Administracinė byla Nr. I-5145-968/2015
Proceso Nr. 3-61-3-04685-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 28; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,
sekretoriaujant Astai Statkevičienei,
dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovams A. V., D. K., D. G., M. K., V. S., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A. M., P. B., R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja su skundu (t. I, b. l. 1–20) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014-09-30 nutarimo Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-818, ginčijamas nutarimas) 1, 2 ir 3 punktus.
2. Pareiškėja savo skundą grindžia šiais argumentais:
Nutarime Nr. O3-818 ir 2014-09-19 AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo akte Nr. E3-2 (toliau – Patikrinimo aktas) yra pritaikyti ydingi sąnaudų sumažinimo principai, kurie nėra numatyti teisės aktuose, o teisės aktuose įtvirtinto privalomo energijos gamybos sąnaudų padengimo principo Komisija nesilaikė. Dėl to ginčijamu nutarimu Komisija neteisėtai ir nepagrįstai sumažino pareiškėjos faktiškai patirtas sąnaudas. Be to, Komisija neargumentuotai ir nepagrįstai nustatė ir taikė teisės aktuose neįtvirtintas veiklos sąnaudų normas (pvz., kuro sąnaudų normas, darbo užmokesčio normas ir pan.), retrospektyviai keitė jos pačios anksčiau nustatytas veiklos sąnaudų normas, veiklos sąnaudų normas nustatė bei sumažino, neatsižvelgdama į pareiškėjos veiklos specifiką. Pareiškėjos vykdoma veikla yra iš esmės alternatyvų neturinti unikali veikla, pavesta vykdyti pagal teisės aktų nuostatas. Pareiškėja prisiima atsakomybę visos Lietuvos mastu užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, elektros sistemos rezervų buvimą. Tokios pareigos ir atsakomybės pareiškėjai numatymas suteikia ir diskreciją priimti tokius būtinus sprendimus, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nenutrūkstamas funkcijų vykdymas. Nė vienas teisės aktas nenustato imperatyvių taisyklių, kuriomis remiantis pareiškėja būtų galėjusi iš anksto suprasti ir žinoti, kaip Komisija vertins jos sąnaudas, patirtas reguliuojamoje veikloje Be to, reguliuojamos veiklos lėšų/kainų nustatymo procesas buvo sureguliuotas taip, kad iš anksto buvo nustatomas prognozuojamas sąnaudų poreikis už ateinančius metus ir kartu įvertinamas skirtumas tarp Komisijos nustatytos sąnaudų apimties bei faktiškai patirtų sąnaudų apimties už praėjusius kalendorinius metus (kainą nustatant į priekį), taip užtikrinant būtent faktiškai patirtų sąnaudų padengimą. Vadovaujantis šiais principais, Komisija privalėjo užtikrinti, kad praėjus reguliaciniam periodui (vieneriems metams) per jį patirtos faktinės išlaidos pareiškėjai būtų visiškai užtikrintos nustatant ateinančio laikotarpio lėšas.
Pareiškėjos teigimu, 2010-2012 metų veiklos patikrinimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintą Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos aprašą (toliau – Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintas aprašas), t. y. teisės aktą, kuris buvo priimtas vėliau nei pati tikrinama veikla. Patikrinimo akte Komisija rėmėsi ir kitais po vertintos pareiškėjos veiklos priimtais teisės aktais (t. y. Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašu (toliau – Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintas aprašas), Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-274), nors tam neturėjo teisinio pagrindo. Komisija peržengė jai nustatytos diskrecijos ribas, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, Nutarime Nr. O3-818 ir Patikrinimo akte sąnaudas sumažino nemotyvuotai, todėl šie aktai neatitinka esminių reikalavimų ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu Komisija nenustatė jokių pareiškėjos atliktų teisės aktų pažeidimų, tačiau vis tiek jos atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę – sumažino veiklos sąnaudas.
Dėl Lietuvos elektrinės kuro sąnaudų pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija patikrinimą atliko po 4 metų ir sumažino pareiškėjos jau patirtas sąnaudas. 2010 m. kuro norma, dėl kurios atliktas sąnaudų sumažinimas, nepriklausė nuo pareiškėjos valios – Lietuvos elektrinė privalėjo mažinti gamybos pajėgumus bei dirbti nepalankiu ir neekonomišku režimu, todėl sunaudoto kuro norma buvo didesnė. Tuo tarpu 2011 metų kuro norma Komisijos buvo sumažinta retrospektyviai, tokio sprendimo neargumentuojant. Taigi susidarė tokia situacija, kad iš pradžių Komisija prognozuoja būsimas sąnaudas, o praėjus veiklos laikotarpiui, įvertindama įvairias vėliau atsiradusias aplinkybes, atbuline data pakeičia savo priimtus sprendimus. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja veiklą vykdo į ateitį, nežinodama, kokios konkrečios aplinkybės atsiras (t. y. ar dujos pigs/brangs, elektros vartojimas mažės/didės, elektra pigs/brangs) ir, siekdama veiklos efektyvumo, priima sprendimus realiuoju laikotarpiu. Į tai turi atsižvelgti Komisija, vertindama pareiškėjos veiklą. Be to, gamybos sąnaudos 1 MWh elektros energijos 2010 ir 2011 metams negali būti lyginamos dėl skirtingo gamybos paskirstymo tarp blokų bei skirtingo numatomo generacijos galingumo konkrečiame bloke. Be to, 2011 metų faktines kuro sąnaudas Komisija įvertino ir pripažino pagrįstomis dar 2012-10-11 pažymoje Nr. O5-283 „Dėl Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros supirkimo kainos 2013 metams nustatymo“. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, nors MWh savikaina 2010 bei 2011 metais ir išaugo, bendras kintamų sąnaudų lygis buvo mažesnis, nei numatytas, nes buvo sutaupytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšos, o tai įrodo, kad pareiškėjos reguliuojama veikla buvo efektyvi. Komisija, tendencingai interpretuodama Energetikos įstatymo nuostatas, šių sutaupymu nelaikė efektyvia veikla.
