Civilinė byla Nr. e2-444-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00934-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Aleksui Navickui, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“ atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hertransus“ atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

trečiojo asmens notarės Jurgitos Kontutienės atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Capital Realty“ atstovui M. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“ dėl

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Forvida“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Hertransus“ (toliau – ir atsakovė), prašydama:

1.1.       Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.7264, NETSVEP identifikavimo Nr.1042997039, sudarytą 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 45 –jame notaro biure, nutraukti dėl esminio pažeidimo;

1.2.       Taikyti restituciją – grąžinti UAB ,,Forvida“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3.       Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Dėl faktinių aplinkybių, ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. ieškovė su atsakove pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 0,1033 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Šalių susitarimu, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. birželio 9 d. Preliminarios sutarties 3 punkte buvo apibrėžtos esminės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, viena jų, tai – Turto pardavimo kaina. Pagal Preliminarios sutarties 3.3 punktą, bendra Turto pirkimo – pardavimo kaina buvo 280 000 Eur, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ši kaina buvo galutinė. Atsakovė, pasirašiusi Preliminarią sutartį, pervedė ieškovei 10 000 Eur. Turto pirkimo – pardavimo sandoriu rūpinosi ieškovės pasamdytas UAB ,,Capital Realty“ brokeris M. S. (toliau – Brokeris), kuris betarpiškai susirašinėjo su atsakovės vadovu. 2023 m. gegužės 29 d. Brokeris parašė atsakovei, kad gavo iš ieškovės informaciją, jog sandorio suma – 280 000 Eur (skelbime Turto pardavimo kaina buvo nurodyta 310 000 Eur), o PVM yra 48 595 Eur. Po konsultacijos su notare, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad Turto pirkimo - pardavimo sutartyje paliekama kaina 280 000 Eur, o nuo šios sumos (280 000 Eur) PVM sumokės atsakovė. 2023 m. birželio 5 d. šalys pasirašė pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Pagrindinė sutartis), o 2023 m. birželio 7 d. ir Perdavimo – priėmimo aktą. Po Pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija 6-1 Nr.2023/06/0, pagal kurią nuo 280 000 Eur sumos, apskaičiavo atsakovei 58 800 Eur PVM. Ieškovės ir atsakovės buhalteriai, konsultuodamiesi su Valstybine mokesčių inspekcija, papildomai parengė ,,Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties“ projektą ir Mokestinės nepriemokos perėmimo įsipareigojimą (jo projektą ieškovei teikė atsakovės buhalterė), bet atsakovė atsisakė atvykti pas notarą sutartu laiku ir iki šiol įsipareigojimo sumokėti PVM neįvykdė.

3.       Ieškovės teigimu, tarp šalių kilo ginčas dėl PVM už parduotą Turtą sumokėjimo. Pagal Preliminarią sutartį PVM įsipareigojo sumokėti atsakovė, tai buvo esminė būsimo sandorio sąlyga, kadangi ieškovė atsakovei padarė nuolaidą – pradinė turto kaina buvo 310 000 Eur be PVM, ieškovė atsakovei Turto kainą sumažino iki 280 000 Eur (padarė 30 000 Eur nuolaidą). Atsakovė šios aplinkybės neginčijo pas notarę, bet notarė paaiškino, jog nuo sausio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyse ji pagal Notarų rūmų nurodymą negali apskaičiuoti ir nurodyti PVM, todėl šalys susitarė, jog Pagrindinėje sutartyje Turto kaina bus nurodyta be PVM, o PVM po Pagrindinės sutarties pasirašymo sumokės atsakovė. Tai, kad atsakovė sutiko su Preliminarios sutarties sąlygomis, patvirtina ir Pagrindinės sutarties nuostatos.

4.       Pažymėjo, kad atsakovei geruoju neįvykdžius susitarimo sumokėti PVM, ieškovė 2023 m. birželio 26 d. pateikė pasiūlymą išspręsti ginčą, t. y. padaryti Pagrindinės sutarties pakeitimą (Pagrindinės sutarties 7.1 punktas). Atsakovė su pasiūlymu iš pradžių sutiko, pareiškė, kad atvyks pas notarą 2023 m. rugpjūčio 1 d., bet pažado iki šiol netesėjo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė susitarimo dėl Turto įsigijimo esmines sąlygas – gavusi iš ieškovės 30 000 Eur nuolaidą nuo pradinės Turto kainos, prisiėmusi įsipareigojimą sumokėti PVM, šį susitarimą pažeidė. Ieškovė, pardavusi Turtą už 280 000 Eur, sumokėjo valstybei 58 000 Eur PVM, faktiškai turtą pardavė už 222 000 Eur, kas neatitiko ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl Turto įsigijimo, ir tai yra esminis pažeidimas.

5.       Trečiasis asmuo notarė Jurgita Kontutienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė bylą spręsti iš esmės ir galutinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:

5.1.       Ieškovės ieškinyje minima atsakovei išrašyta sąskaita – faktūra notarei sandorio tvirtinimo metu nebuvo pateikta, ji išrašyta po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo (t. y. 2023 m. birželio 6 d.). 2023 m. birželio 7 d. ieškovė su atsakove sudarė Priėmimo – perdavimo aktą, kurį patvirtino notarė Jurga Kontutienė, kuriuo ieškovė patvirtino, kad visi atsiskaitymai pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra įvykdyti tinkamai ir jokių pretenzijų atsakovei priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu neturėjo.

5.2.       Mokėtinas PVM nėra pirkimo – pardavimo sutarties dalykas ar esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė ir atsakovė, prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, buvo informuotos, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta šalių suderinta galutinė Turto kaina, į kurią jau turi būti įskaičiuoti visi pardavėjo mokėtini mokesčiai (apie tai buvo informuotas ir ieškovės pasamdytas nekilnojamojo turto brokeris M. S. elektroniniais laiškais).

6.       Atsakovė UAB „Hertransus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Nurodė, kad Preliminarios sutarties, kurią parengė ieškovė, 3.3 punkte, kaip šalys buvo sutariusios, buvo nurodyta, kad Turto kaina yra 280 000 Eur ir kad ši suma yra galutinė. Minėtame punkte taip pat buvo nurodyta, kad 280 000 Eur, neskaitant PVM, kas reiškia, kad prie šios sumos nebus papildomai priskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir minėta suma 280 000 Eur yra galutinė, todėl atsakovė kaip pirkėja turės pareigą mokėti tik 280 000 Eur sumą. Ieškovė nebuvo ir nėra PVM mokėtoja, dėl ko atsakovė jokios nei prievolės, nei pareigos mokėti PVM neturėjo ir neturi. Prievolė nuo gautos pardavimo sumos sumokėti mokesčius valstybei tenka išimtinai ieškovei, t. y. ieškovė turi pareigą, gavusi sutartą sumą už parduotą nekilnojamąjį turtą, sumokėti valstybei visus teisės aktais nustatytus mokesčius (pelno, pridėtinės vertės ir kt.), tai yra ieškovės kaip komercinę veiklą vykdančio ir pajamas gaunančio subjekto įstatyminė pareiga.

8.       Atsakovės teigimu, sutartą galutinę - 280 000 Eur kainą liudija ir tai, kad ieškovės atstovas – brokeris M. S., atsakovei 2023 m. gegužės 29 d. el. laišku patvirtino, kad jis gavo informaciją iš pardavėjos (šiuo atveju iš ieškovės), kad pardavimo kaina 280 000 Eur ir PVM jiems gaunasi 48 595 Eur. Kas reiškia, kad iš šios sumos ieškovė, kaip pardavėja turės išskaičiuoti ir susimokėti jai tenkantį PVM. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė 2023 m. birželio 6 d. išrašė ir atsakovei atsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą serija 6-1 Nr. 2023/06/0, nurodant, kad galutinė suma yra 280 000  Eur ir tame skaičiuje yra 48 595,04 Eur PVM. Minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje ieškovė taip pat nurodė, kad PVM apmokamas pagal FR0608 deklaraciją. Ieškovė 2023 m. birželio 7 d. Perdavimo-priėmimo aktu taip pat patvirtino, kad atsakovė savo prievoles dėl kainos sumokėjimo įvykdė, ją įvykdė tinkamai ir jokių pretenzijų dėl kainos ir jos sumokėjimo neturi ir neturės ateityje.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovei papildomai buvo išaiškinta, kad sutartyje suma nurodoma su visais mokesčiais ir PVM neišskiriamas, todėl pardavėja turi skaičiuoti PVM bei jį sumokėti. Pažymi, kad ieškovė, 2023 m. birželio 5 d. sudarydama sandorį, žinojo, kad į sutartą 280 000 Eur sumą yra įtraukti visi pardavėjo mokėtini mokesčiai, taip pat ir PVM, todėl ji turės prievolę sumokėti PVM. Atsakovei nesutikus, kad jai būtų perkelta ieškovės prievolė sumokėti PVM, ieškovė po to dar kartą bandė įtikinti atsakovę, kad ji sumokėtų 48 595,04 Eur PVM mokestį bei nurodė, kad VMI ieškovei paskaičiavo 58 800,21 Eur PVM sumą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pasiskaičiavusi, kad jai tenkanti PVM suma yra 48 595,04 Eur, neva atsakovei tenka pareiga sumokėti PVM mokesčio skirtumą.

10.       Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji po sandorio sudarymo išrašė ir išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą- faktūrą, pagal kurią nuo 280 000 Eur paskaičiavo 58 800 Eur PVM. Nurodė, kad ieškovė 2023 m. birželio 6 d. išrašė bei atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija 6-1 Nr. 2023/06/0, nurodant galutinę 280 000 Eur sumą bei iš jos išskiriant 48 595,04 Eur PVM (231 404,96 Eur + 48 595,04 Eur = 280 000 Eur) ir tik vėliau ją vienašališkai perrašė ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, nurodant, kad galutinė suma yra ne 280 000 Eur, o 338 800 Eur (280 000 Eur + 58 800 Eur PVM).

11.       Atsakovės teigimu, ieškovė nuo 2023 m. gegužės 24 d. naudojasi atsakovės sumokėta 10 000 Eur, ir nuo 2023 m. birželio 5 d. naudojasi sumokėta 270 000 Eur. Taikius restituciją, ieškovei būtų sudarytos sąlygos neatlygintinai naudotis atsakovės pinigais, tokiu būdu gaunant naudą, o atsakovei patiriant nuostolį, nes už naudojimąsi jos pinigais jai ne tik nebūtų atlyginta, tačiau ji gautų mažiau, nes dėl infliacijos piniginė vertė yra nuvertėjusi.

12.       Atsakovė, investavusi 270 000 Eur sumą į nekilnojamąjį turtą, prarastų investicijas, todėl toks restitucijos būdas nebūtų teisingas. Taip pat atsakovė 2023 m. liepos 12 d. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį, kurios pagrindu su UAB „Archimenai“ susitarė, kad būtų parengtas vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos projektas. Atlikus projektavimo darbus ir gavus statybos leidimą, atsakovė planuoja pradėti statybas, todėl dar ir dėl to atsakovė patirtų nuostolius, kadangi už suteiktas paslaugas turės pareigą sumokėti.

13.       Ieškovė pateiktame dublike, reaguodama į atsakovės ir notarės Jurgitos Kontutienės pateiktus atsiliepimus, nurodė, kad nesutinka su atsiliepimų teiginiais, dėl šių priežasčių:

13.1.       Atsiliepime notarė nuslėpė reikšmingą bylai aplinkybę, kad pasirašant Pagrindinę sutartį, ieškovės direktorė V. B., kuri nemoka lietuvių kalbos ir sutarties pasirašymo metu naudojosi vertėjo paslaugomis, notarei uždavė klausimą, kodėl Pagrindinėje sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė turės sumokėti PVM, notarė atsakė, jog Pagrindinėje sutartyje ji (notarė) turi įrašyti tą sumą, kuri pardavėjai (šiuo atveju – ieškovei) bus pervesta į banko sąskaitą, o dėl PVM šalys turės sudaryti papildomą susitarimą, tai girdėjo visi buvę pas notarę asmenys. Kadangi pagal Preliminarią sutartį ieškovė į banko sąskaitą turėjo gauti būtent 280 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur avansu jau buvo gavusi, tai atitiko Preliminarios sutarties sąlygas ir ieškovės vadovė pasirašė Pagrindinę sutartį.

13.2.       Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tai, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti PVM, buvo nurodyta ne tik Preliminarios sutarties 3.3 punkte, bet ir skelbime, kurį atsakovė matė, todėl ir susisiekė su ieškove dėl pirkimo – pardavimo, papildomai šį skelbimą atsakovė buvo gavusi iš Brokerio, ir dar nesudarius Pagrindinės sutarties, sutikdama su Turto kaina (280 000 Eur plius PVM), sumokėjo ieškovei 10 000 Eur avansą. Sudarant Pagrindinę sutartį, atsakovė neginčijo savo įsipareigojimo sumokėti PVM, kitu atveju ieškovė nebūtų pasirašiusi Pagrindinės sutarties. Atsakovė iki pat 2023 m. liepos 28 d. žadėjo geruoju išspręsti kilusį nesusipratimą dėl PVM, susitikti su ieškovės atstovu, pasirašyti papildomus dokumentus dėl PVM sumokėjimo, bet pažadų neįvykdė, ieškovę apgavo.

13.3.       Dėl atsakovės nurodytų argumentų, kad neva ieškovė naudoja už Turtą gautus pinigus, ieškovė nurodo, kad pinigai nėra naudojami, nes įmonė veiklos nevykdo nuo to momento, kai mirė jos pradinis akcininkas ir steigėjas.

14.       Atsakovė pateiktame triplike, reaguodama į ieškovės pateiktą dubliką, nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, dėl šių priežasčių:

14.1.       2023 m. birželio 5 d. prieš sandorio sudarymą kiekvienai iš sandorio šalių buvo pateikta susipažinti Turto pirkimo-pardavimo sutartis ir kiekviena iš šalių prieš pasirašydama sutartį su ja susipažino. Notarė prieš šalims pasirašant sutartį, paklausė ar visos sąlygos šalims yra aiškios ir suprantamos. Notarė papildomai paklausė ar kaina nurodyta teisingai. Abi šalys patvirtino, kad šalių sutarta galutinė kaina yra 280 000 Eur.

14.2.       Pagrindinės sutarties 3.3 punkte yra gana aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šalys patvirtina, kad sutarties 3.1 punkte nurodyta kaina (kuri šiuo atveju yra 280 000 Eur) yra šalių suderinta, šalims priimtina, galutinė ir nekeičiama. Perdavimo-priėmimo akto 3.3 punkte yra nurodyta, kad ieškovė, kaip pardavėja patvirtina, kad buvo atsiskaityta tinkamai ir laiku, taip pat, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl daikto kainos ir jos sumokėjimo neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje.

14.3.       Ieškovė nepagrįstai dublike nurodo, kad neva atsakovė visuomet pripažino savo prievolę sumokėti PVM mokestį. Tokios ieškovės nurodomos aplinkybės yra neteisingos, kadangi atsakovė niekada nepripažino, kad ji turi prievolę mokėti PVM mokestį. Ieškovės iniciatyva atsakovei buvo atsiųsta ieškovės mokestinės skolos perkėlimo atsakovei sutartis. Atsakovė su tuo nesutiko, sutarties nepasirašė bei tokią savo poziciją nurodė tiek ieškovei, tiek ir VMI. Atsakovė, matydama, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, su ja bet kokius tolimesnius ryšius nutraukė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių bylos aplinkybių

15.       Byloje duomenys patvirtina, kad šalys 2023 m. gegužės 24 d. sudarė Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 0,1033 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); šalių susitarimu, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. birželio 9 d. (e. bylos 1 t., b.l.7-9).

16.       Ieškovė ir atsakovė 2023 m. birželio 5 d. sudarė  žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pagrindinė sutartis), patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kontutienės, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 280 000 Eur (e. bylos 1 t., b.l.40-50).

17.       Ieškovė nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl PVM už parduotą Turtą sumokėjimo, nes pagal Preliminarią sutartį PVM įsipareigojo sumokėti atsakovė, tai buvo esminė būsimo sandorio sąlyga.  Kadangi atsakovė pažeidė susitarimą sumokėti PVM ir tai yra esminis pažeidimas, todėl prašo  nutraukti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu.

Dėl  CK 6.217 straipsnio taikymo pagrindų

18.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai

19.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti ginčo sutartį dėl esminio pažeidimo, nes atsakovė nepagrįstai nusprendė atsisakyti sumokėti PVM už parduotą Turtą. Ieškovė nurodo, kad pagal Preliminarią sutartį PVM įsipareigojo sumokėti atsakovė, kadangi ieškovė atsakovei padarė nuolaidą – pradinė turto kaina buvo 310 000 Eur be PVM, tačiau ieškovė atsakovei Turto kainą sumažino iki 280 000 Eur (padarė 30 000 Eur nuolaidą). Atsakovė šios aplinkybės neginčijo pas notarą, bet notaras paaiškino, jog nuo sausio 1 dienos pirkimo – pardavimo sutartyse negali apskaičiuoti ir nurodyti PVM,  todėl šalys susitarė, jog Pagrindinėje pirkimo - pardavimo sutartyje Turto kaina bus nurodyta be PVM, o PVM po Pagrindinės sutarties pasirašymo, sumokės atsakovė. Atsakovei geruoju neįvykdžius susitarimo sumokėti PVM, ieškovė 2023 m. birželio 26 d. pateikė pasiūlymą išspręsti ginčą, t. y. padaryti pagrindinės sutarties pakeitimą. Atsakovė su pasiūlymu iš pradžių sutiko, pareiškė, kad atvyks pas notarą 2023 m. rugpjūčio 1 d., bet pažado netesėjo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė susitarimo dėl Turto įsigijimo esmines sąlygas, t. y. gavus iš ieškovės 30 000 Eur nuolaidą nuo pradinės Turto kainos, prisiėmė įsipareigojimą sumokėti PVM, tačiau šį susitarimą pažeidė. Ieškovė, pardavusi Turtą už 280 000 Eur, sumokėjo valstybei 58 000 Eur PVM, todėl faktiškai turtą pardavė už 222 000 Eur, kas neatitiko ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl Turto įsigijimo kainos.

20.       Atsakovė nurodė, kad prievolė, pardavus žemės sklypą statybai, mokėti PVM atsiranda būtent ieškovei, todėl ieškovė turi pareigą, gavusi pardavimo kainą, sumokėti nuo gautos sumos tiek pajamų mokestį, tiek ir pridėtinės vertės mokestį. Šalys aiškiai susitarė, kad žemės sklypo kaina 280 000 Eur yra galutinė ir nekeičiama. Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį yra nepagrįstas, kadangi prievolė sumokėti PVM, kaip kad ir kitus mokėtinus mokesčius, ieškovei kyla iš nustatyto teisinio reglamentavimo. Vien tai, kad galimai ieškovė kaip nors kitaip įsivaizdavo, nėra ir negali būti pagrindas nei keisti sutartą kainą, kuri šalių buvo sutarta kaip galutinė, nei reikalauti nutraukti sutartį.

21.       Trečiasis asmuo notarė Jurgita Kontutienė atsiliepime nurodė, kad mokėtinas PVM nėra pirkimo – pardavimo sutarties dalykas ar esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga. Sutarties kaina yra sutarties objekto vertė, įvertinta pinigine išraiška. PVM yra apyvartos mokestis, kuris yra įtraukiamas į galutinę sandorio kainą (t. y. šalys nurodydamos parduodamo turto kainą turi įsivertinti ir į kainą įtraukti visus pardavėjo mokėtinus mokesčius). Sutartyje nėra privaloma išskirti PVM, nes PVM išskiriamas sąskaitoje faktūroje, kurią turto pardavėjas turi išduoti turto pirkėjui. Mokesčių mokėtojo teisė apmokestinti daiktą PVM civilinės teisės prasme įgyvendinama ne prie sandorio kainos pridedant PVM, bet iš sandorio kainos išskiriant PVM. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė ir atsakovė, prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, buvo informuotos, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta šalių suderinta galutinė Turto kaina, į kurią jau turi būti įskaičiuoti visi pardavėjo mokėtini mokesčiai (apie tai taip pat buvo informuotas ir ieškovės nekilnojamojo turto brokeris M. S. elektroniniais laiškais).

Dėl  žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vertinimo

22.       Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą.

23.       Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos nustato, kad pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. birželio 5 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7264), kurią patvirtino Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarė Jurgita Kontutienė. Sutarties dalykas nurodytas sutartis 2.1 p. p., t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1.p. p. nurodyta, kad daikto kaina yra 280 000 Eur.

25.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teikiamas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai aiškina pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas dėl nustatytos kainos, nes Sutarties 3.1.p. p. nuostatų  lingvistinis aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad sutartyje buvo aiškiai nustatyta ginčo dalyko kaina, kuri yra 280 000 Eur. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos yra sutarties dalykas ir nekilnojamojo daikto kaina, todėl šalys, siekdamos sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo nurodyti notarei esmines sąlygas, t. y. sutarties dalyką ir kainą bei jos sumokėjimo tvarką. 

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste svarbią reikšmę turi CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas ir CK 6.156 straipsnyje detalizuojamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti dėl sutarties sąlygų, be kita ko, ir parduodamo turto kainos (CK 6.313 straipsnis). Ginčo atveju šalys nustatė kainą bei sutartyje papildomai patvirtino, kad  Sutarties 3.1 punkte nurodyta kaina yra šalių suderinta, šalims priimtina, galutinė ir nekeičiama (Sutarties 3.3 p. p.). Be kita ko, pardavėjas (ieškovė) patvirtino, kad į daikto kainą įskaičiuoti visi pardavėjo mokėtini mokesčiai, kad ir kokie jie bebūtų (Sutarties 3. 2 p. p.). Taigi ieškovė patvirtino, kad nustatyta 280 000 Eur kaina su visais mokėtinais mokesčiais, t. y. ir su PVM mokesčiu.

28.       Ginčijamoje sutartyje taip pat buvo aptarta kainos sumokėjimo tvarka. Sutarties 4.1 p. p. yra nurodyta, kad pirkėjas (atsakovė) daikto kainos dalį 10 000 Eur jau yra sumokėjęs iki sutarties sudarymo. Sutarties 4.2 p. p. nurodyta, kad šalių susitarimu daikto kainos dalį - 270 000 Eur, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties sudarymo ir notarinio patvirtinimo dienos. Sutarties 4.3 p. p. nurodyta, kad šalių susitarimu bus laikoma, kad pirkėjas sumokėjo visą sutartą kainą, kai Sutarties 4.2 p. p. nurodyta kainos dalis bus įskaityta Sutarties 4.2 p. p. nurodytoje banko sąskaitoje ir pardavėjas patvirtins kainos gavimą.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. šalys pasirašė Perdavimo-priėmimo aktą, kurio 3.3 p. p. nurodyta, kad atsakovės prievolė sumokėti Pagrindinės sutarties 4.2 p. p. nurodytą Turto kainą yra laiku ir tinkamai įvykdyta (e. bylos 1 t., 51-55). Atsakovė Pagrindinės sutarties 4.2. p. p. nurodytą kainą sumokėjo ieškovei į Pagrindinės sutarties 4.2. p. p. nurodytą banko sąskaitą sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Ieškovė įsitikino, kad Pagrindinės sutarties 4.2. p. p. nurodyta kaina yra įskaityta sutartyje nurodytoje banko sąskaitoje. Perdavimo-priėmimo akto 3.4 p. p. nurodyta, kad šalys, pasirašydamos Priėmimo-perdavimo aktą, patvirtina, kad už Turtą yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta; šalys dėl Turto kainos ir jos sumokėjimo viena kitai jokių pretenzijų neturi ir įsipareigoja nereikšti jų ateityje; šalių susitarimu Priėmimo-perdavimo aktas kartu yra ir galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį faktą patvirtinantis dokumentas. Taigi šie nustatyti bylai reikšmingi duomenys patvirtina, kad visi atsiskaitymai pagal ginčo sutartį yra įvykdyti tinkamai.

Dėl preliminariosios sutarties vertinimo

30.       Ieškovė nurodo, kad  atsakovo įsipareigojimą sumokėti PVM mokestį, patvirtina Preliminariosios sutarties nuostatos, pagal kurias numatyta bendra turto pirkimo – pardavimo kaina buvo 280 000 Eur, neskaitant Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Aplinkybė, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti PVM, buvo nurodyta ne tik Preliminarios sutarties 3.3 p. p., bet ir skelbime, kurį atsakovė matė, todėl ir susisiekė su ieškove dėl pirkimo – pardavimo, papildomai šį skelbimą atsakovė buvo gavusi iš Brokerio, ir dar nesudarius Pagrindinės pirkimo – paradavimo sutarties, sutiko su turto kaina (280 000 Eur plius PVM). Visas Preliminarios ir Pagrindinės sutarties derinimo procesas patvirtina, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti PVM, bet dabar vengia savo įsipareigojimą vykdyti.

31.       Atsakovė nurodo, kad Preliminarios sutarties, kurią parengė ieškovė, 3.3 p. p. kaip šalys ir buvo sutarę, buvo nurodyta, kad žemės sklypo kaina yra 280 000 Eur ir ši suma yra galutinė. Minėtose sąlygose taip pat buvo nurodyta, kad 280 000 Eur, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio, tai, atsakovės nuomone reiškia, kad prie šios sumos nebus papildomai priskaitomas pridėtinės vertės mokestis, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti tik 280 000 Eur.

32.       Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę ­– sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; 3) terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) šio susitarimo įforminimas rašytine forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Forvida“ ir UAB „Hertransus“ 2023 m. gegužės 24 d. sudarė Preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 0,1033 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); šalių susitarimu, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. birželio 9 d.(e. bylos 1 t., b.l.7-9). Preliminarios sutarties 3.3 p. p. nurodyta, kad  bendra Turto pirkimo – pardavimo kaina buvo 280 000 Eur, neskaitant Pridėtinės vertės mokesčio (toliau sutartyje PVM), ir ši turto kaina galutinė. Preliminarios sutarties 5.1 p. p. šalys susitarė dėl 10 000 Eur avansinio mokėjimo.

34.       Vertinant Preliminariosios sutarties nuostatas dėl turto kainos, lingvistinis šių nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Preliminarioje sutartyje parduodamo turto kaina nustatyta - 280 000 Eur bei mokėtinas PVM mokestis. Minėta, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą. Todėl sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja.

35.       Teismo išvadas dėl  šioje ikisutartinėje stadijoje nustatytos planuojamo parduoti turto kainos dydžio (280 00 Eur + PVM), patvirtina ir byloje apklausti teismo liudytojai.

36.       Liudytoja I. B. 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra nepilnametės E. B. motina (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 33 min. 34 sek.); E. B. yra ieškovės UAB „Forvida“ akcininkė, paveldėjusi šias akcijas po savo tėvo mirties (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 34 min. 52 sek.); nusprendus parduoti žemės sklypą, buvo susisiekta su nekilnojamojo turto brokeriais I. ir M. (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 35 min. 26 sek.); žemės sklypo pardavimo kaina buvo 375 000 Eur su PVM (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 35 min. 49 sek.); brokeris M. S. informavo, kad yra asmuo norintis pirkti žemės sklypą, tačiau jam buvo per didelė kaina ir jis siūlė žemės sklypą įsigyti už 280 000 Eur plius PVM (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 36 min. 22 sek.); sutikus su pasiūlymu, buvo nuspręsta susitikti ir aptarti sandorio sąlygas. Susitikimo metu buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat buvo pasakyta, kad pirkėjai nori patys susimokėti PVM ir V. B. pasiūlė pasirašyti trišalę sutartį (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 37 min. 24 sek., 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 38 min. 37 sek.). Pasirašant sutartį pas notarą, ji nedalyvavo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 38 min. 17 sek.). Kalba apie trišalės sutarties pasirašymą ir susitarimus dėl PVM mokėjimo, girdėjo visi dalyvavę asmenys (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 40 min. 01 sek.). Trišalė sutartis dėl PVM mokėjimo pasirašyta nebuvo, tačiau po pagrindinės sutarties pasirašymo, ieškovės buhalterė išsiuntė trišalę sutartį, tačiau atsakovė jos jau nebepasirašė (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 42 min. 19 sek.). PVM paskaičiavimai buvo perduoti brokeriui M. S., kad šis susitartų su atsakovės atstovais (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 43 min. 39 sek.).

37.       Liudytoja O. S. 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu  parodė, kad ji yra ieškovės įgaliota atstovė atstovauti mokesčių klausimais (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 5 min. 49 sek.). Su atsakovės atstovais teko bendrauti po sandorio sudarymo dėl PVM sąskaitos išrašymo (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 8 min. 16 sek.). Buvo ginčas dėl PVM mokėjimo ir įskaitymo, kurių metu visus dokumentus rengė ieškovės buhalterė L. Ž. (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 9 min. 41sek.). Dėl PVM įskaitymo, domėjosi O. B. ir ji kalbėjosi su atsakovės atstove dėl PVM įskaitymo (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 10 min. 29 sek.)

38.       Liudytoja I. L. R. 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra brokerė, į ją kreipėsi ieškovės atstovai, siekdami pagalbos parduodant žemės sklypą (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 13 min. 49 sek.). Kadangi ji nedirba su žemės sklypais, ji parekomendavo savo kolegą M. S., tačiau kartu dalyvavo visuose derybose dėl žemės sklypo pardavimo, tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir po jo sudarymo (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 13 min. 56 sek.). Pradinė kaina buvo 320 000 Eur / 330 000 Eur plius PVM (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 14 min. 11 sek.). Pirkėjas siūlė 280 000 Eur plius PVM kainą (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 15 min. 29 sek.). Su pirkėjais bendravo tik M. S. (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 16 min. 15 sek.). Ji dalyvavo sandorio sudarymo pas notarą metu, kadangi ieškovės atstovei O. reikėjo vertėjo (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 16 min. 31 sek.). Sandorio sudarymo momentu jai kilo klausimas, kodėl sutartyje nebuvo nurodoma PVM suma ir prievolė mokėti PVM (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 16 min. 49 sek.). Po sandorio sudarymo buvo tariamasi su pirkėjais dėl PVM sumokėjimo, tarėsi ieškovės vadovė K. S. (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 17 min. 20 sek.). Paklausus notarės apie tai, kodėl sandoryje nėra nurodomas PVM, notarė atsakė, kad PVM nėra išskiriamas vadovaujantis notarų rūmų sprendimu, tačiau neprisiminė, koks tai buvo sprendimas ir norint išskirti PVM, turi būti sudaromas trišalis susitarimas (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 23 min. 18 sek.).Dėl PVM mokėjimo sudarant sutartį, bendravo įmonių buhalterės ir sudarant sandorį, pastebėjus, kad sutartyje nėra nurodomas PVM, buvo nuspręsta, kad dėl PVM atskirai susitars įmonių buhalterės (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis 26 min. 01 sek.).

39.       Trečiojo  asmens  UAB „Capital Realty“ atstovas M. S. 

40.       Liudytoja E. L. (notarės kontoros teisininkė) 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad vyko šalių sandorio derinimas dėl kainos, mokėjimo būdų ir kt., bendravimas vyko su M. S., elektroninių laiškų pagalba (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 46 min. 57 sek.). Ji rengė sutarties projektą (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 53 min. 59 sek.). Sandorio pasirašymo metu niekas papildomai dėl PVM mokėjimo nesitarė, šalims tiko sutartyje nurodyta kaina, todėl sandoris buvo sudarytas ir vėliau patvirtintas (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 48 min. 17 sek.). Pagal notaro biuro, kuriame ji dirba ir kuris tvirtino šalių sandorį, praktiką sutartyse nėra nurodomas mokesčių, tame tarpe ir PVM mokėjimo, sąlygos, o yra nurodoma tik galutinė mokama kaina, kadangi notaro kompetencija neapima mokesčių skaičiavimo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 48 min. 39 sek.). Tvirtinant šalių sandorį, buvo nuspręsta neprisiimti atsakomybės už tinkamą mokesčių sumokėjimą, todėl sutartyje buvo nurodyta tik perkamo objekto kaina (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 49 min. 39 sek.). Kokią kainą nurodyti sutartyje, nurodė M. S. (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 50 min. 57 sek.). Preliminari pirkimo - pardavimo sutartis pateikta nebuvo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 51 min. 27 sek.). Į sandorio pasirašymą atvyko pardavėja, brokeris M. S., pirkėjas (atsakovės vadovas) ir jo sutuoktinė (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 51 min. 54 sek.).

41.       Taigi liudytojų I. L. R., O. S., I. B. parodymai, trečiojo asmens UAB „Capital Realty“ atstovo M. S. paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad ikisutartinių santykių stadijoje buvo susitarimas ginčo sklypą parduoti už 280 000 Eur plius PVM, kurį turėjo mokėti atsakovė. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina liudytojos E. L., kuri rengė Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties projektą, parodymai, kad tvirtinant šalių sandorį, buvo nuspręsta neprisiimti atsakomybės už tinkamą mokesčių sumokėjimą, todėl sutartyje buvo nurodyta tik perkamo objekto kaina (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 49 min. 39 sek.); kokią kainą nurodyti sutartyje, nurodė M. S. (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 50 min. 57 sek.).

42.       Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp nekilnojamojo turto brokerio M. S. ir notarų kontoros teisininkės E. L. patvirtina, kad turto brokeriui informavus (2023 m. gegužės 31 d. el. laiškas), „jog mokama bus 280 000 Eur, sandoris realiai 280 000 + PVM (bet Forvida ne PVM mokėtoja, tai PVM turės sumokėti už ją Hertransus tiesiai VMI, jo suma 48 595 Eur)“, papildomai nurodė, kad dėl PVM dar patikslins, „nes dabar abiejų pusių buhalteriai aiškinasi su VMI kaip ten tiksliai turi būti“, notarų kontoros teisininkė E. L. parašė, kad ,,<...> tai arba jie didina pardavimo kainą arba palieka tokią kokia yra ir iš jos skaičiuoja PVM, mes sutartyje rašome daikto kainą, neišskiriame PVM. Nuo sausio 1 d. notarų rūmai pasakė, kad notarai negali skaičiuoti ar išskirti PVM” (e. bylos 1 t. b.l.22-39).

43.       Aplinkybes dėl preliminarioje sutartyje nustatytos kainos dydžio, iš dalies patvirtina ir byloje pateiktas susirašinėjimas tarp nekilnojamojo turto brokerio M. S. ir atsakovės direktoriaus E. B. (e. bylos 1 t. b.l.12-17), kuriuo nustatyta, kad brokeris 2023 m. birželio 6 d. el. laiške atsakovės direktoriui nurodė, kad „dėl techninės klaidos pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta, kad mokesčiai įskaičiuoti į objekto kainą, tačiau pagal mūsų susitarimus iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo aptarta ir abiejų šalių susitarta, kad PVM klausimas bus išspręstas pirkėjo, t. y. Jūsų atstovaujamos UAB „Hertransus“ lėšomis po sandorio sudarymo gavus mokėtinos PVM sumos patikslinimą, taip užtikrinant, kad pridėtinės vertės mokestis tikrai bus sumokėtas“. 

44.       Tolimesnis susirašinėjimas patvirtina, kad buvo derinamas laikas su atsakovės vadovu, siekiant išspręsti ginčo situaciją (e. bylos 1 t. b.l.18-21). Byloje pateiktas UAB „Hertransus“ vyr. buhalterės 2023 m. liepos 27 d. prašymas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sprendimo anuliavimo, kuriame nurodyta, kad UAB „Hertransus“ su mokesčių mokėtoju UAB „Forvida“ yra pilnai atsiskaičiusi pagal pateiktą 2023 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, sutarties dėl nepriemokos perėmimo UAB „Hertransus“ taip pat nėra pasirašęs (e. bylos 1 t. b.l.116). Byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimas pripažinti netekusio galios 2023 m. liepos 28 d. sprendimas (mokesčių mokėtojas – UAB „Forvida“, skolos perėmėjas – UAB „Hertransus“ (e. bylos 1 t. b.l.117).

45.       Taigi nustatyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ikisutartinėje stadijoje buvo šalių susitarimas, jog atsakovė sumokės 280 000 Eur sumą bei PVM mokestį. Visgi atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai V. B., Y. Ch. bei atsakovės UAB „Hertransus“ atstovas direktorius E. B. neigia bet kokius susitarimus dėl PVM mokėjimo. 

46.       Atsakovės UAB „Hertransus“ atstovas direktorius E. B. 

47.       Liudytojas Y. Ch. 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės vadovas E. B. yra jo sutuoktinės tėvas (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 27 min. 18 sek.). Susitikimo metu buvo deramasi dėl žemės sklypo įsigijimo ir jo kainos. E. B. siūlė 280 000 Eur, o parduodama buvo už 310 000 Eur (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 28 min. 48 sek.). Susitikimo metu apie papildomas paslaugas, PVM mokėjimą ir trišalių sutarčių pasirašymą deramasi ir susitarta nebuvo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 29 min. 28 sek.). Susitikimo metu jis, kaip specialistas, rekomendavo įsigyti žemės sklypą už ne didesnę nei 280 000 Eur sumą, kadangi didesnė suma neatitiktų žemės sklypo vertės (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 30 min. 26 sek.). Sudarant sandorį pas notarą, jis nedalyvavo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 32 min. 12 sek.). Tikslių preliminarios sutarties sąlygų neskaitė (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 1 val. 52 min. 46 sek.).

48.       Liudytoja V. B. 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovės UAB „Hertransus“ direktoriaus E. B.  sutuoktinė (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 00 min. 23 sek.), taip pat UAB „Hertransus“ komercijos direktorė (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 11 min. 48 sek.). Dėl žemės sklypo kainos buvo susitarta dar prieš susitikimą, sutarta kaina buvo 280 000 Eur, o susitikimo metu buvo kalbama tik apie tai, ar pirkėjas turi reikalaujamą sumą ir galės sumokėti žemės sklypo kainą (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 4 min. 13 sek.). Susitarimo metu nebuvo kalbama, kad pirkėjas mokės PVM mokestį už pardavėją, kadangi pardavėjai nekyla tokia prievolė, ji nėra PVM mokėtoja (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 04 min. 48 sek.). Derybų dėl trišalės sutarties pasirašymo nebuvo, taip pat, jos žiniomis, pardavėjas nebuvo PVM mokėtojas (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 04 min. 59 sek.). Sutarties pasirašymo momentu notarė išaiškino pardavėjos atstovei, kad kaina yra galutinė ir į ją yra įskaičiuoti visi mokesčiai, taip pat tai, kad jei sutartis neatitinka jos interesų, sutarties nereikia pasirašyti (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdis 2 val. 07 min. 59 sek.).

49.       Taigi liudytojai V. B.,  Y. Ch., atsakovės UAB „Hertransus“ atstovas direktorius E. B. nepripažįsta buvus atsakovės įsipareigojimams dėl PVM mokėjimo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtų liudytojų bei atstovą E. B. siejančius tarpusavio santykius, šių parodymų nėra pagrindo vertinti kaip objektyvių, tuo labiau, kad jie prieštarauja ir byloje teismo nustatytoms aplinkybėms, nurodytoms Sprendimo 42 - 44  p.

50.       Tačiau vien ši aplinkybė dėl sutarto PVM mokėjimo ikisutartiniuose santykiuose, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo taikyti CK 6.217 straipsnio nuostatas, nes toks įsipareigojimas nebuvo numatytas Pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės sutarties skiriasi savo turiniu, t. y. pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑145/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑599‑378/2015). Todėl preliminarioje sutartyje nurodyta turto kaina gali būti šalių susitarimu, sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, pakeista.

  Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

51.       Minėta, kad šalys Pagrindinėje sutartyje nustatė parduodamo turto kainą - 280 000  Eur, kuri nustatyta su visais mokėtinais mokesčiais. Tiek liudytojos E. L., tiek ir notarės Jurgitos Kontutienės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę Pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti teisingą, ieškovės vertinimu,  galutinę kainą kartu su įskaičiuotu PVM. Notarė Jurgita Kontutienė 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtinant sandorį, sandorio kaina buvo nurodyta 280 000 Eur, šalims buvo paaiškinta, kad notaras tvirtina galutinę sandorio kainą, įskaičiuojant visus mokesčius (2024 m. birželio 25 d. teismo posėdis 5 min. 37 sek.). Pažymėjo, kad sutartyje nurodyti sandorio kainą plius PVM nėra galimybės, turi būti nurodoma tik galutinė kaina (2024 m. birželio 25 d. teismo posėdis 19 min. 11 sek.). Bylos duomenis pirkimo – pardavimo sutarties projektas, prieš notarui tvirtinant sandorį, taip pat buvo išsiųstas ir šalims. 

52.       Taigi ieškovė dar prieš pasirašant ginčijamą sutartį, turėjo objektyvias galimybes įvertinti bei apsvarstyti sudaromo sandorio vieną iš esminių sąlygų – parduodamo turto kainą, tačiau priėmusi valinį sprendimą – žemės sklypą parduoti už 280 000  Eur, prisiėmė ir su tuo susijusius teisinius padarinius. Pažymėtina, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, o abejojant dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Priešingu atveju, turi prisiimti dėl savo veiksmų kilusias neigiamas pasekmes.

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo ne tik galimybę sudaryti Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį jai priimtinomis šalių suderintomis sąlygomis, bet ir atsisakyti sudarytį Pagrindinę sutartį, neatitinkančią Preliminariosios sutarties nuostatų dėl kainos.

54.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį esminiu laikomas toks sutarties pažeidimas, kuris iš esmės atima iš kitos šalies tai, ko ji tikėjosi iš sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas nesudaro pagrindo nutraukti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą). Taigi ieškovės reikalavimai nutraukti ginčo sutartį bei taikyti restituciją, nėra pagrįsti, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

56.       Pažymėtina, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas).

57.       Netenkinus ieškovės UAB „Forvida“ ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

58.       Atsakovė UAB „Hertransus“ nurodė, kad patyrė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą

59.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Atsakovės atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2023 m. spalio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimą parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 000,25 Eur (2 000,1 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.).

61.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės UAB „Forvida“.

62.       Trečiojo asmens notarės Jurgitos Kontutienės atstovas advokatas Povilas Gruodis  nurodė 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui buvo išrašyta 2024 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1011 (už dokumentų analizę, susipažinimą su bylos medžiaga, pirminė konsultacija dėl procesinės pozicijos – 2 val/300 Eur; dalyvavimas 2024 m. birželio 25 d. teismo posėdyje – 200 Eur), kuri buvo apmokėta 2024 m. liepos 6 d. mokėjimo pavedimu.

63.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Atsižvelgiant į tai, teismas nepriteisia trečiajam asmeniui 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad apmokėjo už jos atstovo dalyvavimą 2024 m. birželio 25 d. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis už 2024 m. birželio mėn. vykusį posėdį sudaro 211,03 Eur (2 110,3 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.). Paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad už dalyvavimą posėdyje išrašyta sąskaita 242 Eur (su PVM). LITEKO duomenimis 2024 m. birželio 25 d. posėdis, kuriame dalyvavo trečiasis asmuo truko 30 min, todėl, įvertinus, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija rekomendacijose nurodytą dydį, trečiajam asmeniui priteisiama 211 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Forvida“.

65.       Iš ieškovės UAB „Forvida“ priteisiamos 33 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“, juridinio asmens kodas 161450194, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“, juridinio asmens kodas 185300064,  2 541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“, juridinio asmens kodas 161450194, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Jurgitai Kontutienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forvida“, juridinio asmens kodas 161450194, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) pašto išlaidų valstybės naudai. Išaiškinti, kad ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.  

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja        Rosita Patackienė