Administracinė byla Nr. A-226-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-69-3-06211-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 640 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. balandžio 9 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkas skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. 2010 m. spalio 11 d. nutarimu Kauno apygardos administracinis teismas šį nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant A. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties. Pareiškėjo manymu, pareigūnas, nagrinėjęs administracinę bylą ir skyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą, nesilaikė imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė paviršutiniškai, neatidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus, administracinės bylos nagrinėjimą vykdė atmestinai, visų bylai reikšmingų aplinkybių visapusiškai, pilnai bei objektyviai nesiaiškino, šališkai vertino byloje surinktus prieštaringus įrodymus ir nepašalino šių kilusių esminių prieštaravimų tarp jų, nerinko papildomų įrodymų. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėje byloje, pateikė dvi skirtingas eismo įvykio schemas, taip suklaidindamas įvykio tyrimo eigą, teismą. Dėl tokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, ginčydamas priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba, tokiu būdu patirdamas 640 Lt turtinę žalą. Be to, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, laiko trukdymą, dvasinį sukrėtimą ir akivaizdžius išgyvenimus. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 5 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą senaties terminą, kadangi žalą patyrė 2010 m. spalio 27 d., kai sumokėjo 640 Lt advokatei už atstovavimą, o į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovo teigimu, policijos pareigūnai atliekant pareigas nebuvo šališki, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodė pareiškėjas. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus policijos pareigūnai vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau vien tik ši aplinkybė, atsakovo manymu, nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atsakovas pabrėžė, kad, reikalaudamas neturtinės žalos, pareiškėjas neįrodė, jog galimai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atsirado CK 6.250 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra viešosios atsakomybės sąlygų: Komisariato neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 185,36 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi CK 6.246-6.249, 6.271 straipsniais ir nurodė, kad, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008, iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-482-414/2010 nustatė, kad pareiškėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už pažeidimą, kurio jis nepadarė, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutarime pripažino, kad policijos pareigūnai nesurinko patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 134 punktų reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas vadovaujasi teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Teismas rėmėsi Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013 ir vertino, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Teismas vadovavosi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsniu ir pažymėjo, kad viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-482-414/2010 teismas nustatė, kad eismo dalyvių paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui, neturinčiam specialių žinių, turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuris iš eismo dalyvių kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei eismo dalyvių paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina spręsti dėl eksperto skyrimo. Šių procesinių veiksmų pareigūnas neatliko (ATPK 277 str. 1 d.) ir priimdamas nutarimą rėmėsi tik Opel Astra vairuotojo T. Š. paaiškinimais bei liudytojų J. V. ir S. V. parodymais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo neteisėtų veiksmų), buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. K. buvo neteisėtai nubaustas administracine nuobauda.

Teismas darė išvadą, kad policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi nesilaikydamas ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas rėmėsi ATPK 257 straipsniu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pareigūnas, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp eismo dalyvių ir liudytojų parodymų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl vieno iš eismo dalyvių kaltų veiksmų, taigi ir jo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Teismas nurodė, kad tinkamai neištyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų šališkumo, pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą.

Teismas rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Teismas darė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 640 Lt (185,36 Eur) nuostolių.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 640 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ir darė išvadą, kad šios jo turėtos išlaidos pagrįstos ir įrodytos.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos, teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, pabrėžė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertintina 100 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, laiko trukdymas), šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, taip pat atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma nėra pagrindo.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad civilinę atsakomybę šalina neteisėti pareiškėjo veiksmai, kadangi 2009 m. gruodžio 15 d. įvykus eismo įvykiui, pareiškėjas A. K. savavališkai iš eismo įvykio pasišalino, o tai apsunkino teisės pažeidimo tyrimą ir turėjo įtakos priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovo manymu, A. K., prieš darydamas teisei priešingą veiką, turėjo numatyti galimas pasekmes (pasišalinimas apsunkins administracinio teisės pažeidimo tyrimą), todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Atsakovo manymu, teismas neatliko išsamaus pareiškėjo veiksmų vertinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies aspektu. Atsakovas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, buvo įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, autoįvykio dalyvių paaiškinimais. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2010 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-10-S-871 grąžino pareigūnui, priėmusiam nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, papildymui. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas rinko papildomus įrodymus (buvo papildomai apklausti pareiškėjo nurodyti liudytojai). Atsakovo manymu, administracinės bylos nutraukimas negali būti pagrindas preziumuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ab initio. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingos aplinkybės turi būti įvertintos civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar pareiškėjas 640 Lt išlaidas už advokato teisines paslaugas patyrė būtent nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ar kurią nors kitą, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų pinigų perdavimo-priėmimo kvituose nėra. Atsakovas atkreipia dėmesį į Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12945-151/2014 dėl žalos atlyginimo konstatavimo, kad atstovavimo išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, nepatenka į CK 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį. Atsakovas pažymi, kad nevienoda teismų praktika formuojama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A4-180/2007 ir pabrėžia, kad bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Be to, dalyvavimas teismo posėdžiuose negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo veiksmai nebuvo įvertinti kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, jis nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliantas neargumentuoja kaip pareiškėjo nepasilikimas eismo įvykio vietoje lėmė Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumą, bei nepateikti įrodymai, kad eismo įvykio tyrimas dėl tokių veiksmų buvo apsunkintas. Pareiškėjas pabrėžia, kad suteikė pareigūnams visą informaciją apie eismo įvykį, viso administracinės bylos nagrinėjimo metu sakė tiesą. Pareiškėjo manymu, apelianto teiginiai, kad nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai, suponuojantys atsakovo civilinę atsakomybę, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad skunde įrodinėjo neteisėtus veiksmus, kuriuos pagrįstai nustatė ir teismas. Pareiškėjas pažymi, kad priimtą nepagrįstą nutarimą turėjo skųsti teismui ir būtent dėl teisminio nagrinėjimo patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias vertina kaip jam padarytą žalą. Pareiškėjo teigimu, jeigu pareigūnas būtų įvykdęs ATPK 248 straipsnio, 256 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes bei surinkęs visus įrodymus bei paskyręs ekspertizę ar pasitelkęs specialistą, pareiškėjui nebūtų būtinybės kreiptis į teismą, dėl ko būtų išvengta papildomų išlaidų. Pareiškėjo manymu, pareigūnui, priėmusiam nutarimą, kuris savo darbe nuolat susiduria su eismo įvykiais, negalėjo nekilti įtarimų, kad pagal transporto priemonės apgadinimus, T. Š. gali sakyti netiesą. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje nebuvo ištirtos visos aplinkybės, byla buvo nagrinėjama neobjektyviai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pildę eismo įvykio schemas, administracinėje byloje nubraižė dvi skirtingas eismo įvykio schemas, kuriose skirtingai nurodytos transporto priemonių paliktos vėžės bei transporto priemonių padėtis po eismo įvykio. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog pareiškėjas išvengė atsakomybės dėl įrodymų nepakankamumo. Pareiškėjo manymu, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog jis viso bylos nagrinėjimo metu sakė tiesą, kurią patvirtino ekspertizės išvada. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas buvo prijungęs Kauno apygardos teismo administracinę bylą Nr. II-482-414/2010, kurioje buvo pateiktas kvito originalas, sąskaita bei išlaidų pagrindimas. Todėl buvo pateikti visi būtini įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį. Pareiškėjas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra ne tik emocinė depresija ar pažeminimai, bet ir patirti nepatogumai, ir nurodo, kad jis teisminio nagrinėjimo metu patyrė nepatogumus, nes turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, turėjo kreiptis į advokatą, patirti išlaidas. Tai, kad jam nekilo sveikatos sutrikimų ar negrįžtamų pasekmių, pareiškėjo teigimu, buvo pagrindas neturtinę žalą įvertinti 100 Eur, o ne daugiau. Pareiškėjo manymu, asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose sukelia ne tik nepatogumus, bet ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildino iš to, kad policijos pareigūno nutarimu buvo nubaustas administracine nuobauda už eismo įvykio sukėlimą, nors to nepadarė, todėl turėjo kreiptis į teismą, patirti tiek tiesiogines išlaidas teisinei pagalbai, tiek ir įvairius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažinęs, kad jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstos ir priteistinos visa apimtimi, o neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 100 Eurų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka, jog buvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, nurodo pareiškėją  apsunkinus įvykio tyrimą bei tinkamai neįrodžius turtinės ir neturtinės žalos egzistavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. balandžio 9 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkas už autoįvykio sukėlimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė pareiškėjui administracinę 150 Lt baudą. 2010 m. spalio 11 d. nutarimu Kauno apygardos administracinis teismas šį nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant A. K. veiksmuose nusižengimo sudėties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010,  2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys , jį vertinant kartu su  ATPK 248  ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Taip pat atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju Kauno apygardos administraciniam teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad policijos pareigūnai, tirdami eismo įvykį ir priimdami Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato 2010 m. balandžio 9 d. nutarimą, nesilaikė ATPK  248, 257 , 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai: pažymėtina, kad  administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė priemonių, kad pašalinti šiuos prieštaravimus, įrodymus vertino vienpusiškai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu . Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, kas lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad valstybės civilinę atsakomybę šalina pareiškėjo neteisėtas pasišalinimas iš įvykio vietos, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo veiksmai po autoįvykio taip būtų įvertinti. Turėdama omenyje įvykio aplinkybes, paros metą, įvykio vietą bei kilusį konfliktą su šaunamojo ginklo panaudojimu, teisėjų kolegija negali vertinti pareiškėjo veiksmų kaip pasišalinimo į eismo įvykio vietos, pažeidžiant nustatytas taisykles. Be to, apeliantas nenurodė, kaip toks pareiškėjo elgesys apsunkino eismo įvykio tyrimą, nes visi reikalingi autoįvykio kilimo priežastims nustatyti duomenys buvo užfiksuoti ir ekspertas autotechnikas galėjo duoti išvadą.

Darytina išvada, kad tikrinamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Pasisakydama dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų ryšį su konkrečia byla. Prie šios administracinės bylos pridėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-62-3-00296-2010-5 yra pateikti juridinę galią turintys dokumentai ( teisinių paslaugų sutartis, sąskaita bei  pinigų priėmimo kvitas) patvirtinantys, kad pareiškėjas advokatei sumokėjo 640 Lt (185,36 Eur) už teisines paslaugas būtent šioje ATP byloje. Tokia išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, mutantis mutandis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio  nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas.

Taip pat nėra pagrįsti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neturtinės žalos buvimo ir dydžio neįrodytumu. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Šioje nutartyje jau minėta, kad faktai, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jog privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, jog dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą bei tinkamai įvertino jos dydį.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.