Dėl Lietuvos elektrinės CO2 ATL sąnaudų sumažinimo pareiškėja skunde pažymi, kad Komisija vertino rinkoje buvusią vidutinę ATL kainą, o ne faktinę pareiškėjos sumokėtą kainą, ir ATL poreikį perskaičiavo pagal menamą retrospektyviai sumažintą kuro normą. Tačiau pareiškėja ATL pirko rinkoje aukciono būdu už kainą, susiformavusią konkrečiu pirkimo momentu. Komisija nepateikė jokių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu ji skaičiavimuose vertino būtent vidutinę rinkos kainą. Auditoriai, atlikę pareiškėjos metinių finansinių ataskaitų auditą, pastabų ATL įsigijimo sąnaudoms neturėjo. Jokie teisės aktai nenumato Komisijos diskrecijos vadovautis kitomis nei faktinės ATL sąnaudomis bei taikyti vidutinę ATL rinkos kainą, kaip tai yra įtvirtinta kitais atvejais (pvz., Šilumos kainų nustatymo metodikoje). Pareiškėja pabrėžia, kad ATL sąnaudos skiriasi ir skirtinguose pačios Komisijos priimtuose aktuose.
Dėl darbo užmokesčio sąnaudų skunde nurodoma, kad Komisija nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl vertina vidutinį metinį darbuotojų skaičių, kuriuo vadovaudamasi skaičiuoja užmokesčio fondą vietoje, o ne nesivadovauja faktinėmis darbo užmokesčio sąnaudomis Komisija skaičiavimuose nepagrįstai naudoja vidutinį darbo užmokestį (2010 metais – 3 200 Lt, 2011 ir 2012 metais – 3 224 Lt), nes faktinis vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju jos vidutinio darbo užmokesčio negalima lyginti su kitomis energetikos įmonėmis, kadangi pareiškėja yra priskirta prie nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčių įmonių, o tai sąlygoja ir specialias sąlygas ir reikalavimus. Be to, pareiškėjos turimi elektros gamybos pajėgumai neturi alternatyvų Lietuvoje ir reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų vykdyti priežiūrą, aptarnavimą ir gamybą, užtikrinant tinkamą gamybos įrenginių darbą. Atitinkamai, išskirtinės kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis yra didesnis, taip pat reikalauja papildomų sąnaudų (darbuotojų vystymo išlaidų, vykimo į darbą išlaidos). Dalis pareiškėjos valdomų elektros energijos gamybos pajėgumų yra nutolę nuo didžiųjų miestų, tai sukuria papildomus sunkumus pritraukti kvalifikuotus specialistus ir lemia didesnio darbo užmokesčio poreikį. Komisija neatsižvelgė į kolektyvinę sutartį bei tai, kad pareiškėja optimizavo darbuotojų skaičių ir kad 2011-2012 metais darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos Lietuvos elektrinėje sumažėjo. Pareiškėjai taip pat neaišku, kodėl Komisija 1/3 nuo visų atidėjimų būsimiems pensininkams laiko nepagrįstomis sąnaudomis.
Dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – Kruonio HAE) pastovių veiklos sąnaudų pareiškėja paaiškina, kad Komisijos pritaikytas proporcinės dalies, priskirtinos sisteminių paslaugų teikimo veiklai, skaičiavimas praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas. Galios rezervo paslaugos užsakymas vykdomas dieną prieš operatyvinę dieną, t. y. gamintojas tekia pasiūlymą (ne mažesnį nei metinio poreikio kiekis už nustatytą kainą), o perdavimo sistemos operatoriui paslaugos neužsakius gamintojo galimybės rezervo paslaugai neužsakytus pajėgumus panaudoti kitai veiklai yra ribotos (elektros pirkimai/pardavimai). Pareiškėja Komisijai pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl bendrovė negali panaudoti likutinės neužsakytos antro agregato galios pajamų uždirbimui. Tokia dabartinė Komisijos pozicija prieštarauja prieš tai galiojusiai Komisijos praktikai, kuomet savo pažymose ir nutarimuose Komisija pripažindavo, kad faktiškai perdavimo sistemos operatoriaus užsakomo galios rezervo apimtys gali svyruoti ir todėl galios rezervavimui 2010-2013 metais yra būtini du Kruonio HAE agregatai. Pareiškėja, 2010-2013 metais dalyvaudama perdavimo sistemų operatorių aukcionuose, visuomet teikdavo ne mažesnius nei du Kruonio HAE agregatų pajėgumus atitinkančius valandinius galios rezervavimo pasiūlymus. Nors perdavimo sistemos operatoriai dažnai užsakydavo mažiau galios rezervų, bendrovė vis tiek privalėjo siūlyti ne mažesnį nei dviejų Kruonio HAE agregatų rezervinį pajėgumą ir dėl to patirdavo pastoviąsias sąnaudas bei prarasdavo galimybę agregatus panaudoti papildomų pajamų uždirbimui. Dėl Kruonio HAE bendrų administracinių sąnaudų pareiškėja nurodo, kad jas patirdavo kiekvienais ankstesniais metais, tačiau jos buvo apskaitytos atskirose abiejų įmonių veiklos sąnaudų kategorijose. Sąnaudų perskirstymas tarp veiklos sąnaudų eilučių negali būti traktuojamas nesuderinimas su Komisija, o be apskaitos, finansų, teisės, pirkimų, darbų saugos ir kitų administravimo funkcijų pareiškėja negalėtų vykdyti veiklos. Be to, Komisija žinojo apie bendrovės struktūrinius pasikeitimus (įmonių apjungimą).
Pareiškėjai abejonių kelia ir Komisijos pasirinktas konsultantas – UAB „Civitta“, kurio atlikto patikrinimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir Patikrinimo aktas. UAB „Civitta“ ataskaitoje nėra jokių duomenų, kad ją auditą būtų atlikęs atestuotas auditorius. Be to, Komisijos pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta poveikio priemonė – sąnaudų sumažinimo suma skiriasi nuo nurodytos UAB „Civitta“ išvadose. Taigi Komisija, net ir priėmusi sprendimą samdyti išorinius konsultantus, jai pateiktomis išvadomis nesivadovavo.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovė Komisija atsiliepime (t. I, b. l. 164–193) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Komisijos kompetencija, nustatant VIAP lėšas ir kainą 2010-2012 m. laikotarpiu ir nuo 2012 m. yra reglamentuota skirtinguose teisės aktuose. Komisija, atlikdama pareiškėjos patikrinimą, vadovavosi teisės aktais, apibrėžiančiais jos diskreciją atlikti atitinkamos apimties patikrinimą. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o pats patikrinimas atliktas neviršijant Komisijos turimų įgaliojimų. Pareiškėja, kvestionuodama Komisijos teisės patikrinimo metu įvertinti sąnaudų pagrįstumą reguliuojamai veiklai vykdyti egzistavimą, iš esmės bando paneigti Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punkte, 15 straipsnio 2 dalyje, Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą Komisijos pareigą vykdyti reguliuojamos veiklos priežiūrą ir į reguliuojamų paslaugų kainas įtraukti tik pagrįstas reguliuojamos veiklos sąnaudas ir išlaikyti pusiausvyrą tarp vartotojų ir tiekėjų interesų. Šiuo atveju Komisija negali apsiriboti baigtiniu aplinkybių ir sąnaudų sąrašu, kuriuo remiantis būtų atliekami patikrinimai, nes tai neužtikrintų tinkamo ir pro aktyvaus jos pareigų vykdymo, užkertant kelią reguliuojamų asmenų galimam piktnaudžiavimui ir nepagrįstam lėšų gavimui.
Pareiškėja remiasi tik lingvistiniu pavienių teisės normų interpretavimu, neatsižvelgdama į jų tarpusavio ryšį, prasmę bei tikslą, taip pat nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos. Ginčijamo nutarimo nuostatos ir išvados buvo padarytos remiantis svariais ir išsamaus patikrinimo metu surinktais duomenimis. Tą parodo tiek imties duomenys (buvo analizuota viešai prieinama informacija, pareiškėjos ir su jos veikla susijusių įmonių finansinės ataskaitos, raštai, tikrinimo metu galioję teisės aktai, įmonės pirminiai finansiniai dokumentai), tiek analizės rezultatai, pateikti Patikrinimo akte, kurio apimtis 30 lapų. Patikrinimo rezultatai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra pakankami pripažinti, kad dalis pareiškėjos sąnaudų buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas nepagrįstai. Pareiškėja, būdama atidi bei pakankamai rūpestinga rinkos dalyvė, privalėjo žinoti teisės aktų nuostatas bei negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad Komisija, atlikusi detalų veiklos patikrinimą, paliks nepagrįstas sąnaudas reguliuojamos veiklos segmente, taip pažeisdama galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris nenumato, kad nepagrįstos sąnaudos būtų įtrauktos į kainas vartotojams. Be to, visų sąnaudų ar jų dalies pagrįstumą turi įrodyti pareiškėja, pateikdama skaičius ir kitus akivaizdžius faktus, o ne Komisija. Šiuo atveju pareiškėja nepagrindė Komisijos nepripažintų sąnaudų pagrįstumo ir sąsajų su reguliuojama veikla.
Komisija atsiliepime taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio nuostatomis, ūkio subjektų veiklos priežiūra visuomet yra vykdoma retrospektyviai, t. y. veikla vertinama praėjusiais reguliuojamos veiklos vykdymo laikotarpiais, nustatant, ar ūkio subjektas veiklą vykdė pagal įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėja, kaip ir kitos reguliuojamą skirstymo, perdavimo veiklą vykdančios elektros energetikos įmonės, vykdo monopolinę, todėl specifinę veiklą. Komisijai, kuri vykdo būtent energetikos sektoriaus priežiūrą, reguliuojamų įmonių veiklos ypatumai yra žinomi ir vertintini, tačiau bendrieji ekonominio reguliavimo principai taikytini visoms reguliuojamoms energetikos įmonėms, vykdančioms monopolinę veiklą.
Komisija, spręsdama dėl prognozuojamų ateinančiųjų metų būtinųjų sąnaudų, neanalizuoja visų reguliuojamos įmonės pirminių dokumentų. Tačiau, siekiant detaliai įvertinti, kaip reguliuojamos įmonės faktiškai laikosi sąnaudų būtinumo reguliuojamai veiklai priskyrimo principo, Komisija turi teisę vykdyti reguliuojamų įmonių veiklos patikrinimus, atlikti detalų sąnaudų patikrinimą, daryti veiklos patikrinimus pačioje tikrinamoje įmonėje.
Pareiškėja pati galėjo pasirinkti tiek įrenginius, kuriais veikti (pareiškėja valdo Kruonio HAE, Kauno hidroelektrinę (toliau – HE), Lietuvos elektrinės blokus), tiek intervalus, kuriais tie įrenginiai veikia. Todėl pareiškėjos pareiga optimaliai efektyviai planuoti įrenginių veiklą, kad būtų užtikrintas bendras elektros energetikos sektoriaus tikslas, kad vartotojai neprivalėtų mokėti daugiau nei neišvengiamai būtina už viešąjį interesą. Komisija, vertindama kuro normas, atsižvelgė būtent į pareiškėjos galimybes prognozuoti ir pasirinkti, su kuriais gamybos blokais, pajėgumais ji gali efektyviausiai užtikrinti kuro normų mažiausiais apimti ir tokiu būdu būtų patiriamos mažiausios VIAP sąnaudos.
Komisija taip pat detaliai įvertino visas pareiškėjos patirtas ATL įsigijimo sąnaudas ir jų pagrįstumą. Komisija patikrinimo metu nepriima de facto įmonės patirtų sąnaudų, o vertina, tikrina, analizuoja, ar tikrinama įmonė veikė kaip apdairus, išprusęs verslo subjektas, turintis savo veiklą vykdyti efektyviai, remdamasis geriausia verslo praktika bei siekdamas minimizuoti visas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Tuo tikslu Komisija vertina tikrinimo laikotarpiu rinkoje buvusią situaciją. Patikrinimo metu buvo pastebėta, kad AB „Lietuvos elektrinė“ 2009-12-20 įsigijusį
109 301 vnt. ATL už 23,75 Eur/vnt., jau kitą dieną pardavė tam pačiam subjektui turimus 88 056 vnt. ATL už dvigubai mažesnę kainą. AB „Lietuvos elektrinė“ 2009 m. dėl prekybos ATL su vienu subjektu per mažiau nei mėnesį patyrė 10 858 658,61 Lt nuostolį. AB „Lietuvos elektrinė“ 2009-2011 m. įsigytų ATL kaina visais atvejais viršijo ATL pirkimo-pardavimo kainą, nurodomą EXX aukcionų platformoje, o pardavimo kaina visais atvejais buvo mažesnė už pirkimo-pardavimo kainą, nurodomą EXX aukcionų platformoje. Be to, prekiauta buvo iš esmės tik su 2 subjektais. Todėl Komisija padarė išvadą, jog pagrįstos ATL išlaidos sudaro ženklia mažesnę dalį, nei deklaravo pareiškėja, ir kita ATL sąnaudų dalis, kurią pareiškėja patyrė, negali būti dengiama iš vartotojų lėšų.
Komisija taip pat nustatė bendrą darbo užmokesčio fondą, kurio pareiškėja negalėjo viršyti. Pareiškėja nustatytų darbo užmokesčio ribų anksčiau neskundė, šį klausimą pradėjo kelti tik po patikrinimo rezultatų, nustačius, kad šis fondas buvo viršytas, o dalis sąnaudų nepagrįstai priskirta reguliuojamai veiklai. Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme yra įtvirtintas kryžminio veiklų subsidijavimo draudimo principas. Nepaisydama šio principo, pareiškėja tikrinamu laikotarpiu į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukė Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projekto darbo užmokesčio sąnaudas (90 tūkst. Lt) bei šilumai priskiriamas sąnaudas (673,4 tūkst. Lt). Be to, darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidų apmokėjimas nėra priskiriamas elektros energetikos gamybos įmonių įprastinėms sąnaudoms, o yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Kolektyvinės sutartys bei papildomos socialinės garantijos yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai, kurie neturi būti dengiami visų elektros energijos vartotojų sąskaita. Pareiškėja gali papildomas sąnaudas dėl papildomų socialinių garantijų padengti iš reguliuojamos veiklos gaunamo pelno. Tačiau tokios sąnaudos negali būti laikomos būtinomis vykdant reguliuojamą veiklą ir įtrauktos į reguliuojamas kainas.
Perdavimo sistemos operatorius, Komisijai teikdamas numatomą užsakyti vidutinį antrinio galios rezervo kiekį, nenurodo, nei kurie konkretūs Kruonio HAE agregatai turėtų būti naudojami šios paslaugos teikimui, nei kokia Kruonio HAE sąnaudų dalis turėtų būti nustatyta ar priskirta šios paslaugos teikimui. Komisija nustato antrinio rezervo kainą perdavimo sistemos operatoriaus numatomam užsakyti antriniam galios rezervui, o likusią Kruonio HAE generacijos pajėgumų dalį pareiškėja gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti. Šiuo atveju Komisijos pritaikytas proporcinis skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą Kruonio HAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antriniam aktyviosios galios rezervui. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų faktinių duomenų ar įrodymų dėl pritaikytų Kruonio HAE pastoviųjų sąnaudų sumažinimo, todėl pareiškėjos nurodyti skaičiavimai ir teiginiai, kad Komisijos atliktų skaičiavimų galimai būtų neįmanoma pritaikyti praktikoje, neturi jokios įrodomosios galios.
Centralizuotos administracinės sąnaudos turi būti paskirstytos visoms pareiškėjos valdomoms elektrinėms, didmeninės prekybos ir plėtros projektų veiklai. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių bendrųjų administracinių funkcijų sujungimo sąnaudas, kokia apimtimi bei kokio turinio šios funkcijos bus priskirtos reguliuojamos veiklos daliai, o kuri – nereguliuojamai veiklai.
Dėl kitų sąnaudų atsiliepime pabrėžiama, kad Patikrinimo akte yra pateiktos apibendrintos sąnaudų grupės, nenurodant konkrečių turto vienetų ar sąnaudų eilučių, kurių priskyrimas reguliuojamai veiklai yra visiškai netoleruotinas (pvz., sporto salės ir baseino nuoma, maistas ir gėrimai, studijos universitete ir t. t.), nes šios sąnaudos nėra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti.
Komisija atkreipia dėmesį, kad procedūrinėmis teisės normomis yra įtvirtinta tik patikrinimo atlikimo tvarka, trukmė, informacijos apie atliekamus patikrinimus pateikimo reikalavimai, tačiau jomis nėra įtvirtinamos jokios materialinio pobūdžio teisės normos, kuriomis būtų numatyti papildomi tikrinamu laikotarpiu pareiškėjai taikytini reguliavimo ypatumai. Patikrinimo akte, nagrinėjant ir vertinant atskirais tikrinamaisiais metais patirtas reguliuojamos veiklos sąnaudas, buvo vadovaujamasi atitinkamais metais galiojančiai teisės aktais, įskaitant VIAP schemos teikimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau galutinis sprendimas, eliminuojant patikrinimo metu nustatytas sąnaudas, priimtas, vadovaujantis galiojančiu Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu aprašu. Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ūkio subjektų veiklą elektros energetikos sektoriuje bei VIAP schemoje, yra nustatyti pakankamai griežti veiklos reguliavimo, priežiūros, kontrolės mechanizmai, numatytos poveikio priemonės, taikomos siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugos ir kitų principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į minėtuose teisės aktuose nustatytus elektros energetikos sektoriaus priežiūros reikalavimus bei Komisijos pareigas vykdant priežiūrą, patikrinimo metu rastų nepagrįstų sąnaudų eliminavimas iš VIAP yra laikytina pakankama priemone, skatinanti pareiškėją savo veiklą efektyvinti bei tinkamai laikytis sąnaudų atskyrimo principų, neskiriant sankcijų, kaip numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnyje.
