Civilinė byla Nr. 2-571-236/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02450-2014-3.

              Procesinio sprendimo kategorija 118.1; 124.2.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ave-Matrox“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. A2-104-823/2015 atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-6279-258/2014, panaikinta 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis ir ši byla nutraukta, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ina Trade“ kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6279-258/2014 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6279-258/2014 ir atsakovo UAB „Ave Matrox“ prašymą dėl 2014 m. spalio 23 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutarties Nr. 6 dalies panaikinimo ir arbitrų nušalinimo palikti nenagrinėtą; teismui atnaujinus procesą ir nagrinėjant atsakovo prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties Nr. 6 dalies panaikinimo ir arbitrų nušalinimo – jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. neskundžiama nutartimi iš dalies tenkino UAB „Ave Matrox“ prašymą panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo byloje Nr. 292 2014 m. spalio 23 d. priimtos nutarties Nr. 6 dalį dėl bylą nagrinėjusių arbitrų nušalinimo ir nušalino arbitrus D. B. ir G. D. nuo Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražinės bylos Nr. 292 nagrinėjimo. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje yra padaryta aiški teisės normos (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau  taip pat vadinama KAĮ) 16 str. 3 d.) taikymo klaida, kuri turėjo įtakos teismui priimant neteisėtą nutartį. Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymą dėl arbitrų nušalinimo remdamasis KAĮ 16 straipsnio 3 dalimi, tačiau minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintas normas galima taikyti tik tuo atveju, jei šalys nėra susitarusios dėl arbitro nušalinimo klausimų sprendimo tvarkos. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti įrodymai, kad šalių sudarytoje arbitražinėje išlygoje susitarta dėl ginčo sprendimo Vilniaus komerciniame arbitraže ir dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento (toliau taip pat vadinama Reglamentas) taikymo. Šalių susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže apima ir bet kurių arbitražo procedūros reglamentų, nurodytų minėtame susitarime, nuostatų taikymą. Vilniaus apygardos teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti atsakovo prašymo dėl Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamos arbitražinės bylos Nr. 292 arbitrų nušalinimo. Priimdamas atsakovo prašymą ir jį tenkindamas, teismas viršijo savo kompetenciją, pažeidė imperatyvias teisės normas. Reglamentas ir KAĮ nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti arbitražo teismo priimtų nutarčių Vilniaus apygardos teismui.

Atsakovas UAB „Ave – Matrox“ prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad KAĮ nenumato proceso atnaujinimo instituto kaip arbitražo proceso metu priimtų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos. Proceso atnaujinimas CPK nustatyta tvarka galimas tik civilinėje byloje, kuri užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu. Arbitražinė byla Nr. 292 yra nebaigta nagrinėti, o teismo nutartis dėl arbitrų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo negali būti traktuojama kaip procesinis dokumentas, kuriuo baigiama nagrinėti byla.

Be to, nėra išnaudotos būsimo arbitražo teismo sprendimo teisėtumo kontrolės formos (KAĮ 50 str.), todėl nėra galimybės taikyti proceso atnaujinimo instituto.

Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje kitaip vertino Terminalo paslaugų sutarties 14 punktą, nėra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes tai nėra aiški teisės normos taikymo klaida, o tik faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų vertinimas.

Reglamentas, priimtas ir patvirtintas arbitražo teismo valdybos, turi žemesnę galią negu KAĮ, todėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje pagrįstai taikė aukštesnę galią turintį norminį aktą, t.y. KAĮ.

Nepagrįsti argumentai, kad šalys buvo susitarusios arbitrų nušalinimo klausimą spręsti Reglamento nustatyta tvarka. KAĮ numačius, kad galutinai arbitrų nušalinimo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, joks Reglamentas ar šalių susitarimas negali apriboti asmens teisės kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, todėl ieškovo ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko nuoroda į KAĮ 4 straipsnio 2 dalį šiuo atveju netinkama, nes teisė kreiptis į teismą yra imperatyvi, konstitucinė ir joks atsisakymas nuo šios teisės negali būti įtvirtintas nei Reglamente, nei šalių susitarime.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6279-258/2014, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-6279-258/2014 nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas dėl arbitro nušalinimo KAĮ 16 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos teismas savarankiškai nagrinėja įstatymo jo kompetencijai priskirtą klausimą, o ne veikia kaip arbitražo teismo nutarties teisėtumą kontroliuojanti institucija. Šiuo atveju pagal vienos iš šalių prašymą teisme pradedama savarankiška civilinė byla, kuri yra užbaigiama galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Todėl proceso atnaujinimas tokioje byloje galimas ir tokios bylos negalima tapatinti su arbitraže nagrinėjama byla.

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Sudarydamos arbitražinius susitarimus šalys siekia su tam tikru teisiniu santykiu susijusius ginčus pašalinti iš bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos, tuo pačiu perduodant jį šalių susitarimo pagrindu paskirtam subjektui – arbitražui. Toks susitarimas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme.

Nagrinėjant ginčą komerciniame arbitraže, valstybės teismų funkcija yra tik pagalbinė ir galima tik KAĮ aiškiai įvardytais atvejais (KAĮ 9 str.), o KAĮ privalo būti aiškinamas taip, kad pagal jį vykstantis arbitražo procesas maksimaliai atitiktų arbitražo principus (KAĮ 4 str. 7 d.), įskaitant ir KAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą arbitražo nepriklausomumo principą.

KAĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtina šalių teisę susitarti dėl arbitro nušalinimo, sprendimo dėl arbitro nušalinimo apskundimo ir kitų su arbitro nušalinimo tvarka susijusių klausimų, 2 dalis reglamentuoja nušalinimo arbitrui pareiškimo tvarką „kai nėra susitarta dėl arbitro nušalinimo tvarkos“, o šio straipsnio 3 dalis numato Vilniaus apygardos teismo kompetenciją spręsti arbitro nušalinimo klausimą „kai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nušalinimas atmetamas“. Taigi  KAĮ 16 straipsnis numato ne tai, kad galutinio sprendimo teisė arbitro nušalinimo klausimu visais atvejais priklauso Vilniaus apygardos teismui, o tik tai, kad tokia teisė Vilniaus apygardos teismui suteikiama tuomet, kai šalys dėl arbitro nušalinimo, sprendimo dėl arbitro nušalinimo apskundimo ir kitų su arbitro nušalinimo tvarka susijusių klausimų nėra susitarusios kitaip.

Komercinio arbitražo prigimtis yra sutartinė, todėl šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, turi teisę susitarti dėl arbitražinio susitarimo ribų, arbitražo vietos, arbitražinio bylos nagrinėjimo vietos, ginčo išnagrinėjimui taikytinos materialiosios teisės arba jos nustatymo taisyklių, arbitražo institucijos ir (arba) arbitražo taisyklių, arbitrų skaičiaus, kvalifikacijos, jų skyrimo tvarkos, proceso kalbos, arbitražo išlaidų paskirstymo taisyklių, konfidencialumo ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme ir kad arbitražo procesas įstatymo leidėjo yra prilyginamas teisminei gynybai. Atsisakymas valstybės teismo jurisdikcijos sprendžiant su arbitražo procesu įsisijusius klausimus, dėl kurių pagal KAĮ nuostatas galimas šalių susitarimas, nereiškia teisės į teisminę gynybą atsisakymo, kuris pagal CPK 5 straipsnio 2 dalies nuostatas negalioja. Vadovaujantis KAĮ 4 straipsnio 2 dalimi, ginčo šalys turi teisę savo bendru susitarimu nukrypti nuo visų šio įstatymo normų, išskyrus imperatyviąsias normas. KAĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalies normos nėra imperatyvios, kadangi KAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia šalims susitarti dėl kitokios arbitro nušalinimo tvarkos, nei numatyta KAĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse, inter alia nenumatant valstybinio teismo jurisdikcijos šiuo klausimu.

Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje aiškindamas KAĮ 16 straipsnio nuostatas ir Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamentą, padarė aiškią KAĮ 16 straipsnio 3 dalies, numatančios Vilniaus apygardos teismo jurisdikciją tik tuo atveju, jei šalys dėl arbitro nušalinimo tvarkos nėra susitarusios kitaip, taikymo klaidą. Ši klaida laikytina esmine, kadangi dėl jos teismas galėjo imtis nagrinėti jo jurisdikcijai nepriskirtą klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovo prašymas tenkinamas ir procesas civilinėje byloje Nr. 2-6279-258/2014 atnaujinamas bei byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vadovaujantis KAĮ 4 straipsnio 3 dalimi, šalių susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže apima ir bet kurių arbitražo procedūros reglamentų, nurodytų minėtame susitarime, nuostatų taikymą. Terminalo paslaugų sutarties Nr. 2013/5 14.1 punktas numato, kad iš šios sutarties kylantys ginčai galutinai sprendžiami arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamentą. Vadovaujantis Reglamento 1 straipsnio 4 dalimi, šis Reglamentas laikomas arbitražinio susitarimo dalimi ir taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų, reguliuojančių arbitražo procedūrą, normoms. Taigi, Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamentas ir jame įtvirtintos taisyklės yra tarp šalių sudaryto arbitražinio susitarimo dalis. Kadangi Reglamentas be kita ko numato arbitrų nušalinimo sprendimo tvarką, konstatuotina, kad šalys nagrinėjamoje byloje buvo sutarusios, jog arbitrų nušalinimo, sprendimo dėl arbitro nušalinimo apskundimo ir kiti su arbitro nušalinimo tvarka susiję klausimai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, KAĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos sprendžiant arbitrų nušalinimo klausimą nagrinėjamoje byloje netaikytinos.

Šalys nepasinaudojo Reglamento 3 straipsnyje numatyta galimybe rašytiniu susitarimu numatyti, kad kai kurios Reglamento normos, įskaitant galimybę susitarti dėl kitokios arbitrų nušalinimo tvarkos, nagrinėjant jų ginčą nebus taikomos. Todėl nagrinėjamu atveju dėl arbitrų nušalinimo spręstina pagal Reglamento 19 straipsnį, pagal kurį galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl pareikšto nušalinimo arbitrui prima Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas. Reglamentas byloje nagrinėjamu atveju nenumato Vilniaus apygardos teismo kompetencijos spręsti arbitrų nušalinimo klausimą, todėl konstatavus, kad šalys susitarė dėl Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento taikymo sprendžiant arbitrų nušalinimo klausimą, kartu pripažintina, jog Vilniaus apygardos teismas šiuo klausimu neturi jurisdikcijos ir ieškinį atsisakytina nagrinėti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau priėmus ieškinį, byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ave – Matrox“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir palikti galioti 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bei priteisti UAB „Ave – Matrox“ iš UAB „Ina Trade“ dėl atskirojo skundo parengimo turėtas teisinės pagalbos išlaidas - 605 eurų. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Negalima atnaujinti proceso byloje, kuri yra nagrinėjama komerciniame arbitraže (KAĮ nenumato proceso atnaujinimo instituto). Arbitrų nušalinimo klausimas 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išspręstas pagal KAĮ 16 straipsnį, o ne vadovaujantis CPK normomis. Todėl, sprendžiant arbitrų nušalinimo klausimą, netaikytinos CPK normos, tame tarpe ir proceso atnaujinimo institutas.

2. Arbitrų nušalinimo klausimo išsprendimas arbitražinėje byloje Nr. 292 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi yra atskiras procesinis veiksmas arbitražiniame procese, kurį KAĮ 16 straipsnio 3 dalis paveda atlikti Vilniaus apygardos teismui.

