Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                  Civilinė byla Nr. 2A-51-459/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė                                                         (Proceso Nr. 2-06-3-13185-2013-5)

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    

(S)

                                                                                                     78.2.1; 121.18; 121.21

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir pagal atsakovės D. S. priešieškinį ieškovui L. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), trečiasis asmuo A. S., valstybės institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti iš jo priteisto nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį nuo 300,00 Lt iki 100,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-18 sprendimu pakeitė 2009-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš L. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S. ir M. S. dydį ir priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį. Ieškovo turtinė padėtis reikšmingai pasikeitė. Jis šiuo metu dirba UAB „Padėklas“, tačiau darbo užmokestis žymiai sumažėjo ir šiuo metu ieškovas gauna tik minimalų atlyginimą. Iš gaunamo darbo užmokesčio per mėnesį išskaičiuojama po 423,50 Lt, o jo paties penkių asmenų, iš kurių yra trys nepilnamečiai vaikai, šeimos pragyvenimui lieka apie 400,00 Lt. Be to, 2012 metais, teismui sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, dar nebuvo dukters E. S.. Jo sūnūs iš antrosios santuokos yra ligoti, todėl ieškovas turi papildomų išlaidų vaikų gydymui. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis yra vienintelės stabilios pajamos ir kitų pajamų jis negauna, į jo esamą blogą turtinę padėtį, prašė kiekvieno vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 100,00 Lt.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                     2012-06-18 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, padidinant jį iki 500,00 Lt per mėnesį. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2012 metų, priešingai nei nurodo ieškovas, iš esmės pagerėjo. Ieškovas pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį, o jo dabartinė sutuoktinė yra daugiavaikė mama, todėl gauna valstybės išmokas, kompensacijas bei kitas garantijas. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra visiškai nepagrįstas, aiškiai per mažas ir neatitinkantis nepilnamečių vaikų interesų. Šiuo metu sūnui yra 16 metų, o dukrai - 13 metų, todėl jų poreikiai didesni nei kūdikio ar mažamečio vaiko, be to, sūnus lanko kovos menų būrelį, o dukra mokosi Klaipėdos meno mokykloje, tai sąlygoja papildomas atsakovės išlaidas. Atsakovė dirba, tačiau jos darbo užmokestis nėra didelis. Iš jos gaunamų pajamų ji nepajėgia išlaikyti dviejų nepilnamečių vaikų, todėl teismo sprendimu priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas yra ne tik būtinas vaikų minimaliems poreikiams tenkinti, bet ir nepakankamas. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti dokumentai apie jo turtinę padėtį gali neatspindėti tikrosios situacijos. Atsakovė abejoja, jog šiuo metu ieškovo darbinė veikla apsiriboja tik darbu UAB „Padėklas“, o gaunamos pajamos yra tik jo minimalaus dydžio. Atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie jo vykdomą individualią veiklą, turimas AB „Pieno žvaigždės“ akcijas, pajamas iš labdaros fondo „Uolusis lietuvis“, be to, duomenis apie tai, kokias kompensacijas ir mokesčių nuolaidas gauna ieškovo šeima.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, jog pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis po 2012-06-18 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pasikeitė iš esmės. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą po minėto teismo sprendimo priėmimo grindžia dukters E. S. gimimu (b. l. 20). Be to, ieškovas nurodė, kad kiti du jo sūnūs, gimę antrosios santuokos metu, taip pat yra nepilnamečiai ir serga odos ligomis, tai sąlygoja ieškovo ir jo šeimos didesnes išlaidas. Šias aplinkybes ieškovas grindžia rašytiniais įrodymais - išrašais iš medicininių dokumentų (b. l. 11-12). Ieškovas taip pat pateikė metinę turto ir pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30, kuri patvirtina jo turtinę padėtį po teismo sprendimo priėmimo (b. l. 17-19). Pasak ieškovo, jo pajamas šiuo metu sudaro tik 847,00 Lt darbo užmokestis už darbą UAB „Padėklas“. Šioje bendrovėje jis pradėjo dirbti po teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2013-07-01, prieš tai jis buvo bedarbis. Iš gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymas vaikams po 423,50 Lt (b. l. 66-71), o jam kartu su šeima lieka apie 400,00 Lt (b. l. 142-143), iš kurių jis taip pat moka komunalinius mokesčius bei mokesčius už televizijos operatoriaus paslaugas (b. l. 77, 81-93). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad didesnio darbo užmokesčio gauti negali, nes tai padaryti jam trukdo amžius. Ieškovo sutuoktinė (trečiasis asmuo) A. S. gauna motinystės pašalpą, kuri sudaro apie 366,60 Lt, taip pat gauna socialinę paramą - išmokas vaikams, kiekvienam apie 50,00 Lt, o vienerių metų dukrai Emilijai šiuo metu mokama apie 98,00 Lt išmoka, kuri netrukus taip pat bus sumažinta (b. l. 22), ji nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitų pajamų ar santaupų banko sąskaitose neturi (b. l. 46-60). Ieškovas nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), po 2012-06-18 teismo sprendimo priėmimo ieškovas neįgijo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 45). Iki 2012-01-01 ieškovas turėjo įmonę UAB „SLXX Company“, tačiau šios bendrovės akcininko (ieškovo) L. S. sprendimu nuspręsta jos veiklą nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 sustabdyti, motyvuojant tuo, kad įmonė pajamų negauna, sandėriai su ūkio objektais nesudarinėjami (b. l. 48-49). Be to, ieškovo vardu 1993-07-27 įregistruotas labdaros fondas „Uolusis lietuvis“, kuris, pasak ieškovo, jokios veiklos jau seniai nevykdo (b. l. 30-31). Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „Grožio paslaugų servisas“, jos per mėnesį gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 860,00 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 64). Atsakovė turi keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu turėtų kokio nors kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra, po 2012-06-18 teismo sprendimo priėmimo atsakovei kitų išlaikytinių neatsirado. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovo materialinė padėtis po teismo 2012-06-18 sprendimo priėmimo pasikeitė tik tuo atžvilgiu, kad jam gimė dukra E.. Be to, ieškovas pradėjo dirbti, tai rodo pagerėjimą, ne pablogėjimą. Ieškovas savo turtinę padėtį taip pat grindžia tuo, kad jis turi didelių finansinių skolų, atsiradusių dėl to, kad nebuvo vykdomi teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai dėl turimo išlaikymo įsiskolinimo, įrodo tik tai, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas, o tai pateisinama tik išimtiniais atvejais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė – dukters gimimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Teismas neabejotinai sutiko su atsakove, kad jos vaikų paauglių poreikiai didėja ir socialiai priimtinų poreikių tenkinimui jiems reiktų daugiau lėšų, tačiau teismas, spręsdamas vaikams teiktino išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį ir nusprendė, jog ieškovui šiuo metu mokėti po 500,00 Lt kiekvienam vaikui yra neįmanoma. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, liudijančių ieškovo papildomai gaunamas pajamas ar kitą pajamų šaltinį, iš kurio ieškovas galėtų skirti pinigines lėšas vaikų išlaikymui. Dėl šių priežasčių teismas priešieškinį laikė neįrodytu ir atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog jo materialinė padėtis labai sunki. Ieškovas neturi galimybių teikti 600 Lt dydžio išlaikymo. Sveikatos būklė ir amžius neleidžia dirbti sunkaus fizinio darbo, todėl susirasti geriau apmokamą darbą nėra galimybės. Kadangi atsakovės turtinė padėtis geresnė nei ieškovo, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė, proporcingai turtinei padėčiai, turėtų teikti vaikams didesnę išlaikymo dalį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas turi pakankamai materialinių galimybių teikti nepilnamečiams vaikams tinkamą ir pakankamą išlaikymą. Atsakovė teigia esanti įsitikinusi, jog ieškovas slepia tikrąją turtinę padėtį, siekdamas išvengti pareigos teikti vaikams deramo dydžio išlaikymą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimas neigiamai paveikė jos šeimą, nes jos nepilnamečiai vaikai iš tėvo nebegali gauti net minimaliausias reikmes tenkinančio išlaikymo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

2014-10-28 teisme gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, iš esmės jokių naujų įrodymų ieškovas su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 322 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: sūnų L. S., gimusį 1997-07-21, ir dukterį M. S., gimusią 2001-01-12. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimu buvo pakeistas 2009-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš L. S. priteisto išlaikymo vaikams dydis ir iš ieškovo kiekvieno vaiko išlaikymui buvo priteista po 300,00 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b. l. 6-7). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 100 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškinį grindė savo sunkia materialine padėtimi.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taikytina CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra išaiškinta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėta, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis po 2012-06-18 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pasikeitė iš esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo metu dar nebuvo gimusi jo dukra E. S. (b. l. 20), o kiti du jo sūnūs, gimę antrosios santuokos metu, taip pat yra nepilnamečiai ir serga odos ligomis, tai lemia didesnes šeimos išlaidas. Šias aplinkybes ieškovas grindė rašytiniais įrodymais - išrašais iš medicininių dokumentų (b. l. 11-12). Ieškovas taip pat pateikė metinę turto ir pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30, kuri patvirtino jo turtinę padėtį po teismo sprendimo priėmimo (b. l. 17-19). Pasak ieškovo, jo pajamas šiuo metu sudaro tik 847,00 Lt dydžio darbo užmokestis už darbą UAB „Padėklas“. Šioje bendrovėje jis pradėjo dirbti po teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2013-07-01, prieš tai jis buvo bedarbis. Iš gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymas vaikams po 423, 50 Lt (b. l. 66-71), o jam kartu su penkių asmenų šeimai lieka apie 400,00 Lt (b. l. 142-143), iš kurių jis taip pat moka komunalinius mokesčius bei mokesčius už televizijos operatoriaus paslaugas (b. l. 77, 81-93). Ieškovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad didesnio darbo užmokesčio gauti negali dėl amžiaus. Ieškovo sutuoktinė (trečiasis asmuo) A. S. gauna motinystės pašalpą, kuri sudaro apie 366,60 Lt, taip pat gauna socialinę paramą - išmokas vaikams, kiekvienam apie 50,00 Lt, o vienerių metų dukrai E. šiuo metu mokama apie 98,00 Lt išmoka, kuri netrukus taip pat bus sumažinta (b. l. 22), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitų pajamų ar santaupų banko sąskaitose neturi (b. l. 46-60). Ieškovas nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), po 2012-06-18 teismo sprendimo priėmimo ieškovas neįgijo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 45). Iki 2012-01-01 ieškovas turėjo įmonę UAB „SLXX Company“, tačiau šios bendrovės akcininko (ieškovo) L. S. sprendimu nuspręsta jos veiklą nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 sustabdyti, motyvuojant tuo, kad įmonė pajamų negauna, sandėriai su ūkio objektais nesudarinėjami (b. l. 48-49). Be to, ieškovo vardu 1993-07-27 įregistruotas labdaros fondas „Uolusis lietuvis“, kuris pasak ieškovo, jokios veiklos jau seniai nevykdo (b. l. 30-31). Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė dirba UAB „Grožio paslaugų servisas“, jos per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 860,00 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 64). Atsakovė turi keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu turėtų kokio nors kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra, po 2012-06-18 teismo sprendimo priėmimo atsakovei kitų išlaikytinių neatsirado. Naujų, pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių, susijusių su jų turtine padėtimi, šalys po sprendimo priėmimo nenurodė, jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nepateikė.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo materialinė padėtis po teismo 2012-06-18 sprendimo priėmimo pasikeitė tik tuo aspektu, kad antrosios santuokos metu ieškovui gimė dukra. Be to, ieškovas pradėjo dirbti, taiga gauna reguliarių pajamų iš darbinių santykių, o tai sąlygoja turtinės padėties pagerėjimą ir stabilizavimąsi. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis turi skolų, atsiradusių dėl to, kad nebuvo vykdomi teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo, liudija tai, kad ieškovas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, nors tai yra pateisinama tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Taigi išlaikymo įsiskolinimas negali būti laikomas aplinkybe, įtakojusia ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, nes yra ieškovui teismo sprendimu nustatytos pareigos teikti išlaikymą vaikams nevykdymo pasekmė.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui atsiradusi nauja išlaikymo prievolė, sąlygota dar vieno vaiko - dukters Emilijos - gimimo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Taigi, nenustačius CK 3.201 straipsnio taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio ir nesumažino priteisto išlaikymo dydžio.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl jai turi tekti didesnė vaikams teiktino išlaikymo dalis. Kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, jog Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, taikomas orientacinis vienos minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu sudaro 300 Eur (1035,00 Lt) kriterijus. Atsakovė priešieškinyje teigė, jog nepilnamečių vaikų poreikiai po 2012-06-18 teismo sprendimo priėmimo nesumažėjo, priešingai - jie padidėjo, nes vaikai sparčiai auga, yra paaugliai, todėl jiems reikia pirkti drabužius, avalynę, reikmenis mokyklai bei papildomo ugdymo užsiėmimams. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Iš atsakovės pateiktos išlaidų nepilnamečiams vaikams lentelės matyti, kad atsakovė vieno vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžia apie 1256,60 Lt, abiem vaikams apie 2513,20 Lt ( b. l. 34-35). Ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, tačiau teigė, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia jai pasirūpinti vaikų išlaikymu. Pažymėtina, kad abu tėvai, o ne tik atsakovė, yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis, t. y. po 300 Lt kiekvienam vaikui, nesiekia net pusės teismo taikomo orientacinio kriterijaus dydžio – 500 Lt. Todėl laikytina, jog atsakovei, esant tokiam iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžiui, ir taip tenka didesnė vaikams skirtino išlaikymo dydžio dalis. Ieškovas teigė, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas yra nedarbingas, todėl preziumuojama, jog jis sveikas, darbingo amžiaus vyras, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų savo vaikams bent jų minimalius poreikius tenkinančio išlaikymo teikimą. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas yra veiklus bei verslus žmogus, todėl turi potencialių galimybių susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovui neįrodžius CK 3.201 straipsnio taikymo pagrindų, t. y. jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, todėl 2014-08-29 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Raimonda Andrulienė

Kolegijos teisėjai                                                                                        Marius Dobrovolskis

                                                                                                                             Albina Pupeikienė