UAB „Civitta“ susistemino iš pareiškėjos surinktą informaciją bei pateikė savo konsultacinio pobūdžio sąnaudų pagrįstumo vertinimą, sindikuojantį, į ką turėtų atkreipti dėmesį tikrinimo komisija, atlikdama patikrinimą. Tačiau būtent Komisija, kaip ekonominę reguliavimo funkciją vykdantis subjektas, turintis tinkamiausią kompetenciją šioje srityje, atliko detalų reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimą ir, priimdama sprendimą, UAB „Civitta“ pateiktomis išvadomis nesivadovavo.
Ginčijamas nutarimas užtikrina viešąjį interesą, juo sukuriamais įpareigojimais ir jų taikymu siekiama laikytis teisinės valstybės principo, kad pareiškėja tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, vadovautųsi įstatymo nuostatomis, numatančiomis, kad tik būtinos sąnaudos reguliuojamai veiklai vykdyti yra dengiamos iš reguliuojamų kainų, ir taikyti pagrįstas elektros energijos kainas vartotojams. Nagrinėjamu atveju nustačius mažintinas reguliuojamos veiklos sąnaudų sumas, elektros energijos vartotojams bus grąžintos permokėtos lėšos. Ginčijamas nutarimas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai, remdamiesi iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
1. Remiantis proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) ginčui aktualiais laikotarpiais vykdė ir vykdo elektros energijos ir šilumos gamybą, tiekimą, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą, t. y. ji buvo ir yra elektros energetikos įmonė, elektros energijos rinkos dalyvė, užsiimanti energetikos veikla, kurios kontrolė pavesta Komisijai. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.
Komisijos pirmininko 2013-02-27 įsakymu Nr. O1-20 sudaryta tikrinimo komisija dėl AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) veiklos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 planinio patikrinimo (t. I, b. l. 194).
Komisija, siekdama įvertinti sąnaudų, dengtinų iš reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstą apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir įvertinti faktinės pagrįstos sąnaudų apimties suderinamumą su šios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atliko AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą. Atlikusi patikrinimą Komisija 2014-09-14 surašė Patikrinimo aktą (t. II, b. l. 1–15). Iš patikrinimo akte nurodytos informacijos ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad:
– Komisija vadovavosi šiais šaltiniais, t. y.: VIAP administratoriaus viešai skelbiama informacija apie atitinkamų VIAP paslaugų suteikimą bei apmokėjimą už paslaugas (www.baltpool.lt); AB „Lietuvos elektrinė“ Finansinių ataskaitų rinkiniu už metus, pasibaigusius 2009-12-31; AB „Lietuvos elektrinė“ 2010-12-31 finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje; AB „Lietuvos energija“ Metine ataskaita, 2009 m.; AB „Lietuvos energija“ konsoliduotomis ir įmonės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių išvada; AB „Lietuvos energija“ konsoliduotu metiniu pranešimu bei konsoliduotomis ir įmonės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių išvada; AB „Lietuvos energija“ konsoliduotu metiniu pranešimu ir konsoliduotomis ir įmonės finansinėmis ataskaitomis bei nepriklausomo auditoriaus išvada už 2012-12-31 pasibaigusius metus; AB „LITGRID turtas“ konsoliduotomis ir bendrovės 2010 m. finansinėmis ataskaitomis parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus laikyti Europos Sąjungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomų auditorių išvada; AB „LITGRID“ konsoliduotomis ir bendrovės 2011 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, pateikiamomis kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir konsoliduotu metiniu pranešimu; taip pat 2009-12-31, 2010-12-31, 2011-12-31 informacija apie nuosavybę, t. y. Lietuvos elektrinę, Kruonio HAE, Kauno HE. Įvertinus Patikrinimo akte nurodytus šaltinius, kuriais remiantis nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 buvo atliekamas AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimas, konstatuotina, kad teismui nekyla abejonių dėl jų patikimumo. Dauguma jų yra skelbiami viešai yra oficialūs, o jų patikimumu abejonių iš esmės pareiškėja neišreiškė nei atliekamo patikrinimo metu, nei susipažinusi su Patikrinimo aktu, nei teismo posėdyje;
– Komisija tikrinimą atliko keliais aspektais, t. y.: vertino AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinio Lietuvos elektrinės 2010–2012 m. (vertintos sąnaudos, patirtos kiekvienais metais atskirai) patirtų sąnaudų (atskirai vertintos atitinkamai kiekvienais tikrinimo metais patirtos darbo užmokesčio, nusidėvėjimo ir amortizacijos, mokesčių, palūkanų, remonto ir priežiūros, bendros administracinės, komunalinės, personalo vystymo, palūkanų KCB eksploatacijos, kuro, CO2 ATL, reagentų nusierinimui ir kt. sąnaudos) faktinį pagrįstumą, nustatinėjo reguliuojamos veiklos pagrįstų sąnaudų apimties nustatymą 2010–2012 m.; vertino AB „Lietuvos energijos gamyba“ kitų padalinių, įskaitant Kruonio HE 2010–2012 m. (vertintos sąnaudos, patirtos kiekvienais metais atskirai) patirtų sąnaudų faktinį pagrįstumą, nustatinėjo jų reguliuojamos veiklos pagrįstų sąnaudų apimties nustatymą 2010–2012 m.; atliko AB „Lietuvos energijos gamyba“ koreguotinos sumos skaičiavimus. Patikrinimo akte komisija konstatavo, kad 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, t. y.: AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė 2010 m. patyrė 630,5 mln. Lt pagrįstų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinu sąnaudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiškai 2010 m. sudarė 748,8 mln. Lt (skirtumas (R-C): 118,3 mln. Lt), 2011 m. – 467,07 mln. Lt pagristų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinų sąnaudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiškai 2011 m. sudarė 402,0 mln. Lt (skirtumas (R-C): - 65,07 mln. Lt), 2012 m. – 621,6 mln. Lt pagrįstų reguliuojamai elektros energijos veiklai priskirtinų sąnaudų, dengtinų reguliuojamos elektros energijos veiklos pajamomis, kurios faktiškai 2012 m. sudarė 589,6 mln. Lt (skirtumas (R-C): - 32 mln. Lt); AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Kruonio HAE 2010 m. patyrė 19,771 mln. Lt pagrįstų reguliuojamai sisteminių paslaugų teikimo veiklai priskirtinų sąnaudų, įskaitant pelną/grąžą, dengtinų reguliuojamos sisteminių paslaugų teikimo veiklos pajamomis, 2011 m. – 33,98 mln. Lt pagrįstų sąnaudų, iš kurių 13,1 mln. Lt priskiriamos sisteminių paslaugų teikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, 2012 m. – patyrė 12 704,4 tūkst. Lt pagrįstų sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, dengiamų iš reguliuojamos veiklos pajamų. Taip pat Patikrinimo akte AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas 46,9 mln. Lt (žr. Patikrinimo akto 30 psl., I t., b. l. 39).
Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius surašė 2014-09-22 pažymą Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), prie kurios pridėjo „Derinimo pažymą Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB pastabų paaiškinimų ir klausimų dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 28 patikrinimo akto projekto“ (toliau – Derinimo pažyma) (t. I, b. l. 38–51).
Komisija 2014-09-30 priėmė Nutarimą Nr. O3-818 (t. I, b. l. 195), kuriuo, be kita ko, nutarė: pritarti Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms (1 punktas); mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. EUR) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį, o šį sprendimą įgyvendinti 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu (2 punktas); mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. EUR) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010?2012 m. ataskaitinį laikotarpį, o šį sprendimą įgyvendinti 2015?2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu (3 punktas).
2. Pareiškėja šioje byloje ginčija Nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktų teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ji iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija pripažino, jog 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos 46,9 mln. Lt (13,58 mln. EUR) viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas ir dėl to nustatė, kad šia suma turi būti mažinamos AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos. Pareiškėja iš esmės neginčija Nutarimo Nr. O3-818 2 ir 3 punktuose įtvirtintos jo įgyvendinimo tvarkos ir terminų.
Nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (byla Nr. A7-2203/2006; 2009-04-01 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šioje byloje, sprendžiant dėl Nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės bus vertinama, ar Komisija, ginčijamu nutarimu pripažindama, jog 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos 46,9 mln. Lt (13,58 mln. EUR) viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, ir nustatydama, kad šia suma turi būti mažinamos AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos, neviršijo jai nustatytos kompetencijos, nepiktnaudžiavo valdžia ir ar, priimdama Nutarimą Nr. O3-818, nepadarė esminės klaidos.
3. Dėl Komisijos kompetencijos tirti, ar AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos atitinka faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas ir atitinkama suma mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamas elektros energijos gamybos veiklos pajamas.
Bendrieji energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslai, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisiniai pagrindai nustatyti Energetikos įstatyme (1 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisiniai pagrindai nustatyti Elektros energetikos įstatyme, kuriame taip pat reglamentuojamas valstybinis elektros energetikos sektoriaus reguliavimas (1 straipsnis). Nutarimas Nr. O3-818 priimtas, vadovaujantis: Energetikos įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi iki 2015-01-01) 2 straipsnio 24 dalimi, pagal kurią reguliuojamąja energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) pripažįstama energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos; Elektros energetikos įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-03-02) 9 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, ir 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktais, pagal kuriuos Komisija tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas (5 punktas), tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato VIAP kainas (7 punktas); Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtinto aprašo (aktuali Vyriausybės 2013-12-18 nutarimo Nr. 1216 redakcija) 24 punktu, pagal kurį Komisija pagal kompetenciją atlieka šio aprašo, nustatančio, inter alia, VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašą, paslaugų teikimo tvarką, įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarką, nuostatų laikymosi priežiūrą; Vyriausybės 2012-08-29 nutarimo Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ 1.2 punktu, pagal kurį Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtinto aprašo 7.3 ir 7.4 punktuose nurodytas VIAP (t. y. elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti (7.3 punktas) ir elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti (7.4 punktas)) teikia Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė); Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintu aprašu, galiojusiu iki 2014-11-01, kuriuo šiam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sureguliuota energetikos įmonių veiklos, kuriai reikalingos licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, priežiūra (1 punktas), apimanti energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimus (2.2 punktas); Komisijos 2012-09-28 nutarimo Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 3 punktu, kuriame Komisija nutarė AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) pripažinti didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, ir 5 punktu, kuriuo Komisija nutarė nustatyti didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) šių elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų viršutines ribas: pirminio aktyviosios galios rezervo (5.1 punktas), antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo (5.2 punktas), antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti (5.3 punktas), tretinio aktyviosios galios rezervo (5.4 punktas), reaktyviosios galios ir įtampos valdymo (5.5 punktas), avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų (5.5 punktas). Taip pat Komisija Nutarimą Nr. O3-818 priėmė atsižvelgdama į Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymą Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“.
Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį Komisijos kompetenciją, vertinant sistemiškai, kartu su teisiniu reguliavimu, kuriuo rėmėsi Komisija nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą ir priimdama Nutarimą Nr. O3-818, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) buvo ir yra elektros energetikos įmonė, elektros energijos rinkos dalyvė, užsiimanti energetikos veikla, kurios kontrolė pavesta Komisijai, darytina išvada, kad Komisija, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą ir jo metu vertindama sąnaudų, dengtinų iš reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstą apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir faktinės pagrįstos sąnaudų apimties suderinamumą su šios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, veikė savo kompetencijos ribose. Komisija nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikdama AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą aktualios redakcijos teisės aktų, reglamentavusių (reglamentuojančių) jos kompetenciją, nepažeidė, nes aiškinant juos sistemiškai, Komisija turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių, įskaitant Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė), teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, nustatyti valstybės reguliuojamų elektros energijos kainų viršutines ribas, taip pat nustatyti VIAP kainas, AB „Lietuvos energija“ (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“) elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų viršutines ribas. Ši Komisijos pareiga ginčijamu laikotarpiu apėmė ir energetikos įmonių, įskaitant Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė), reguliuojamos veiklos patikrinimus. Ši Komisijos kompetencija suponuoja jos teisę ir pareigą, išsamaus patikrinimo metu nustačius, kad Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinė (dabar AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė) deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos viršija faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, atitinkama suma mažinti šios energetikos įmonės gautinas remiamas elektros energijos gamybos veiklos pajamas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, įvertinus atlikto pareiškėjos 2010-1012 metų veiklos patikrinimo apimtį, aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tiek laikotarpiu už kurį buvo tikrinama pareiškėjos veikla, tiek patikrinimo atlikimo laikotarpiu, tiek ginčijamo nutarimo priėmimo metu Komisija teisės aktų, reglamentuojančių jos kompetenciją nepažeidė, todėl šiuo aspektu jos atliktas pareiškėjos tyrimas ir jo pagrindu priimtas ginčijamas Nutarimas Nr. O3-818 neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Komisija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Pareiškėja teigia, kad 2010-2012 metų veiklos patikrinimas buvo vykdomas pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintą aprašą, t. y. teisės aktą, kuris buvo priimtas vėliau nei pati tikrinama veikla, Patikrinimo akte Komisija rėmėsi ir kitais po vertintos pareiškėjos veiklos priimtais teisės aktais (t. y. Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintu aprašu, Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-274), nors tam neturėjo teisinio pagrindo. Šie pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai. Įvertinus pareiškėjo nurodytus Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtintą aprašą, Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 patvirtintą aprašą, Komisijos 2012-09-28 nutarimą Nr. O3-274 matyti, kad Komisija atlikdama tyrimą rėmėsi šiuose teisės aktuose įtvirtintomis procedūrinėmis teisės normomis, kuriomis Komisija privalėjo vadovautis, ginčijamu laikotarpiu atlikdama teisės aktuose įtvirtintą pareigą tikrinti (kontroliuoti), ar prognozuotos ūkio subjekto veiklos sąnaudos iš esmės gali būti pripažįstamos privalomomis veiklos sąnaudomis. Taip pat kritiškai vertintini ir pareiškėjos teiginiai, kad: reguliuojamos veiklos lėšų/kainų nustatymo procesas buvo sureguliuotas taip, kad iš anksto buvo nustatomas prognozuojamas sąnaudų poreikis už ateinančius metus ir kartu įvertinamas skirtumas tarp Komisijos nustatytos sąnaudų apimties bei faktiškai patirtų sąnaudų apimties už praėjusius kalendorinius metus (kainą nustatant į priekį), taip užtikrinant būtent faktiškai patirtų sąnaudų padengimą; Komisija privalėjo užtikrinti, kad praėjus reguliaciniam periodui (vieneriems metams) per jį patirtos faktinės išlaidos pareiškėjai būtų visiškai užtikrintos nustatant ateinančio laikotarpio lėšas; patikrinimo metu Komisija nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų, tačiau vis tiek jos atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę – sumažino veiklos sąnaudas; jokie teisės aktai nenumato Komisijos diskrecijos vadovautis kitomis nei faktinės ATL sąnaudomis, bei taikyti vidutinę ATL rinkos kainą. Tokiais teiginiais pareiškėja iš esmės nepagrįstai kvestionuoja teisės aktuose aiškiai įtvirtintą Komisijos pareigą vykdyti elektros energijos gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių veiklos kontrolę. Teismo nuomone, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, Komisija privalo atlikti energijos gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių tikrinimus tiek tais atvejais, kai yra nustatoma, kad ūkio subjektai pažeidė teisės aktus, tiek siekiant patikrinti, ar prognozuotos tokio ūkio subjekto veiklos sąnaudos iš esmės gali būti pripažįstamos privalomomis veiklos sąnaudomis.
4. Dėl Nutarimo Nr. O3-818 turinio vertinimo.
Šioje byloje nustatyta, kad Komisija, siekdama įvertinti sąnaudų, dengtinų iš reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo veiklos, faktinę pagrįstą apimtį 2010-2012 m. laikotarpiu ir įvertinti faktinės pagrįstos sąnaudų apimties suderinamumą su šios veiklos pajamų atitinkamu laikotarpiu apimtimi, nuo 2013-03-15 iki 2013-11-15 atlikto AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo metu vadovavosi įvairiais šaltiniais, kurių dauguma yra (buvo) skelbiami viešai yra oficialūs, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Šių šaltinių patikimumu iš esmės neabejoja ir pareiškėja, nes abejonių dėl jų patikimumo neišreiškė nei atliekamo patikrinimo metu, nei susipažinusi su Patikrinimo aktu, nei teismo posėdyje. Taip pat nustatyta, kad Komisija Nutarimą Nr. O3-818 priėmė, vadovaudamasi teisės aktais, o daugelis ginčijamo nutarimo priėmimo motyvų išsamiai išdėstyti Patikrinimo akte (t. II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte. Taigi Nutarimo Nr. O3-818 turinys turi būti vertinamas kartu su motyvais, kurie išdėstyti Patikrinimo akte, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, Derinimo pažymoje.
Kaip minėta, teismas, tikrindamas Nutarimo Nr. O3-818 teisėtumą ir pagrįstumą, neatliks to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminės tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Todėl, vertindamas Nutarime Nr. O3-818 išdėstytus motyvus, kurių neatskiriama dalis yra motyvai išdėstyti Patikrinimo akte, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, Derinimo pažymoje, teismas tirs, ar Komisija atlikdama pareiškėjos patikrinimą nepadarė esminės klaidos, jis nepasisakys dėl tokių motyvų ekonominio ir politinio tikslingumo. Šiame kontekste, pažymėtina, kad pareiškėja skunde pateikė nemažai argumentų, susijusių su ginčijamo Nutarimo Nr. O3-818 ekonominiu politiniu tikslingumu. Tokiais argumentais pripažintini pareiškėjos argumentai, susiję su įmonės svarba, įgyvendinant valstybės energetinę politiką, argumentai dėl kuro sąnaudų, Lietuvos elektrinės CO2 ATL, darbo užmokesčio sąnaudų pripažinimo privalomomis sąnaudomis. Tokiais argumentais laikytini ir dauguma argumentų, susijusių su Komisijos atliktu Kruonio HAE pastovių veiklos sąnaudų vertinimu.
Kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai susiję su darbo užmokesčio sąnaudų pripažinimo privalomomis sąnaudomis, tokie kaip: Komisija nepagrįstai skaičiavimuose naudoja vidutinį darbo užmokestį (2010 metais – 3 200 Lt, 2011 ir 2012 metais – 3 224 Lt) nesivadovauja faktinėmis darbo užmokesčio sąnaudomis; išskirtinės kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis yra didesnis; Komisija neatsižvelgė į kolektyvinę sutartį; neaišku, kodėl Komisija laiko 1/3 nuo visų atidėjimų būsimiems pensininkams nepagrįstomis sąnaudomis. Atsiribojant nuo nurodytų teiginių vertinimo ekonominio ir politinio tikslingumo aspektais, paminėtina, kad tai, jog išsiskiria Komisijos ir pareiškėjos pozicija dėl darbo užmokesčio sąnaudų pripažinimo privalomomis veiklos sąnaudomis, niekaip nepaneigia, pareiškėjos teisės aukštesnes nei vidutinės įmonės personalo valdymo išlaidas, kurių Komisija nepripažįsta privalomomis, finansuoti padengiant iš įmonei skirtos pelno maržos. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjos teiginys, kad auditoriai, atlikę pareiškėjos metinių finansinių ataskaitų auditą, pastabų ATL įsigijimo sąnaudoms neturėjo. Teismo nuomone, ši faktinė aplinkybė savaime nepagrindžia patirtų ATL įsigijimo sąnaudų privalomumo, nes auditoriai ir Komisija šias sąnaudas vertina skirtingais aspektais, todėl jų vertinimas galėjo skirtis.
Teismas nenustatė, kad atlikdama pareiškėjos patikrinimą, surašydama Patikrinimo aktą, priimdama Nutarimą Nr. O3-818, Komisija būtų taikiusi teisės aktuose neįtvirtintus principus, būtų nesilaikiusi privalomo energijos gamybos sąnaudų padengimo principo, ir dėl to ginčijamu nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai sumažinusi pareiškėjos faktiškai patirtas sąnaudas. Taip pat teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjos planinį patikrinimą būtų neįvertinus ar netinkamai įvertinus pareiškėjos veiklos unikalumą, jos pareigas, atsakomybę ir svarbą valstybės mastu užtikrinant elektros energijos tiekimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apribojančios Komisijos diskreciją atlikti efektyvią pareiškėjos veiklos priežiūrą ir kontrolę, jos savaime nereiškia, kad pareiškėjai nekyla pareiga veiklą vykdyti efektyviai, o į elektros kainos dedamąją traukti ne visas, o tik privalomas veiklos sąnaudas.
Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos teiginys, kad nė vienas teisės aktas nenustato imperatyvių taisyklių, kuriomis remiantis pareiškėja būtų galėjusi iš anksto suprasti ir žinoti, kaip Komisija vertins jos sąnaudas, patirtas reguliuojamoje veikloje. Įvertinus visuminį teisinį reguliavimą, inter alia nustatytą aktualios redakcijos Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme, darytina išvada, kad pareiškėjai teisės aktuose įtvirtinta bendra pareiga veiklą vykdyti efektyviai. Ši pareiga įmonei, kuri ilgą laiką vykdo elektros energijos gamybos veiklą, nuolat bendrauja (bendradarbiauja) su Komisija, negalėjo būti nežinoma.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčijamo Nutarimo Nr. O3-818 turinį, kuris neatsiejamas nuo Patikrinimo akte (t. II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51) išdėstytų motyvų, konstatuotina, kad, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjos patikrinimą, būtų padariusi esminių klaidų, iš esmės pažeidusių pareiškėjos teises, kurios sudarytų pagrindą dėl to Nutarimą Nr. O3-818 pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti.
5. Dėl Nutarimo Nr. O3-818 atitikties Viešojo administravimo įstatymui.
Pareiškėja teigia, kad Nutarime Nr. O3-818 ir Patikrinimo akte sąnaudas sumažino nemotyvuotai, todėl šie aktai neatitinka esminių reikalavimų ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Vertinant šį pareiškėjos argumentą paminėtina, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Minėta, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Nutarimo Nr. O3-818 turinį įvertinus kitų rašytinių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis priimtas, o daugelis jo priėmimo motyvų išsamiai išdėstyti Patikrinimo akte (t. II, b. l. 1–15), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-09-22 pažymoje Nr. O5-245 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (t. I, b. l. 22), Derinimo pažymoje (t. I, b. l. 38–51). Taigi iš Nutarimo Nr. O3-818 galima aiškiai suprasti juo reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, iš jo turinio aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas nenustatė, kad ginčijamą nutarimą priėmusi Komisija būtų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais, ar kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą būtų atlikusi šališkai ir neobjektyviai, būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vykdomą administracinę procedūrą pareiškėja buvo nuolat informuojama, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, o priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Nutarimas Nr. O3-818 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
6. Dėl kitų pareiškėjos argumentų.
Pareiškėja abejoja Komisijos pasirinktu konsultantu UAB „Civitta“, kurio atlikto patikrinimo pagrindu, jos nuomone, buvo priimtas ginčijamas nutarimas ir Patikrinimo aktas. Vertinant šį pareiškėjos argumentą, konstatuotina, kad pagal Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 patvirtinto aprašo, galiojusio iki 2014-11-01, 34 punktą Komisija turėjo teisę patikrinimui atlikti pasitelkti ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų, jeigu reikalingos jų specialios žinios ar patirtis. Įvertinus Komisijos atlikto AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo apimtį, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas pasinaudoti tokia teise buvo visiškai pagrįstas. Kita vertus, teismo nuomone, toks Komisijos sprendimas savaime neturi jokios įtakos vertinant Komisijos atlikto pareiškėjos patikrinimo ir jo pagrindu priimto Nutarimo Nr. O3-818 teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jos nuomone, pagrindžia skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Nutarimas Nr. O3-818 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo 1–3 punktų pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė