Civilinė byla Nr. 3K-3-313/2012
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 121.22
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens 424-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovams L. M., N. J., I. S., N. P., M. V., L. Š., E. L., S. A., J. P., K. J. B., D. B., M. K., L. D., A. P., V. P., I. P., L. P., O. G., N. B., V. J., A. N., L. B., E. B., R. P. L., A. D., J. S., G. J., J. V., J. A., A. J., A. K., R. K., S. V.K., R. M., V. L., F. K., L. T., A. V. T., J. Š., A. S., K. A. D., B. H. V., J. K., P. V., I. J. (I. J.), I. K., M. N., M. M., R. R., S. K., M. V., S. Č., I. V., R. V., K. M., S. L., B. I. T., A. M., I. Č., R. P., B. M., I. Š., A. V., L. J., E. Š. ir Z. K. dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys 424-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“ ir A. Č., bei pagal trečiojo asmens 424-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ priešieškinį ieškovui V. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuomos mokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 (teisių perėmėjas – 424-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Putinas“) visuotinis įgaliotinių susirinkimas 1995 m. gegužės 25 d. svarstė klausimą dėl patalpų išnuomojimo V. L. ir nutarė išnuomoti (leisti įsirengti stomatologinį–ortopedinį kabinetą ir laboratoriją) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), namo cokoliniame aukšte, įrengus šias patalpas savo lėšomis ir jėgomis įsigyti jas išperkamosios nuomos būdu su galimybe įteisinti kaip nuosavybę bei leisti V. L. nuolat teikti stomatologines–ortopedines arba kitas paslaugas. 1995 m. gegužės 30 d. GNEB Nr.73 ir V. L. pasirašė sutartį, kuria bendrijos valdyba suteikė jam galimybę įrengti stomatologinį–ortopedinį kabinetą su laboratorija cokoliniame namo aukšte tarp tuščių erdvių (laikančių konstrukcijų), šis (sutartyje įvardijamas nuomininku) įsipareigojo savo lėšomis įrengti patalpas, o įrengus ir pradėjus jas eksploatuoti, už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį įnešti į GNEB Nr. 73 kasą 545 Lt. 1995 m. birželio 12 d. GNEB Nr. 73 valdyba ir V. L. pasirašė sutartį, kuria GNEB Nr. 73 valdyba (sutartyje įvardijama nuomotoju) perdavė V. L. (sutartyje įvardijamam nuomininku) neįrengtas 106 kv. m patalpas, esančias gyvenamojo namo cokoliniame aukšte tarp tuščių erdvių (namą laikančių konstrukcijų) su teise įrengti stomatologinį–ortopedinį kabinetą su laboratorija ir įsigyti jas išperkamosios nuomos būdu bei nuolat teikti stomatologines–ortopedines ar kitas paslaugas. Sutartyje taip pat nustatyta, kad, prasidėjus patalpų eksploatacijai, nuomininkas devyniems mėnesiams atleidžiamas nuo nuomos mokėjimo, o po šio laikotarpio kas mėnesį moka bendrijai 530 Lt, nuompinigiai įskaitomi į išperkamosios nuomos mokesčio sumą.
Ieškovas V. L. 2001 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo cokoliniame aukšte (civilinė byla Nr. 244-971-2002). Vilniaus apygardos teismas 2002 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimi šiuos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus (civilinės bylos Nr. 3K-3-1134/2003). Teisėjų kolegija konstatavo, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartimi ginčo patalpos ieškovui buvo išnuomotos, leidžiant įrengti stomatologinį–ortopedinį kabinetą, taip pat numatant vėliau sudaryti patalpų išperkamosios nuomos sutartį. Kolegijos teigimu, ginčo patalpos turi būti laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, o bendrijos valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis. Dėl to, kolegijos nuomone, teismai šalių sudarytą sutartį pagrįstai vertino ne kaip išperkamosios nuomos, o kaip preliminariąją, kuria buvo numatyta ateityje sudaryti išperkamosios nuomos sutartį. Atsižvelgdama į tai, kolegija pažymėjo, kad ieškovas, nuomos sutarties pagrindu rekonstravęs tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, nors ir investavo į šias patalpas nuosavų lėšų, tačiau nuosavybės teisės į jas neįgijo.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4663-30/2004 (Nr. 2-92-392/2006) pagal ieškovo 424-osios DNSB ,,Putinas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, ieškinys patenkintas ir šis iš ginčo patalpų iškeldintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 26 d. nutartimi pirmiau nurodytus teismų procesinius sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. 3K-3-512/2005). Kasacinis teismas išaiškino, kad šalių teisiniai santykiai atsirado ir ginčas kilo 1995 m. birželio 12 d. šalių pasirašytos sutarties pagrindu, teismai privalėjo aiškinti šią sutartį ir nustatyti, kokie teisiniai santykiai susiklostė jos pagrindu, tačiau to nepadarė, t. y. neatskleidė bylos esmės. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovas pateikė ieškinio atsisakymą, nurodydamas, kad atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimą ir iš negyvenamųjų patalpų išsikėlė. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
Ieškovas V. L. 2006 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaidų daikto pagerinimui atlyginimo, prašydamas iš gyvenamojo namo butų savininkų, proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų bendro naudojimo patalpų daliai, priteisti ieškovo turėtas išlaidas gyvenamojo namo cokoliniame aukšte esančioms patalpoms įrengti (iš viso – 99 404,56 Lt). Ieškovo teigimu, jis, turėdamas bendrijos valdymo organų sutikimą ir statybos leidimą, savo lėšomis pagerino 424-osios DNSB ,,Putinas“ bendraturčių turtines sąlygas, investavo į išnuomotų patalpų rekonstravimą ir įrengimą, naujai įrengtomis patalpomis bendrija naudojasi, jas nuomoja ir gauna pelną. Ieškovo teisės buvo pažeistos 2005 metais, kada jis gavo nurodymą išsikelti iš ginčo patalpų.
Trečiasis asmuo 424-oji DNSB „Putinas“ priešieškiniu dėl nuomos mokesčio priteisimo prašė pripažinti GNEB Nr. 73 ir ieškovo 1995 m. birželio 12 d. sutartį (priešieškinyje išdėstant reikalavimą klaidingai nurodyti metai – 1996) negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš 424-osios DNSB ,,Putinas“ ieškovo naudai 21 200 Lt atliktų įmokų; pripažinti, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir 424-osios DNSB ,,Putinas“ atsirado 1995 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu; priteisti iš ieškovo 424-osios DNSB ,,Putinas“ naudai 121 271,04 Lt nuomos mokesčio, o iš 424-osios DNSB ,,Putinas“ ieškovo naudai – 52 914 Lt daikto pagerinimo išlaidų; įskaityti šalims priteistinas sumas ir bendrai priteisti 424-osios DNSB ,,Putinas“ naudai iš ieškovo 47 157,04 Lt. Trečiojo asmens teigimu, šalys buvo susitarusios, kad ieškovas įrengs patalpas ir jomis naudosis už nedidelį mokestį, kuris turėjo būti atlygis už tai, jog bendrija leido naudotis bendrojo naudojimo patalpų konstrukcijomis. Kurį laiką naudojusis patalpomis, negalima prašyti atlyginti už atliktus darbus. Tačiau jeigu ieškovas prašo priteisti visas išlaidas patalpoms pagerinti, tai nuomos mokestis ieškovui turi būti skaičiuojamas ne už tuščias, o už įrengtas patalpas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Atmesdamas priešieškinio reikalavimus pripažinti, kad nuomos santykiai atsirado 1995 m. gegužės 30 d. sutarties pagrindu, teismas nurodė, jog įsiteisėjusiais ir prejudicinę galią turinčiais Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 19 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimis nustatyta, kad buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, o 1995 m. birželio 12 d. sutartis įvertinta kaip preliminarioji, kuria numatyta ateityje sudaryti išperkamosios nuomos sutartį. Nors teismai konstatavo, kad bendrijos valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis, tačiau faktiškai nuomos santykiai tarp šalių buvo susiklostę, šalys vykdė 1995 m. birželio 12 d. sutarties nuostatas, ieškovas įrengė ginčo patalpose stomatologinį–ortopedinį kabinetą ir juo naudojosi. Išperkamosios nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes patalpų bendraturčiai su tuo nesutiko. Teismo teigimu, šalims nustatytu terminu nesudarius išperkamosios nuomos sutarties, prievolė sudaryti tokią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau tai neduoda pagrindo 1995 m. birželio 12 d. sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas taip pat atmetė trečiojo asmens priešieškinio reikalavimą priteisti nuomos mokestį, nurodydamas, kad, ieškovui išsikėlus iš ginčo patalpų, atsakovai gali jomis disponuoti bei gauti iš to turtinę naudą. Atmesdamas ieškinio reikalavimus, teismas nurodė, kad patalpų bendraturčiai atsakovai leido ieškovui užsiimti ginčo patalpose konkrečia veikla ir jai pritaikyti cokolinio aukšto erdves, tačiau nedavė leidimo ieškovui išsinuomotas patalpas pagerinti, todėl ieškovas neturi teisės į šiam tikslui turėtų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad visi ieškovo atlikti statybos–remonto darbai sukūrė naują objektą, kuris buvo skirtas tik ieškovo vykdomai veiklai, iš kurios jis gavo ekonominės naudos. Nei 1995 m. gegužės 30 d., nei 1995 m. birželio 12 d. sutartyse nenustatyta, kad už tuščių erdvių įrengimą ir pritaikymą išskirtinai ieškovo komercinei veiklai, ginčo patalpų bendraturčiams gali kilti pareiga atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ir trečiojo asmens 424-osios DNSB „Putinas“ apeliacinius skundus, 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas trečiojo asmens priešieškinis, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir dalį priešieškinio patenkino – pripažino negaliojančia 1995 m. birželio 12 d. sutarties dalį dėl šalių įsipareigojimų sudaryti patalpų išperkamosios nuomos sutartį ir su tuo susijusių prievolių (teisių ir pareigų) nustatymo bei taikė restituciją – priteisė ieškovui iš trečiojo asmens 21 200 Lt įmokų. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo ir trečiojo asmens 424-osios DNSB ,,Putinas“ prievolių turinys turi būti vertinamas pagal 1995 m. birželio 12 d. sutarties sąlygas. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad šioje sutartyje, kurioje 424-oji DNSB „Putinas“ (sutartyje nurodyta „Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 valdyba“) įvardijama nuomotoju, o V. L. – nuomininku, aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties nutraukimo pagrindai, nurodomas sutarties galiojimo terminas. Taip pat kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 244-971-02, konstatavo, jog DNEB Nr. 73 visuotinis įgaliotinių susirinkimas pavedė bendrijos valdybai su ieškovu sudaryti nuomos sutartį, kuri ir buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d., t. y. daugiabučio namo savininkų bendrija išnuomojo ieškovui gyvenamojo namo cokolinį aukštą, leido jame įrengti stomatologinį–ortopedinį kabinetą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-92-392/2006, taip pat konstatavo, jog šalių teisiniai santykiai atsirado ir ginčas kilo 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija 1995 m. birželio 12 d. sutartį kvalifikavo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo negyvenamųjų neįrengtų patalpų perdavimo ieškovui naudotis nuomos teise sutartimi (1964 m. CK 297–317 straipsniai) su galimybe nuomininko lėšomis ir darbu patalpas rekonstruoti bei įrengti pritaikant nuomininko veiklai. Kolegijos teigimu, tokį sutarties teisinį kvalifikavimą suponuoja dalies sutarties sąlygų, kuriose aiškiai atskleistos nuomos teisiniams santykiams būdingos prievolės, turinys. Kolegija taip pat pažymėjo, kad sutartyje yra ir kitoms sutarčių rūšims būdingų požymių: šalys aptarė preliminarias sąlygas dėl nuomojamo daikto išpirkimo ir perėjimo nuomininko nuosavybėn, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje pagrįstomis pripažintos žemesniųjų instancijų teismų išvados, jog 1995 m. birželio 12 d. sutartyje buvo ir preliminariosios sutarties sąlygų, kuriomis šalys aptarė perduoto nuomininkui naudotis turto išperkamosios nuomos sutarties sudarymą ateityje. Tačiau, atsižvelgdama į teismų civilinėje byloje Nr. 244-971-2002 nustatytas aplinkybes, kad nei 424-osios DNSB ,,Putinas“, nei DNEB Nr. 73 valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis, kad 1995 m. birželio 12 d. sutarties sąlygos dėl išnuomoto turto perdavimo ieškovui išsipirkti prieštarauja nuomotojo juridinio asmens tikslams ir neatitinka įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegija pripažino sutarties sąlygų dalį dėl išnuomoto turto perdavimo nuomininkui išsipirkimo teise niekine ir negaliojančia nuo pat sutarties sudarymo momento (1964 m. CK 47 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2, 4 dalys, 2000 m. CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas pripažinti dalį sutarties negaliojančia, neteisinga, ir iš dalies patenkino priešinio ieškinio reikalavimą dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Taikydama restituciją teisėjų kolegija priteisė ieškovui iš trečiojo asmens (kaip sandorio šalies ir įmokų gavėjo) 21 200 Lt įmokų. Grįsdama išvadą dėl tokių sandorio dalies negaliojimo padarinių, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo pagal 1995 m. birželio 12 d. sutartį atliktų