Civilinė byla Nr.2A-1090-467/2011
Teisminio proceso Nr.2-01-3-02605-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos 42.6.; 42.11.1.; 42.11.2.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Algirdo Auruškevičiaus,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Žygimantui Pacevičiui,
atsakovo atstovui adv. Andriui Baranskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Palink“ 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutartinio įsipareigojimo perduoti ieškovui patalpas įvykdymo protingas terminas yra 25,5 mėnesio ir atsakovas privalo (privalėjo) perduoti ieškovui patalpas iki 2010-08-12 bei nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2008-07-08 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PL NT 08/07/04. Šia sutartimi, be kitų įsipareigojimų, atsakovas įsipareigojo pastatyti patalpas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei perduoti 1200 kv.m ploto pirmame aukšte esančias patalpas ieškovui 10 metų terminui valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis, o ieškovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 5.1 punkte numatyta atsakovo pareiga per 18 mėnesių nuo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo dienos perduoti ieškovui patalpas nuomos teise. Atsakovo sutartinės prievolės terminas yra apibrėžtas įvykiu – detaliojo plano patvirtinimu – bei mėnesiais skaičiuojamu laiku, dėl to nėra aišku, ar atsakovo esminis sutartinis įsipareigojimas – patalpų perdavimas bus įvykdytas. Tokiu atveju ieškovas gali likti neapibrėžtam terminui susaistytas sutartimi su atsakovu, naudos, kurios siekė sutartimi negaus, o galimybių nutraukti sutartį neturi. Terminas perduoti patalpas turėtų būti nustatomas, vadovaujantis sutarties 5.1 punktu bei atsižvelgiant į šalių valią. Atsakovas elgiasi nesąžiningai bei pažeidžia sutartį, vengia perduoti patalpas ieškovui. Be to yra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeis sutartį ir ateityje, todėl ieškovas negaus to, ko tikėjosi, pasirašydamas sutartį. Detalusis planas buvo patvirtintas, praėjus 582 dienoms arba 19,4 mėnesio arba 1,5 metams po sutarties sudarymo. Toks laiko tarpas detaliojo plano parengimui yra neprotingai ilgas ir vertintinas, kaip atsakovo piktnaudžiavimas tuo, kad sutartyje nėra nustatytas konkretus detaliojo plano parengimo terminas bei kaip netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Be to 11 iš 14 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, neskaičiuojant šios ginčo sutarties, yra nutrauktos arba planuojamos nutraukti dėl atsakovo kaltės, o likusias 3 sutartis atsakovas nuolat pažeidžia. Šių faktų visuma leidžia daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu bei apie susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką.
Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepažeidė sutarties, savo įsipareigojimus vykdo nuosekliai ir laiku. Be to sutarties 5.1 punkte numatytas įvykis, nuo kurio momento skaičiuojamas galutinis sutarties įvykdymo 18 mėnesių terminas, jau įvyko, todėl pagrindinės aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, nebeliko. Ieškovas 2010-02-01, t.y. iki ieškinio padavimo dienos, buvo informuotas, jog žemės sklypo detalusis planas yra parengtas ir atiduotas tvirtinimui, nurodoma ir tikėtina patvirtinimo diena – 2010-02-23. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu žemės sklypo detalusis planas buvo pavirtintas 2010-02-10 ir apie tai ieškovas buvo informuotas. Sutartis atsakovo buvo vykdoma sąžiningai ir atsakingai. Atsakovas atliko daug veiksmų ir investavo daug lėšų vykdant sutartį, o ieškovas stengiasi išvengti sutarties vykdymo, elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeis sutartį ateityje ir ieškovas negaus to, ko tikėjosi pagal sutartį, kadangi pirmasis etapas, pagal sutartį apibrėžtas įvykiu, jau yra įvykęs (detalusis planas patvirtintas), todėl terminas galutiniam sutarties įvykdymui taip pat aiškiai apibrėžtas. Ieškovui tinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, pastatas iki sutartyje numatyto termino pabaigos bus pastatytas ir įrengtos patalpos bus perduotos ieškovui nuomos teisėmis, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartį nei CK 6.219 straipsnio, nei kitais pagrindais.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog tiek reikalavimas pakeisti sutarties 5.1 punkto šalių sulygtą sąlygą, tiek reikalavimas nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu nebuvo įrodytas. Teismas nustatė, jog sutarties 5.1 punkte yra numatyti du terminai – vienas terminas apibrėžiamas konkrečiu, neišvengiamai turinčiu įvykti, įvykiu ir mėnesiais skaičiuojamas terminas. Toks šalių susitarimas teismui abejonių nekėlė, o išklausęs šalių atstovų paaiškinimų, jog sutarties projektus derino abiejų šalių advokatai, teismas vertino, kad ši sąlyga šalims buvo žinoma ir suprantama, įvertinant detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, tai, kad šalys turėjo pasirašiusios ne vieną sutartį analogiškomis sąlygomis, abu yra ūkio subjektai. Šios sąlygos teismas nelaikė kaip pažeidžiančios ieškovo kaip vienos iš šalių teises, be to terminas yra aiškus – iki tam tikro neišvengiamai turinčio įvykti įvykio. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus dėl termino apibrėžimo konkrečiu įvykiu, bandant aiškinti, jog jis gali ir neįvykti, ir tokius paaiškinimus laikė tik ieškovo nepagrįstais pamąstymais, nes juos paneigė atsakovo teikti susirašinėjimai bei paties ieškovo pozicija, kad iki kreipimosi į teismą jis pats dėl minėtos sutarties sąlygos pakeitimo su atsakovu nesiderėjo, be to atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu, pastatų statymu ir jų nuomojimu – po 2008-07-08 ginčo sutarties jis įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, investavo pinigus, todėl teismas sutiko su atsakovo paaiškinimu, jog jis vykdė sutartį, ką patvirtina eilė atsakovo atliktų veiksmų. Todėl teismas padarė išvadą jog negalima pripažinti, kad ieškovas tinkamai bendradarbiavo ir kooperavosi su kita šalimi (CK 6.200 str.). Teismas nustatė, jog ieškovas į teismą kreipėsi 2010-02-09, jau turėdamas atsakovo 2010-02-01 raštą, kad detalusis planas yra parengtas ir suderintas. Teismas nurodė, kad byloje ieškovas iš esmės ginčija ne sutarties neįvykdymą, o siekia teismine tvarka pakeisti šalių aiškiai sulygtas tam tikras sutarties sąlygas, t.y. pakeisti ne tik savo, bet ir vienašališkai kitos šalies valią, tokiu būdu siekiant pateisinti sutarties nutraukimą savo iniciatyva dėl kitos šalies kaltės, o tai reiškia CK 6.217 straipsnio pagrindais. Teismas nesutiko su ieškovo teikiamu faktinių aplinkybių aiškinimu, kad susidariusios aplinkybės leidžia ieškovui vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Ieškovas neturėjo pagrindo išvadai, kad yra aišku, jog atsakovas nustatytu terminu neįvykdys prievolės bei kad yra konkrečios aplinkybės, iš kurių jis galėjo numatyti, kad atsakovas pažeis sutartį iš esmės (CK 6.217 str.). Ieškovas dėl sutarties 5.1 punkte sulygtų terminų pakeitimo į atsakovą nesikreipė, duomenų, jog ieškovas iš atsakovo, esant 5.1 punkte sulygtai sąlygai bei faktinėms aplinkybėms, patvirtinimo apie sutarties tinkamą įvykdymą taip pat nepareikalavo. Priešingai, ieškovas kreipėsi į teismą po to, kai suėjo sutarties 5.1 punkte šalių sulygtas terminas, apibrėžtas konkrečiu neišvengiamai turinčiu įvykti įvykiu, kuris įvyko – 2010-02-01, gavo informaciją, kad detalusis planas patvirtintas, todėl, esant įvykdytai sutarties sąlygai, nuo detalaus plano patvirtinimo prasidėjo kitas šalių sulygtas terminas – 18 mėnesių terminas, per kurį atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 3.1, 5.1 punktuose numatytas patalpas, ir šis terminas nėra pasibaigęs. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog pakeisti 2008-07-08 sutarties 5.1 punkte šalių sulygtą sąlygą ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Palink“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 1.117 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad įvykis, kuriuo apibrėžtas terminas, t.y. detaliojo plano patvirtinimas, yra neišvengiamas įvykis, nes detaliojo plano patvirtinimas yra labai didele dalimi priklausomas nuo atsakovo bei trečiųjų asmenų valios. Šalys sutarties 5.1 punktu siekė numatyti terminuotą, o ne sąlyginę atsakovo prievolę perduoti ieškovui patalpas. Termino apibrėžimas tokiu įvykiu – detaliojo plano patvirtinimu, leido atsakovui piktnaudžiauti savo sutartinėmis teisėmis ir vykdyti sutartines prievoles ne per protingus terminus, o savavališkai, neatsižvelgiant į ieškovo interesus, delsti. Nagrinėjamu atveju detalusis planas nebuvo patvirtintas nei per trumpiausią, nei per vidutinį protingą terminą, o per 19 mėnesių, kas yra 2,5 karto ilgiau nei vidutinis protingas terminas. Teismas netinkamai taikė CK 6.219 straipsnį, konstatuodamas, jog susidariusios faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo ieškovui manyti, jog atsakovas, suėjus sutarties įvykdymo terminui, neįvykdys sutarties. Aplinkybę, kad iki protingo termino (ieškovo siūlymu 25,5 mėn. nuo sutarties sudarymo) atsakovas nespės įvykdyti sutartinio įsipareigojimo pastatyti, įrengti ir perduoti patalpas ieškovui, įrodinėjo specialistų išvadomis apie tai, per kiek laiko paprastai yra pastatomas pastatas, kokį turi pastatyti atsakovas. Dėl to ieškovas ieškinio pateikimo metu galėjo pagrįstai numatyti, kad atsakovas pažeis sutartį iš esmės. Teikiant apeliacinį skundą, ieškovo nuogąstavimai pasitvirtino – praėjo daugiau nei 30 mėnesių po sutarties sudarymo, tačiau patalpos nėra perduotos ieškovui, jos net nėra statomos. Teismo teiginys, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovą, kad šis patvirtintų ketinimą vykdyti sutartį, kaip tai numatyta CK 6.220 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstas, nes ieškovas, iš anksto pagrįstai manydamas, jog atsakovas sieks suklaidinti ieškovą, iš karto kreipėsi į teismą. Nors ieškinys teismui pateiktas netrukus po to, kai buvo gautas atsakovo 2010 m. vasario 1 d. pranešimas, ieškinys buvo rengtas dar prieš šį pranešimą ir ieškinio pateikimas po atsakovo pranešimo nereiškia ieškovo skubėjimo išvengti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovo patikslintą ieškinį, pažeidė procesinės teisės normas – CPK 141 straipsnio 1 dalį - ieškovo teisę disponuoti savo materialiosiomis teisėmis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog šalys, nustatydamos sutarties įvykdymo terminus, aiškiai suprato juos ir išreiškė savo valią. Atsakovo pagrindinė veiklos kryptis – nekilnojamojo turto nuoma, nekilnojamojo turto statyba, rekonstrukcija, pritaikant jį nuomai. Todėl pagrindinis atsakovo interesas, vykdant sutartinius įsipareigojimus, yra gauti nuomos mokestį. Norėdamas perduoti patalpas ir gauti nuomos mokestį už jas, atsakovas privalėjo parengti ir pateikti tvirtinimui žemės sklypo detalųjį planą bei pastatyti pastatą, kuriame bus patalpos. Todėl apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis, kad detalusis planas bus patvirtintas, t.y. įvyks įvykis, nuo kurio skaičiuojamas ir terminas patalpoms perduoti. Žemės sklypo detalaus plano tvirtinimo procedūra, nežiūrint komplikuotumo, yra pakankamai aiški ir apibrėžta. Apeliantas pagrįstai tikėjosi (ir tai pasitvirtino faktais), kad atsakovo pastangų dėka žemės sklypo detalus planas bus patvirtintas. Apeliantas pats susiduria savo veikloje su detaliųjų planų tvirtinimo procedūromis, todėl, pasirašydamas sutartį, aiškiai žinojo, jog detaliųjų planų tvirtinimas Vilniaus mieste sutarties pasirašymo metu (2008 m.) buvo sunkiai apibrėžiamas laiko atžvilgiu, tačiau pakankamai konkretus įvykio įvykimo prasme. Iki pat ieškinio pareiškimo apeliantas atsakovui pretenzijų dėl neva egzistuojančio sutarties prieštaravimo jo interesams neišreiškė ir spręsti taikiai galimą ginčą nebandė. Taip apeliantas savo elgesiu akivaizdžiai pažeidė geros valios ir šalių kooperavimosi principus (CK 6.200 str.). Pažeisdamas bendrąjį sąžiningumo principą, apeliantas ne tik niekuomet nebandė pakeisti tariamai jo interesams priešingą sutarties 5.1 punktą, tačiau ir buvo jo kūrėjas. Sutartį ruošė ir jos projektus derino abiejų šalių – ūkio subjektų, advokatai. Šalys aktyviai