Civilinė byla Nr. 2A-78-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02228-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.; 2.6.8.5.; 2.6.11.13. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1780-577/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės automobilių turgus“ ieškinį atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Marijampolės automobilių turgus“ 2015-11-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-5), prašydama priteisti iš atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB 150 000 Eur, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2015-04-20 dalyvavo atsakovo organizuojamame aukcione ir įnešė 150 000 Eur pradinį įnašą, siekdama nusipirkti atsakovei priklausantį turtą. Ieškovė pasiūlė aukcione didžiausią kainą ir buvo paskelbta aukciono laimėtoja. Tačiau 2015-06-19 nuvykus į Vilniaus miesto 28-ąjį notaro biurą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties buvo paaiškinta, jog sudaryti tokios sutarties neįmanoma, nes aukciono objektui (jo daliai), Kauno apygardos teismo 2015-06-18 nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015 yra įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę.
3. Vadovaudamasi aukciono taisyklių 46 punktu, ieškovė 2015-07-09 kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti jos įmokėtą pradinį įnašą. Tačiau tą padaryti atsakovė atsisakė, 2015-07-23 raštu nurodžiusi, kad aukciono objekto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl su ieškove susijusių asmenų veiksmų, ką atsakovė įvertino kaip ieškovės atsisakymą sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. 

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-20 sprendimu (t. 2, b. l. 114-118) ieškinį patenkino: priteisė ieškovei UAB „Marijampolės automobilių turgus“ iš atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB 150 000 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 358 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Dėl atsakovės reikalavimo šalių santykiams taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, nagrinėjamo ginčo sietinumas su aukciono rezultatu nesudaro pagrindo spręsti dėl jo tapatumo ar priskirtinumo ginčams (reikalavimams), kuriems gali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios  sutrumpintą 3 mėnesių  ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.125 str. 3 d.).
6. Teismas nustatė, kad aukcionas įvyko 2015-04-20. Ieškovė 2015-04-29 raštu informavo atsakovę, kad pratęsė sutarties sudarymo terminą 30 d., nes parduodamą nekilnojamojo turto objektą turėjo pasiūlyti įsigyti asmenims, turintiems pirmumo teisę jį įsigyti, t. y. turto dalies bendrasavininkiams. Vėliau, šalims suderinus pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir 2015-06-19 atvykus pas notarą sudaryti sandorį, paaiškėjo, jog sutartis negali būti sudaryta dėl įregistruoto draudimo perleisti nuosavybės teisę į aukcione parduodamą turtą. Tokioje situacijoje teismas pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių ir nėra pagrindo jos veiksmus vertinti kaip atsisakymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal aukciono taisyklių 46 punktą.
7. Atsakovės atsikirtimus į ieškinį, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl su ieškove susijusių asmenų UAB „Mens mentis“ ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ veiksmų, pareiškiant Kauno apygardos teisme ieškinį bei prašant laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos šio teismo 2015-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015, teismas įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus ir prielaidas, nepagrįstus jokiais įrodymais.
8. Ieškovės kaltės įrodymais teismas nepripažino į bylą pateiktų Juridinių asmenų registro ir VSDFV duomenų, patvirtinančių tų pačių asmenų dalyvavimą skirtingais laikotarpiais abiejų įmonių veikloje ar ieškovės sąsajų su parduodamo aukcione turto nuomininku. Vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatomis teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad UAB „Marijampolės automobilių turgus“ buvo įsteigta kaip dukterinė įmonė, kadangi jos steigėju ir vieninteliu akcininku buvo UAB „Mens mentis“ darbuotojas S. M.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sumokėtas pradinis įnašas ieškovei negrąžintas nepagrįstai. Taip pat išaiškino, kad atsakovė turi galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo iš nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškusio asmens pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė „Swedbank lizingas“, AB  apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 122-137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nurodydamas, jog atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą neabejotinoms išvadoms dėl ieškovės veiksmų, sąlygojusių turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Šiuo atveju pateikti neabejotinus įrodymus buvo ir yra objektyviai neįmanoma, nes tiek ieškovė, tiek ir UAB „Mens mentis“ sąmoningai siekė panaikinti bet kokius tiesioginius įrodymus apie bendrovių ryšius, todėl atsakovė galėjo ir gali remtis tik netiesioginiais įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ieškovė ir UAB „Mens mentis“ yra susijusios bendrovės ir dirbtinės kliūtys turto pirkimo–pardavimo sutarties notariniam patvirtinimui buvo sukeltos su ieškovės žinia ir pastarosios valia.
