Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-24][nuasmeninta nutartis byloje][TS-7-1034-2017].docx
Bylos nr.: TS-7-1034/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai 188721271 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

 

Bylos Nr. TS-7-1034/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14

(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

             

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

             

n u s t a t ė :

 

M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose, skaičiuojant bausmės atlikimo pradžią nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta M. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015-12-10.

Bausmės pabaiga – 2018-06-15.

1/3 paskirtos bausmės M. B. faktiškai atliko 2016-10-12.

Neatliktos bausmės dalis 2016-12-15 –  1 metai ir 6 mėnesiai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimu Nr. 59-296 nuteistajam M. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. B. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2016-12-20 nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jam atlikus bausmės dalį nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nėra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad aš nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 str. nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Vienas iš probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kuria vienas pagrindiniu baudžiamosios justicijos Lietuvoje trukumu įvardinamas - dažnas ir ilgalaikis laisves atėmimo bausmes taikymas. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kuria atneša ilgalaikis įkalinimas , t.y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžiu praradimas ir t.t.(tai ar reikia toliau kalinti jį izoliuotą, kad paskui rašyti komisijos nutarimuose pvz.-šeimos neturi, tėvai nelanko, nedarbingas, socialinius įgūdžius praradęs....). Akcentuotina, kad jo pažanga mažinti rizikos balus yra akivaizdi, ir tai yra įrašyta komisijos nutarime. Be paminėto, faktinė aplinkybė yra ta, kad jis aktyviai gydosi reabilitacijos programoje. Dirba su savimi, savo problema. Darbą ketina tęsti ir būdamas laisvėje. Kalbant apie 18-tą principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. S. K. nutarime teigiama, kad jis svarstomas ketvirtą kartą, ankstesnes rekomendacijas įvykdė. Taip pat pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi visiškai neaišku, kokius dar kriterijus ji turi atitikti, kad jai būtų taikomas lygtinis paleidimas. Komisijos pateiktos rekomendacijos visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi yra tuščiažodžiavimu. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.).

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose, skaičiuojant bausmės atlikimo pradžią nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta M. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms.

Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d., t. y.,  ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.

M. B. bausmės atlikimo metu dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, lankosi savitarpio pagalbos grupių anoniminiai Alkoholikai/N. A. užsiėmimuose. Asmens pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri televizijos laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas, tęsia mokymąsi 12-oje klasėje, mokosi suvirintojų profesijos, palaiko ryšį su šeima. Nors ir tam tikros pastangos laisvės atėmimo vietoje rodo asmens pastangas taisytis, tačiau pataisos namuose nedirba. Iki bausmės nuteistasis oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ir atsitiktinių darbų, turimų skolų neapmoka, reiškia abejones dėl poreikio dirbti, be to, turi nepilnamečius vaikus, kurių neremia. Teismas pažymi, kad anksčiau M. B. teistas 7 kartus, jam 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas (sąlygų nesilaikė). Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizikos įvertinimą naudojant Oasys metodiką nustatyta, kad pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 64 balai. Nusikalstama rizika padidėjo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas pasitikėjimas lygtinai paleidžiant nuteistąjį jam teigiamos įtakos nepadarė. Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas nuteistasis įvardija kaip tuščiažodžiavimą.

Įvertinus šias ir kitas, tame tarpe ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis M. B. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. Pareiškėjo teiginiai, kad nutarimas jį paleisti užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, neatitinka tikrovės. Nuteistojo skundo argumentai, kad komisija, priimdama tokią nutartį, nepagrįstai neįvertino daugelio itin didelę reikšmę turinčių aplinkybių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad M. B. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet teismo pasitikėjimo ateityje nenusikalsti nepateisino, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas. Būdamas laisvėje vartojo alkoholį, neturėjo pastovaus darbo. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimas Nr. 59-296 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 4 d. 1 p.,

 

n u t a r i a :

 

M. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                   Ramūnas Keidūnas

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK
  • BVK 164 str. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BPK