Administracinė byla Nr. eI3-229-402/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01986-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3; 19.3.3; 19.3.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjos L. Z. atstovei advokatei D. V.,
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. A.,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z., V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z., V. L. dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SPR5-9999 (14.4 E); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. CSPR-212 dalį dėl sutarties dėl santuokoje įgytų teisių padalijimo formos.
Pareiškėja skunde nurodo, jog kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama per 3 darbo dienas viešajame registre:
1) įrašyti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Garažas), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą;
2) įregistruoti L. Z. ir V. L. nuosavybės teises į Garažą, nurodant, jog L. Z. nuosavybės teise priklauso patalpos: R-2/8,03 kv. m, R-3/4,70 kv. m, 1-2/20,85 kv. m, o V. L. nuosavybės teise priklauso patalpos: R-1/13,74 kv. m, 1-1/20,97 kv. m.
Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius (toliau – ir Skyrius) 2022 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-9999 (14.4 E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pareiškėjos prašymą nusprendė atmesti. Su minėtu Sprendimu nesutikdama Pareiškėja pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.
2022 m. liepos 26 d. valstybės įmonė Registrų centras priėmė sprendimą Nr. CSPR-212 palikti galioti Skyriaus Sprendimą – valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SPR4-8364 (14.5E) (toliau – ir Sprendimas2).
Pareiškėja nesutinka, kad dėl Garažo dalies nuosavybės įregistravimo savo vardu turi pateikti sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tinkamos formos (t. y. patvirtintą notaro).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės įjuos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Įstatymo normos yra bendro pobūdžio, jų taikymas reglamentuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytame poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai).
Ginčo situacijoje Pareiškėja, siekdama įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą – Garažą, pateikė prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenis apie naują daiktą – Garažą ir įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į jį.
Kartu su prašymu buvo pateikti šie dokumentai: kadastro duomenų bylos kopija; deklaracija apie statybos užbaigimą; susitarimas tarp L. Z. ir V. L.; Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimo įsirengti komunalinius garažus kopija; Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno fil. projekto Nr. 27/283 kopija; L. Z. ir A. Z. ištuokos liudijimo kopija ir sutartis dėl santuokoje įgytų teisių padalijimo; asmens dokumentų kopija; išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties.
Prašyme taip pat buvo pažymėta, jog Kauno apylinkės teismo 2000 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7643/2000 buvo nutraukta L. Z., ir A. Z., santuoka (ištuoka Kauno rajono CMB registruota 2000 m. gegužės 11 d.), tačiau nebuvo padalintas šalių santuokoje įgytas turtas. Atsižvelgdamos į tai, kad santuokos nutraukimo metu Garažas nebuvo registruotas viešajame registre, jį, kaip statybines medžiagas, šalys pasidalino 2022 m. balandžio 8 d. sutartimi, nurodydamos, jog L. Z., pereina visos teisės ir pareigos, kylančios iš Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 269 ir Komunalinio ūkio Projektavimo instituto Kauno filialo projekto, suteikiančios teisę jos vardu registruoti nuosavybės teisę į dalį Garažo (patalpas: R-2/8,03 kv. m, R-3/4,70 kv. m, 1-2/20,85 kv. m).
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja, kuri kartu su tuometiniu sutuoktiniu A. Z. miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. pastatė Garažą (statybos metai – 1986 m.), Skyriui privalėjo pateikti pirmiau nurodytus dokumentus: prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pateikė prašymą ir kadastrinių matavimų bylą, dėl kurių Skyrius neturėjo pastabų, o dėl statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nurodė, jog pateikta deklaracija nėra tinkamas juridinis pagrindas įrašyti 2020-10-07 garažo 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą.
Skyrius netinkamai įvertino statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų turinį, kadangi nevertino santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties turinio ir atitinkamai santuokinio turto teisinį režimą reglamentuojančių teisės normų.
Kauno apylinkės teismo 2000 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7643/2000 buvo nutraukta Pareiškėjos ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka (ištuoka Kauno rajono CMB registruota 2000 m. gegužės 11 d.). Minėtame sprendime nebuvo aptartas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.
Santuokos metu, 1986 metais, buvo pastatytas, tačiau viešajame registre neregistruotas L. Z. ir A.Z. bei bendraturčiui V. L. priklausantis Garažas. Garažas buvo statomas Kauno miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 269 ir Komunalinio ūkio Projektavimo instituto Kauno filialo projekto pagrindu, – būtent šie dokumentai patvirtina Garažo statybos teisėtumą (Sąrašo 6.3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad viena iš Garažo bendraturčių L. Z. siekia įregistruoti nuosavybės į Garažą dalį (patalpas: R-2/8,03 kv. m, R-3/4,70 kv. m, 1-2/20,85 kv. m), ji su buvusiu sutuoktiniu A. Z. susitarė, jog atitinkama Garažo dalis pereina L. Z. nuosavybėn, o A. Z. nereikalauja piniginės kompensacijos, t. y. pasidalino santuokoje įgytą turtą, kurio nebuvo pasidalinę 2000 metais, dėl to Pareiškėjai perėjo teisė įregistruoti Garažą viešajame registre ir įregistruoti nuosavybės teises į Garažo atitinkamas patalpas.
Centrinis registratorius, analizuodamas Pareiškėjos skundą, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties nurodė, kad „įrašydama save į Deklaraciją, kaip statytoją, Kadastro tvarkytojui turėjo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį dokumentą, patvirtinantį jos nuosavybės teises į dalį Garažo (plačiau dėl dokumentų, kuriuos pareiškėja teikė kaip patvirtinančius jos nuosavybės teisę į dalį Garažo, pagal kompetenciją pasisakė Teritorinis registratorius, todėl Komisija dėl jų pasisakys vertindama Teritorinio registratoriaus 2022-05-19 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą)“ <...> „Sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi vadovaujantis CK 1.74 str., tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.“ <...> „CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi <...> išspręsti <...> jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.“ <...> „Įvertinus tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos pateikta Sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes vadovaujantis CK 1.74 straipsniu (šio straipsnio 4 punktas), CK 3.59 straipsniu, tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.“
Pareiškėja kategoriškai nesutinka su tokiu registratoriaus išaiškinimu, kadangi L. Z. ir A. Z. sutartis dėl santuokoje įgytų teisių padalijimo neprivalo būti notarinės formos, kadangi ja yra pasidalinamos statybinės medžiagos, panaudotos Garažo statybai, ir susitariama dėl jo registracijos. Papildomai pažymėtina, kad Pareiškėja kreipėsi į notarus dėl sutarties patvirtinimo, tačiau jie tokį notarinį veiksmą atlikti atsisakė, motyvuodami tuo, kad Garažas nėra registruotas viešajame registre, t. y. šiuo metu nėra nekilnojamojo daikto, kurį Pareiškėja su sutuoktiniu galėtų pasidalinti notarine sutartimi. Tokią notarų poziciją atitinka ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Nagrinėjamu atveju nėra paties daikto (Garažo), kurio perleidimo sandorį galėtų tvirtinti notaras, taip pat nėra įregistruota Garažo nuosavybės teisė, nes teritorinis registratorius atsisako tai padaryti.
Taigi, nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai pasidalino medžiagas, kurios buvo panaudotos Garažo statybai. Skyrius nepagrįstai nusprendė, jog statybinių medžiagų perleidimo sutartis privalo būti notarinės formos, kadangi tai nėra nekilnojamojo turto objektas ir jam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio nuostatos.
Atsakovas su skundu nesutinka, jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Pareiškėja su 2022-05-03 prašymu Nr. AK-2581 kreipėsi į Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrių (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrių (toliau – ir Teritorinis registratorius) prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto – Garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1298305), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Pareiškėjos ir V. L. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu pateikė šiuos dokumentus: 2020-10-07 kadastro duomenų bylą (parengta ir pateikta posistemėje „Matininkas“), 2020-11-19 deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), 2022-05-05 išrašą iš 2021-10-11 sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, 2022-04-27 sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (toliau – ir Sutartis), 2022-04-08 susitarimą, 1986-09-19 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 269 (toliau – ir Leidimas) kopiją, 1987 m. dviejų boksų mūrinių garažų projekto (toliau – ir Projektas) kopiją.
Kadastro tvarkytojas 2022-05-17 sprendimu Nr. SPR5-9999 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir 2022-05-17 sprendimas) nusprendė Pareiškėjos prašymą atmesti. Kadastro tvarkytojas sprendime nurodė, kad Deklaracijoje nurodyta statytoja nesutampa su Leidime įrašytais statytojais. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 9 punktas.
Teritorinis registratorius 2022-05-19 sprendimu Nr. SPR4-8364 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir 2022-05-19 sprendimas) atsisakė patenkinti Pareiškėjos prašymą. Atsisakymą patenkinti Pareiškėjos prašymą Teritorinis registratorius motyvavo tuo, kad: Kadastro tvarkytojui išnagrinėjus 2022-05-03 prašymą ir priėmus 2022-05-17 sprendimą šį prašymą atmesti, Garažo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad advokatė D. V. gali atstovauti V. L.; iš pateiktų dokumentų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kas statė Garažą, nes Leidime nurodyta, kad garažus leidžiama įsirengti / įsiteisinti V. L. ir A.Z., o Deklaracijoje kaip statytoja nurodyta tik L. Z. ir duomenų apie kitus statytojus nėra; Susitarimas neatitinka įstatymo nuostatų reikalavimų, kadangi dokumente nėra nurodyta, kokia Garažo dalis nuosavybės teise atitenka kiekvienam iš statytojų; Sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsniu, tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 7 punktai.
Komisija 2022-07-26 sprendimu Nr. CSPR-212 (toliau – ir 2022-07-26 sprendimas) paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2022-05-17 sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2022-05-19 sprendimą.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja prašė įrašyti Garažo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jos nuosavybės teises į Garažą Nekilnojamojo turto registre ND bylos, Deklaracijos, Leidimo, Projekto, Sutarties ir 2022-04-08 susitarimo pagrindu. Kadastro tvarkytojas, Teritorinis registratorius ir Komisija nusprendė, kad Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Garažą, nes pateikta Sutartis nėra patvirtinta notaro. VĮ Registrų centras nevertina ir nekvestionuoja šio dokumento turinio, taip pat nevertina aplinkybių, dėl kurių Garažą buvo nuspręsta paskirti Pareiškėjai.
Pareiškėja sutinka, kad turtas nepraranda bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso vien tik santuokos nutraukimu. Tam, kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos, arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pasikeitimą ar pasibaigimą. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad Garažą Pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu pasidalino kaip statybines medžiagas, Pareiškėjos įsitikinimu, tokia pasidalinimo sutartis neturi būti tvirtinama notaro. Toliau Pareiškėja įrodinėja, kad Garažas santuokos nutraukimo metu nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis dalytinas kaip statybinės medžiagos.
Registrų centras nekvestionuoja, koks daiktas – Garažas, kaip nekilnojamasis daiktas, ar statybinės medžiagos, – dalinamos Sutartimi. Šiuo atveju Registrų centras nurodo, kad bet koks bendrosios jungtinės nuosavybės objektas gali būti padalytas teismo arba (buvusių) sutuoktinių sutartimi, kurią privalo patvirtinti notaras. Pagal įstatymus tik tokiais būdais galimas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su Garažo įregistravimu pareiškėjos vardu, prieštaravimų tuo klausimu neturi ir prašo jo daugiau netrukdyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su Garažo įregistravimu pareiškėjos vardu, prieštaravimų tuo klausimu neturi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėja prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. SPR5-9999 (14.4 E); 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. CSPR-212 dalį dėl sutarties dėl santuokoje įgytų teisių padalijimo formos.
Bylos duomenimis, Pareiškėja su 2022-05-03 prašymu Nr. AK-2581 kreipėsi į Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrių ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrių prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto – Garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1298305), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Pareiškėjos ir V. L. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu pateikė šiuos dokumentus: 2020-10-07 kadastro duomenų bylą (parengta ir pateikta posistemėje „Matininkas“), 2020-11-19 deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (-jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, 2022-05-05 išrašą iš 2021-10-11 sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, 2022-04-27 sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, 2022-04-08 susitarimą, 1986-09-19 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 269 kopiją, 1987 m. dviejų boksų mūrinių garažų projekto kopiją.
Kadastro tvarkytojas 2022-05-17 sprendimu Nr. SPR5-9999 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ nusprendė Pareiškėjos prašymą atmesti. Kadastro tvarkytojas sprendime nurodė, kad Deklaracijoje nurodyta statytoja nesutampa su Leidime įrašytais statytojais. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 9 punktas.
Teritorinis registratorius 2022-05-19 sprendimu Nr. SPR4-8364 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ atsisakė patenkinti Pareiškėjos prašymą. Atsisakymą patenkinti Pareiškėjos prašymą Teritorinis registratorius motyvavo tuo, kad: Kadastro tvarkytojui išnagrinėjus 2022-05-03 prašymą ir priėmus 2022-05-17 sprendimą šį prašymą atmesti, Garažo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad advokatė D. V. gali atstovauti V. L.; iš pateiktų dokumentų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kas statė Garažą, nes Leidime nurodyta, kad garažus leidžiama įsirengti / įsiteisinti V. L. ir A.Z., o Deklaracijoje kaip statytoja nurodyta tik L. Z. ir duomenų apie kitus statytojus nėra; Susitarimas neatitinka įstatymo nuostatų reikalavimų, kadangi dokumente nėra nurodyta, kokia Garažo dalis nuosavybės teise atitenka kiekvienam iš statytojų; Sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsniu, tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1, 2, 7 punktai.
Pareiškėja 2022-06-13 skundu „Dėl 2022-05-17 valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimo Nr. SPR5-9999 (14.4 E) panaikinimo“ Komisijos prašė panaikinti Kadastro tvarkytojo 2022-05-17 sprendimą ir perduoti Pareiškėjos 2022-05-03 prašymą Teritoriniam registratoriui nagrinėti iš naujo.
Komisija 2022-07-26 sprendimu Nr. CSPR-212 paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2022-05-17 sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2022-05-19 sprendimą.
Taigi, šio ginčo esmę sudaro tai, ar atsakovas pagrįstai reikalauja, jog santuokoje įgyto turto pasidalijimo Sutartis turi būti patvirtinta notaro, ar buvę sutuoktiniai gali pasidalinti santuokoje įgytą, tačiau santuokos nutraukimo byloje nepasidalintą turtą paprastos rašytinės formos sutartimi.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės ir kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus ir teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikiamų dokumentų, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagrindu, o daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus registruoja pagal dokumentus, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi įstatyme nustatytą pareigą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į juos, jei nustatoma nors viena iš aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir (ar) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2006 nutartimi konstatavo, jog „<...> Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis <...>“.
Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą gali tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015, 2015-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.). Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-2303/2012; kt.).
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo įvertinti faktą, ar registravimui pateiktas dokumentas, kuriuo prašoma registruoti nuosavybės teises, galioja, o nustačius trūkumus – atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1972-502/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino ir tai, kad pateikto dokumento galiojimo vertinimas nėra išsami dokumento sudarymo aplinkybių ir (ar) turinio sąlygų teisėtumo analizė, tačiau patikrinti registravimui pateikto dokumento formą, galiojimo terminą, pasirašančių asmenų įgaliojimus pasirašyti dokumentą, yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga. Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas pateiktų dokumentų pagrindu tiesiogiai lemia nekilnojamųjų daiktų savininkų teises ir pareigas, jų nuosavybės teisių apimtį, todėl šiai viešojo administravimo subjekto funkcijai atlikti yra keliami ypatingi atidumo reikalavimai.
Darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Nekilnojamojo turto registro duomenis įrašo (taip pat keičia ar tikslina) pagal registravimui pateiktus dokumentus ir turi pareigą į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti tik patikimus duomenis. Registro duomenų patikimumą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas užtikrina tuo, kad: 1) formaliąja tvarka patikrina dokumento įforminimą; 2) nustato teisinį pagrindą konkretaus dokumento pagrindu atlikti Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo veiksmus; 3) užtikrina, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitiktų registravimui pateikto dokumento duomenis.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja prašė įrašyti Garažo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jos nuosavybės teises į Garažą Nekilnojamojo turto registre ND bylos, Deklaracijos, Leidimo, Projekto, Sutarties ir 2022-04-08 susitarimo pagrindu. Kadastro tvarkytojas, Teritorinis registratorius ir Komisija nusprendė, kad Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Garažą, nes pateikta Sutartis nėra patvirtinta notaro. Pabrėžtina, kad Registrų centras nevertina ir nekvestionuoja šio dokumento turinio, taip pat nevertina aplinkybių, dėl kurių Garažą buvo nuspręsta paskirti Pareiškėjai.
Pareiškėja sutinka, kad turtas nepraranda bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso vien tik santuokos nutraukimu. Tam, kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos, arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pasikeitimą ar pasikeitimą. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad Garažą Pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu pasidalino kaip statybines medžiagas, Pareiškėjos įsitikinimu, tokia pasidalinimo sutartis neturi būti tvirtinama notaro. Toliau Pareiškėja įrodinėja, kad Garažas santuokos nutraukimo momentu nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis dalytinas kaip statybinės medžiagos.
Registrų centras nekvestionuoja, koks daiktas – Garažas, kaip nekilnojamasis daiktas, ar statybinės medžiagos, – dalinamos Sutartimi. Šiuo atveju Registrų centras nurodo, kad bet koks bendrosios jungtinės nuosavybės objektas gali būti padalytas teismo arba (buvusių) sutuoktinių sutartimi, kurią privalo patvirtinti notaras. Pagal įstatymus tik tokiais būdais galimas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimas.
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (galiojo iki 2001-07-01) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo santuokos nutraukimo byloje išspręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, nurodyta išlyga yra susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog CK įsigalioja 2001-07-01, o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Taigi, šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas sutuoktinių turto balansas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).
Taigi, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad Pareiškėjos pateikta Sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes, vadovaujantis CK 1.74 straipsniu (šio straipsnio 4 punktas), CK 3.59 straipsniu, tokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą VĮ Registrų centrą ir jo filialus įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nenagrinėtinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos L. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė