suimtas, todėl teismas jam paskyrė gynėją (4 t., b. l. 111-112). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus koordinatorius ginti kaltinamojo K. P. interesus parinko advokatą O. R. (3 t., b. l. 120). Pagal BPK 51 straipsnį, suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Kaltinamajam K. P. paskirtas advokatas O. R. su bylos dokumentais nesusipažino, advokato orderio, patvirtinančio kaltinamojo gynybą, neišrašė ir nepateikė, į teisiamąjį posėdį neatvyko. Kaltinamasis K. P. ginti savo interesus pasirinko advokatę N. Fočenkovą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas jam nutrauktas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, EŽTK 6 straipsnio 3 dalis „c“ punktas, Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnis užtikrina kaltinamajam konstitucinę teisę gintis padedant advokatui. Tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, teismui paskyrus advokatą, teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą privalo įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Šiuo atveju kaltinamajam pasirinkus gynėją advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas jokių su kaltinamojo K. P. procesiniu atstovavimu veiksmų neatliko, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti ir kaltinamojo K. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti kaltinamąją I. S. laiduotojo E. S. atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Kaltinamajai R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu padarus nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais, kaltinamajam M. P. paskirti įpareigojimus: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. P. pripažinti kaltu padarus nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dvejiems metams.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo K. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, kaltinamajam K. P. paskirti įpareigojimus: dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose, bei 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę: per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo 2016 m. vasario 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti UAB „V.“ padarytą 4189,84 Eur turtinę žalą.

Kaltinamajam K. P. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Sulaikymo metu iš kaltinamojo K. P. paimtą jo turtą: 150 Eur ir 1 JAV dolerį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui K. P..

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti kaltinamojo K. P. atstovavimo išlaidas 34,74 Eur.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Kristina Baškienė