Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-103-357/2013
Teisėja S. Plungienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03231-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2; 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mažeikių vandenys“ ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mažeikių vandenys“ ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas iš atsakovo J. A. priteisti 4067,04 Lt skolos ir 3407,38 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Mažeikių vandenys“ darbuotojai nustatė, jog atsakovas J. A. savavališkai prisijungė prie ieškovo nuotekų tinklų, be ieškovo leidimo ir apskaitos prietaiso. Vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis paskaičiuota žala. Atsakovas sutiko su surašytu aktu, tačiau paskaičiuotos sumos neapmokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas J. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nuotekų iš savo valdos per miesto nuotekų tinklus niekada nešalino. Nuotekos kaupiamos išgriebimo duobėje – šulinyje Nr.1, iš kurio reguliariai, maždaug 4 kartus per metus, išsiurbiamos specialia mašina. Per šį šulinį eina miesto nuotekų magistralė, į kurią jis planavo išvesti nuotekas iš savo namo. Tačiau įvadas į jo namą šiame šulinyje yra paklotas žemiau, nei eina magistralinis vamzdis, todėl techniškai neįmanoma pajungti, kad nuotekos iš jo namo tekėtų į magistralinį vamzdį. Atsakovas pripažįsta, kad aktą pasirašė, nes tikrinimo vietoje neturėdamas akinių dėl silpno regėjimo neįsigilino į jo turinį, nesuprato patikrinimo akto reikšmės ir pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Priteisė iš atsakovo J. A. ieškovui UAB „Mažeikių vandenys“: 4067,04 Lt nuostolių;3407,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, 2010-04-20 ir 2010-05-25 patikrinimų metu nustatyta, kad J. A. savavališkai pasijungęs naudojasi nuotekų tinklais. Antstolė konstatavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad į šulinį Nr. 3 nuo atsakovo sklypo įvestas vamzdis, iš kurio bėga skysčiai.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių (galiojusi iki 2011-01-21 įsakymo red.) 6.4 p. nurodyta, jog tiekėjui nustačius savavališko prisijungimo faktą, surašomas laisvos formos aktas ir jame išvardinami rasti pažeidimai. Tokį aktą siūloma pasirašyti ir pažeidėjui, šis privalo jį pasirašyti su pastabomis, dėl ko nesutinka su užfiksuotais faktais, ar be jų, o pažeidėjui atsisakius tai padaryti, akto pasirašymui kviečiamas savivaldybės atstovas. 2010-04-20 ieškovo darbuotojų surašytą aktą su pastaba pasirašė atsakovas. Surašant 2010-05-25 aktą atsakovas nedalyvavo, aktą pasirašė savivaldybės atstovas J. R..
Teismas konstatavo, jog 2010-04-20, 2010-05-25 ieškovo darbuotojų surašytais aktais, antstolės 2011-09-26, 2011-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, liudytojų V. J., V. R., D. Č., J. R. parodymais nustatyta, jog atsakovas savavališkai prisijungė savo buitinių nuotekų tinklus be ieškovo leidimo ir apskaitos prietaiso prie ieškovo nuotekų tinklų per įvadą į kanalizacijos šulinį (duomenys neskelbtini) namo sklype – šioje byloje šulinys Nr. 3.Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis buitines nuotekas kaupia išgriebimo duobėje, iš kurios reguliariai jas išsiurbia asenizacine mašina. Atsakovo pateikti dokumentai įrodo, kad tokią paslaugą atsakovui pradėjo teikti UAB „Ekovalis“ nuo 2011 m. gegužės mėnesio, t.y., jau vykstant bylos nagrinėjimui teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kanalizacijos tinklų įregistravimo nekilnojamojo turto registre klausimas reikšmės ginčo sprendimui neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2001), todėl teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, nes nuotekų tinklai nėra įregistruoti viešame registre.
Nuostolius, kuriuos atsakovas turi atlyginti ieškovui, ieškovas paskaičiavo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintomis „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis", kaip nurodė, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taikant atsakovui palankesnį skaičiavimo būdą, ir nustatė, kad nuostoliai sudaro 4067,04 Lt. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė kyla tiek iš sutarčių, tiek ir iš delikto (LR CK 6.245 str. 2 d.). Šiuo atveju nustačius, kad atsakovas neteisėtai buvo prisijungęs prie ieškovo nuotekų tinklų ir tuo padarė 4067,04 Lt nuostolių, todėl teismas laikė, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Todėl paskaičiuotus 4067,04 Lt dydžio nuostolius už komunalines paslaugas: už nuotekų šalinimą teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.
Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pažyminėjo, kad ieškovo atstovei advokatei sumokėtas užmokestis yra mažesnis nei Teisingumo ministro įsakymu rekomenduojamas maksimalus užmokestis, todėl teismas priteisė jį iš atsakovo ieškovui. Kitas išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, todėl jas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, o byloje visiškai pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo nurodomų nuostolių, kadangi nėra LR CK 6.245 str. nustatytų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos (nuostolių).
2. Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dar 1990 m. savo sklype atsakovas įsirengė šachtinį šulinį bei vietinę kanalizaciją ir jais iki šiol naudojasi savo reikmėms. Atsakovui priklausančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) inžinierinių tinklų statyba užbaigta nebuvo, tinklai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti ir niekada nebuvo prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Apeliantas laiko, kad abu patikrinimo aktai yra negaliojantys. Antstolė E. M. paskutinio faktinių aplinkybių konstatavimo metu nenustatė, kad iš minėto vamzdžio teka būtent buitinių nuotekų skystis, o ne gruntinis vanduo, prasiskverbęs į vamzdį per jo galą, kurio izoliaciją pažeidė ieškovo pasitelkta speciali vamzdžių valymo įranga. Kita vertus, ir pirmojo šios antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo akivaizdžiai nustatyta, kad kitame nei kanalizacijos šulinys vamzdžio gale esantis purvas yra ne buitinės nuotekos, įskaitant fekalijas, o paprasčiausias šlapias molis (gruntas). Teismas netinkamai pritaikė LR CK 6.245 str. ir 6.263 str. 1 bei 2 d., todėl vien jau šiuo pagrindu skundžiamas sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu. Apeliantas teigia, kad neteisingai paskaičiuota ir skola pagal taisykles, kuriomis buvo vadovautasi.
3. Teismas iš esmės rėmėsi vien tik tais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovas, ir netgi nekreipė dėmesio, kad kai kurie iš jų yra neteisėtai gauti arba vienas kitam prieštarauja, tuo tarpu atsakovo pateiktus įrodymus arba vertino neobjektyviai, arba apskritai jų nevertino. Teismas sprendime nenurodė ir visiškai nevertino bylai pateiktų rašytinių įrodymų - kanalizacijos ir vandens šachtinio šulinio statybai reikalingų medžiagų pirkimo dokumentų, Nekilnojamojo turto registrų išrašo, ieškovo išduoto leidimo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pajungimo prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, (duomenys neskelbtini) individualių namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vandens bei kanalizacijos tinklų projekto ir antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Jais remdamasis teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia atsikirtimus į ieškinį, jog apeliantas visą laiką naudojasi autonomine kanalizacijos sistema ir buitinių nuotekų niekada neleido į miesto kanalizacijos tinklus per V. J. įkastą į žemę vamzdį, o pateiktus dokumentus - sutartį, sąskaitas ir kvitus, - susijusius su buitinių nuotekų asenizavimo paslaugos pirkimu, nepagrįstai pripažino nepakankamu įrodymu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Mažeikių vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodoma, kad atsakovas nepasijungė prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse reglamentuota tvarka, tačiau atsakovas savavališkai prisijungė prie nuotekų tinklo ir yra atsakingas už atsiradusias dėl to pasekmes. Ieškovas pažeidimą fiksavo pagal teisės aktų reikalavimus ir nusistovėjusią tokių veiksmų praktiką. Pačiam apeliantui savo iniciatyva išsikvietus antstolį 2012-01-05 faktinių aplinkybių konstatavimui, niekas neribojo norimus veiksmus atlikti ir juos užfiksuoti, tačiau, kaip matyti iš protokolo Nr.87, apelianto norimi konstatuoti faktai - tik įvairūs jo sklypo atstumai. Atsakovas neatsisakė pasirašyti akte, o tik nesutiko su savavališko pajungimo data, kurią atvykęs pasitikslino nurodydamas, jog savavališkai prie nuotekų pasijungta ne nuo 1997 metų, kaip akte įrašė ieškovo darbuotojai, o nuo 1999 metų. Kitas aktas, surašytas apie tą patį pažeidimą t.y. savavališką atsakovo prisijungimą prie nuotekų sistemos, buvo surašytas nedalyvaujant apeliantui, todėl vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 6.45. punkto nuostata, šį aktą kartu su ieškovo darbuotojais, pasirašė savivaldybės atstovas. Be to, atsakovui pateiktos sumažintos mokėtinos sumos, paskaičiuota tik 4067,04 Lt, o ne realūs 76 723,20 Lt nuostoliai. Pagal vidutiniškai vieno žmogaus sunaudojamą vandens kiekį ir išleidžiamą nuotekų kiekį, apeliantas turėtų asenizacinę mašiną kviestis kone kartą per mėnesį. Apelianto gyvenamojoje teritorijoje paviršinės (lietaus) ar kaip nurodo apeliantas „gruntinis vanduo" ir buitinės nuotekos surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai, tačiau atsakovo savavališkai pajungtas vamzdis yra įvestas į buitinių nuotekų šulinį. Ieškovas, vykdydamas jam įstatymu bei kitais teisės aktais pavestas funkcijas, atlikdamas savo tiesioginę pareigą tinkamai nustatė apelianto padarytą pažeidimą ir teisėtai paskaičiavo bei pareikalavo apelianto apmokėti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Visų pateiktų ir išnagrinėtų dokumentų teismo atlikta išsami analizė suformavo teisingą teismo įsitikinimą, jog apeliantas padarė pažeidimą, o ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tik tokiu būdu teismas galės visapusiškai ištirti visas nurodytas aplinkybes dėl techninių detalių ir didelės apimties byloje. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi, šia išimtimi įstatymas, būtent apeliacinės instancijos teismui, suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir tinkamo normų taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas. Todėl ieškovo ieškinys tenkintas pilna apimtimi pagrįstai. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ar netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti padarytą žalą už nuotekų šalinimą, kadangi teismo nustatyta, jog atsakovas neteisėtai yra prisijungęs prie ieškovo nuotekų tinklų.
Dėl savavališko prisijungimo prie nuotekų sistemos
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra neteisėtai prisijungęs prie nuotekų šalinimo sistemos. Šiuo atveju, ieškovo darbuotojai 2010-04-20 atvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog atsakovui priklausantis namas be ieškovo leidimo prijungtas prie nuotekų šalinimo tinklų į šulinį Nr. 3. ir minėtas aplinkybes įformino patikrinimo aktu. Nagrinėjamo pažeidimo nustatymo atveju, atsakovas neatsisakė pasirašyti akte, jį pasirašė, tik nesutiko su savavališko pajungimo data, kurią pasitikslino tą pačią dieną atvykęs į ieškovo buveinę ir savo ranka pasirašė akte su prierašu patikslinančiu savavališko pasijungimo datą, tai yra nurodydamas, kad savavališkai prie nuotekų pasijungė ne nuo 1997 metų, kaip akte įrašė ieškovo darbuotojai, o nuo 1999 metų (1 t., 4 b. l.). Todėl akivaizdu, kad atsakovas šiuo savo parašu bei papildomu įrašu visiškai pripažino savavališko prisijungimo prie nuotekų sistemos faktą, be to, šį faktą patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Neigdamas anksčiau pripažintas aplinkybes, apeliantas neįrodė, kad akte pasirašė suklydimo įtakoje.
Byloje yra ir kitas 2010-05-25 patikrinimo aktas, surašytas apie tą patį pažeidimą, t.y. savavališką atsakovo prisijungimą prie nuotekų sistemos. Šis patikrinimo aktas buvo surašytas nedalyvaujant apeliantui, todėl vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 6.45. punkto nuostata, šį aktą kartu su ieškovo darbuotojais, kaimynėmis, pasirašė savivaldybės atstovas (1 t., 74 b. l.). Tai, kad ieškovui forminant atsakovo padarytą pažeidimą, kiekvienu atveju buvo surašomas patikrinimo aktas, pirmame akte buvo paties atsakovo parašas ir savavališką prisijungimo datą patikslinantis prierašas, o antrame - savivaldybės atstovo parašas, patvirtina jų teisėtumą. Įstatymas neriboja patikrinimų ir surašomų aktų skaičiaus, todėl visiškai nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog ieškovas surašė antrą aktą, nes pirmas buvęs neva neteisėtas. Apelianto argumentas, kad prierašu patikrinimo akte neva jis tik patikslinęs visų kitų gyventojų prisijungimo prie nuotekų tinklų datą, teismo vertintinas kaip pasirinktas ieškinio nepripažinimo būdas ir siekimas išvengti atsakomybės.
Teismas pripažįsta, kad pažeidimo fakto užfiksavimas ir jo įforminimas atliktas laikantis nustatytų taisyklių, abu aktai, tiek surašytas 2010-04-20, tiek 2010-05-25 yra teisėti ir fiksuojantys pažeidimo faktą, kad atsakovas nuo 1999 metų yra savavališkai nuvedęs įvadą iš savo teritorijos į nuotekų sistemą, taip prijungęs nuotekų vamzdį į nuotekų šulinį, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme, KS-3.
Tuo tarpu pats atsakovas, susipažinęs su 2010-04-20 patikrinimo aktu, tik patikslino savavališko prisijungimo datą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo dėl paties akto teisėtumo nuginčijimo. Byloje nesant duomenų, kad 2010-04-20 ir 2010-05-25 aktai yra nuginčyti, laikoma, jog patikrinimo aktai yra teisėti ir pagrįsti.
Apeliantas teigia, kad teismui pateikti kanalizacijos ir vandens šachtinio šulinio statybai reikalingų medžiagų pirkimo dokumentai bei Nekilnojamojo turto registrų išrašas įrodo, kad apeliantas dar 1990 m. savo sklype įsirengė šachtinį šulinį bei vietinę kanalizaciją ir jais iki šiol naudojasi savo reikmėms. Teismas sutinka, kad kanalizacijos ir vandens šachtinio šulinio statybai reikalingų medžiagų pirkimo dokumentai iš esmės patvirtina paties apelianto nurodomą aplinkybę, kad dar 1990 m. savo sklype atsakovas įsirengė šachtinį šulinį bei vietinę kanalizaciją (1 t., 48 b. l.). Tai, kad atsakovas naudojasi ir vietiniu vandentiekiu bei vietiniu nuotekų šalinimu, taip pat patvirtina ir atsakovo pateiktas Nekilnojamojo Turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t.,49-52 b. l.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra 1997 metais įregistruoti duomenys. Byloje esantis 1997-09-22 leidimas, išduotas būtent atsakovo gyvenamojo namo prisijungimui prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, bei (duomenys neskelbtini) g. individualių namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vandens bei kanalizacijos tinklų projektas, leidžia teismui spręsti, kad atsakovas turėjo tikslą prisijungti prie miesto vandens bei kanalizacijos tinklų, juo labiau, kad atsakovo kaimynai yra prie jų prisijungę. Tikėtinas ir apelianto nurodomas argumentas, kad dėl ginčų su gretimų namų kaimynais, su kuriais buvo dalintasi inžinierinių tinklų įrengimo kaštais, ir netinkamai įrengtos miesto kanalizacijos tinklų vamzdžio altitudės, atsakovo priklausančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) inžinierinių tinklų statyba užbaigta nebuvo, tinklai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti ir niekada nebuvo prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Tačiau šios nurodytos aplinkybės, iš esmės patvirtina paprastesnį būdą atsakovui neteisėtai prisijungti prie miesto nuotekų šalinimo tinklų, kas neginčijamai nustatyta patikrinimo aktais dėl savavališko prisijungimo.
Byloje antstolė konstatavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad į šulinį Nr. 3 nuo atsakovo sklypo įvestas vamzdis, iš kurio bėga skysčiai (1 t., 97-99 b. l., 2 t. 2-3 b. l.). Todėl teismui buvo akivaizdus, iš vamzdžio į (duomenys neskelbtini) namo kiemo nuotekų šulinį (KS-3) tiek pirmo, tiek antro antstolio fakto konstatavimo metu nustatytas skysčių, t.y. nuotekų tekėjimas. Pažymėtina ir tai, kad paties įvado prijungimas prie nuotekų sistemos savaime preziumuoja pažeidimo buvimą, todėl nei poįstatyminiuose aktuose nėra numatyta paslaugos tiekėjui pareiga kontroliuoti, tikrinti ir įrodyti, ar per savavališkai prijungtą įvadą į miesto nuotekų sistemą bėga nuotekos, ar ne, kokios jos konsistencijos ar spalvos. Atmestinas apelianto argumentas, kad antstolė E. M. faktinių aplinkybių konstatavimo metu nenustatė, kad iš minėto vamzdžio teka būtent buitinių nuotekų skystis, o ne gruntinis vanduo, nes antstolė nėra šios srities ekspertė ir skysčio turinio tyrimo neatliko. Apeliantas savo apeliaciniame skundė teigia, kad skystis, kuris bėgo faktų konstatavimo metu bei fiksuojant ieškovo darbuotojams pažeidimą iš vamzdžio, nutiesto iš atsakovo teritorijos ir prijungto prie nuotekų šulinio KS-3, galėjo būti gruntinis vanduo. Tačiau teismo pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus miestų teritorijose naudojama atskiroji paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo sistema, t.y. paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai. Teismo vertinimu, jokios įrodomosios reikšmės neturi antstolio S. D. konstatuoti atstumai, kadangi ieškovas nėra įpareigotas, nustačius savavališką prisijungimą prie nuotekų tinklo, matuoti iki kur ar link kur vamzdis yra nutiestas per pažeidėjo teritoriją (2 t., 6-9 b. l.).
Remiantis nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad byloje atsakovas nenuginčijo savavališko prisijungimo prie miesto nuotekų valymo sistemos fakto.
Dėl nuostolių sumos paskaičiavimo
Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių (galiojusių iki 2011-01-21) 9.17 sakoma, jog „savavališkai prijungus objektą prie nuotekų tinklo, kai nėra vandentiekio, o abonentas naudoja vandenį iš kitų šaltinių, šalinamų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į išleistuvo skersmenį, skaičiuojant kad vanduo tekėjo 1,5 metro per sekundę greičiu 24 val. per parą, esant 0,8 vamzdžio skersmens užpildymui. Minimų taisyklių 6.4 punktas nurodo, jog nesant galimybės nustatyti tikslios prisijungimo datos, apmokestinamų nuotekų kiekis skaičiuojamas už vieną mėnesį.
Teismo pažymėtina, kad ieškovo paskaičiuoti nuostoliai atsakovui yra tik už vieną mėnesį. Be to, ieškovas turėjo teisę nuostolius paskaičiuoti už visą iki 2010-04-20 akto surašymo dienos laiką nuo apelianto pripažįstamo savavališko pasijungimo prie nuotekų sistemos datos 1999 metais, t.y. ne mažiau kaip už dešimt metų. Ieškovo buvo priskaičiuota 76 723,20 Lt dydžio nuostoliai, tačiau atsakovui taikytas švelnesnis ir palankesnis nuostolių apskaičiavimo būdas, todėl pagal Taisyklių 9.17 punkto pirmą dalį atsakovui sumažintas nuostolių dydis iki 4067,04 Lt.
