Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
30.9.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas
Žerlauskas, kolegijos teisėjos Eugenija Morkūnienė, Aušra Maškevičienė,
sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant atsakovui P.
Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB
„Plienas“ ieškinį atsakovui P. Z. dėl skolos, delspinigių
ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas
priteisti iš atsakovo 2900,77 Lt skolą, 199,83
Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad teikia administravimo
paslaugas namui, kuriame nuosavybės teise butą turi atsakovas. Atsakovas ilgą
laiką neatsiskaito už suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-15 sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies, priteisė iš atsakovo2694,14 Lt skolos, 199,83 Lt delspinigių, 5% nuo
priteistos 2893,97 Lt sumos nuo 2010-01-28 iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo ir 613,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Plienas“. Teismas,
ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad tarp šalių
susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę daugumos bendraturčių
sprendimu (CK 6.1 – 6.4, 6.256 straipsniai). Ieškovas teikė atsakovui
paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už
teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti
prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes
praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1
dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovo
reikalavimas pagrįstas, tačiau reikalavimą dalyje dėl mokesčio už lifto
eksploatavimą atmetė. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimo nr. 1300 „dėl
gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir
komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos patvirtinimo“ dalinio
pakeitimo“ (2001 m. liepos 11 d. Nr. 877 redakcija), 13 p. numato, kad daugiabučio
gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukštų gyvenamųjų patalpų savininkams
mokestis už naudojimąsi liftu neskaičiuojamas.
Atsakovas pateikė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-15
sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškovo UAB „Plienas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad
teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas, kurį administruoja ieškovas,
yra nebaigtas statyti ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, todėl jokie
administravimo teisiniai santykiai negalimi, o jų pagrindu skaičiuotini
mokesčiai yra neteisėti. Be to, teismas neįsigilino į administravimo institutą,
netinkamai taikė daugiabučio gyvenamojo namo administravimą reglamentuojančius
teisės aktus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas gali būti laikomas
gyvenamojo namo administratoriumi. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų (įstatų,
atestato, savivaldybės institucijos sprendimo), patvirtinančių jo teisę
administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis tik
ieškovo žodžiais apie sudarytas sutartis su gyventojais nusprendė, kad jis gali
būti laikomas administratoriumi. Apeliantas pažymi, kad nepasirašė ieškovo
pateiktos administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties ir remiantis
ja negali būti reikalaujama administravimo ir eksploatavimo mokesčių. Taip
pat teigia, kad teismas netyrė komunalinių mokesčių paskaičiavimo pagrįstumo,
todėl sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas.
Ieškovė atsiliepimu
į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Pažymi, kad aplinkybė, ar namas yra pripažintas tinkamu naudoti ar
ne, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, kas privalo išlaikyti
namo bendrojo naudojimosi objektus ir mokėti už faktiškai bute suvartotą
energiją. Atsakovas yra buto su bendrojo naudojimosi patalpomis, adresu (duomenys
neskelbtini), savininkas, taigi privalo kaip ir vis kiti šio namo butų ar kitų
patalpų savininkai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti
ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.).
Pažymi, kad LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002
„Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų
įgyvendinimo tvarka“ 2 punkte yra nustatyta, kad šis reglamentas yra privalomas
ir įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su
šių namų savininkais (bendraturčiais). Nurodo, kad ieškovė yra pasirašiusi Administravimo
ir komunalinių paslaugų sutartis su 81, 6 proc. visų butų ir kitų patalpų savininkų.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo,
tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos
puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai
nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės
instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į
apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar
nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos
duomenimis nustatyta, kad atsakovui
asmeninės nuosavybės teise daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini),
priklauso butas Nr. 200 su bendro naudojimo patalpomis. Atsakovas iš ieškovės butą
įsigijo pagal 2008-06-30 tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Daugiabučiame name neįsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų
bendrija, nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl laikinai šio namo
bendro naudojimo objektus administruoja ir komunalines paslaugas atsakovams
teikia ieškovė, kuri yra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo, šalto
vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo ir šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas nesumokėjo ieškovei pagal jos pateiktas
PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2008-10-31 iki 2009-11-30.
Byloje tarp
šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo už iki 2009-11-30
suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugų bei
komunalinių išlaidų apmokėjimo. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad namas,
esantis (duomenys neskelbtini), nėra pripažintas tinkamu naudoti, atsakovo su ieškove
nesieja jokie sutartiniai santykiai, kuriais
remiantis ieškovė galėtų reikalauti apmokėti administravimo ir komunalines
paslaugas, be to, ieškovė neturi teisės administruoti namą, esantį (duomenys
neskelbtini). Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka dėl sekančių
motyvų.
Vadovaujantis
CK 4.82
straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai
apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir
kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus
skirtos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės
nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę
jungtinės veiklos sutarties, administravimo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja LR
CK 4.84 str., kurio 4 d. nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir
kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad
įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali
pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio
namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo
teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio
gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės
nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo
proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės
nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems
pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga
atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos,
funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina naudojimosi ar
nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27
nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui,
kaip ir visiems kitiems namo, esančio Birutės g. 22, Klaipėdoje, butų ar kitų
patalpų savininkams, yra pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti
išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas
įmokas (CK 4.82 str. 3 d.), taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti
namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str. 3 d.). Šiuo atveju aplinkybė,
kad namas nėra pripažintas tinkamu naudoti, neeliminuoja atsakovo, kaip buto
savininko, pareigos vykdyti prievoles, nustatytas CK 4.82 straipsnyje, 4.83 straipsnyje
bei kitose teisės normose.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LR aplinkos
ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento
STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji
reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 2 punkte yra nustatyta, kad šis
reglamentas yra privalomas ir įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų
priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais). Apelianto argumentas, jog ieškovė neturi teisinio
pagrindo skaičiuoti mokesčius už administravimo ir komunalines paslaugas
atmestinas, nes įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi
bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovas, privalo proporcingai prisidėti prie
visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams
išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Administravimo ir komunalinių paslaugų
apmokėjimo sutartis su
ieškove yra pasirašę 81,6 procento
visų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų (b.l. 74). Pasirašydami šias sutartis namo butų ir kitų patalpų savininkai
išreiškė sutikimą, kad būtent ieškovė teiktų jiems bendrojo naudojimo objektų
administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. Pagal CK 4.82 straipsnio
1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų
savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo
konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir
kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl
bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų
balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių
įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių
lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingu
ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo
daugiabučio gyvenamojo namo butų ir
kitu patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-515/200). Taigi, daugumos butų ir
kitų patalpų savininkų sutikimas, jog būtent ieškovė teiktų šiam namui
administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, galioja ir kitiems to
namo butų ir kitų patalpų savininkams, šiuo atveju - ir atsakovui. Esant
nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog
atsakovas apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines,
administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.
Taip pat
atmestinas apelianto argumentas, kad Administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartys su ieškove turi būti laikomos
neteisėtomis, nes šios sutartys nėra įstatymų nustatyta tvarka nei nuginčytos, nei
pripažintos negaliojančiomis.
Teisėjų
kolegija nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog nesutinka su mokesčio už
suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimu, neįrodė kodėl šie mokesčiai
apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Priešingai, byloje esančios PVM sąskaitos
– faktūros, kurias ieškovė buvo pateikusi atsakovui, pagrindžia ieškovo
reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo už komunalines paslaugas padengimo.
Esant
nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto
apylinkės teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės
teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio
skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas
Alvydas Žerlauskas
Teisėjos
Eugenija Morkūnienė
Aušra Maškevičienė