3. Proceso atnaujinimas negalimas ir vadovaujantis CPK normomis. Pagal jas proceso atnaujinimas yra galimas tik civilinėse bylose, kai jos yra baigiamos įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo. Pozicija, kad arbitražinėje byloje Nr. 292 pateikus prašymą dėl arbitrų nušalinimo teisme buvo užvesta atskira civilinė byla, nepagrįsta nei CPK normomis, nei sąžiningumo ir protingumo principais. Nutartis dėl arbitrų nušalinimo tik sudaro prielaidas objektyviai ir nešališkai išnagrinėti arbitražinę bylą.

4. Teismas pirmiausia atnaujina procesą (kai yra tam pagrindas) ir, jeigu papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, proceso dalyvių sutikimu gali toliau nagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliantas nebuvo informuotas apie proceso atnaujinimą, neturėjo galimybės gintis ar išsakyti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti iš esmės. Teismas vietoje dviejų procesinių sprendimų - nutarties atnaujinti procesą ir nutarties, kuria išsprendžiama bylą iš esmės - priėmė tik vieną 2015 m. sausio 5 d. nutartį. Tokiu būdu dėl procesinių pažeidimų atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl esminio klausimo, sprendžiamo jau po proceso atnaujinimo, t.y. dėl pagrindo nušalinti arbitrus.

5. Šalys susitarė, kad bet kokį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, kylantį iš sutarties ar su ja susijusį, sprendžia geranoriškų derybų būdu. Neišsprendus tokio nesutarimo, ginčo ar reikalavimo derybų būdu per 15 kalendorinių dienų nuo derybų pradžios, kiekvienas nesutarimas, ginčas ar reikalavimas galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Arbitražo teismo arbitrų skaičius bus trys. Arbitražo teismo posėdžiai vyks Vilniuje lietuvių kalba. Toks šalių susitarimas nereiškia susitarimo, kad arbitrų nušalinimas bus sprendžiamas pagal arbitražo procedūros reglamentą. Šalių sutartis buvo parengta ieškovo ir prie jos nebuvo pridėtas arbitražo procedūros reglamentas. Tokiomis aplinkybėmis visi sutarties turinio neaiškumai turi būti aiškinami atsakovo naudai.

6. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentas (19 str.) skirtingai reglamentuoja arbitrų nušalinimo klausimą nei KAĮ (16 str.). Taigi arbitrų nušalino klausimu egzistuoja teisės normų kolizija ir pagal teisės normų taikymo taisykles taikytinas aukštesnę norminę galią turintis teisės aktas – įstatymas (KAĮ).

7. Reikalavimas, kad bylą nagrinėjantis subjektas būtų nepriklausomas ir nešališkas, yra teisės į tinkamą procesą būtinoji sąlyga.

8. Šalių susitarimai negali apriboti asmens teisės kreiptis į teismą. KAĮ numačius, kad galutinai arbitrų nušalinimo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, arbitražo reglamentas ar šalių susitarimas negali apriboti asmens teisės kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

9. Nebuvo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą (Vilniaus apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje nėra padaryta aiškios teisės normos taikymo klaidos).

10. 2014 m. spalio 23 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo posėdyje arbitrų nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas KAĮ nustatyta tvarka. Šį klausimą sprendė arbitrai, išėję į pasitarimų kambarį.

11. Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjami trys su UAB „Ina Trade“ susiję ginčai - bylos Nr. 290, Nr. 292 ir Nr. 293. Visose bylose UAB „Ina Trade“ pasiūlė tą pačią arbitrę D. B., kurios iniciatyva trečiuoju arbitru visose trijose bylose buvo paskirtas G. D.. Arbitrai D. B. ir G. D., išnagrinėję bylas Nr. 290 (ginčas tarp kuro tiekėjo SIA „L-T OIL“ ir kuro pirkėjo UAB „Ina Trade“) ir Nr. 293 (ginčas tarp terminalo paslaugų teikėjo UAB „Ave – Matrox“ ir kuro pirkėjo UAB „Ina Trade“), turi išankstinę nuomonę dėl bylos Nr. 292 baigties, todėl šie arbitrai turi būti nušalinami.

Aplinkybė, kad 2014 m. spalio 23 d. arbitražo teismo posėdyje paskelbta nutartis skiriasi nuo surašytos, taip pat yra pagrindas nepasitikėti arbitrais G. D. ir D. B., jų sąžiningumu bei objektyvumu.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. sausio 5 d. nutartį, buvo įtakojamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko V. N. 2014 m. gruodžio 4 d.  išvados. Netoleruotina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas, diskredituodamas arbitražą ir teismą bei griaudamas verslo ir profesionalių teisininkų pasitikėjimą Vilniaus komercinio arbitražo teismu, duoda išvadą Vilniaus apygardos teismui. Nei KAĮ, nei arbitražo procedūros reglamente nėra numatyta Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko teisė teikti bendrosios kompetencijos teismui išvadas.

Ieškovas UAB „Ina Trade“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime ir papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. KAĮ 16 straipsnio 3 dalis ne paveda Vilniaus apygardos teismui atlikti procesinį veiksmą arbitražiniame procese, o atriboja teismo ir komercinio arbitražo kompetenciją. Nutartimi, dėl kurios procesas atnaujintas, buvo iš esmės išspręstas arbitrų nušalinimo klausimas ir ši nutartis nėra arbitražo byloje priimtas procesinis sprendimas.

2. Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus procesinių sprendimų peržiūros būdas, skirtas teismų veiklos teisėtumui užtikrinti ir nagrinėjamu atveju šis ekstraordinarus procesinių sprendimų peržiūros būdas galėjo būti naudojamas ištaisant teismo klaidą, padarytą priėmus nutartį, viršijant teismo kompetenciją.

3. CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, jis tęsiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, taigi teismas galėjo tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, kai papildomas pasirengimas nereikalingas. Sprendžiant įvairius klausimus nutartimis rašytinio proceso tvarka, atskiras pasirengimas bylos nagrinėjimui nevykdomas.

Be to, teismas buvo gavęs atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo reikalavimus, tarp kurių buvo ne tik reikalavimas atnaujinti procesą, bet ir reikalavimas atmesti prašymą nušalinti arbitrus. Atsakovo nuomonė buvo pateikta ir anksčiau, dar teismui sprendžiant arbitrų nušalinimo klausimą 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, taigi teismui buvo žinoma.

4. Šalių sudarytoje arbitražinėje išlygoje susitarta dėl ginčo sprendimo Vilniaus komerciniame arbitraže ir dėl Vilniaus Komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento taikymo. Tarp Reglamento ir KAĮ normų nėra kolizijos ar konkurencijos, nes Reglamento 19 straipsnis realizuoja KAĮ 16 straipsnio 1 dalį.

6. Pripažinus, kad teismas neįgaliotas nagrinėti arbitrų nušalinimo klausimo, nebetikslinga teismui pasisakyti ir dėl pagrindų arbitrams nušalinti egzistavimo.

7. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad arbitrai D. B. ir G. D. nagrinėjo kitas susijusias bylas ir nepasinaudojo teise prieštarauti. Nėra pagrindo arbitrų nušalinimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Pritardamas skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas jų neatkartoja ir toliau pasisako dėl atskirajame skunde išdėstytųargumentų.

Dėl galimybės atnaujinti procesą

Atskirojo skundo išnagrinėjimui teismas pirmiausia turi pasisakyti, ar apskritai galėjo būti atnaujintas procesas  dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nušalinti du Vilniaus komerciniame arbitraže nagrinėjamos bylos Nr. 292 arbitrai.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas arbitrų nušalinimo klausimą, atlieka įstatymo teismo kompetencijai priskirtus veiksmus arbitražo byloje ir tokių veiksmų arbitražo byloje atlikimas nėra atskira teisme išnarinėjama byla, kad teismas arbitrų nušalinimo klausimą sprendžia išimtinai pagal KAĮ, o ne CPK nustatytas taisykles.

Bendra taisyklė, kad procesas Lietuvos respublikos teismuose vyksta pagal CPK numatytas taisykles, tačiau atskirais (CPK numatytais) atvejais pirmenybė suteikiama kitų įstatymų normoms. Tik šiais CPK numatytais atvejais (tam tikrų kategorijų bylose) CPK numatytos proceso taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato kitaip (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). Pirmenybė KAĮ nenustatyta, be to, jis ir nereguliuoja arbitrų nušalimo klausimo nagrinėjimo teisme tvarkos, tik (KAĮ 16 str. 3 d.) numato galimybę Vilniaus apygardos teismui skųsti arbitrų sprendimą nenušalinti arbitrų ar nenusišalinti. Todėl skundas dėl arbitrų sprendimo nenušalinti arbitrą ar nenusišalinti teisme nagrinėjamas pagal CPK nustatytas proceso taisykles.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo atliekama arbitrų sprendimo nenušalinti arbitrą ar nenusišalinti kontrolė nėra atskira teisme nagrinėjama byla, kad tai tik veiksmai arbitražo byloje. Sutiktina, kad arbitrų nušalinimo klausimo išsprendimas yra arbitražo proceso etapas, tik tarpinis klausimas, sprendžiamas arbitražinėje byloje. Tačiau toks arbitrų sprendimas (dėl arbitrų nenušalinimo), priimtas arbitražinėje byloje, KAĮ numatytais atvejais gali būti skundžiamas ir peržiūrimas teismo. Teismas, savo kompetencijos ribose, atlikdamas arbitrų sprendimo dėl arbitrų nenušalinimo/nenusišalinimo kontrolę, tą atlieka atskiroje teisme iškeltoje civilinėje byloje, kuri apsiriboja tik šio (arbitrų nušalinimo) klausimo išsprendimu. Kiti klausimai joje nėra sprendžiami, todėl ir arbitrų nušalinimo klausimo išsprendimu byla teisme išnagrinėjama iš esmės.

Teismas ribotą KAĮ numatytais atvejais arbitražo proceso kontrolę atlieka ne pačiame arbitražo procese, o kaip jame arbitrų priimtų kai kurių sprendimų teisminę kontrolę. Ši teisminė kontrolė atliekama teisme pagal CPK taisykles iškeliamoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jokios kitokios procesinės galimybės, kaip tik atskiroje civilinėje byloje, atlikti arbitražo procese priimtų sprendimų kontrolę teismui įstatymais nėra numatyta. Atitinkamai teismo baigiamasis procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurioje vadovaujantis KAĮ 16 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamas arbitrų sprendimo atsisakyti nušalinti arbitrą/atsisakyti nusišalinti klausimas, yra teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės (CPK 365 str. 1 d.) ir procesas tokioje byloje dėl šio sprendimo gali būti atnaujinamas pagal CPK XVIII skyriaus (Proceso atnaujinimas) taisykles.

Dėl aiškios teisės taikymo klaidos

Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Byloje nustatyta, kad šalys Terminalo paslaugos sutarties Nr. 2013/5 14.1 punkte numatė, jog bet kokį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą, kylantį iš sutarties ar su ja susijusį, sprendžia geranoriškų derybų būdu. Neišsprendus tokio nesutarimo, ginčo ar reikalavimo derybų būdu per 15 kalendorinių dienų nuo derybų pradžios, kiekvienas nesutarimas, ginčas ar reikalavimas galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Arbitražo teismo arbitrų skaičius bus trys. Arbitražo teismo posėdžiai vyks Vilniuje lietuvių kalba. Tokia arbitražinės išlygos redakcija, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad šalys pasirinko ginčą nagrinėti pagal arbitražo procedūros reglamentą, kuris be kita ko reguliuoja ir arbitrų nušalinimo klausimus.

KAĮ 4 straipsnio 3 dalis numato, kad šalių susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže apima ir bet kurių arbitražo procedūros reglamentų, nurodytų minėtame susitarime, nuostatų taikymą. Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai pasirinko Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento taikymą. Šis Reglamentas, be kita ko, reguliuoja arbitrų nušalinimo pagrindus ir procedūrą (Reglamento 19 str.).

Tiek KAĮ (16 str. 1 d.), tiek Reglamentas (3 str. 2 d. 3 p.), net ir tuo atveju, kai ginčas nagrinėjamas pagal Reglamentą, numato arbitražinės išlygos šalims galimybę susitarti dėl arbitrų nušalinimo tvarkos, t.y. numatyti kitokią arbitrų nušalinimo tvarką nei pagal Reglamentą. Jeigu šalys nesusitarė dėl arbitro nušalinimo tvarkos, nušalinimo klausimas sprendžiamas Reglamento nustatyta tvarka (Reglamento 19 str. 2 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju šalys, pasirinkę ginčo sprendimą pagal Reglamentą, nepasinaudojo teise apriboti Reglamento nuostatų taikymą arbitro nušalinimo klausimais (Reglamento  3 str. 2 d. 3 p.) ir taip pasirinko arbitrų nušalinimo tvarką (KAĮ 16 str. 1 d.) pagal Reglamentą. Todėl Komercinio arbitražo įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios taikomos tuo atveju, kai nėra susitarta dėl arbitro nušalinimo tvarkos, byloje nagrinėjamu atveju netaikomos. Toks aiškinimas nepažeidžia teisės kreiptis į teismą, nes pačios šalys pasirinko alternatyvų savo teisių gynimo būdą – ginčo nagrinėjimą arbitraže, be to, aiškiai numatydamos, kad ginčas bus nagrinėjamas pagal Reglamentą, nepasinaudojo tiek Reglamente, tiek KAĮ numatyta galimybe pasirinkti kitokią, t.y. ne pagal Reglamentą, arbitrų nušalinimo tvarką.

KAĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta  ginčo šalių teisė bendru susitarimu nukrypti nuo visų KAĮ įstatymo normų, išskyrus imperatyviąsias normas. KAĮ 16 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvią taisyklę tiems, skirtingai nei nagrinėjamas šioje byloje, atvejams, kai šalys nėra  susitarę dėl arbitro nušalinimo tvarkos (KAĮ 16 str. 1 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje, šalims pasirinkus arbitrų nušalinimo tvarką pagal Reglamentą, buvo taikytos Komercinio arbitražo įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalys, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi buvo ištaisyta po proceso byloje atnaujinimo.

Dėl arbitrų  nušalinimo

Teismui pripažinus, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi kompetencijos spręsti arbitrų nušalinimo klausimą (netaikomos KAĮ 16 str. 2 ir 3 d.), nebereikšmingi proceso dalyvių argumentai dėl to, ar egzistuoja pagrindas Vilniaus komercinio arbitražo nagrinėjamoje byloje Nr. 292 nušalinti arbitrus D. B. ir G. D.. Todėl šiuo klausimu (ar egzistuoja pagrindas nušalinti konkrečius arbitrus) teismas nepasisako.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Į esminius ir atskirojo skundo išnagrinėjimui reikšmingus atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, įskaitant dėl atsakovo teisės pasisakyti dėl pagrindų arbitro nušalinimui, taip pat dėl Vilniaus komercinio arbitražo pirmininko nuomonės byloje, teismas nepasisako, kaip dėl neturinčių esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui bei pažymi, kad bet kokie procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), tačiau tokių pažeidimų, galėjusių lemti neteisingo sprendimo (nutarties) priėmimą, šioje byloje nėra nustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, apeliantui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Danutė Gasiūnienė

Konstantinas Gurinas

Kazys Kailiūnas