bendradarbiavo nuo 2007 m. ir pasirašė ne vieną sutartį, kurioje terminas patalpų pastatymui ir perdavimui buvo nustatytas analogiškai sutarties 5.1 punktui. Todėl ieškovui buvo neabejotinai žinoma žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo procedūros specifika. Taip pat jam buvo suprantama, jog nustatyti tikslią datą, kuomet bus parengtas žemės sklypo detalusis planas, yra ne tik sudėtinga, bet ir netikslinga, atsižvelgiant į tai, jog atsakovui yra visiškai neparanku atidėlioti savo įsipareigojimų vykdymą. Apelianto apklausti specialistai nevertino ir negalėjo įvertinti specifinių konkrečiai su žemės sklypo detalaus plano patvirtinimu susijusių aplinkybių. Specialistai neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo projektiniams sprendiniams suderinti atsakovas turėjo parengti papildomą atskirą techninio projekto transportinę dalį ir ją atskirai suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo vykdymo skyriumi. Techninio projekto parengimo ir derinimo procedūros pareikalavo papildomo laiko, o be jų žemės sklypo detalaus plano parengimas ir galutinis suderinimas buvo neįmanomas. Šalims vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, pastatas iki sutarties 5.1 punkte numatyto termino pabaigos bus pastatytas ir jame esančios patalpos, įrengtos pagal sutarties reikalavimus, bus perduotos apeliantui nuomos teisėmis. Apeliantas gaus tai, kas numatyta sutartyje ir ko jis tikėjosi iš sutarties nustatytais terminais. Teismas CPK 114 straipsnio 1 dalies nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Detaliojo plano rengimo ir projektavimo rangos sutartį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, viešojo svarstymo su visuomene apie parengtą detalųjį planą protokolą, Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą, UAB „Palink“ 2010-01-21 pranešimą, 2010-01-28 atsakymą, 2010-02-22 atsakymą, 2010-08-04 atsakymą, PVM sąskaitas-faktūras ir Lietuvos pašto kvitus (b.l. 204-247, t. 1), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-04-01 raštą ir 2008-06-20 raštą, ieškovo atstovės 2011-04-15 prašymą, detaliojo plano aiškinamąjį raštą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-08-18 raštą, UAB „Palink“ 2011-02-17 atsakymą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2009-10-08 raštą (b.l. 2-13, t. 2), detaliojo plano ištrauką ir LLRI analizę dėl detaliųjų planų rengimo procedūros.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Palink“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi šalių atstovus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas UAB „Palink“ ir atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 8 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.PL NT 08/07/04 (b.l. 12-24), pagal kurią atsakovas įsipareigojo 10 metų terminui suteikti ieškovui valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ateityje priklausysiančiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), pastate, turinčiomis apie 1200 kv.m ploto, pirmajame aukšte, o ieškovas UAB „Palink“, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą patalpų nuomos mokestį joje numatytomis sąlygomis ir terminais. Pagal sutarties 4.1 punktą patalpų nuomos 10 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto sudarymo dienos, o pagal sutarties 5.1 punktą patalpas (ir automobilių stovėjimo aikštelę), pripažintas tinkamomis naudoti, atsakovas ieškovui įsipareigojo perduoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo atsakovo (nuomotojo) iniciatyva parengto žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo teisės aktais nustatyta tvarka dienos. Vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 18 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-39), 2008 m. rugsėjo 15 d. su PĮ „A. V. architektų dirbtuvės“ sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį (b.l. 82-85) dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano parengimo ir su projektu susijusių darbų atlikimo. Detalusis planas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 10 d. sprendimu Nr.1-1385 (b.l. 81).
Ieškovas UAB „Palink“ 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutartinio įsipareigojimo perduoti ieškovui patalpas įvykdymo protingas terminas yra 25,5 mėnesio ir atsakovas privalo perduoti ieškovui patalpas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. bei nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Šį ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė, konstatavęs, jog tiek ieškovo reikalavimas pakeisti sutarties 5.1 punkte šalių sulygtą sąlygą, tiek reikalavimas nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu nebuvo įrodytas; pakeisti sutarties 5.1 punkte šalių sulygtą sąlygą ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi terminas sutartyje buvo apibrėžtas aiškiai – šalių sulygtu terminu, apibrėžiamu konkrečiu neišvengiamai turinčiu įvykti įvykiu, pagrindo nutraukti šalių sutartį pagal CK 6.219 straipsnį taip pat nebuvo, kadangi konkrečios faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, jog atsakovas neįvykdys sutarties. Ieškovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliacinį skundą grįsdamas trimis pagrindais – netinkamu CK 1.117 straipsnio 2 dalies, CK 6.219 straipsnio ir CPK 141 straipsnio 1 dalies taikymu. Tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti nė su vienu ieškovo apeliacinio skundo argumentu.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.117 straipsnio 2 dalį, t.y. konstatavo, jog įvykis, kuriuo apibrėžtas terminas - detaliojo plano patvirtinimas, yra neišvengiamas įvykis. Apelianto teigimu, detaliojo plano patvirtinimas yra labai didele dalimi priklausomas nuo atsakovo bei trečiųjų asmenų valios, todėl šis įvykis gali įvykti, bet gali ir neįvykti. Tokie apelianto argumentai (dėl netinkamo CK 1.117 str. 2 d. taikymo) atmestini kaip nepagrįsti ir iš esmės nereikšmingi nagrinėjamo ginčo esmei. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą nustatyti, jog atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutartinio įsipareigojimo perduoti ieškovui patalpas įvykdymo protingas terminas yra 25,5 mėnesio ir atsakovas privalo perduoti ieškovui patalpas iki 2010 m. rugpjūčio 12 d., iš esmės siekė šalių sudarytos sutarties sąlygos pakeitimo, kadangi manė, jog sutartyje nėra nustatytas terminas atsakovo esminiam sutartiniam įsipareigojimui – patalpų perdavimui – įvykdyti (b.l. 4, t. 1). Tačiau pirmosios instancijos teismas su tokiu ieškovo sutarties sąlygos aiškinimu nesutiko, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad šalys sutartyje terminą atsakovo sutartinei prievolei įvykdyti apibrėžė aiškiai - šalių sulygtu terminu, apibrėžiamu konkrečiu neišvengiamai turinčiu įvykti įvykiu. Šiuo atveju esminė teismo išvada yra ta, kad šalys terminą apibrėžė aiškiai, ką neginčijamai suprato abi šalys ir dėl to viena kitai nereiškė jokių pagrįstų pretenzijų, o ne kad apibrėžė įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti. Nežiūrint to, kad apeliantas skunde akcentuoja mažiau reikšmingą ginčo esmei teismo išvadą, apelianto teiginiai, jog detaliojo plano tvirtinimas nėra įvykis, kuris turi neišvengiamai įvykti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Iš atsakovo paaiškinimų, kurių ieškovas neginčijo ir neneigė, bei kitų bylos duomenų matyti, kad atsakovo pagrindinė veiklos kryptis – nekilnojamojo turto nuoma, nekilnojamojo turto statyba, rekonstrukcija, pritaikant jį nuomai, todėl pagrindinis atsakovo interesas, vykdant sutartinius įsipareigojimus, yra gauti nuomos mokestį. Norėdamas perduoti patalpas ir gauti nuomos mokestį už jas, atsakovas privalėjo parengti ir pateikti tvirtinimui žemės sklypo detalųjį planą bei pastatyti pastatą, kuriame bus patalpos, be to atsakovas pirko sklypą, investavo pinigų, todėl apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis, jog detalusis planas bus patvirtintas, t.y. įvyks įvykis, nuo kurio skaičiuojamas ir terminas patalpoms perduoti. Dėl šių priežasčių taip pat atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo pagrindinės prievolės pagal sutartį įvykdymo termino apibrėžimas įvykiu – detaliojo plano patvirtinimu, leido atsakovui delsti, piktnaudžiauti savo sutartinėmis teisėmis ir vykdyti sutartines prievoles ne per protingus terminus, o savavališkai, neatsižvelgiant į ieškovo interesus, kadangi toks atsakovo elgesys iš esmės prieštarautų jo pagrindiniam interesui – gauti nuomos mokestį. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvada, jog apelianto argumentacija dėl netinkamo CK 1.117 straipsnio 2 dalies taikymo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog šalių sutarties 5.1 punkte numatytas terminas buvo apibrėžtas aiškiai, todėl nebuvo jokio pagrindo keisti šį terminą numatančios sutarties sąlygos.
Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.219 straipsnį, konstatuodamas, kad susidariusios faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo ieškovui manyti, jog atsakovas, suėjus sutarties įvykdymo terminui, neįvykdys sutarties. Ieškovas tvirtina, kad ieškinio pateikimo metu jo turimos specialistų išvados apie tai, per kiek laiko paprastai pastatomas toks pastatas, kokį turi pastatyti atsakovas, kurias teikė kartu su ieškiniu, sudarė pagrindą ieškovui manyti bei pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas pastato sutartyje nurodytu terminu nepastatys ir patalpų neįrengs, t.y. pažeis sutartį iš esmės. Teisėjų kolegija ir šiuos apelianto teiginius atmeta ir pažymi, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateikti architektų bei įmonių atsakymai į ieškovo atstovo prašymus (b.l. 40-60, t.1) nėra pakankami išvadai, jog ieškinio pateikimo metu ieškovui tikrai buvo pagrindo manyti, kad atsakovas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi ieškovas teismui nepateikė duomenų apie šių fizinių bei juridinių asmenų kvalifikaciją, nėra aišku, kokia veikla atsakymus pateikę asmenys užsiima, kokia jų patirtis, kuo remdamiesi, savo atsakymus pateikė ir pan. Be to pagal suformuluotą ieškovo atstovo prašymą, šie asmenys atsakymuose nurodė tik preliminarią nuomonę, kas iš esmės yra prielaidos, o ne tikslūs duomenys. Kolegija taip pat pažymi, jog ieškovo atstovas savo prašymus nurodytoms įmonėms siuntė 2010 m. vasario 5 d., t.y. jau turėdamas ieškovo 2010 m. vasario 1 d. pranešimą (šios aplinkybės ieškovas neginčijo), kad žemės sklypo detalusis planas yra parengtas ir suderintas. Taigi iš esmės atsakymuose pateikiama informacija, jog nurodyto dydžio pastatas preliminariai galėtų būti pastatytas per 3,5-5 mėnesius ir kt., paneigia ieškovo teiginius, nes, jis žinodamas, kad detalusis planas yra parengtas ir suderintas, neturėjo pagrindo numatyti, kad atsakovas sutartyje nurodytu terminu (per 18 mėnesių) nepastatys pastato ir neįrengs patalpų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl informacijos rinkimo ginčo sutartimi prisiimtų darbų atlikimui galėtų būti reikšmingos derybų stadijoje, o ne siekiant nutraukti sutartį.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo teiginį, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovą, jog šis patvirtintų ketinimą vykdyti sutartį, kaip tai numatyta CK 6.220 straipsnio 1 dalyje, kadangi CK 6.220 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė, o ne pareiga kreiptis į atsakovą, todėl, nepasinaudojimas šia teise, niekaip neįtakoja ieškovo teisės nutraukti sutartį CK 2.219 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tokiais teiginiais neteisingai interpretuoja teismo teiginius sprendimo motyvuojamoje dalyje, kadangi pirmosios instancijos teismas tokių išvadų skundžiamame sprendime nepadarė. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas iš atsakovo nepareikalavo patvirtinimo apie tinkamą sutarties įvykdymą, buvo tik viena iš prielaidų pirmosios instancijos teismui prieiti, kolegijos vertinimu, teisingos išvados, jog ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad yra aišku, jog atsakovas nustatytu terminu neįvykdys prievolės bei kad yra konkrečios aplinkybės, iš kurių jis galėjo numatyti, kad atsakovas pažeis sutartį iš esmės (CK 6.217 str.).
Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir civilinio proceso teisės normas - CPK 141 straipsnio 1 dalį, kadangi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Tačiau ir šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog bylos nagrinėjimui iš esmės buvo pasiruošta 2010 m. birželio 7 d., teismui priėmus atsakovo tripliką (b.l. 123, t.1), ir 2010 m. birželio 8 d. bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje (b.l. 135-136, t.1), kurią ieškovo atstovas gavo 2010 m. birželio 15 d., o ieškovas apie, jo manymu, būtinybę patikslinti ieškinį sužinojo 2010 m. rugpjūčio 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kadangi ieškovas turėjo pakankamai laiko iki 2010 m. lapkričio 11 d. (iki teismo posėdžio, kada teikė patikslintą ieškinį) patikslinti ieškinio reikalavimą ir disponuoti savo ne tik materialinėmis, bet ir procesinėmis teisėmis.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo UAB „Palink“ atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteistina 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, valstybei iš ieškovo priteistina 6,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723, buveinės adresas Lentvario g. 33, Vilnius) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575, buveinės adresas S.Stanevičiaus g. 33-25, Vilnius) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, valstybei 6,35 Lt (šešis litus ir 35 centus) pašto išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė
Algirdas Auruškevičius