Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-223-265-2011].docx
Bylos nr.: 2A-223-265/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Plienas" 152416499 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Bendrosios nuosavybės teisė:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių vykdymas
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Pranešėjas A. Žerlauskas                                                               Civilinė byla Nr. 2A-223-265/2011

Teisėjas E. Mickevičius                                                                 (Proceso Nr.2-06-3-01180-2010-4)

Procesinio sprendimo kategorijos:                             

 (S)

30.9.1; 121.21.

 

                                                                                          

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

 

          Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjos Eugenija Morkūnienė, Aušra Maškevičienė,                                      sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant atsakovui P. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Plienas“  ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2900,77 Lt skolą, 199,83 Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikia administravimo paslaugas namui, kuriame nuosavybės teise butą turi atsakovas. Atsakovas ilgą laiką neatsiskaito už suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo2694,14 Lt skolos, 199,83 Lt delspinigių, 5% nuo priteistos 2893,97 Lt sumos nuo 2010-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 613,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Plienas“. Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę daugumos bendraturčių sprendimu (CK 6.1 – 6.4, 6.256 straipsniai). Ieškovas teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, tačiau reikalavimą dalyje dėl mokesčio už lifto eksploatavimą atmetė. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimo nr. 1300 „dėl gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (2001 m. liepos 11 d. Nr. 877 redakcija), 13 p. numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukštų gyvenamųjų patalpų savininkams mokestis už naudojimąsi liftu neskaičiuojamas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-15 sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Plienas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas, kurį administruoja ieškovas, yra nebaigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl jokie administravimo teisiniai santykiai negalimi, o jų pagrindu skaičiuotini mokesčiai yra neteisėti. Be to, teismas neįsigilino į administravimo institutą, netinkamai taikė daugiabučio gyvenamojo namo administravimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas gali būti laikomas gyvenamojo namo administratoriumi. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų (įstatų, atestato, savivaldybės institucijos sprendimo), patvirtinančių jo teisę administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis tik ieškovo žodžiais apie sudarytas sutartis su gyventojais nusprendė, kad jis gali būti laikomas administratoriumi. Apeliantas pažymi, kad nepasirašė ieškovo pateiktos administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties ir remiantis ja negali būti reikalaujama administravimo ir eksploatavimo mokesčių.   Taip pat teigia, kad teismas netyrė komunalinių mokesčių paskaičiavimo pagrįstumo, todėl sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad aplinkybė, ar namas yra pripažintas tinkamu naudoti ar ne, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, kas privalo išlaikyti namo bendrojo naudojimosi objektus ir mokėti už faktiškai bute suvartotą energiją. Atsakovas yra buto su bendrojo naudojimosi patalpomis, adresu  (duomenys neskelbtini), savininkas, taigi privalo kaip ir vis kiti šio namo butų ar kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Pažymi, kad LR aplinkos ministro 2002-07-01  įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 2 punkte yra nustatyta, kad šis reglamentas yra privalomas ir įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais). Nurodo, kad ieškovė yra pasirašiusi Administravimo ir komunalinių paslaugų sutartis su 81, 6 proc. visų butų ir kitų patalpų savininkų.

 Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso butas Nr. 200 su bendro naudojimo patalpomis. Atsakovas iš ieškovės butą įsigijo pagal 2008-06-30 tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Daugiabučiame name neįsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija,  nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl laikinai šio namo bendro naudojimo objektus administruoja ir komunalines paslaugas atsakovams teikia ieškovė, kuri yra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo, šalto vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas nesumokėjo ieškovei pagal jos pateiktas PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2008-10-31 iki 2009-11-30.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo už iki 2009-11-30 suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugų bei komunalinių išlaidų apmokėjimo. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pripažintas tinkamu naudoti, atsakovo su ieškove nesieja jokie sutartiniai santykiai, kuriais remiantis ieškovė galėtų reikalauti apmokėti administravimo ir komunalines paslaugas, be to, ieškovė neturi teisės administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų.

Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, administravimo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja LR CK 4.84 str., kurio 4 d. nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui, kaip ir visiems kitiems namo, esančio Birutės g. 22, Klaipėdoje, butų ar kitų patalpų savininkams, yra pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.), taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str. 3 d.). Šiuo atveju aplinkybė, kad namas nėra pripažintas tinkamu naudoti, neeliminuoja atsakovo, kaip buto savininko, pareigos vykdyti prievoles, nustatytas CK 4.82 straipsnyje, 4.83 straipsnyje bei kitose teisės normose.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LR aplinkos ministro 2002-07-01  įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 2 punkte yra nustatyta, kad šis reglamentas yra privalomas ir įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais). Apelianto argumentas, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius už administravimo ir komunalines paslaugas atmestinas, nes įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovas, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis su ieškove yra pasirašę 81,6 procento visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų (b.l. 74). Pasirašydami šias sutartis namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė sutikimą, kad būtent ieškovė teiktų jiems bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingu ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitu patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/200). Taigi, daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, jog būtent ieškovė teiktų šiam namui administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, galioja ir kitiems to namo butų ir kitų patalpų savininkams, šiuo atveju - ir atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovas apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad Administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartys su ieškove turi būti laikomos neteisėtomis, nes šios sutartys nėra įstatymų nustatyta tvarka nei nuginčytos, nei pripažintos negaliojančiomis.  

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog nesutinka su mokesčio už suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimu, neįrodė kodėl šie mokesčiai apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Priešingai, byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros, kurias ieškovė buvo pateikusi atsakovui, pagrindžia ieškovo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už komunalines paslaugas padengimo.

 Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo  (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

           

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Alvydas Žerlauskas

 

Teisėjos                                                                                                                             Eugenija Morkūnienė

 

                                                                                                                               Aušra Maškevičienė