Administracinė byla Nr. eA-237-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05952-2015-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. K. J. H., D. H. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. K. J. H. ir D. H. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai H. K. J. H. ir D. H. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT), 49 880,20 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjai, siekdami patikslinti žemės sklypo matavimus ir vėliau vykdyti šiame žemės sklype esančių statinių rekonstrukcijos – statybos darbus, užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastrinius matavimus atlikęs IĮ „JIKS“ matininkas K. S., du kartus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui (toliau – ir NŽT Lazdijų skyrius) teikė tikrinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Abiem atvejais, t. y. 2013 m. spalio 8 d. žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo akte Nr. 04-KAM-86139 ir 2013 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo tikrinimo akte Nr. 04KAM-108416, buvo nurodyta, jog žemės sklypo plotas skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto daugiau nei yra nustatyta maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t. y. ± 0,0255 ha.
3. Pareiškėjai nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekantis matininkas K. S. NŽT Lazdijų skyriui raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog žemės sklypo ploto paklaida yra didesnė negu maksimali leistina. Tvirtino, jog matininko K. S. paaiškinimas buvo pakankamas pagrindas teritoriniam žemėtvarkos skyriui pradėti tyrimą ir pateikti reikalingą išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, tačiau NŽT Lazdijų skyrius tyrimo nepradėjo ir nepateikė reikalingos išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo.
4. 2014 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai – sklypo savininkai patys kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių su prašymu pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. 2014 m. spalio 8 d. NŽT Lazdijų skyrius priėmė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje Nr. 4SD-(14.4.104)-4087. Pareiškėjai 2014 m. lapkričio 11 d., nesutikdami su 2014 m. spalio 8 d. NŽT Lazdijų skyriaus išvada, pateikė skundą NŽT direktoriui. Pareiškėjų nuomone, išvada neatitiko faktinės su žemės sklypo ribų tikslinimu susijusios situacijos, todėl buvo prašoma patikslinti NŽT Lazdijų skyriaus išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. Išnagrinėjusi skundą NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. lSS-(10.5)-2964 iš esmės tenkino pareiškėjų skundą. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjui buvo pavesta: pakartotinai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą; dalyvaujant pareiškėjo atstovams bei kitiems suinteresuotiems asmenims, vietovėje patikrinti žemės sklypų ribų atitikimą teritorijų planavimo dokumentams; nustatyti žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ir ploto skirtumo priežastis, įvertinti ar vietovėje yra išlikę žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai bei patikslinti NŽT Lazdijų skyriaus 2014 m. spalio 8 d. raštu 4SD-(14.4.104.)-4087 pateiktą išvadą.
5. Po žemės sklypų ribų patikrinimo vietovėje 2014 m. gruodžio 31 d. NŽT Lazdijų skyrius priėmė išvadą Nr. 4SD-(14.4.104)-5341. NŽT Lazdijų skyrius NŽT direktoriaus pavestas užduotis atliko tik iš dalies: organizuotas patikrinimas vietovėje neatitiko tokiam patikrinimui keliamų reikalavimų, išduota išvada buvo aplaidžiai sudaryta ir niekuo nepagrįsta, todėl pareiškėjai 2015 m. sausio 23 d. NŽT direktoriui pateikė skundą dėl išvados, kuria patikslintos žemės sklypo ribos vietovėje. Šiame skunde pareiškėjai taip pat suformulavo prašymą atlikti NŽT Lazdijų skyriaus vidinį patikrinimą, nustatant kokiais teisiniais argumentais bei motyvais buvo grindžiamos NŽT Lazdijų skyriaus išvados, susijusios su žemės sklypo ribų tikslinimo procedūra ir šio patikrinimo rezultatus pateikti pareiškėjams. NŽT 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. 155-585-(9.5.) nurodė, kad pareiškėjų ir gretimo žemės sklypo savininkai turėtų gera valia susitarti dėl bendros ribos ar kreiptis į teismą, taip pat, kad NŽT Lazdijų skyriui bus pavesta suorganizuoti žemės sklypų savininkų susitikimą dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir patikslinimo administracine tvarka. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad NŽT bus pradėtas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo ir šio skyriaus specialistų tarnybinis patikrinimas dėl jų veikimo (neveikimo). NŽT 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. TR-4260-(5.34.) nurodė NŽT Lazdijų skyriui organizuoti žemės sklypų savininkų susirinkimą dėl bendros ribos, esančios tarp minėtų sklypų, nustatymo. 2015 m. balandžio 3 d. įvyko žemės sklypų savininkų susirinkimas, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. 2015 m. birželio 22 d. pareiškėjai gavo Seimo kontrolieriaus išvadą Nr. 4D-2015/1-841/3D-1699, kurioje nurodoma, jog NŽT Lazdijų skyriaus pareigūnai, spręsdami su pareiškėjais susijusią situaciją, padarė tarnybinius bei darbo drausmės pažeidimus.
6. Pareiškėjai nurodė, jog NŽT 2015 m. liepos 24 d. raštu informavo pareiškėjus, jog komisija galimiems valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo drausmės pažeidimams tirti nustatė, kad NŽT Lazdijų skyriaus vedėja A. K. ir vedėjo pavaduotoja A. G. padarė tarnybinius nusižengimus, o NŽT Lazdijų skyriaus vyriausioji specialistė J. J. ir vyresnysis specialistas T. P. padarė darbo drausmės pažeidimus.
7. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog neproporcingai ilgai dėl akivaizdaus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo užsitęsęs žemės sklypo kadastrinių matavimų įteisinimo procesas lėmė tai, jog pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.
8. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į tai, jog NŽT pripažino, kad NŽT Lazdijų skyriaus pareigūnai, atlikdami savo pareigas, nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos tvarkos, padarė tarnybinius ir darbo drausmės pažeidimus, dėl ko atsirado teisėtas pagrindas viešajai atsakomybei kilti. Nurodė, jog jų nuomone, proceso eigoje buvo neleistinai diskriminuojami pareiškėjų teisėti interesai kitų greta esančių žemės sklypų savininkų atžvilgiu. Savo veiksmais NŽT Lazdijų skyrius leido susidaryti situacijai, kai teisėtas žemės sklypo savininkas, norintis įstatymo leistinomis priemonėmis įtvirtinti savo žemės sklypo ribas, yra ignoruojamas vien todėl, kad per daugiau nei 20 metų vykstančią žemės reformą, kiti žemės savininkai elgėsi aplaidžiai ir nepasirūpino nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir dėl to negalima nustatyti tikslių kaimyninio žemės sklypo ribų.
9. Pareiškėjai nurodė, jog neturėdami teisinio išsilavinimo ir susidūrę su viešojo administravimo institucijų piktnaudžiavimu ir neveikimu, turėjo išlaidų susijusių su teisiniu jų interesų atstovavimu. Pareiškėjai kreipėsi į advokatų profesinę bendriją Černiauskas ir partneriai. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėjų atstovavimo išlaidas sudarė: 3 430,21 Eur suma. Pareiškėjai, rengdamiesi žemės sklype esančių pastatų rekonstrukcijai ir statybai, rengė rekonstrukcijai ir statybai reikalingus dokumentus ir patyrė 1 448,10 Eur (5 000 Lt). Pareiškėjai įsigijo žemės sklypą už 43 443 Eur (150 000 Lt) sumą. Atsakovui nesiėmus reikalingų veiksmų dėl pareiškėjų turimo žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo ir reikiamo išaiškinimo pateikimo, pareiškėjų teisė naudotis žemės sklypu buvo visiškai suvaržyta, pareiškėjai negalėjo nei šio sklypo naudoti atlikdami jame ūkinius veiksmus, nes nebuvo aiškios žemės sklypo ribos, taip pat pareiškėjai, neįteisinę kadastrinių žemės sklypo matavimų, negalėjo šiame sklype atlikti statinių rekonstrukcijos – statybos darbų. Todėl dėl atsakovo kaltės susidarė situacija, kuri lėmė pareiškėjų turto įšaldymą, negaunat iš to investicinės grąžos. Dėl šios priežasties, pareiškėjai nuostoliais laikė ir nuo žemės sklypo kainos skaičiuotinas palūkanas. Pareiškėjai turtinę žalą dėl negalėjimo naudosis žemės sklypu vertino 45 002 Eur.
10. Pareiškėjai nurodė, jog kartu su turtine žala patyrė ir neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, stresą, dvasinius nepatogumus, sukrėtimą, kurią vertina 30 000 Eur.
11. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjai į bylą pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė reikalavimo dalies dėl turtinės žalos už patirtas teisinių paslaugų išlaidas ir žemės sklypo vertę. Likusioje dalyje skundo reikalavimus patikslino ir prašė priteisti 5 093,16 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
13. Atsakovas atsiliepimu prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
14. Atsakovas nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas. Atsakovo vertinimu išlaidos, pareiškėjų patirtos apmokant teisinę pagalbą, turi būti sprendžiamos pareiškėjų inicijuotoje civilinėje byloje. Sklypo ribos nenustatytos dėl gretimų sklypų savininkų ir pačių pareiškėjų nesutarimo ir šiuo atveju NŽT kaltės nėra.
15. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjų žemės sklypo tikslios ribos nėra aiškios, kadangi iškilęs ginčas dėl bendros ribos nustatymo su gretimo žemės sklypo savininku. NŽT pareiškėjams neapribojo teisės naudotis žemės sklypu ir tai rekonstrukcijos ir statybos-rekonstrukcijos darbų eigos neįtakojo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai prieš įsigydami sklypą žinojo, kad sklypui atlikti tik preliminarūs matavimai, kuriais nebuvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos. Pabrėžia, kad negautos pajamos nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos, todėl negalėjo būti laikomos nuostoliu. Paaiškino, jog negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turėjo įrodyti pareiškėjai, jos turėjo būti realios. Patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis.
16. Atsakovas teigė, kad rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Atsakovo vertinimu pareiškėjai neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos sąlygos, todėl darė išvadą, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti jiems 44 797,04 Eur turtinės žalos atlyginimą,  nutraukė. Pareiškėjų skundo dalį dėl 5 093,16 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė pareiškėjų naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
18. Teismas nustatęs, kad pareiškėjų dalies skundo reikalavimų atsisakymas neprieštarauja įstatymui ar viešajam interesui, tenkino pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti jiems 44 797,04 Eur turtinės žalos atlyginimą, nutraukė.
19. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų pareiškėjams siekiant patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.
20. Teismas nustatė, kad turtinę žalą 5 093,16 Eur pareiškėjai grindė negautomis pajamomis, kurias sudarė palūkanos nuo žemės sklypo vertės (43 443 Eur). Pareiškėjai tvirtino, kad dėl atsakovo veiksmų buvo apribotas jų naudojimasis žemės sklypu, jie negalėjo atlikti jame ūkinių veiksmų, statinių rekonstrukcijos-statybos darbų, be to, nenustačius sklypo ribų jie negalėjo juo disponuoti, t. y. jį parduoti. Visos šios aplinkybės reikšmingai sumažino turto vertę.
21. Vertindamas pareiškėjų argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai planuotą ūkinę veiklą žemės sklype, ir kaip tokią veiklą įtakojo ir (ar) tokiai veiklai trukdė NŽT neteisėti sprendimai. Byloje teismas nenustatė jokių duomenų apie pareiškėjų realius ketinimus žemės sklypą parduoti ir gauti iš to kokias nors pajamas. Taip pat, pareiškėjai nepateikė duomenų apie žemės sklypo vertės pokyčius (sumažėjimą). O dėl pareiškėjų argumento, jog vertę sumažino žemės sklypo ribų savalaikis nenustatymas, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai patys žemės sklypą įsigijo su netiksliais kadastriniais duomenimis.
22. Nesant byloje objektyvių duomenų, kad pajamas, kurias sudaro palūkanos nuo žemės sklypo pradinės vertės, buvo numatyta gauti iš anksto, kad tokias pajamas galima buvo pagrįstai tikėtis gauti esant normaliai veiklai, kad tokios pajamos buvo neišvengiamos ir kad šių pajamų pareiškėjai negavo būtent dėl NŽT veiksmų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė žalos fakto. Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – žalos fakto, teismas dėl kitų sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) sprendime nepasisako kaip dėl neturinčių esminės reikšmės.
23. Dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas iš pareiškėjų skundo nustatė, kad pareiškėjai neturtinę žalą kildino iš valstybės institucijų neteisėtos veikos, netinkamai vykdant Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus (nepateikiant išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo), netinkamai atliekant Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje reglamentuotą faktinių duomenų patikrinimą, diskriminuojant pareiškėjų teises vien todėl, kad per daugiau nei 20 metų vykstančią žemės reformą, kiti žemės savininkai elgėsi aplaidžiai ir nesirūpino nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir dėl to negalima nustatyti tikslių kaimyninio žemės sklypo ribų, bei netinkamai įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti savo sprendimus.
24. Teismas nustatė, kad į bylą yra pateikti NŽT 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 1SS-1293-(10.5) bei 2015 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-1998-(9.5), kuriuose, be kita ko, pažymėta, kad dėl netinkamo pareigybių aprašymuose nustatytų funkcijų atlikimo bei teisės aktų nesilaikymo sprendžiant klausimą, susijusį su žemės sklypo ribų nustatymu bei priimant/dalyvaujant priimant sprendimus dėl minėto žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) šio žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo ir netinkamo NŽT pavedimo vykdymo tarnybinės (drausminės) nuobaudos buvo paskirtos atsakingiems tarnautojams (darbuotojams). Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas anksčiau paminėtų institucijų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių ir juose atlikto teisinio vertinimo neginčijo, todėl teismas pasisakė, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnautojų (darbuotojų) veiksmai (neveikimas) pagrįstai buvo vertintini kaip neteisėti. Teismas neteisėtus NŽT Lazdijų skyriaus veiksmus (neveikimas), laikė įrodytais.
25. Teismas pasisakė, kad delsimas atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas ir (arba) netinkamas vykdymas lėmė pareiškėjų nesavalaikį kreipimąsi į teismą, ir to sąlygotą pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų, teisėtų interesų naudotis savo turtu apsunkinimą, todėl sprendė, kad šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Ir nors byloje nebuvo jokių įrodymų dėl galimo pareiškėjo H. K. J. H. diskriminavimo dėl tautybės, tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjai pagrįstai galėjo prarasti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Atitinkamai teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos.
26. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai kaip nors būtų prisidėjęs prie aptariamų valstybės institucijos neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, kliudę jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pačių pareiškėjų veiksmų.
27. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjai į NŽT Lazdijų skyrių pirmą kartą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 8 d., o jau 2015 m. kovo 17 d., NŽT išaiškino pareiškėjams jų teisę savo teises ginti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka susitariant su gretimo sklypo savininku arba teisminiu būdu, atsižvelgęs į tai, kad teisminis civilinio ginčo nagrinėjimas šiuo atveju buvo neišvengiamas ir jį nulėmė ne NŽT veiksmai (neveikimas), o pačių pareiškėjų 2015 m. gegužės 19 d. inicijuotas teisminis procesas dėl sklypo ribų nustatymo, teismas sprendė, kad pareiškėjams šiuo atveju priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

III.

28. Pareiškėjai ir atsakovas nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.
29. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą priimtą administracinėje byloje Nr. eI-5201-643/2016 ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti pareiškėjų H. K. J. H. ir D. H. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.
30. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
31. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jų reikalavimą priteisti turtinę žalą visiškai nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad turtinę žalą 5 093,16 Eur pareiškėjai grindžia negautomis pajamomis, kurias sudaro palūkanos nuo žemės sklypo vertės (43 443 Eur). Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minima turtinės žalos (5 093,16 Eur) suma nėra tik jų negautos pajamos, o yra sudėtinė suma pagal skirtingus turtinės žalos susidarymo šaltinius. Pareiškėjai paaiškina, kad turtinės žalos – 5 093,16 Eur suma apima pareiškėjų patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, palūkanas, kaip negautas pajamas nuo žemės sklypo vertės ir pareiškėjų patirtas išlaidas rengiant dokumentus pastatų rekonstrukcijai – statybai.
32. Pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo prašė priteisti turtinę žalą, kurios dalį (3 430,21 Eur) sudarė pareiškėjų patirtos išlaidos dėl teisinių paslaugų teikimo. Pareiškėjai skundo dalies, dėl turtinės 1 344,04 Eur žalos priteisimo, atsisakė, kadangi ši suma jiems buvo priteista civilinėje byloje, tačiau išliko reikalavimas dėl pareiškėjų patirtų išlaidų už teisinių paslaugų teikimą – 2 086,17 Eur. Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti turtinę žalą, kurios dalį (1 448,10 Eur) sudarė pareiškėjų išlaidos už dokumentų pastatų rekonstrukcijai – statybai rengimą. Taip pat, pareiškėjai prašė priteisti turtinę žalą, kurios dalį sudarė jų patirti nuostoliai dėl negalėjimo naudosis žemės sklypu (1 559 Eur). Taigi bendras pareiškėjų turtinės žalos dydis (5 093,16 Eur) gaunamas sudedant visas tris sumas (2 086,17 Eur, 1 448,10 Eur, 1 559 Eur).
33. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, administracinėje byloje Nr. el-5201-643/2016, kuria priteista H. K. J. H. ir D. H. naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai neįrodė patirtos neturtinės žalos sąlygos, jos, konkrečiai, aiškiai nepagrindė. Atsakovas pažymi, kad nėra įrodyti neteisėti Lazdijų skyriaus veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išaiškino pareiškėjams jų teisę savo teises ginti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka susitariant su gretimo sklypo savininku arba teisminiu būdu, taigi pažeidimas netruko du metus, kaip skunde teigia pareiškėjai. Atsakovas pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad teisminis civilinio ginčo nagrinėjimas šiuo atveju buvo neišvengiamas ir jį nulėmė ne NŽT veiksmai, todėl administracinė procedūra negali būti baigta dėl 2015 m. gegužės 19 d. pareiškėjų inicijuoto teisminio proceso dėl sklypo ribų nustatymo.
35. Atsakovas akcentavo, kad remiantis civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu ir konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus būtina nustatyti žalos pareiškėjams padarymo faktą. Atsakovo nuomone, pareiškėjai neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jie patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjų nurodyti motyvai, kad dėl atsakovo veiksmų jie patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes neteisėtai buvo varžoma jų nuosavybės teisė į žemės sklypą, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovas pažymi, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas negalėjo pagrįsti, kuo pasireiškė pareiškėjų nuosavybės teisių suvaržymas – duomenų apie tai, kad dėl atsakovo atliktų veiksmų įgyvendinti savo nuosavybės teisių į žemės sklypą (negalėjo naudotis, disponuoti žemės sklypu), byloje nepateikta. Atsakovas mano, kad jo atlikti veiksmai iš esmės nesutrukdė pareiškėjams toliau naudotis ir disponuoti jų turimu žemės sklypu, pareiškėjai galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie išgyvenimai pagal savo pobūdį nelaikytini tokiais, dėl kurių būtų galima konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.
36. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsakovo pozicija, jog jie neįrodė patirtos neturtinės žalos sąlygos, kadangi tokio pobūdžio žala neturi pasireikšti, kokia nors akivaizdžia materialiai matoma išraiška. Pareiškėjai akcentuoja, kad vien aplinkybė, kad pareiškėjai akivaizdžiai patyrė nepatogumus dėl valstybės pareigūnų neveikimo, pareiškėjai buvo priversti ne vieną kartą kreiptis į instituciją, kad jų problema pagaliau būtų išspręsta, galiausiai pareiškėjai turėjo pasitelkti profesionalius teisininkus dėl jų situacijos vertinimo, rodo ne tik jau minėtą nepatogumą, bet ir sudaro pagrįstas prielaidas dvasiniams išgyvenimams, kurie ir yra neturtinės žalos atsiradimo pagrindas.
37. Pareiškėjai taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad nėra įrodyti neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus veiksmai. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas neginčijo, kad Lazdijų skyriaus darbuotojams buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, dėl jų veiklos buvo atliktas patikrinimas. Todėl esant situacijai, kai atsakingi pareigūnai buvo nubausti dėl jų veiklos trūkumų ir tai padarė pati institucija yra pagrįsta ir pakankama konstatuoti, jog Lazdijų skyriaus veiksmai buvo neteisėti.
38. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad dėl atsakovo kaltės pareiškėjai ilgą laiką negalėjo inicijuoti kitų reikiamų teisminių procesų, kadangi NŽT išvada dėl gretimų žemės sklypų ribos nustatymo buvo padaryta daugiau nei po pusės metų nuolatinio susirašinėjimo ir skundų teikimo dėl NŽT veiksmų arba neveikimo.
39. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, pažymi, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslios ribos nėra aiškios, kadangi Žemės sklypo ribos buvo nustatytos preliminariais matavimais ir dėl jų yra kilęs ginčas dėl bendros ribos nustatymo su gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjams neapribojo teisės naudotis Žemės sklypu, negalėjo turėti įtakos statybos ir rekonstrukcijos darbų eigai šiame žemės sklype. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai patys įsigijo žemės sklypą su netiksliais kadastriniais duomenimis, todėl, būdami rūpestingi ir apdairūs, galėjo ir turėjo numanyti, kad ateityje tikslinant žemės sklypo ribas dėl to gali kilti ginčų su kaimyninių žemės sklypų savininkais.
40. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė ir vertino tai, kad pareiškėjai savo galimai patirtą turtinę žalą kildina iš kelių šaltinių, nors visi jie detaliai nėra išskirti ir aptarti skundžiamame teismo sprendime. Teismas vertino ir pasisakė dėl visos pareiškėjų nurodytos 5 093,16 Eur sumos pagrįstumo ir konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė turtinės žalos fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

41. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.
42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
43. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).
44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad pareiga įrodyti patirtos žalos dydį – nagrinėjamu atveju negautas pajamas – tenka reikalavimus pateikusiam asmeniui. Todėl jis privalo ne tik nurodyti argumentus, patvirtinančius negautų pajamų realumą, bet ir pagrindžiančius jų dydį. Kitaip tariant, negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Be to, patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. prieš UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Viltis“, bylos Nr. 3K-3-473/2013).
45. Taikant Nutarties 43 punkte nurodytą teisės aiškinimą šios bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Nutarties 25 punkte nurodytais argumentais turėjo pagrindą atmesti pareiškėjų reikalavimą dėl turtinė žalos negautų pajamų forma (palūkanos skaičiuotinos nuo žemės sklypo įsigijimo vertės) priteisimo.
46. Pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, nurodytus Nutarties 32 punkte, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjų teiginių, kad pareiškimu (t. 1, b. l. 157,158) atsisakyta tik nuo dalies reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro pareiškėjų patirtos išlaidos dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme, o taip pat 1 448,1 Eur išlaidos už dokumentų pastatų rekonstrukcijai – statybai rengimą.
47. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjų reikalavimų nevertino ir sprendime dėl jų pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisakė, taigi konstatuotina, kad neišsprendė visų pareiškėjų reikalavimų, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).
48. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
49. Pareiškėjai patirtą neturtinę žalą grindė dvasiniais išgyvenimais, stresu, dvasiniais nepatogumais, sukrėtimu.
50. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad viešojo administravimo subjekto delsimas atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas ir (arba) netinkamas vykdymas yra gero administravimo principo ir pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų, teisėtų interesų pažeidimas, o tai suponuoja dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso realią galimybę. Kaip nors įrodyti, kad tai įvyko, dėl neturtinės žalos specifikos yra sunku, todėl šiuo atveju teismui yra pagrindas taikyti tikimybių metodą, kai įvykis vertinamas kaip tikėtinas arba labiau tikėtinas nei ne, nepamirštant teisingumo ir protingumo kriterijų, taikytinų įrodymų vertinimui. Šiuo atveju buvo pagrindas pripažinti, pareiškėjams padaryta neturtinė žala. 
51. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
52. Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str.).
53. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai kaip nors būtų prisidėjęs prie aptariamų valstybės institucijos neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, kliudę jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas, taigi pagrindo teigti, jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pačių pareiškėjų veiksmų, nėra.
54. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiantis pripažinta, kad pareiškėjai patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, atitinka Nutarties 51 punkte nurodytą teisės nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį aiškinimo ir taikymo taisykles. 

Dėl procesinės bylos baigties

55. Pareiškėjų apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Nutarties 46, 47 punktuose nurodyta, kokia bylos dalis grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kitų reikalavimų priteisti turtinę žalą paliekama nepakeista.
56. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, paliekama nepakeista.

              Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų H. K. J. H. ir D. H. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų priteisti turtinės žalos atlyginimą: išlaidas, pareiškėjų patirtas dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme, o taip pat išlaidas už dokumentų pastatų rekonstrukcijai–statybai rengimą, grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

              Gintaras Kryževičius

              Dainius Raižys