Civilinė byla Nr. e2S-1011-324/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08913-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir R. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Rojaus vartai“ dėl nuomininko iškeldinimo ir skolos priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties modifikavimo bei įpareigojimo vykdyti sutartį natūra.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino ieškovų R. B. (toliau – ir ieškovė), R. B. (toliau – ir ieškovas, kartu – ieškovai, nuomotojai) ir atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ (toliau – atsakovė, nuomininkė), 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), civilinę bylą Nr. e2-286-584/2024 nutraukė.
2. Ieškovai prašė išduoti vykdomąjį raštą.
3. Nurodė, jog Taikos sutarties 2.2.3 punkte numatyta, kad pirmoji įmoka pagal sutartį turėjo būti sumokėta iki 2024 m. kovo 29 d., o sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad nuomininkei vėluojant sumokėti bent vieną įmoką 3 kalendorines dienas laikoma, kad ji pažeidė sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos. Terminas visai įmokai sumokėti suėjo 2024 m. balandžio 1 d. tačiau jokių mokėjimų ieškovai nesulaukė. 2024 m. balandžio 2 d. ieškovui R. B. buvo atliktas pavedimas 1495 Eur, o ieškovei R. B. 1000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi išdavė ieškovams vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą ieškovų ir atsakovės 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį dėl 7 110 Eur skolos, t. y. po 3 555 Eur, išieškojimo ieškovams, ir ieškovei papildomai 495 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtinta Taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovės skola už patalpų nuomą nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. kovo 1 d. yra 8 000 Eur, kurią nuomininkė įsipareigojo padengti iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį mokant po 890 Eur, atitinkamai po 445 Eur kiekvienam nuomotojui; taip pat šalys susitarė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. nuomininkė moka nuomotojams už patalpų nuomą 2 100 Eur už vieną kalendorinį mėnesį, atitinkamai po 1 050 Eur kiekvienam nuomotojui; pirmąją įmoką, t. y. po 1 495 Eur kiekvienam ieškovui, atsakovė įsipareigojo pervesti iki 2024 m. kovo 29 d. (Taikos sutarties 2.1.1-2.2.3 punktai).
6. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų apie atsakovės tinkamą Taikos sutarties vykdymą, kad atsakovė laiku sumokėjo ieškovui 1 495 Eur, ieškovei 1000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog nesant duomenų, kad ieškovai pareikalavo atsakovės nedelsiant atlaisvinti patalpas, kaip tai nurodyta sutarties 2.3 punkte, teismas nesprendžia klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nuomos mokesčio ir netesybų, skaičiuojamų iki faktinio išsikraustymo dienos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir prašymą dėl vykdomojo rašto ieškovams išdavimo pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą šalių Taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šalims pasirašius Taikos sutartį atsakovė nedelsiant sumokėjo didžiąją dalį įmokos (2 495 Eur), tad likutis 2024 m. kovo 29 d. buvo tik 495 Eur. Atsakovė, 2024 m. balandžio 12 d. gavusi pranešimą, jog ieškovai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nedelsiant sumokėjo 3 685 Eur (1 595 Eur ieškovui ir 2 090 Eur ieškovei), t. y. sumokėjo papildomą 200 Eur kompensaciją.
1.2. Atsakovė skolą už 2024 m. kovą padengė ir sumokėjo įmokas į priekį (už 2024 m. balandį) dar iki skundžiamos nutarties priėmimo.
1.3. Skolos likučio (495 Eur) nepervedimas laiku buvo buhalterinės apskaitos (sąskaitybos) klaida. Pamačius atliktą klaidą, atsakovė nedelsiant sumokėjo ne tik įsiskolinimą, bet ir 2 990 Eur įmoką už 2024 m. balandį anksčiau, nei tai numatyta Taikos sutartyje, taip pat papildomą 200 Eur kompensaciją ieškovams, todėl atsakovė neturėjo ir neturi jokių ketinimų nesilaikyti teismo patvirtintos Taikos sutarties.
8. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Taikos sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad pirmoji įmoka pagal sutartį turi būti sumokėta iki 2024 m. kovo 29 d., taip pat Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad, nuomininkei vėluojant sumokėti bent vieną įmoką 3 kalendorines dienas, laikoma, kad nuomininkė pažeidė sutarties sąlygas. Atsakovė neginčija fakto, kad pavėlavo sumokėti įmokas, pateikė įrodymus, jog likutis buvo sumokėtas 2024 m. balandžio 12 d., t. y. vėluojant sumokėti įmoką 9 kalendorines dienas. Šios sąlygos laikymasis turėjo esminės reikšmės, kadangi ginčas teisme ir buvo kilęs dėl to, kad atsakovas nuolatos vėluodavo sumokėti įmokas ir galiausiai nustojo mokėti dalį nuomos mokesčio, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Būtent dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.
2.2. Šalys nusprendė abipusių nuolaidų būdu, abiem šalims priimtinoms sąlygomis sudaryti taikos sutartį, išsprendžiant byloje kilusius klausimus. Kadangi ieškovams derantis dėl taikos sutarties sąlygų buvo svarbu nuomos ir skolos mokėjimo terminai, abiejų šalių buvo priimtas sprendimas, jog nuomos mokestis ir skola turi būti sumokėta viena įmoka, įmokų sumokėjimui buvo numatytas protingas terminas - 3 kalendorinės dienos. Pirmoji įmoka (1495 Eur) ieškovui sumokėta laiku, t.y. 2024 m. kovo 29 d., tuo tarpu ieškovei tą pačią dieną pervesta tik 1000 Eur, likutis 495 Eur buvo pervestas po 9 dienų, t. y. tik 2024 m. balandžio 12 d., kai ieškovai jau buvo pateikę prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jokių pranešimų, kad mokėjimas neatliktas dėl „sąskaitybos klaidų“ nebuvo gauta. Tokia priežastis ir negali būti laikoma svarbia priežastimi neišduoti vykdomojo rašyto, kadangi atsakovas yra verslininkas, daug metų vykdantis veiklą, todėl mokėjimų atlikimas yra kasdieninis veiksmas.
2.3. Atsakovės argumentas, kad ji, pavėlavusi sumokėti, vėliau atliko mokėjimą avansu už kitą mėnesį, Taikos sutarties pažeidimo fakto nepaneigia. Atsakovė nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, dėl to ir buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo.
2.4. Atsakovė yra įstaiga, teikianti paslaugas daugiau kaip 9 metus. Atsakovė yra verslininkė, socialinės globos paslaugų teikimas yra įprasta jos veikla. Pagal portalo rekvizitai.lt duomenis, atsakovės pardavimo pajamos sudarė 284 806 Eur. Visos prisiimtos atsakovės rizikos negali būti perkeliamos nuomotojui, nuomininkas turi suprasti, kad, jei jis teikia tokią veiklą socialiai pažeidžiamai grupei, pats turi imtis visų priemonių, kad šių asmenų interesai nebūtų pažeisti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovams išdavė vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą Taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. kovo 29 d. mokėjimus; 2) 2024 m. balandžio 12 d. mokėjimus; 3) ieškovų 2024 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo ir skolos sumokėjimo.
13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų priimti ieškovų 2024 m. 17 d. pranešimo dėl patalpų atlaisvinimo ir skolos sumokėjimo turinį, atsisako jį priimti, kadangi šis įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su apeliacijos dalyku, t. y. neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti atsakovės pateikti nauji įrodymai (2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. balandžio 12 d. mokėjimus) priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
16. Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 2 d. užregistruotas ieškovų prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriuo prašoma priimti į bylą papildomus įrodymus – išrašus iš ieškovų banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad atsakovė daugiau nevykdė Taikos sutarties sąlygų ir nuomos bei skolos nemokėjo (nemokėta nei už gegužę, nei už birželio mėn.).
17. Naujus dokumentus pateikus teismo posėdžio dieną, nėra galimybės išsiaiškinti atsakovės nuomonės dėl šių dokumentų priėmimo – tuomet procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Dėl to minėti įrodymai nepriimtini.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad:
12.1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. kovo 26 d. sudarytą Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-286-584/2024 nutraukė. Šios sutarties 2.1.1 punktu šalys susitarė, kad nuomininkės skola už patalpų nuomą nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. kovo 1 d. yra 8 000 Eur (toliau – skola), kuriuos nuomininkė įsipareigojo padengti iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį mokant po 890 Eur (toliau – skolos įmoka), atitinkamai po 445 Eur kiekvienam nuomotojui. Taikos sutarties 2.1.2 punktu šalys susitarė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. nuomininkė moka nuomotojams už patalpų nuomą 2 100 Eur už vieną kalendorinį mėnesį (toliau – nuomos mokestis), atitinkamai po 1 050 Eur kiekvienam nuomotojui. Taikos sutarties 2.2.1-2.2.2 punktais šalys susitarė, kad nuomininkė ne vėliau kaip iki 25 einamojo mėnesio kalendorinės dienos už einamąjį nuomos mėnesį sumokėti nuomos mokestį ir skolos įmoką atitinkamam nuomotojui: į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą nuomininkė perveda 1495 Eur jam priklausančią skolos įmokos ir nuomos mokesčio dalį; į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą nuomininkė perveda 1 495 Eur jai priklausančią skolos įmokos ir nuomos mokesčio dalį. Pirmąją įmoką nuomininkė Taikos sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodyta tvarka perveda iki 2024 m. kovo 29 d. (Taikos sutarties 2.2.3 punktas). Nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495 Eur bent tris kalendorines dienas, laikoma, kad nuomininkė pažeidė Taikos sutarties sąlygas, ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos (Taikos sutarties 2.3 punktas). Šalys susitaria, kad, nuomininkei pažeidus Taikos sutarties 2.3 punktą, nuomotojai turi teisę skaičiuoti 100 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuomotojų nuostoliais, iki faktinio išsikraustymo dienos.
12.2. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė pinigų perlaida per AB Lietuvos paštas 2024 m. kovo 29 d. ieškovui pervedė 1495 Eur, o ieškovei 1000 Eur. Nurodytas lėšas AB Lietuvos paštas į ieškovų sąskaitas pervedė 2024 m. balandžio 2 d. Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. bankiniu pavedimu ieškovui pervedė 1 595 Eur, ieškovei 2 090 Eur.
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
21. Taigi, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teismas privalo ištirti šalių nurodytas aplinkybės ir pateiktos įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad teismas, 2024 m. balandžio 8 d. gavęs ieškovų prašymą, 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų prašymą, jį tenkino neišklausęs kitos šalies nuomonės, nesuteikęs jai galimybių pateikti įrodymus dėl Taikos sutarties (ne)vykdymo.
22. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismui nepasiūlius atsakovei pateikti nuomonės dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (ne)vykdymo, vien tik ši procesinė aplinkybė nesudaro pagrindo tokius veiksmus pripažinti procesinės teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
23. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovė, Taikos sutarties 2.2.1 - 2.2.3 punktais prisiėmusi finansinį įsipareigojimą iki 2024 m. kovo 29 d. pervesti ieškovams po 1495 Eur, 2024 m. kovo 29 d. pinigų perlaida per AB Lietuvos paštas ieškovui pervedė 1495 Eur, o ieškovei tik 1000 Eur. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė Taikos sutarties 2.2.3 punktu prisiimto įsipareigojimo ir nepervedė jai visos Taikos sutartimi sutartos sumos (1495 Eur).
24. Kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, kad 495 Eur skolos likučio nepervedimas laiku buvo buhalterinės apskaitos (sąskaitybos) klaida. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. kovo 29 d. pinigų perlaidos ieškovei siuntėjas buvo E. J. K. (mokėjimo paskirtyje nurodyta: VŠĮ ROJAUS VARTAI (duomenys neskelbtini) UŽ NUOMĄ), taigi tai negalėjo būti buhalterinės apskaitos (sąskaitybos) klaida. Be to, net ir darant prielaidą, kad galėjo būti padaryta tokia klaida, tai taip pat nesudarytų pagrindo vertinti, kad atsakovė tinkamai vykdė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl to negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė yra juridinis asmuo (socialinės globos paslaugas teikianti įstaiga), jau daug metų (nuo 2015 m.) vykdantis veiklą, 2023 m. gavęs 242 766 Eur pajamų (šaltinis: https://rekvizitai.vz.lt/imone/rojaus_ vartai/apyvarta/), todėl mokėjimus įvairiems subjektams pagal jos vykdomą veiklą turėtų atlikti beveik kiekvieną dieną. Tai, kad mokėjimą už balandžio mėnesį atsakovė pervedė ieškovams anksčiau, nei nustatyta Taikos sutartimi, kad pervedė didesnę sumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji tinkamai įvykdė Taikos sutarties 2.2.3 punktu prisiimtą finansinį įsipareigojimą. Taikos sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad, nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495 Eur bent tris kalendorines dienas, laikoma, kad nuomininkė pažeidė taikos sutarties sąlygas ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos. Iki kovo 29 d. ieškovei nesumokėtas 495 Eur likutis atsakovės buvo pervestas tik 2024 m. balandžio 12 d., t. y. praleidus nustatytą terminą net 13 dienų. Minėta, kad taikos sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, o teismas šią sutartį patvirtina nutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasiūlė atsakovei pateikti savo nuomonę dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (ne)vykdymo, vien tik ši procesinė aplinkybė nesudaro pagrindo tai pripažinti grubiu atsakovės interesų pažeidimu ir dėl to panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose.
27. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jiems iš atsakovės 894 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiantį įrodymą – patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 844,12 Eur (0,4 x 2110,3 Eur), už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą – 211,03 Eur (0,1 x 2110,3 Eur ), todėl 894 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš viešosios įstaigos „Rojaus vartai“, juridinio asmens kodas 303945857, ieškovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 894 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Virginija Gudynienė