mokėjimų suma atitinka nuomotojo perduotų patalpų, kurias pagal sutarties sąlygas nuomininkas turėjo galimybę išsipirkti ir įgyti jas savo nuosavybėn, vertę, todėl, pripažinus tokias sutarties sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis, sumokėta suma turi būti grąžinama ieškovui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalies 1995 m. birželio 12 d. sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis nedaro negaliojančios kitos sutarties dalies, t. y. nuostatų, kurių pagrindu šalis siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Kolegijos teigimu, kitose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, jog susiklostė ieškovo ir trečiojo asmens ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai, atsiradę 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu, šioje byloje turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę, yra iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Spręsdama klausimą dėl trečiajam asmeniui priteistino nuomos mokesčio, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas turėtų sumokėti 50 880 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn., tačiau jam turėtų būti atlyginamos daikto paderinimo išlaidos, nes patalpos pagerintos nuomotojui leidus (1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad už išnuomoto daikto pagerinimą ieškovui galėtų būti atlyginama ne daugiau kaip 52 914 Lt ir, atsižvelgdama į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis nuomos mokestis ir ieškovui mokėtinas daikto pagerinimo išlaidų atlyginimas yra iš esmės tokio paties dydžio, laikė, jog ieškovo pareikšti piniginiai reikalavimai atsakovams ir trečiojo asmens pareikšti piniginiai reikalavimai ieškovui turi priešpriešinių piniginių prievolių pobūdį, kurių suminis dydis beveik sutampa. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad išnyksta ieškovo teisė reikalauti atlyginti išnuomoto daikto pagerinimo išlaidas ir trečiojo asmens teisė reikalauti užmokesčio už nuomą, todėl paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys ir dalis priešieškinio atmesti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo 424-oji DNSB „Putinas“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį ir priešieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl apeliantui priimto blogesnio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantui nepalankesnį sprendimą. Kasatorius priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 12 d. sutartį ir taikyti restituciją, priteisti nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė. Apeliacinį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies padavė tik kasatorius, ieškovas savo apeliaciniame skunde teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio neskundė. Dėl to turi būti laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priešieškinio reikalavimų negalėjo priimti kasatoriui blogesnio sprendimo, nei priimtas pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėmė dėl kasatoriaus blogesnį sprendimą: patenkindamas dalį priešieškinio, kartu iš kasatoriaus ieškovui priteisė 21 200 Lt. Kasatorius priešieškiniu siekė ne sumokėti ieškovui tam tikrą pinigų sumą, o prisiteisti iš ieškovo nesumokėtą nuomos mokesčio dalį. Dėl to dalies priešieškinio reikalavimo patenkinimas pablogino kasatoriaus (apelianto) padėtį.
2. Dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kitose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais nustatyta, jog šalis siejo 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu atsiradę nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-512/2005) nekonstatuota, kad 1995 m. birželio 12 d. sutartis tikrai yra nuomos sutartis, o tik nurodoma, jog jos pagrindu atsirado šalių teisiniai santykiai ir kilo ginčas. Klausimą dėl teisinių santykių prigimties teismas perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ji buvo nutraukta, todėl joks teisinis sutarties įvertinimas neatliktas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiuo menamu prejudiciniu faktu, neišanalizavo sutarties turinio, neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys būtų ketinusios sudaryti nuolatinę nuomos sutartį. Šalių santykiai susiklostė ne sutarties pagrindu, o faktiškai, nepavykus įgyvendinti sutarties ir nepajėgiant išspręsti to sukeltų padarinių.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas V. L. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė ne tik kasatorius, bet ir ieškovas. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo nuomos santykiais ir nustatė kitas reikšmingas faktines aplinkybes – nuomos sutarties kainą, sutarties šalių laisvę nustatyti esmines sutarties sąlygas ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo K. J. B. atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3, 4 dalių, 351 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl CPK 313 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių draudimą apeliacinės instancijos teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą, aiškinimo ir taikymo bei dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties vertinimo.