2. Faktas, kad ieškovė yra susijusi su UAB „Turto rizikos sprendimai“, buvo pripažintas civilinėje byloje Nr. e2-12224-391/2015, todėl privalėjo būti laikomas įrodytu. Nei ieškovė, nei UAB „Mens mentis“, kurie buvo civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, niekada UAB „Turto rizikos sprendimai“ pripažinto fakto neginčijo, niekada nesiekė jo paneigti ir niekuomet neįrodinėjo, jog UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir ieškovė nėra susijusios bendrovės.
3. Skundžiamame sprendime nėra nurodyti motyvai, kuriais teismas rėmėsi nesutikdamas su atsakovės nuomone, jog ieškovė ir UAB „Mens mentis“ laikytinos susijusiomis Pelno mokesčio įstatymo prasme. Kaip ir dėl šių asmenų sąsajumo pagal Konkurencijos įstatymą, teismas nurodė tik deklaratyvų teiginį, jog šie juridiniai asmenys nelaikytini susijusiais šių įstatymų prasme, tačiau detaliau nemotyvavo, kodėl atmetė šiuos atsakovės argumentus.
4. Atsakovei įrodžius faktą, kad UAB „Mens mentis“ atliko neteisėtus veiksmus bei įrodžius, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant ekonominės naudos kartu su susijusia bendrove, t.  y. ieškove, teismas turėjo konstatuoti, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta dėl aplinkybių, už kurių atsiradimą yra atsakinga ieškovė ir, atitinkamai, turėjo ieškinio netenkinti. Terminas notarine tvarka patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį buvo praleistas dėl priežasčių, už kurias atsako ieškovė, todėl pirkimo–pardavimo sutartis laikytina nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Byloje buvo įrodyta, kad ieškovė, veikdama su susijusia bendrove UAB „Mens mentis“, dirbtinai sudarė kliūtis notarine tvarka patvirtinti turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl laikytina, kad ieškovė atsisakė sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir, remiantis aukciono taisyklių 47 punktu, atsakovė turėjo teisę negrąžinti pradinio įnašo, kuris liko atsakovei kaip bauda, skirta atsakovės patirtiems nuostoliams atlyginti.
5. Atsakovė įrodė savo teiginius, jog ieškovė neturėjo realių finansinių galimybių atsiskaityti už turtą nei nuosavomis, nei skolintomis lėšomis, todėl ieškovės dalyvavimas aukcione privalėjo būti įvertintas kaip nesąžiningas elgesys. Akivaizdu, kad neturėdama galimybių susimokėti už turtą, ieškovė siekė sukurti dirbtines kliūtis turto pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimui bei taip sukurti formalų pagrindą pradinio įnašo sugrąžinimui. 
6. Šalių santykiams turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.       
11. Ieškovė UAB „Marijampolės automobilių turgus“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus teisingai.
2. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė ir UAB „Mens mentis“ nėra tarpusavyje susijusios bendrovės, o atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei pradinį įnašą, sumokėtą aukcione. Net konstatavus įmonių buvusias sąsajas, aukciono taisyklės ir materialinės teisės normos nesuteikia teisės atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieškovės įmoką, nes bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme, prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Atsakovė siekdama įrodyti, kad UAB „Marijampolės automobilių turgus“ ir UAB „Mens mentis“  yra susiję  kaip teisiniu pagrindu remiasi Konkurencijos įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis susijusių ūkio subjektų sąvokas ir apibrėžimus. Šios teisės normos niekaip neįtakoja aukciono dalyvio teisės atgauti pradinį įnašą.
