Baudžiamoji byla Nr. PK-74-547/2016

Teisminio proceso Nr.1-51-3-00005-16-4

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2;                 

                 2.3.6.4.4

                                                                                                                                                     (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                  N U O S P R E N D I S

                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 23 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant nukentėjusiajai I. M., jos atstovui adv. Anatolijui Svilai viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),  aukštojo  išsilavinimo, teistas: 2013-12-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

A. N. privatus kaltintojas pareiškė kaltinimą, kad jis 2014 m. lapkričio 30 d. apie 14:00 val. Varėnos rajone, jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), miške, kietu buku daiktu (galimai medžio šaka) 4-5 kartus sudavė jai per blauzdas. Vėliau, maždaug po 20 min. sėdinčiai ant rąsto kumščiu sudavė vieną kartą į kairę krūtinės pusę, po ko ji nugriuvo ir atsistojo. Tuomet stovinčiai kumščiu vieną kartą vėl sudavė į kairę krūtinės pusę, dėl ko ji nugriuvo dešiniu šonu ant rąsto, atšoko nuo ko ir nugriuvo už rąsto ir negalėjo atsikelti. Ji atsisėdo ant žemės atsirėmusi į rąstą ir A. N. kelis kartus dešine koja spyrė jai į kairės kojos sąnarius, šlaunį bei sudavė vieną kartą kumščiu į kairę krūtinės pusę raktikaulį, po ko ji nugriuvo ir galimai prarado sąmonę. Tokiais veiksmais A. N. kaltinamas, jog sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.  Toks kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino.

Kaltinamasis A. N. neprisipažino kaltas ir paaiškino, kad jis su teta jau daug metų konfliktuoja dėl miško, tačiau tokio įvykio, kuom jį kaltina teta – nebuvo. Jis paaiškino, kad teta jį jau 15 metų šmeižia. 2015-11-29 ji kreipėsi į policiją, kad iškirstas miškas. Kitą dieną ji kreipėsi dėl to, kad buvo sumušta ir policija vėl ją parvežė iš miško. Jis nurodė, kad viskas, kas yra parašyta skunde yra nukentėjusiosios fantazijos, nieko tokio nebuvo ir jokios savo kaltės nemato ir nepripažįsta. Jis nurodė, kad 2014 metų lapkričio 30 d. buvo sniego, miške buvo išpjauti medžiai, tai nukentėjusioji galėjo parkristi miške ir susižaloti. Kaltinamasis paaiškino, kad nepripažįsta nukentėjusiosios civilinio ieškinio ir nesutinka jo atlyginti.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2014-11-30 ji atvažiavo į mišką ir pamatė, kad viskas yra išpjauta iš jos dalies. Miške medienos jau nebuvo. Būdama miške, ji parašė laišką A. N. ir galvojo, kur jį prikabinti, kai pamatė, kad traktoriumi į mišką atvažiavo ir pats A. N.. Ji paaiškino, kad padavė jam laišką, A. N. jį trenkė žemėn. Paskui ji nusisuko ir pajuto, kad jai per kojas trenkė. Tačiau ji tuo metu rankose laikė telefoną ir iš karto surinko numerį 112 bei pranešė policijai, kad ją kapoja N.. Nukentėjusioji nurodė, kad ji atsisėdo ant nupjautos kulbės ir tuo metu A. N. sudavė jai kumščiu jai į krūtinę, nuo ko ji nukrito ant medžio. Kai ji atsikėlė, A. N. trenkė dar kartą labai stipriai, dėl to ji nukrito ir stipriai susitrenkė dešinę pusę, tada sudavė dar trečią kartą.  Kai ji buvo nukritusi A. N. spardė jai į kairę koją, į sąnarius. Nukentėjusioji nurodė, kad ji skausmą pajuto jau po to, o kai mušė, tai ji tylėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nematė ir nežino, kuom kaltinamasis jai sudavė į kojas. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji ėjo pasitikti policijos, nes jie miške nerado kelio, tačiau jau atvykus į vietą su pareigūnais, A. N. miške jau nebuvo. Nurodė, kad pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir po to ją parvežė iki kryžkelių. I. M. paaiškino, kad  ant jos veido jokių žymių nebuvo, drabužiai nebuvo suplėšyti. Grįžusi namo ji apsižiūrėjo ir pamatė, kad ant kairės pusės klubo sąnario, ant kelio kairės pusės buvo mėlynės, ant blauzdos iš nugaros pusės mėlynė. Gruodžio 1 d. ji paaiškino, kad nuvyko į teisingumo ministeriją, o gruodžio 2 d. kreipėsi pas gydytojus ir jiems paaiškino, kad ją sumušė brolio sūnus ir jai skyrė vaistų nuo  skausmo. Ligoninėje gydytis nereikėjo, bet iki šiol gydosi ambulatoriškai. Vyko į sanatoriją (duomenys neskelbtini), nes manė, kad jai reikalingas toks gydymas.

Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl šio fakto ji labai nukentėjo moraliai, jai kilo daug nepatogumų, nes negalėjo gerai vaikščioti – tempė koją, nors iki tol vaikščiojo laisvai, patyrė stresą, pablogėjo jos sveikata, nes nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2015 metų balandžio, ji net 15 kartų kreipėsi į įvairius gydytojus.

Nukentėjusioji paaiškino, kad ji palaiko savo skundą ir prašo jai priteisti iš kalto asmens turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas R. Keršys, policijos pareigūnas, paaiškino, kad pats faktas buvo seniai, todėl jis nelabai jau pamena įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad budintis nurodė, kad reikia važiuoti į mišką  prie Perlojos, o priežastį nurodė, lyg dėl iškirstų medžių. Jis nurodė, kad miške apžiūrėjo ir jam įsiminė, jog medžiai buvo sužymėti vilnoniu „šniūru“, skirtingų spalvų. Liudytojas paaiškino, kad jokių žymių ant I. M. nebuvo ir ji sveikata nesiskundė ir neprašė kviesti medikus. Jis nurodė, kad paprastai, jeigu mato, kad žmogui nėra gerai, visada kviečiami medikai. Paskui apžiūrėję mišką, jie įsisodino I. M. į mašiną ir parvežė ją iki pagrindinio kelio iki Senosios Varėnos sankryžos. Liudytojas paaiškino, kad labai dažnai neatitinka aplinkybės dėl ko budėtojas jiems liepia važiuoti į vietą. O atvažiavus ir išsiaiškinus situaciją, paaiškėja, kad įvykį reikia kvalifikuoti visiškai kitaip.

Liudytojas A. Dirsė, buvęs policijos pareigūnas, paaiškino, kad nuo įvykio jau praėjo daug laiko ir jis nepamena aplinkybių. Tačiau liudytojas patvirtino, kad jeigu I. M. būtų prašiusi, jie medikus būtų iškvietę. Ji prašė, kad pavežtume iki sankryžos ir ją pavežėme.

Nukentėjusioji telefonu kvietė pagalbą 2014-11-30 14:31 val. ir buvo užfiksuota, jog pranešėja turi pretenzijų A. N., tačiau paaiškėjus, kad jis pjauna savo mišką, pranešėja pareiškimo nerašė. Taip pat buvo nurodoma, kad A. N. miške mušė medžio  šaka per kojas I. M. – miško bendrasavininkę. Toks pranešimas buvo kvalifikuotas kaip triukšmas, konfliktas viešoje vietoje ir priskirtas ,,C“ kategorijai (b. l. 66-67).

Specialisto išvadoje 2016-02-02 Nr. G 320/2016(01) nurodoma, kad I. M. nustatytos kairio klubo ir kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytos paveikus kietu buku daiktu, iki apžiūros VšĮ Šeškinės poliklinikoje (2014-12-02). Nustatyta krūtinės ląstos sužalojimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6-7).

Varėnos rajono PK 2016-01-28 pažymoje nurodoma, kad  2014-11-30 14.31 val. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK buvo gautas I. M. pranešimas apie tai, kad bendrasavininkas A. N. miške ją mušė medžio šaka per kojas (b. l. 10).

Varėnos rajono PK 2014-12-31 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydami, kad konfliktas tarp A. N. ir I. M. įvyko miške iš asmeninių paskatų, jis buvo nukreiptas ne į viešąją tvarką, o į tarpusavio nesutarimus, šio įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė, todėl A. N. veiksmuose  nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. požymių. I. M. teigimu, konflikto metu jai buvo suduoti smūgiai ir sukeltas skausmas, todėl A. N. veikoje galėtų būti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių. Išaiškino nukentėjusiajai teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Teismui išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad A. N. sudavė smūgius nukentėjusiajai I. M..

Kaltinamasis A. N. nepripažino, jog būtų sudavęs smūgius I. M.. Šį faktą patvirtina tik nukentėjusioji I. M.. Kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su teta I. M. yra blogi, nes nesutariama dėl miško. Šio ginčo nematė niekas iš pašalinių asmenų. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai, nurodė, kad M. skundėsi dėl miško, tačiau nesakė jokių pretenzijų dėl sveikatos sužalojimo, nereikalavo kviesti medikų, o tik paprašė parvežti ją iki Senosios Varėnos sankryžos. Nors teisme nukentėjusioji teigė, kad ji sunkiai ėjo, vilkdama koją, tačiau pareigūnai šios aplinkybės nepatvirtino. Jie nurodė, kad jokių išorinių požymių, kad M. galėtų būti sumušta nesimatė ir ji tuo nesiskundė.  

Be nurodytų įrodymų byloje dar yra specialisto išvada ir medicininiai dokumentai.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog jis išvadą davė iš įrašų, kurie yra medicininėje dokumentacijoje. Asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, kad 2014-12-02 I. M. gydytojai nurodė, jog miške konfliktavo su  vyru dėl miško, ją kelis kartus pastūmė ir ji nugriuvo, ją spardė. Diagnozuotas buvo krūtinės sužalojimas, gydymui skirtas tepalas Fastum Gel.  Kitą dieną 2014-12-03 ji nuvyko pas ortopedą traumatologą konsultacijai, kuriam taip pat skundėsi skausmu kairės krūtinės pusėje. Gydytojas pažymėjo, jog stebėtos kairiojo klubo dorsalinio paviršiaus kraujosruva 2,0x2,0 ir kairės blauzdos vidurinio trečdalio dorsalinio paviršiaus kraujosruva 2,0x4,0 ir diagnozuotas kairio klubo ir kairės blauzdos sumušimas. Daugiau medicininėje dokumentacijoje jokių įrašų apie sužalojimus nėra.

Teismas laiko, kad vien įrašų apie dvi pastebėtas kraujosruvas nepakanka, kad būtų galima apkaltinti kitą asmenį smurtu. Medicininiuose dokumentuose nepažymėta kaip tos kraujosruvos atrodė, kelių dienų galėtų būti. Tai yra labai svarbi informacija, kadangi nukentėjusioji pas gydytojus nuvyko ne iš karto po konflikto, o po kelių dienų. Dar daugiau, 2014-12-02 ją apžiūrėjo šeimos gydytoja, tačiau jokių įrašų apie kraujosruvas klube ir blauzdoje nieko nepažymėta, tik apie  skausmą krūtinėje. Esant tokiems neišsamiems ir nevienodiems gydytojų įrašams apie pastebėtus kūno sužalojimus, teismas negali padaryti kategoriškos išvados kada jie galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kūno. Teismo medicinos specialistas tik konstatavo, kad pastebėti ir aprašyti sužalojimai klube ir kojos blauzdoje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau jis negalėjo patikslinti kelios dienos iki  apžiūros jos atsirado, kaip jos atrodė, kelių trauminių poveikių pasekoje jos atsirado.

Tuo tarpu dėl kitų sužalojimų dėl smūgių į krūtinę, į raktikaulį – teismo medicinos specialistas nurodė, kad tokių sužalojimų kvalifikuoti negali, nes nepakanka duomenų medicininėje dokumentacijoje, o tai reiškia, kad arba tokių sužalojimų nebuvo arba gydytojai nepakankamai juos aprašė.

Nukentėjusioji nurodė, kad į blauzdas jai buvo suduoti keli smūgiai 4 ar 5. Todėl sužalojimai kraujosruvos turėjo būti ant abiejų blauzdų ir tikėtina kelios, nes sunku kelis kartus suduodant smūgius pataikyti į vieną ir tą pačią vietą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji ne kartą krito nuo suduotų smūgių, atsitrenkė į medžius ir pan., tačiau apžiūrėjus gydytojams buvo rastos tik dvi kraujosruvos. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiosios aiškinimo ir kaltinimo nepatvirtina gydytojų medicininėje dokumentacijoje padaryti įrašai ir teismo medicinos specialisto išvada. Konflikto, kuris galimai vyko tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo niekas nematė. Greitai po konflikto į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad nesimatė, jog nukentėjusioji būtų buvusi sumušta. Ji atvykusiems pareigūnams apie tai nieko nesakė, neprašė jokios pagalbos, o tik paprašė pavežti iki Senosios Varėnos sankryžos, neprašė vežti pas medikus ar juos iškviesti į įvykio vietą. Todėl teismas laiko, kad surinkti byloje įrodymai neleidžia padaryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, jog sužalojimus I. M. padarė būtent A. N..

Teismas laiko, kad išnagrinėjus bylą nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. N. sudavė smūgius į klubą ir blauzdą I. M..  Kaltinamasis šį faktą neigia. Neatmestina galimybė, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati miške, užkliūdama už kelmų, arba kitomis aplinkybėmis. Byloje nėra nustatytas ir tikslus kraujosruvų atsiradimo laikas, t. y. jos neaprašytos, tik konstatuotas kraujosruvos pastebėjimo faktas. Todėl teismas laiko, kad nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajai, iš esmės tik nukentėjusioji tai tvirtina, tačiau jos parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tai visos abejonės baudžiamojoje byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. A. N. išteisintinas.

Kadangi kaltinimas nepasitvirtino, tai ir ieškinys atmestinas, kadangi šis ieškinys yra susijęs su pareikštu kaltinimu pagal BK 140 str. 1 d. Pripažinus, kad kaltinamasis iš šio kaltinimo išteisintinas, tai nėra pagrindo ir tenkinti civilinį ieškinį.

Išteisinus kaltinamąjį nėra pagrindo ir priteisti iš jo advokato atstovavimo išlaidas valstybei (BPK 106 straipsnio 2 dalis)..

Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos BPK 297-308 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė :

A. N. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                              Silvana Girdenienė