Apeliantas apeliaciniame skundo nurodo, kad galbūt iš vamzdžio, kuris eina iš jo sklypo ir yra prijungtas prie KŠ-3, galėjęs tekėti gruntinis vanduo, kurio valyti nereikia ir dėl to ieškovas neturėjo nuostolių, kuriuos būtų turėjęs, jei būtų valęs buitines nuotekas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neteisingai interpretuoja LR CK 6.245 str. ir 6.263 str. 1 bei 2 dalies taikymą šioje byloje. Atsakovas savavališkai prisijungdamas prie ieškovui priklausančių kanalizacijos tinklų, pažeidė egzistuojančią teisinę pareigą, todėl ieškovas dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Tai sąlygojo atsakovo civilinei (deliktinei) atsakomybei atsirasti. LR CK 6.263 str.2 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti visiškai, o teismas priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo (šiuo atveju apeliantas) būtų prievolę įvykdęs. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 punktas. Analogišku klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2001.
Apeliantas tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde išreiškia abejones, ar ieškovas teisėtai valdo nuotekų sistemą ar yra sistemos savininkas, t.y. ar ieškovas turi teisę reikšti ieškinį bei reikalauti nuostolių atlyginimo.
LR Geriamojo vandens teikimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymas vandens tiekėją apibrėžia kaip juridinį asmenį, įregistruotą Lietuvos Respublikoje, minėto įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijusį teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Vadinasi, tik teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas juridinis asmuo, kuriam priklauso jų žemės sklype esantys vandens tiekimo tinklai, yra vandens tiekėjas. Pažymėtina, kad vandens tiekimo tinklų, kurie yra žemės sklypuose, savininkams priklauso tokie tinklai asmeninės nuosavybės teise, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad minėti tinklai yra sujungti su bendrais vandens tiekimo tinklais, kuriais vandens teikimo paslaugas teikia tik vandens tiekėjas. Nagrinėjamu atveju, UAB „Mažeikių vandenys“ teikia geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas Mažeikių mieste, todėl jis laikomas tinkamu ieškovu byloje. Akivaizdu, jog ieškovas, vykdydamas jam įstatymu bei kitais teisės aktais pavestas funkcijas, atlikdamas savo tiesioginę pareigą tinkamai nustatė apelianto padarytą pažeidimą ir teisėtai paskaičiavo bei pareikalavo apelianto apmokėti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Dėl atsakovo vietinio nuotekų šalinimo
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis buitines nuotekas kaupia išgriebimo duobėje, iš kurios reguliariai jas išsiurbia asenizacine mašina, o jo pateikti dokumentai įrodo, kad tokią paslaugą atsakovui pradėjo teikti UAB „Ekovalis“ nuo 2011 metų gegužės mėnesio, t.y. jau vykstant bylos nagrinėjimui teisme. Taigi atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kaip jis nuo 1990 m. naudodamasis savo sklype įsirengtu šachtiniu šuliniu bei vietine kanalizacija iki 2011 m., šalino vietines nuotekas. Be to, liudytojomis apklaustos apelianto kaimynės S. G. ir L. Ž. patvirtino niekada anksčiau, t.y. iki pažeidimo užfiksavimo, nemačiusios asenizacinės mašinos niekur kaimynystėje, kadangi yra įvesta nuotekų sistema, tame tarpe ir prie apelianto namų. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų įrodyti, jog jis teisėtai naudojosi autonomine kanalizacijos sistema.
Dėl įrodymų vertinimo
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas iš esmės rėmėsi vien tik tais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovas, tuo tarpu atsakovo pateiktus įrodymus arba vertino neobjektyviai, arba apskritai jų nevertino. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas aukščiau pasisakė dėl apelianto nurodomų teismo neįvertintų įrodymų, todėl jų nekartoja. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas pateikė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl apeliacinio skundo netenkinus jos priteistinos ieškovui (2 t., 137-138 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. A., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Mažeikių vandenys“, į.k 166486116, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėja Rasa Bartašienė