4. Visiškai nepriklausomai nuo to, kokia įmonė būtų buvusi paskelbta aukciono nugalėtoja, siekdama patenkinti savo interesus UAB „Mens Mentis“ galėjo teikti ieškinį teismui, kurio reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdytų įforminti sandorį notarine forma ir taip suteiktų papildomo laiko įmonei naudotis turtu.
5. Pati ieškovė nebuvo sudariusi tinkamų sąlygų turto pardavimui. Pagal VĮ Registro centro duomenis atsakovė tik 2016-07-07 atliko parduodamo turto (kiemo statinių) teisinę registraciją, todėl negalėjo sudaryti sandorio ir su aukciono trečiuoju laimėtoju.
6. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturėjo finansinių galimybių įsigyti turtą, yra tik prielaidos. Iš kokių konkrečiai finansinių šaltinių ieškovė finansavo turto įsigijimą yra komercinė ieškovės paslaptis, kurios ji neturi atskleisti atsakovei, nes to neįpareigojo aukciono sąlygos, bet likusi kainos dalis būtų buvusi sumokėta skolintomis lėšomis. Turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo nesudarytas ne dėl ieškovės nemokumo.
7. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė nurodė, kad turėjo būti taikytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas mėnesio terminas taikomas ieškiniams dėl aukciono rezultatų panaikinimo, dėl aukciono rezultatų pagrindu sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo, dėl teisės normas pažeidžiančių aukciono organizavimo procedūrų, sąlygojusių  neteisėtus aukciono rezultatus. Šis terminas taikomas, kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pradinio įnašo grąžinimo, todėl turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.     

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Dėl ieškinio senaties termino

12. Ieškinio senaties klausimu, lemsiančiu, ar bus analizuojami visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės teise reikalauti pradinės aukciono įmokos susigrąžinimo, pasisakytina pirmiausia. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.
13. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį – dešimties metų ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus atskirų rūšių reikalavimas pareikšti (CK 1.125 str.). Vienas tokių atvejų yra nurodytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje, kurioje pasakyta, kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vieno mėnesio terminas.
14. Konkurso sąvoka atskleista CK 6.947 straipsnyje, tai asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Konkurso būdu gali būti sudaryta ir pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.429 straipsnį, pirkimo–pardavimo sutartį sudaro konkurso būdu pardavėjas su pirkėju, kurį konkurso komisija nustato pagal konkurso sąlygas; pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą konkurso būdu reglamentuoja šis kodeksas ir konkurso taisyklės, kurias tvirtina konkurso organizatorius ar kitas jo įgaliotas asmuo.
15. Aukcionas (savanoriškas arba priverstinis) yra konkurso rūšis, t. y. viešas prekių ar paslaugų pardavimas pasiūliusiajam didžiausią kainą asmeniui ir sutarties sudarymas su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 str.). Aukciono dalyku gali būti ir nekilnojami daiktai, bet tokiu atveju įstatymų reikalaujamos formos sutartį pardavėjas ir pirkėjas turėtų sudaryti per 10 dienų nuo pardavimo (CK 6.421 str. 3 d.).
16. Vadinasi, iš aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nustatytas ginčyti konkurso rezultatams.  
17. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina šio konkretaus ginčo dėl pradinio aukciono įnašo grąžinimo pobūdį, t. y. ar šis ginčas yra dėl konkurso rezultatų ir ar jam dėl taikytinas vieno mėnesio sutrumpintas, ar bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė, ilgą laiką nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą (apeliantei atsisakius grąžinti jos įmokėtą įnašą) nesikreipdama į teismą, praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, taikomą iš konkurso rezultatų atsirandantiems santykiams. Ieškovė savo atsikirtimuose nurodo, kad tokiam ginčui turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje vertinamas teisinis santykis, t. y. pradinio įnašo grąžinimo klausimas, nepasirašius pirkimo–pardavimo sutarties, nepatenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, pralaimėjusių konkursą asmenų reikalavimai, ginčijant konkurso organizatoriaus sprendimą dėl laimėjusio asmens, ar panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016), nes ginčo baigtis galėtų turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Ieškiniu nėra ginčijamos konkurso sąlygos, vykusios procedūros ar kurių nors dalyvavusių jame asmenų veiksmai, aukciono organizatoriaus priimti / nepriimti sprendimai ir pan.
19. Nagrinėjamu atveju atsisakymas grąžinti pradinį įnašą apeliantės motyvuojamas ieškovės veiksmais bei susitarimais su kitais asmenimis judviejų ikisutartiniuose santykiuose (CK 1.163 str.), kuriuos apeliantė pagal aukciono taisyklių 46 punktą vertina kaip atsisakymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, atitinkamai suteikiantį jai teisę pasilikti pradinį įnašą kaip taisyklių 47 punkte numatytą baudą. Sutartinės netesybos (bauda) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai,  taigi iš esmės ginčas kilęs ir dėl faktiškai apeliantės atlikto įmokos įskaitymo į nuostolius teisėtumo bei pagrįstumo, ieškovei reikalaujant grąžinti 150 000 Eur pradinį dalyvio įnašą. Kita vertus, pati apeliantė jokių priešpriešinių materialinių reikalavimų (nei dėl baudos priteisimo, nei dėl nuostolių atlyginimo, nei dėl ginčo įmokos įskaitymo į nuostolius) šioje byloje nėra pareiškusi, todėl neidentifikuotinas ir sutrumpintų ieškinio senaties terminų, nustatytų CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte ar 8 dalyje, taikymas.     
20. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sutrumpinto vienio mėnesio ieškinio senaties termino, taikydamas būtent bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Su netinkamu senaties taikymu susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

    Dėl ieškovės ir kitų įmonių ryšių teisinės reikšmės

21. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, pavyzdžiui, neturi tikslo sudaryti sutartį arba atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus, privalo antrajai šaliai atlyginti nuostolius (3 d.).
22. Tačiau, kaip nurodyta nutarties 19 punkte, apeliantė nereiškė reikalavimų ieškovei dėl nuostolių, susijusių su ieškovės nesąžiningu elgesiu ar jos dalyvavimu aukcione realiai neketinant sudaryti sutarties, atlyginimo, neįtraukė dalyvauti byloje tų asmenų, su kuriais apeliantė siejo, jos teigimu, nesąžiningus ieškovės susitarimus, pasirinkdama atsikirtimų į ieškovės reikalavimus grąžinti pradinę įmoką poziciją. Toks apeliantės procesinis pasirinkimas ir dispozityvumo principas (CPK 13 str.) iš esmės neleidžia analizuoti ieškovės pareigos sumokėti baudą (kompensuoti nuostolius) atsiradimo jos civilinės atsakomybės aspektu, antraip būtų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Tokiu atveju pasisakytina tik dėl aukciono taisyklėse nustatyto pagrindo negrąžinti pradinio įnašo bei aukciono laimėtojui tenkančių pareigų vykdymo.          
23. Kaip matyti iš bylos, ieškovė savo reikalavimus dėl pradinio įnašo priteisimo iš atsakovės grindė „Swedbank lizingas“, UAB, „Swedbank“, AB ir UAB „Elektornet Lithuania SPV 2“ nekilnojamojo turto pardavimo aukciono būdu taisyklių 46 punktu, kuris nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo aukciono dienos (t.1,b. l. 8-16). Pažymėtina, kad taisyklėse nurodytas net ilgesnis nei nustatytas CK 6.421 straipsnio 3 dalyje 10 dienų terminas įstatymų reikalaujamos formos sutarčiai su pirkėju sudaryti. Be to, apeliantės iniciatyva ir šis 30 dienų terminas buvo pratęstas, siekiant realizuoti jai tenkančią pareigą informuoti bendraturčius apie jų pirmenybės teisę įsigyti parduodamą aukcione turtą (t. 1, b. l. 19-20).
24. Pagal taisyklių 46 punktą, 30 dienų terminas nėra laikomas praleistu nei dėl pardavėjo, nei dėl pirkėjo kaltės, jei pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo šalių, o priklauso nuo institucijų ir / ar pareigūnų, kurie privalo išduoti pažymas ir / ar kitus dokumentus, kurie yra privalomi įstatymų nustatyta tvarka tinkamai įforminti ir notarine tvarka patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį (pavyzdžiui, VĮ Registrų centras atsisakys išduoti pažymą notarui dėl aukciono objekto pardavimo, nebus gauta pažyma iš apskrities viršininko administracijos ir pan.). Tokiais atvejais taisyklių 46 punkte nurodytas terminas protingumo principu yra pratęsiamas dar 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų. Jei ir per pratęstą terminą nepasikeičia aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, pirkėjas turi teisę pasirinkti: a) arba sutikti pratęsti pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminą pirkėjo nustatytu laikotarpiu; b) arba atsisakyti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo atveju, kai taisyklių 46 punkte nustatyta tvarka pirkėjas pasirenka teisę atsisakyti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, tai nebus laikoma taisyklių pažeidimu iš pirkėjo pusės ir pirkėjui ne vėliau nei per 10 (dešimt) darbo dienų nuo pirkėjo pasirinkimo pateikimo pardavėjui dienos turi būti grąžintas pradinis įnašas, sumokėtas už aukciono objektą.
25. Kaip matyti iš  notarės informacijos, 2015-06-19 pirkimo–pardavimo sandoris tarp šios bylos šalių nebuvo patvirtintas, nors abi šalys buvo atvykusios pas notarą jį pasirašyti. Iš patikros valstybiniuose registruose notarė nustatė, kad vienam iš parduodamų objektų – kiemo statinių daliai – teismo 2015-06-18 nutarties pagrindu buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę (t. 1, b. l. 23, 24-28). Todėl, kaip teigia ieškovėm ji pasirinkusi taisyklėse numatytą galimybę sutarties nesudaryti bei pareikalauti pradinio įnašo grąžinimo (t. 1, b. l. 21), kurį apeliantė 2015-07-23 pranešimu (t. 1, b. l. 22) grąžinti atsisakė, teismo nutartimi nustatytą apribojimą disponuoti vienu iš parduotų aukcione objektu prilyginusi ieškovės atsisakymui sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
26. Apeliantė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus grąžinti įnašą grindė aukciono taisyklių nuostatomis, kad jeigu per taisyklių 46 punkte nustatytą terminą pirkimo–pardavimo sutarties projektas nesuderinamas arba aukciono laimėtojas nurodytą dieną ir laiku neatvyksta pasirašyti sutarties, laikoma, kad aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiu atveju taikomas taisyklių 47 punktas, kuris, pasak apeliantės, ir suteikia jai teisę negrąžinti ieškovės sumokėto pradinio įnašo, laikomo aukciono laimėtojo mokėtina bauda pardavėjui.
27. Tiek apeliantės, tiek ieškovės cituojamos konkrečios aukciono procedūrų nuostatos leidžia padaryti vienareikšmę išvadą, kad pradinis įnašas aukciono laimėtojui yra negrąžinamas vieninteliu atveju – kai šis atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tuomet ją pasirašyti siūloma antrąjį ar trečiąją pagal dydį pasiūlymą pateikusiam aukciono dalyviui, o laimėtojo pradinis įnašas įskaitomas į baudą (taisyklių 42 p, 47 p.). Atsisakymu sudaryti sutartį taisyklėse laikomi tokie aukciono laimėtojo veiksmai ar elgesys: laimėtojas atsisako pasirašyti protokole; nustatytu terminu nesuderinamas galutinis sutarties projektas; aukciono laimėtojas nurodytą dieną ir laiku neatvyksta pasirašyti sutarties (42 p., 46 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų aplinkybių nėra įvykusi, priešingai, pirkimo–pardavimo sutartis buvo parengta per apeliantės pratęstą terminą ir abi šalys atvyko pas notarą ją pasirašyti. Sutartis nebuvo patvirtinta notaro dėl kitos taisyklių 46 punkte išskirtos ir įvykusios sąlygos, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo pačių šalių, o priklauso nuo institucijų ir / ar pareigūnų, privalančių išduoti pažymas, reikalingas sandoriui įforminti. Teismui 2015-06-18 nutartimi UAB „Mens mentis“ prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 98), sandorio dėl visų aukcione parduodamų daiktų objektyviai nebuvo galima sudaryti dėl viešame registre įregistruoto laikino disponavimo draudimo vienu iš aukciono objektu. Draudimas perleisti nuosavybę buvo panaikintas tik 2015-12-03 (t. 1, b. l. 111-116), tačiau duomenų apie tai, kad apeliantė, nepavykus pasirašyti sutarties laiku, siūlė ieškovei dar kartą pratęsti terminą tokiam notariniam veiksmui atlikti (tokia galimybė pagal taisyklių 46 punkto „a“ papunktį egzistavo), nėra.
28. Nustačius tokias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad sutartį pasirašyti atsisakė būtent ieškovė (įvyko bent viena iš pačios apeliantės parengtose aukciono taisyklėse nurodytų sąlygų) ir todėl egzistuoja šiose taisyklėse numatytas pagrindas jai negrąžinti pradinio įnašo. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės buvusių ar esamų sąsajų su kitomis įmonės, įskaitant ir UAB „Mens mentis“, nagrinėjamoje byloje situacijoje nėra teisiškai aktualūs. Viena vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau, priešpriešinių reikalavimų ieškovei dėl nuostolių pagal CK 6.163 straipsnį atlyginimo ar baudos sumokėjimo, įrodinėjant visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas bei įtraukiant dalyvauti byloje ir tas įmones, dėl kurių teisių ir pareigų tokiu atveju taip pat galėjo būti pasisakyta, apeliantė nepareiškė.    
29. Kita vertus, Juridinių asmenų registro išrašai (t.1, b. l. 125-134) patvirtina, kad ieškovės UAB „Marijampolės automobilių turgus“ vadovu nuo 2014-02-18 iki 2014-10-06 ir nuo 2014-12-11 buvo paskirtas E. R., kuris buvo ir UAB „Mens mentis“ vadovu nuo 2012-03-12 iki 2014-10-03. Byloje esančioje VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-01-18 pažymoje Nr. (10.12) I-313 (t 2, b. l. 4) nurodyta, kad E. R. UAB „Mens mentis“ dirbo laikotarpiu nuo 2015-06-10 iki 2015-10-02, nuo 2014-11-20 iki 2015-03-31 ir nuo 2011-11-14 iki 2014-09-18. Tačiau vien ši informacija apie E. R. vadovavimą tam tikru laikotarpiu tiek UAB „Mens mentis“, tiek UAB „Marijampolės automobilių turgus“ šioje byloje nagrinėjamų reikalavimų kontekste nesuponuoja išvados, kurią daro apeliantė, t. y. kad ieškovė neatvyko arba atsisakė pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukcione įgyto objekto ir todėl jai kyla tokie padariniai, kaip aukciono dalyvio pradinio įnašo negrąžinimas.
30. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 punktas (galiojusi aktuali įstatymo redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31) nustatė, kad susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu, apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir: 1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų; 2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose; 3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui; 4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; 5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalies 2 punktas (galiojusi aktuali įstatymo redakcija nuo 2016-03-26 iki 2016-12-23) nustatė, kad asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra: vienetas ir jo valdymo organų nariai.
31. Taigi, išvardintų teisės aktuose dviejų juridinių asmenų (ieškovės UAB „Marijampolės automobilių turgus“ ir UAB „Mens mentis“) sąsajų, kurios leistų savaime tapatinti savarankiško juridinio asmens prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje civilinėje byloje faktą su ieškovės atsisakymu nuo sutarties, nėra nustatyta, juolab kad minėti teisės aktai skirti reguliuoti visiškai kitokius teisinius santykius, nei nagrinėjami šioje byloje, t. y. ar pati ieškovė atliko veiksmus, draudžiamus aukciono taisyklėse, ir ar dėl to jai gali būti negrąžintas aukciono dalyvio pradinis įnašas. Apie jokius kitus pradinio įnašo negrąžinimo, įskaitant jį į baudą, atvejus, išskyrus baudos įskaitymą į įmoką už atsisakymą pasirašyti sutartį,  aukciono organizavimo taisyklėse nekalbama, todėl ieškovės veiksmų neteisėtumas, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys turėjo būti įrodinėjami bendra tvarka, pareiškus jai atitinkamus reikalavimus. 
32. Aplinkybė, kad UAB „Mens mentis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo atsakovėms „Swedbank lizingas“, UAB, ir bankrutavusiai G. N. įmonei, o jos ieškinio reikalavimams užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nesuteikia pagrindo teisiniam vertinimui, kad tokio ieškinio pareiškimą teisme įtakojo ieškovės nesąžiningi veiksmai ar noras nepasirašyti sutarties. Tokių duomenų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad aukcionas įvyko 2015-04-20, o apeliantė 2015-04-29 raštu Nr. SR-SL/15-1691 pratęsė sutarties sudarymo terminą 30 dienų laikotarpiui, kadangi parduodamą nekilnojamojo turto objektą turėjo pasiūlyti įsigyti asmenims, turintiems pirmumo teisę jį įsigyti, t. y. turto bendrasavininkams (t. 1, b. l. 19). Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015 priimta 2015-06-18. Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad pati apeliantė pratęsė terminą turto pirkimo–pardavimo sutarčiai  sudaryti su aukciono laimėtoja, nors pagal aukciono taisykles ši turėjo būti pasirašyta gerokai anksčiau, o tai leidžia nesutikti su apeliantės argumentais, kad UAB „Mens mentis“, kaip su ieškove susijusi įmonė, likus tik keletui dienų iki sandorio sudarymo pateikė ieškinį ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvertina individualiai toje konkrečioje byloje. Be to, sutiktina ir su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nepriklausomai nuo to, kokia įmonė būtų buvusi paskelbta aukciono nugalėtoja, siekdama patenkinti savo interesus UAB „Mens Mentis“ galėjo teikti ieškinį teismui, kurio reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės kliudytų įforminti sandorį notarine forma ir su kitu subjektu.
33. Apeliantė taip pat savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog reikalavimo teisių į bankrutuojančią G. N. įmonę 2014-03-16 perleidimo sandoris, sudaręs galimybes UAB „Mens mentis“ pareikšti netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2092-555/2015,  irgi buvo sudarytas tarp susijusių per akcininkus juridinių asmenų UAB „Mens mentis“ ir UAB „Brendas“. Apeliantės teigimu, siekiant išvengti tiesioginių sąsajų tarp susijusių bendrovių ir buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, taip sukurtos prielaidos UAB „Mens mentis“ pareikšti netiesioginį ieškinį, o ieškovei ginčyti jos sąsajas su šia uždarąja akcine bendrove. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų pažymi, kad UAB „Brendas“ ir UAB „Mens mentis“ reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar 2014-03-26, aukciono data – 2015-04-20, turto pirkimo–pardavimo sandoris pas notarą turėjo būti patvirtintas 2015-06-19. Taigi, nuo UAB „Brendas“ ir UAB „Mens mentis“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bei įvykusio aukciono ir numatytos datos turto pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti buvo praėję daugiau nei vienerių metų laikotarpis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės skundo argumentus, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo siekiama paslėpti ieškovės sąsajas su UAB „Mens mentis“. UAB „Mens mentis“ ir UAB „Brendas“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma apie aukciono paskelbimą, ar, juo labiau, apie aukciono laimėtoją.
34. Taip pat nepagrįsti ir neįrodyti yra apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Marijampolės automobilių turgus“ buvo įsteigta kaip dukterinė UAB „Mens mentis“ įmonė, nes jos steigėju ir vieninteliu akcininku buvo UAB „Mens mentis“ darbuotojas S. M.. Vien apeliantės argumentas, kad ieškovės steigėju ir vieninteliu akcininku buvo UAB „Mens mentis“ darbuotojas S. M., nesant kitų pateiktų įrodymų, kad šios įmonės atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio patronuojančios ir dukterinės bendrovės įtvirtintus pagrindus, neteikia pagrindo išvadoms, kad UAB „Marijampolės turgus“ yra UAB „Mens mentis“ dukterinė bendrovė.
35. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad faktas, jog ieškovė yra susijusi su UAB „Turto rizikos sprendimai“, buvo pripažintas civilinėje byloje Nr. e2-12224-391/2015, todėl privalėjo būti šioje byloje laikomas įrodytu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-27 sprendime civilinėje byloje e2-12224-391/2015, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1409-450/2016 paliktas nepakeistas, buvo sprendžiami klausimai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia bei UAB „Turto rizikos sprendimai“ ir UAB „Mens mentis“ iškeldinimo iš atsakovei „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, esančių Gamyklų g. 9, Marijampolėje: iš  80/100 dalies 1994,73 kv. m. bendro ploto administracinio pastato, kurio unikalus Nr. 1898-2004-6015; iš pastato – sandėlio, 58,55 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. 1898-2004-6080; iš 82/100 dalies 5144,38 kv. m. bendro ploto pastato – remonto dirbtuvių, kurių unikalus Nr. 4400-1505-6522; iš kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (12H1/p valymo įrenginių), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1149; iš kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1170; iš 64/100 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), kurių unikalus Nr. 4400-1452-1192. Nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar UAB „Marijampolės automobilių turgus“ ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ yra susijusios įmonės, buvo nustatinėjamos visiškai kitos faktinės aplinkybės, todėl vien šalių tam tikrus faktų pripažinimas toje byloje neeliminuoja apeliantės pareigos nustatyta tvarka įrodinėti kitus, nei aukciono taisyklėse nustatyti,  pagrindus negrąžinti ieškovei dalyvio pradinės įmokos.
36. Vadinasi, tokie skundo argumentai, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta dėl aplinkybių, už kurių atsiradimą yra atsakinga ieškovė ar kad terminas notarine tvarka patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį buvo praleistas dėl priežasčių,  už kurias atsako ieškovė, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. 

Dėl ieškovės sąžiningumo jos finansinių galimybių įsigyti turtą aspektu

37. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė nebūtų buvusi pajėgi pagal savo turtinę padėtį sumokėti už turtą aukciono kainos, kadangi byloje esantys ieškovės 2014 metų finansinių ataskaitų duomenys įrodo, kad 2014 metais ieškovės turėto turto vertė iš viso sudarė 42 353,74 Eur (146 239 Lt), įmonės nuostoliai – 2 502,03 Eur  (8 639 Lt), o 2014 metais visos ieškovės pardavimo pajamos sudarė tik 1 793,91 Eur (6 194 Lt) (t. 1, b. l. 207-212). Šie duomenys, apeliantės vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti ieškovės ketinimais sumokėti kainą, t. y. 2 003 000 Eur, kurią ji pasiūlė aukcione už parduodamą turtą.
38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl aukciono dalyvio sumokėto 150 000 Eur pradinio įnašo grąžinimo,  o ne dėl sutarties neįvykdymo, kuri, kaip nustatyta, taip ir nebuvo notaro patvirtinta dėl objektyviai egzistavusios priežasties (teismo taikyto draudimo disponuoti dalimi aukciono objektu buvusio turto). Minėta ir tai, kad ši sąlyga  pagal aukciono taisykles nėra siejama su pardavėjo ar pirkėjo atsakomybe dėl sutarties nepasirašymo. Be to, nepaneigta ir galimybė sumokėti skolintomis lėšomis, juolab kad ieškovė, neturėdama 2 003 000 Eur piniginės sumos sumokėti už aukcione nupirktą turtą, būtų turėjusi prisiimti turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pasekmes.
39. Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė neteisingai. Apeliantė apeliaciniame skunde ir nekritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo, o iš esmės tais pačiais argumentais siekia kitokio faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, nei pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Ieškovė prašo priteisti jai 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė 2016-07-07 PVM sąskaitą faktūrą Serija D Nr. 0079 (968 Eur sumai).
41. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
42. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo dydžio (983,97 Eur), ieškovei jos turėtos išlaidos kompensuotinos pilnai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Marijampolės automobilių turgus“ (juridinio asmens kodas 303245132) iš atsakovės „Swedbank lizingas“, UAB (juridinio asmens kodas 111568069) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.