Dėl CPK 313 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Tai reiškia, kad šioje normoje įtvirtintas draudimas priimti blogesnį sprendimą taikomas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, o kai pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi šalys, tai apeliacinės instancijos teismas nėra varžomas aptariamu draudimu, nes toks draudimas apeliacinį procesą darytų negalimą. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. medžiotojų būrelis „Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011; kt.). Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai tarpusavyje apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu. Vertinant, ar sprendimas blogesnis, turi būti lyginama su skundžiamuoju sprendimu, o ne su hipotetiniu sprendimu ar nutartimi, kurie apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti pagal apeliacinio skundo motyvus.
Šioje byloje kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo apeliacine tvarka skundė tik jis, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies, pažeisdamas CPK 313 straipsnio reikalavimus, priėmė jam blogesnį sprendimą, t. y. patenkindamas dalį priešieškinio iš kasatoriaus ieškovui priteisė 21 200 Lt. Šių pinigų priteisimas, kasatoriaus nuomone, pablogino jo situaciją, palyginti su ta, kuri buvo pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo dalyką ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė ne tik kasatorius, bet ir ieškovas, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje ginčas iš esmės vyksta dėl nuomos mokesčio už bendrijos nuomotą ieškovui turtą priteisimo ir ieškovo atlikto šio turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Kasatorius priešieškiniu prašė: 1) pripažinti GNEB Nr. 73 ir ieškovo 1995 m. birželio 12 d. sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš 424-osios DNSB ,,Putinas“ ieškovo naudai 21 200 Lt atliktų įmokų; 2) pripažinti, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir 424-osios DNSB ,,Putinas“ atsirado 1995 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu; 3) priteisti iš ieškovo 424-osios DNSB ,,Putinas“ naudai 121 271,04 Lt nuomos mokesčio, o iš 424-osios DNSB ,,Putinas“ ieškovo naudai – 52 914 Lt daikto pagerinimo išlaidų; 4) įskaityti šalims priteistinas sumas ir bendrai priteisti 424-osios DNSB ,,Putinas“ naudai iš ieškovo 47 157,04 Lt. Taigi, visi kasatoriaus priešieškinio reikalavimai nukreipti prieš ieškovą, kuris kasatoriaus pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų prasme yra atsakovas. Ieškovas ieškiniu prašė iš gyvenamojo namo butų savininkų – atsakovų – proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų bendrojo naudojimo patalpų daliai priteisti jo turėtas išlaidas gyvenamojo namo cokoliniame aukšte esančioms patalpoms įrengti (iš viso – 99 404,56 Lt). Akivaizdu, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir dėl to jų negalima išnagrinėti skyrium, visiškai tenkinant priešieškinį ieškinys turėtų būti atmetamas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu kasatorius prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jo priešieškinio ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Natūralu, kad apeliacinius skundus padavę asmenys jais neskundė atitinkamų juos tenkinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, tačiau, atsižvelgus į nurodytus apeliacinių skundų reikalavimus bei apeliaciniuose skunduose nurodytą jų faktinį ir teisinį pagrindus, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas visa apimtimi buvo perkeltas į apeliacinės instancijos teismą. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas neturėjo būti taikomas ir apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies kasatoriaus apeliacinį skundą ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, CPK 313 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties vertinimo
Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl 1995 m. birželio 12 d. sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo nuomos teisiniais santykiais, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 424-oji DNSB „Putinas“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-512/2005, neišanalizavo sutarties turinio, neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.
Pirma, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. 3K-3-512/2005, kaip prejudiciniu faktu dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo nuomos santykiais, neatsižvelgdamas į tai, jog nurodytoje nutartyje 1995 m. birželio 12 d. sutarties teisinis įvertinimas neatliktas. Iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. 3K-3-512/2005, rėmėsi tik nurodydamas, kad joje taip pat nustatytas šalių teisinių santykių pagrindas – 1995 m. birželio 12 d. sutartis. Tačiau išvadą dėl šių teisinių santykių kvalifikavimo (t. y. klausimą, kuris nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduotas nagrinėti iš naujo, tačiau, nutraukus bylą, neišnagrinėtas) apeliacinės instancijos teismas grindė kita bylos medžiaga, sutarties vertinimu, taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. L. v. 424-oji DNSB „Putinas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1134/2003, konstatuotomis aplinkybėmis.
Antra, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo 1995 m. birželio 12 d. sutarties turinio, neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nustatė tokį sutarties turinį, dėl kurio šalys nesitarė, ir pan. Iš apskųstos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas 1995 m. birželio 12 d. sutarties turinį ir prasmę bei grįsdamas išvadą dėl šios sutarties pagrindu susiklosčiusių nuomos teisinių santykių, sutarties sąlygas aiškino lingvistiniu, loginiu bei sisteminiu metodais, t. y. atsižvelgė į tai, kad sutartyje 424-oji DNSB „Putinas“ (sutartyje nurodyta „Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 73 valdyba“) įvardijama nuomotoju, o V. L. – nuomininku, aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties nutraukimo pagrindai, nurodomas sutarties galiojimo terminas; įvertino tai, jog dalyje sutarties sąlygų aiškiai atskleistos nuomos teisiniams santykiams būdingos prievolės turinys. Teismas byloje vertino ne tik sutarties tekstą, tačiau atsižvelgė į faktinį šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo, t. y. į nustatytas aplinkybes, kad visuotinis įgaliotinių susirinkimas 1995 m. gegužės 25 d. nutarė išnuomoti ieškovui ginčo patalpas, leidžiant jas įsirengti, kad faktiškai tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai, šalys vykdė 1995 m. birželio 12 d. sutarties nuostatas, ieškovas įrengė ginčo patalpose stomatologinį–ortopedinį kabinetą ir juo naudojosi, mokėjo kasmėnesines įmokas ir pan. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. L. v. 424-oji DNSB „Putinas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1134/2003, konstatuotas aplinkybes dėl 1995 m. birželio 12 d. sutartyje esančių preliminariosioms sutartims būdingų sąlygų ir kasacinio teismo galutinę išvadą, kad nei 424-oji DNSB „Putinas“, nei DNEB Nr. 73 valdymo organai neturėjo teisės savo nuožiūra disponuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei tarp jų įrengtomis patalpomis, todėl sprendė, jog 1995 m. birželio 12 d. sutarties sąlygos dėl išnuomoto turto perdavimo ieškovui išsipirkti prieštarauja nuomotojo juridinio asmens tikslams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, iš dalies tenkino kasatoriaus priešieškinį dėl dalies 1995 m. birželio 12 d. sutarties pripažinimo negaliojančia.
Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas 1995 m. birželio 12 d. sutartį, rėmėsi ne tik nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, bet ir visa bylos medžiaga, taip pat ankščiau išnagrinėtose bylose nustatytais faktais, sutartį aiškino savarankiškai, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatų, t. y. atsižvelgdamas tiek į sutarties tekstą, tiek į šalių elgesį ir kitas sutarties aiškinimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-1134/2003 ir Nr. 3K-3-512/2005 priimtų nutarčių matyti, jog jose buvo konstatuota aplinkybė dėl šalių santykių kilmės iš 1995 m. birželio 12 d. sutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia anksčiau išnagrinėtose bylose konstatuota aplinkybė turi prejudicinio fakto reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu 1995 m. birželio 12 d. sutarties aiškinimu, kasaciniame skunde iš esmės pateikia savo nuomonę dėl sutarties šalių ketinimų ir ginčija teismo išvadą, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė šios sutarties pagrindu. Kasatorius, savaip aiškindamas šalių tikslus sudarant sutartį ir šalių teisinių santykių prigimtį, vertina tuos pačius įrodymus ir sutarties sąlygas, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau neatsižvelgia į tai, kad dalis sutarties nuostatų pripažintos negaliojančiomis dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Kasatorius kasaciniame skunde nepagrindžia teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, vertindamas įrodymus ar remdamasis kasacinio teismo pirmiau priimtose nutartyse konstatuotomis aplinkybėmis, būtų pažeidęs teisės normas, netinkamai jas taikęs. Minėta, kad kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui kasaciniame skunde nepagrindžiant teisės normų pažeidimo, skundo argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo atliktą ginčijamos sutarties vertinimą.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad naikinti ar keisti ją kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas ir atsakovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė. Valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 239,15 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Dėl taikyto vykdymo sustabdymo
Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) (CPK 356 straipsnio 3 dalis). Priėmus ir paskelbus šią nutartį, byla yra išnagrinėta kasacine tvarka, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartimi taikyto apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymo terminas – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka – pasibaigė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens 424-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Putinas“ (juridinio asmens kodas 124786445) 239,15 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus 15 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis