Civilinė byla Nr. 2A-2119-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02514-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.17; 116.1; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-3678-391/2012 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išmokėti 50 proc. kintamąją atlyginimo dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2012-04-30 sprendimą ir įpareigoti atsakovą išmokėti 50 proc. kintamąją atlyginimo dalį. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003-03-05 dirba pas atsakovą vagonų tikrintoju remontininku. 2012-04-20 priimtas sprendimas sumažinti ieškovui 50 proc. kintamąją dalį už asmeninį indėlį ir skirti neeilinį žinių patikrinimą. Ieškovas nesutiko su 2012-04-20 sprendimu, todėl 2012-04-26 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu jį panaikinti. Darbo ginčų komisija sprendimo nepanaikino. Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovas laiko neteisėtu ir nepagrįstu, su juo nesutinka. Ieškovas nepažeidė 2012-04-20 operatyviniame protokole nurodytų lokalinių aktų nuostatų, vagonų techninę priežiūrą atliko tinkamu laiku ir kokybiškai, perdavė galinio vagono pripūtimo slėgio matavimo rezultatą pagal instrukcijos reikalavimus. Atsakovas neįrodė ieškovo tariamo netinkamo darbo. Pats atsakovas privalo tinkamai organizuoti darbą. Ieškovo darbo patirtis yra labai didelė, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nėra ieškovo darbo drausmės pažeidimo sudėties, todėl paskirtos bausmės yra neteisėtos, nepagrįstos, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodė prašymą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad Vaidotų geležinkelio stoties Tranzitinių traukinių atvykimo ir išvykimo kelyno geležinkelio kelyje Nr.74 2012-04-11 buvo atliktas kontrolinis patikrinimas, kuriuo metu buvo tikrinama, kaip vagonų tikrintojai remontininkai D. V. ir J. B. atlieka traukinio Nr.2615 dalinį stabdžių patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad atliekant traukinio dalinį stabdžių patikrinimą, vagonų tikrintojas remontininkas D. V. priekinės traukinio dalies vagonų tikrintojui remontininkui J. B. nepranešė duomenų apie paskutinio vagono slėgio matavimo rezultatus, o pastarasis, negavęs minėtų duomenų, V-45 formos pažymoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. J. B. apie pradėtą dalinį traukinio stabdžių patikrinimą nepranešė operatorei, o D. V. patikrinimą pradėjo tik tada, kai Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas pastebėjo, kad prie traukinio paskutinio vagono nėra vagono tikrintojo ir pranešė apie tai operatorei. Darbdavys 2012-04-19 organizavo operatyvinį pasitarimą, kurio metu konstatuota, kad vagonų tikrintojai remontininkai D. V. ir J. B. netinkamai ir nekokybiškai atliko traukinio Nr.2615 dalinį stabdžių patikrinimą. Už pareiginių nuostatų Nr.1 7.3 punkto netinkamą vykdymą ir Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 188 punkto pažeidimą nutarta D. V. balandžio mėnesį 50 procentų sumažinti kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį ir skirti jam neeilinį žinių patikrinimą. Darbo ginčų komisija nesutarė ir sprendimas nebuvo priimtas, kadangi darbuotojų atstovai išreiškė abejones dėl D. V. paskirto neeilinio žinių tikrinimo būtinumo, tačiau konstatavo, kad kintamoji atlyginimo dalis už asmeninį indėlį sumažinta teisėtai ir pagrįstai. Ieškovas privalėjo duomenis apie vagono slėgio matavimus pranešti J. B., tačiau šių duomenų nepranešė, o J. B. į pažymą įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis. Darbo ginčų komisijos nariai – darbuotojų atstovai taip pat konstatavo, kad ieškovui atlyginimo kintamoji dalis už asmeninį indėlį sumažinta teisėtai ir pagrįstai. Kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo teisinis pagrindas yra įtvirtintas kolektyvinėje sutartyje, o tikslus ir skyrimo principus reglamentuoja atsakovo generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymu patvirtintas aprašas. Papildomos kintamosios atlyginimo dalies skyrimo tikslas yra darbuotojo motyvacijos dirbti efektyviau didinimas. Darbuotojui, kuris netinkamai atlieka savo pareigas, turint omenyje, kad pareigų vykdymas yra susijęs su geležinkelio transporto eismo saugos užtikrinimu, negali būti skatinamas. Apraše yra numatyta vadovo teisė skirti didesnę, mažesnę papildomą kintamąją atlyginimo dalį ar visai jos neskirti, jeigu darbuotojo veikla turėjo įtakos padalinio veiklos rezultatams. Ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, vadovas pagrįstai nusprendė 50 procentų sumažinti kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indėlį. Kintamosios atlyginimo dalies sumažinimas nėra drausminė nuobauda, skiriama Darbo kodekse (toliau – DK) nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovas įvertino ieškovo darbo patirtį, atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo anksčiau baustas, todėl netaikė ieškovui drausminės nuobaudos, o tik sumažino kintamąją atlyginimo dalį.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-19 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas ieškovo reikalavimą panaikinti 2012-04-30 darbo ginčų komisijos sprendimą laikė nepagrįstu, nes darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo darbo ginčų komisija neišsprendė darbo ginčo, panaikinimas jokių teisinių pasekmių darbo ginčo šalims nesukurtų. Teismas nustatė, kad sprendimas skirti neeilinį D. V. žinių patikrinimą jau įvykdytas. Žinių patikrinimas, kurį ieškovas sėkmingai išlaikė, įvyko 2012-05-04 (b. l. 83). Teismas nustatė, kad kintamosios atlyginimo dalies (toliau – KAD) (bazinės ir papildomos) skyrimo tvarka rodo struktūrinių padalinių vadovų įgalinimus spręsti dėl KAD skyrimo padalinio darbuotojams. Siūlymą sumažinti ieškovui 50 proc. KAD už asmeninį indėlį (t. y. papildomą KAD) priėmė ne Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkas – Vaidotų geležinkelio stoties viršininkas R. K. vienasmeniškai, sprendimas priimtas viršininko organizuotame operatyviniame padalinio darbuotojų 2012-04-19 pasitarime, kuriame buvo aiškinamos ir vertinamos traukinio Nr. 2615 dalinio stabdžių patikrinimo aplinkybės. Tai rodo, kad sprendimas sumažinti ieškovui papildomą KAD priimtas atsakingai, įvertinus nustatytas 2012-04-11 patikrinimo aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad darbdavys nebaudė ieškovo drausmine tvarka. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad ieškovas vykdė traukinio dalinio stabdžių patikrinimą, tačiau byloje surinkti įrodymai taip pat neginčijamai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad visus būtinus patikrinimo veiksmus ieškovas atliko laiku ir kokybiškai. Traukinio dalinis stabdžių patikrinimas atliktas pažeidžiant Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologiją, įrašant į dokumentą (pažyma V-45) tikrovę neatitinkančius duomenis apie galinio vagono slėgį. Atsakovas prie sąstato galinės dalies, prasidėjus patikrinimui, neatvyko laiku. Kadangi dalinį stabdžių tikrinimą atlieka du vagonų tikrintojai, abu tikrintojai atsako už visą traukinio dalinį stabdžių tikrinimą. Esamomis aplinkybėmis, kai patikrinimą atlieka du vagonų tikrintojai, negalima laikyti, kad tik dėl ieškovo porininko J. B. nekokybiškai atliktų darbo pareigų dalinis traukinio stabdžių patikrinimas 2012-04-11 atliktas su pažeidimais. Ieškovas kartu su J. B. yra atsakingas už visą stabdžių patikrinimą, tame tarpe už netikrų duomenų įrašymą, nes abiejų tikrintojų bendri veiksmai, jų tarpusavio netinkamas ir nepakankamas bendradarbiavimas neužtikrino tinkamo dalinio stabdžių patikrinimo ir tikrovę atitinkančių duomenų fiksavimą. Nustatytos aplinkybės neleido teismui pripažinti, kad ieškovas būtinus patikrinimo veiksmus atliko nepriekaištingai, laikantis visų nustatytų Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo struktūrinio padalinio vadovas, išklausęs kitus padalinio darbuotojus, įvertinęs patikrinimo eigą ir patikrinimo rezultatą (įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis), tinkamai įvertino ieškovo asmeninį indėlį į padalinio ir visos bendrovės (neatsakingas traukinio stabdžių patikrinimas gali turėti itin rimtas pasekmes) darbą ir pagrįstai, savo įgalinimų ribose, nutarė skirti ieškovui 50 proc. mažesnę papildomą KAD. Atsakovo Vilniaus regiono stočių viršininko 2012-06-04 įsakymu Nr. Į (VRSS)-104 ieškovui, kaip ir J. B., už 2012 m. balandžio mėnesį sumažinta 50 proc. papildoma KAD, mokama už darbuotojo asmeninį indėlį į skyriaus veiklos rezultatus. Sumažinta papildoma KAD pinigine išraiška sudaro 192 Lt (b. l. 82). Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad papildoma KAD ieškovui sumažinta nepagrįstai ir neteisėtai, siekiant paveikti ieškovą už jo aktyvų dalyvavimą darbuotojų profesinės sąjungos veikloje, kadangi papildoma KAD gali būti mokama tik įvertinus darbuotojo pastangas ir asmeninį indėlį į padalinio ir visos bendrovės veiklą, didinant darbuotojo motyvaciją dirbti našiau ir efektyviau.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu atsakovo 2012-06-04 įsakymu Nr. Į(VRSS)-104 už 2012-04-11 tariamą darbo drausmės pažeidimą paskirtą piniginę baudą, priteisti ieškovui iš atsakovo 192 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį už 2012 m. balandžio mėnesį. Nurodo, kad:

1. Ieškovui už tariamą 2012-04-11 darbo drausmė pažeidimą buvo skirta neįvardinto dydžio piniginė bauda, nors DK 237 straipsnis už darbo drausmės pažeidimą nenumato piniginės baudos. Už tariamą ieškovo darbo drausmės pažeidimą atsakovas galėjo skirti drausminę nuobaudą. Tačiau atsakovas vadovavosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. Į-277 patvirtintu AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Aprašas leidžia neskirti visos ar dalies KAD, tačiau atsakovas KAD neskyrė, o nepaskirtą KAD sumažino, nors tokio veiksmo Aprašas nenumato. Pagal aprašo IX skyrių KAD dydis nustatomas iki einamojo balandžio mėn. 18 d. įforminant įsakymą. Atsakovas nevykdė minėtos aprašo nuostatos ir tik po ieškinio pateikimo (2012-05-24) Vilniaus regiono stočių viršininkas R. K. 2012-06-04 priėmė įsakymą Nr. Į(VRSS)-104, kuriame nurodė sumažinti ieškovui KAD 50 proc., o 2012-08-28 rašte R. K. pirmą kartą oficialiai įvardijo, kad sumažintos KAD dydis yra 192 Lt.

2. Ieškovas nurodo, kad laiku ir tinkamai atliko traukinio NR. 2615 dalinį stabdžių patikrinimą ir duomenis radijo stotelės pagalba perdavė traukinio sąstato priekyje šilumvežyje buvusiam J. B., kuris teisme pripažino, jog dėl netinkamo radijo ryšio šilumvežyje V-45 formos pažymoje įrašė apytikslius duomenis. Liudytojas V. Š. teisme paaiškino, kad su savo radijo stotele slapta klausėsi D. V. ir J. B. pokalbio, girdėjo D. V. J. B. perduodamus duomenis bei suprato, kad J. B. dėl blogo radijo ryšio (J. B. stotelė buvo ekranuotame šilumvežyje) V-45 formos pažymoje įrašė netikslius duomenis. Ieškovas, būdamas traukinio sąstato gale, fiziškai negalėjo suklastoti galinio vagono stabdžių slėgio duomenų V-45 formos žurnale, kuris buvo traukinio sąstato priekyje lokomotyve. Pasak ieškovo, Vilniaus regiono stočių pareigūnai, vietoj to, kad ištaisyti pastebėtą J. B. nereikšmingą klaidą dėl blogo radijo ryšio, specialiai kerštavo ieškovui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

3. Teismas nepriėmė ieškovo teiginių ir įrodymų apie ieškovo aktyvų dalyvavimą darbuotojų profesinės sąjungos veikloje ir tuo pažeidė teismo pareigą savarankiškai rinkti įrodymus, labiau ginti darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, teises.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

1. Už netinkamai atliktą traukinio dalinį stabdžių patikrinimą (pažeidžiant Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologiją) ieškovui nebuvo taikyta drausminio poveikio priemonė. Taikyti ar netaikyti drausminio poveikio priemones – tai darbdavio diskrecija. Šiuo atveju darbdavys, įvertinęs pažeidimo aplinkybes, priežastis, ieškovo darbą ir elgesį iki padaryto pažeidimo, nusprendė netaikyti drausminio poveiki priemonių, o skirti 50 proc. mažesnę KAD už asmeninį indelį. Ieškovui už balandžio mėnesį buvo išmokėta 50 proc. mažesnė KAD nei buvo apskaičiuota vadovaujantis bendrovėje nustatyta tvarka. KAD mokėjimo teisinis pagrindas įtvirtintas kolektyvinėje sutartyje, o KAD tikslus, skyrimo principus reglamentuoja Aprašas. Papildomos KAD skyrimo tikslas – darbuotojo motyvacijos dirbti efektyviau didinimas. Apraše numatyta vadovo teisė skirti didesnę, mažesnę papildomą KAD ar visai jos neskirti (Aprašo 15.1 – 15.3 punktai). Papildomos KAD sumažinimas, nustačius nepakankamas darbuotojo pastangas darbe, taip pat skatina darbuotojo motyvaciją dirbti našiau ir efektyviau. KAD apskaičiuojama procentais nuo pastovios atlyginimo dalies už praėjusį mėnesį ir mokama kartu su darbo užmokesčiu.

2. Ieškovas neįrodė, kad dalinį stabdžių patikrinimą jis atliko laiku ir tinkamai, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2012-04-11 netinkamai atliko traukinio dalinį stabdžių patikrinimą. Ieškovas neteisingai interpretuoja liudytojų parodymus. Ieškovas neteikė teismui įrodymų, kad dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje jis yra persekiojamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ galimai nepagrįstai nusprendė ieškovui (apeliantui) kartu su darbo užmokesčiu už 2012 m. balandžio mėnesį išmokėti 50 proc. mažesnę KAD už asmeninį indelį. Ieškovas siekia šią KAD prisiteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Ieškovas su šiuo sprendimu nesutinka, kadangi už tariamą darbo drausmės pažeidimą negali būti skiriama tokia bauda kaip KAD sumažinimas, be to, jis nepadarė jokio darbo drausmė pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apelianto nuomone, jo ieškinys turėjo būti tenkintas, kadangi pagal DK 237 straipsnį atsakovas (darbdavys) negalėjo jam (darbuotojui) už tariamą 2012-04-11 darbo drausmės pažeidimą skirti neįvardinto dydžio piniginės baudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas, ar darbdavys pagrįstai paskyrė darbuotojui drausminę nuobaudą už įvykdytą darbo drausmės pažeidimą dėl darbuotojo kaltės (pvz., neatvykimą į darbą be svarbios priežasties, buvimą darbe būnant neblaiviam, vagystę darbe ar pan.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-04-19 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus operatyviniame pasitarime nutarta ieškovui už pareiginių nuostatų Nr. 1 7.3 punkto ir Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 188 punkto pažeidimus, nesavalaikę ir nekokybiškai atliktą vagonų techninę priežiūrą ir neperduotą galinio vagono slėgio matavimo rezultatą, balandžio mėnesį sumažinti 50 proc. KAD už asmeninį indėlį ir skirti neeilinį žinių patikrinimą (b. l. 8, 9). Atsakovo teisę savo darbuotojams (ir apeliantui) mokėti KAD nustato AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punktas (b. l. 89). KAD mokėjimo principus ir tvarką nustato Aprašas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui buvo sumažinta ne bazinė KAD (apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kaip ataskaitinį mėnesį buvo įvykdyti nustatytų rodiklių planai (Aprašo 9 p.)), o papildoma KAD (paskirstoma įvertinus kiekvieno darbuotojo veiklos rezultatus, jiems pasiekti įdėtas pastangas, atlikimo terminus ir pan. (Aprašo 14 p.)). Struktūrinio padalinio (struktūrinio vieneto) vadovas gali siūlyti skirti: 1) bendrovės generalinio direktoriaus nustatyto dydžio papildomą KAD, 2) iki 100 proc. didesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD, 3) iki 100 proc. mažesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD (Aprašo 15 punktas). Tokiu būdu nėra pagrindo abejoti, kad už mažesnį asmeninį darbuotojo indelį darbdavys turi teisę paskirti 50 proc. mažesnę, nei bendrovės generalinio direktoriaus nustatyta, papildomą KAD ir tokios teisės realizavimas negali būti vertinamas kaip drausminė nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas 2012-04-29 operatyvinio pasitarimo metu nustatė, kad ieškovas laiku ir kokybiškai neatlikto vagonų techninės priežiūros bei neperdavė galinio vagono slėgio matavimo rezultato, todėl sprendė, kad siekiant didinti ieškovo motyvaciją dirbti našiau ir efektyviau (kuo pasireiškia papildomos KAD skyrimo tikslas (Aprašo 5 p.)), ieškovui turi būti skirta sumažinta papildoma KAD. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriu pažeidimu apeliantas nepagrįstai argumentuoja savo apeliacinį skundą.

Taip pat atmesti apelianto argumentai, kad atsakovas KAD neskyrė, o nepaskirtą KAD sumažino, nors tokio veiksmo aprašas nenumato. Neatsižvelgiant į lingvistiškai ydingą 2012-04-20 operatyvinio pasitarimo protokolo formuluotę „sumažinti 50 proc. kintamąją atlyginimo dalį“, savaime suprantama, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko 2012-06-04 įsakymu dėl kintamosios atlyginimo dalies Nr. Į(VRSS)-104 apeliantui buvo priskaičiuota 50 proc. sumažinta papildoma KAD (b. l. 154, 155).

Aplinkybė, kad tik 2012-06-04 įsakymu buvo priskaičiuota papildoma KAD už 2012 m. balandžio mėnesį atitinka tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punkto, tiek Aprašo 3, 7 punktų nuostatą, jog KAD apskaičiuojama procentais nuo pastovios atlyginimo dalies už praėjusį mėnesį ir mokama kartu su darbo užmokesčiu.

Dėl to, ar apeliantas iš tikrųjų laiku ir kokybiškai neatlikto vagonų techninės priežiūros bei neperdavė galinio vagono slėgio matavimo rezultato, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog liudytojų V. Š., D. Z., R. A. ir J. B. parodymai (b. l. 127, 128, 130, 131, 165, 168) nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas D. V. neinformavo priekinės dalies vagonų tikrintojo J. B. apie galinio vagono pripūtimo slėgio matavimo rezultatus; į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovas neatliko galinio vagono pripūtimo slėgio matavimų; liudytojų parodymais nustatyta, kad radijo ryšys, naudojamas vagonų tikrintojų ir kitų atsakovų darbuotojų, nėra tobulas, pasitaiko ryšio trūkumų; liudytojas J. B. parodė, kad neišgirdęs radijo ryšiu ieškovo D. V. pranešamus matavimo duomenis, įrašė į formą netikrus duomenis (b. l. 131). Tačiau nepaisant to, kad klaidingus duomenis į pažymą įrašė ne apeliantas (ieškovas), o kitas asmuo (J. B.), šis asmuo dirbo poroje su apeliantu, taigi jie abu buvo vienodai atsakingi už tai, kad pažymoje apie stabdžius (forma V-45) būtų nurodyti teisingi galinio vagono pripūtimo slėgio matavimo rezultatai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas kartu su J. B. yra atsakingas už visą stabdžių patikrinimą, be kita ko, už netikrų duomenų įrašymą, nes abiejų tikrintojų bendri veiksmai, jų tarpusavio netinkamas ir nepakankamas bendradarbiavimas neužtikrino tinkamo dalinio stabdžių patikrinimo ir tikrovę atitinkančių duomenų fiksavimo. Net ir tuo atveju, jeigu tikslių duomenų negalima buvo perduoti dėl blogo radijo ryšio, tai nepaneigia apelianto, kaip apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias), pareigos įsitikinti, kad jo atlikto galinio vagono pripūtimo slėgio matavimo rezultatai buvo perduoti priekinės dalies vagonų tikrintojui J. B., kuris pildė pažymą dėl stabdžių. Kartu pastebėtina, kad apelianto 2012-04-11 atliktus veiksmus, vykdant jam priskirtas darbo funkcijas, neigiamai įvertino ne tik apelianto viršininkai 2012-04-19 operatyviniame pasitarime, tačiau taip pat visi darbo ginčų komisijos nariai (t. y. tiek darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek šios bendrovės darbuotojų atstovai), kurie visi vienbalsiai pritarė tam, jog apeliantui būtų skirta 50 proc. sumažinta papildoma KAD (b. l. 41). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantas savo pareigas atliko taip, jog jo asmenis indėlis į atliekamą darbą galėtų būti įvertintas didesne finansine išraiška negu tai nusprendė padaryti atsakovas (darbdavys). Teisėjų kolegija pažymi, kad iki galo neįrodytų aplinkybių problema nėra aktuali drausminės nuobaudos paskyrimui, nes šios aplinkybės sudarė pagrindą darbdavio abejonėms ir sprendimui skirti apeliantui (ieškovui) ne visą papildomą KAD, o 50 proc. sumažintą papildomą KAD.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos pirmininkė                                                                      Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                           Andrius Ignotas

Asta Radzevičienė