Civilinė byla Nr. e2-1632-676/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00175-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6;

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Taikos Karalienės globos namų atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

atsakovo A. S. atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Taikos Karalienės globos namų ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. M., J. D., T. S..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. S. 1 440,48 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas A. S. ieškovei dėl 1 440,48 Eur dydžio įsiskolinimo atsako palikėjos S. R. paveldėtu turtu. Nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. birželio 18 d. teikė apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas S. R.. 2021 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir S. R. sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-57/21, pagal kurią Globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji sumokėti už suteiktas paslaugas 1 200 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. Už 2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius už S. R. suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas pilnai atsiskaityta, o už 2021 m. spalio-gruodžio mėnesius ieškovei nemokėjo. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir S. R. sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-85/21, pagal kurią Globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji - sumokėti už suteiktas paslaugas 1 275 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-85/21 S. R. įsiskolinimas sudarė 740,32 Eur. 2022 m. vasario 3 d. ieškovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir S. R. sudarė trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį, pagal kurią globos namai įsipareigojo apgyvendinti ir teikti S. R. socialinę globą, o S. R. įsipareigojo mokėti ieškovei kas mėnesį 574,02 Eur (80 proc. asmens pajamos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu – 259,02 Eur, 100 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kuri mokama pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą – 315 Eur), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų kompensuoti globos namams socialinės globos teikimo S. R. išlaidas pagal Sutarties 3.2. papunktyje nurodytą kainą - 700,98 Eur. Tiek globos namai, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau S. R. nemokėjo už suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas. 2022 m. birželio 18 d. S. R. mirė. Pastarosios įsiskolinimas globos namams už suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas sudaro 7 202,40 Eur. VĮ Registrų centro Testamento registro duomenis S. R. įpėdiniai yra I. M., J. D., A. S., T. S., todėl pradiniu ieškiniu ieškovė prašė solidariai iš įpėdinių priteisti 7 202,40 Eur įsiskolinimą. 2023 m. kovo 6 d. ieškovė su atsakovu T. S. sudarė taikos sutartį, pagal kurią T. S. įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 440,48 Eur dydžio skolą. Teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir T. S. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartis yra pilna apimtimi įvykdyta, T. S. sumokėjo ieškovei 1 440,48 Eur dydžio įsiskolinimą. 2023 m. vasario 9 d. ieškovė su I. M. ir J. D. sudarė taikos sutartį, kurios 1 punktu I. M. įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 880,96 Eur dydžio skolą, o taikos sutarties 2 punktu J. D. įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 440,48 Eur dydžio skolą.  I. M. ir J. D. savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį įvykdė 2023 m. vasario 13 d., todėl ieškovė, vykdydama taikos sutarties 5 punkto įsipareigojimus, 2023 m. kovo 2 d. pareiškimu atsisakė nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovių J. D. ir I. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. ir J. D. sumokėjo po 1 440,48 Eur, o I. M. – 2 880,96 Eur, šiuo metu likusi nepadengta skolos suma yra 1 440,48 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti iš likusio įpėdinio – atsakovo A. S..

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad nepriklausomai nuo skolos dydžio, ji visa turėtų būti priteista tik iš vienos įpėdinės –      I. M., kadangi pastaroji yra ne tik įpėdinė, bet ir buvo S. R. įgaliotinė pagal 2015 m. kovo 12 d. įgaliojimą. I. M. turėjo visus įgalinimus disponuoti S. R. turtu ir pinigais, įskaitant pensiją ir tikslines išmokas, tačiau už apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas nebuvo pilnai atsiskaityta. Tuo labiau, kad atsakovė I. M., žinodama testamento turinį, S. R. dar gyvai esant pasistengė „pasidovanoti“ sau ir savo seseriai atsakovei J. D. žymią dalį S. R. turto – du žemės sklypus. Atitinkamai paveldimo turto apimtis sumažėjo (liko tik dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)). Atsakovei I. M. 2020 m. kovo 4 d. susiorganizavus S. R. žemės sklypų perėjimą nuosavybėn, mokėjimai už apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas nebebuvo vykdomi. Todėl susiklosčius tokiai situacijai, kai įpėdinė ir palikėjos įgaliotinė I. M. neatliko savo pareigų, numatytų CK 6.760 straipsnyje, susidarė palikėjos S. R. skola ieškovei. Jei įpėdinė-įgaliotinė I. M. būtų savo pareigas atlikusi tinkamai, skola nebūtų susidariusi. Taip pat iš palikėjos S. R. banko sąskaitos tą pačią dieną iškart po mirties 2022 m. birželio 18 d. I. M. išgrynino 1 300 Eur. Vėliau – 2022 m. spalio 18 d. – I. M. išgrynino iš mirusiosios banko sąskaitos dar 470 Eur. Visa I. M. išgryninta suma po palikėjos mirties yra kaip tik tokio dydžio, kad būtų padengusi likusią skolos dalį ieškovei. Todėl įvertinus atsakovės I. M., buvusios įgaliotine ir tapusios įpėdine, neveikimą, visa prievolė pagal ieškovės reikalavimą tenka šiai vienai įpėdinei, atsakingai už skolos susidarymą S. R. būnant socialinės globos įstaigoje. Dalį skolos atsakovė I. M. jau yra sumokėjusi, tad iš jos turėtų būti priteistas ir skolos likutis – 1 440,48 Eur. Likusios skolos dalies priteisimas iš atsakovo būtų ne tik neteisingas, prieštaraujantis sąžiningumo principui, bet ir nepagrįstas.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. M. ir J. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė laikydamasi paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo nuostatų pagrįstai reikalauja iš atsakovo A. S. ieškovės naudai priteisti 1 440,48 Eur įsiskolinimą. S. R. iki pat savo mirties buvo visiškai veiksni ir pati valdė savo ūkį ir finansinius reikalus, priimdavo sprendimus, sudarinėjo sutartis, taip pat pati sudarė sutartis su ieškove.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Julija Viktorija Flis palaikė patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. 

Teismo posėdžio metu atsakovo A. S. atstovė advokatė Giedrė Sriaukienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. M., J. D. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų T. S. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė VšĮ Taikos Karalienės globos namai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. birželio 18 d. teikė apgyvendinimo ir socialines globos paslaugas S. R.. 2021 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir S. R. sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-57/21, pagal kurią globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji - sumokėti už suteiktas paslaugas 1 200 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. Už 2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius už S. R. suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas pilnai atsiskaityta, o už 2021 m. spalio-gruodžio mėnesius ieškovei nemokėta. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir S. R. sudarė Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-85/21, pagal kurią globos namai įsipareigojo teikti S. R. socialinės globos paslaugas, o pastaroji - sumokėti už suteiktas paslaugas 1 275 Eur už kiekvieną paslaugų teikimo mėnesį. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. Socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. SUTGYV-85/21 S. R. įsiskolinimas sudarė 740,32 Eur. 2022 m. vasario 3 d. ieškovė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir S. R. sudarė trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį, pagal kurią globos namai įsipareigojo apgyvendinti ir teikti S. R. socialinę globą, S. R. įsipareigojo mokėti ieškovei kas mėnesį 574,02 Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų kompensuoti globos namams socialinės globos teikimo S. R. išlaidas pagal Sutarties 3.2. papunktyje nurodytą kainą - 700,98 Eur. Tiek globos namai, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau S. R. nemokėjo už suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas. 2022 m. birželio 18 d. S. R. mirė, jos įsiskolinimas globos namams už suteiktas apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas buvo 7 202,40 Eur. VĮ Registrų centro Testamento registro duomenis S. R. įpėdiniai yra I. M., J. D., A. S., T. S., todėl ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. M., J. D., A. S., T. S. 7 202,40 Eur įsiskolinimą, susidariusį palikėjai S. R. teikus apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas. Iškėlus bylą teisme, 2023 m. kovo 6 d. ieškovė su atsakovu T. S. sudarė taikos sutartį, pagal kurią T. S. įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 440,48 Eur skolą. Teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir T. S. sudarytą taikos sutartį, taikos sutartis įvykdyta, T. S. sumokėjo ieškovei 1 440,48 Eur įsiskolinimą. 2023 m. vasario 9 d. ieškovė su I. M. ir J. D. sudarė taikos sutartį, kurios 1 punktu I. M. įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 880,96 Eur skolą, o taikos sutarties 2 punktu J. D. įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 440,48 Eur skolą.                              I. M. ir J. D. savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį įvykdė 2023 m. vasario 13 d. Ieškovė, vykdydamas taikos sutarties 5 punkto įsipareigojimus, 2023 m. kovo 2 d. pareiškimu atsisakė nuo ieškinio dalies reikalavimų atsakovių J. D. ir I. M. atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies I. M. ir J. D. ir šią civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. ir J. D. sumokėjo po 1 440,48 Eur, o I. M. – 2 880,96 Eur, ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš likusio įpėdinio - atsakovo A. S. 1 440,48 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti, o visą skolą priteisti tik iš vienos įpėdinės – I. M., kadangi pastaroji yra ne tik įpėdinė, bet ir buvo S. R. įgaliotinė. Atsakovas įrodinėja, kad I. M. turėjo visus įgalinimus disponuoti S. R. turtu ir pinigais, įskaitant pensiją ir tikslines išmokas, tačiau mokėjimai už apgyvendinimo ir socialinės globos paslaugas nebebuvo vykdomi. Todėl įpėdinei ir palikėjos įgaliotinei I. M. neatlikus savo pareigų, numatytų CK 6.760 straipsnyje, susidarė palikėjos S. R. skola ieškovei. Jei įpėdinė - įgaliotinė I. M. būtų savo pareigas atlikusi tinkamai, skola nebūtų susidariusi. Todėl likusios skolos dalies priteisimas iš atsakovo būtų ne tik neteisingas, prieštaraujantis sąžiningumo principui, bet ir nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip kreditorė reiškia ieškinį paveldėtojams dėl skolos priteisimo, nes paveldėtojai priėmė palikimą aktyviais veiksmais, laisva valia, išreikšta pareiškimu pas notarą. Šiuo atveju atsakovas neginčija savo paveldėjimo teisių, neginčija ieškovės ir palikėjos sudarytų sandorių, iš kurių kildinamas reikalavimas, neginčija nei skolos pagrįstumo, nei skolos dydžio, neginčija kitų paveldėtojų paveldėjimo teisių, neginčija paveldėjimo dalių. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo tik dėl palikėjos - skolininkės S. R. prievolės paskirstymo palikimą priėmusiems įpėdiniams. Atsakovas įrodinėja, kad I. M., turėdama teisę naudoti S. R. banko sąskaitose buvusias lėšas ir nevykdydama S. R. pareigos sumokėti ieškovei už apgyvendinimo globos namuose paslaugas, veikė prieš atstovaujamosios interesus, be to, pinigus iš palikėjos sąskaitos panaudojo savo, o ne palikėjos interesams, todėl visa skola turėtų būti priteista tik iš vienos įpėdinės – I. M..

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017 14 punktas).

Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose CK normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). 

Palikimo priėmimą pagal apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis. Jo 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Pažymėtina, kad įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas; šiuo konkrečiu atveju – įpėdiniams tenka pareiga atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, nes palikimas priimtas pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Atsižvelgiant į tai, yra išaiškinta, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, jog jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po skolininkės S. R. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė keturi įpėdiniai – I. M., J. D., A. S., T. S., todėl spręstina, kad visi keturi paveldėtojai yra solidarūs skolininkai, ir už palikėjos skolas yra atsakingi solidariai (CK 5.52 straipsnis, 6.10 straipsnis) lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, kad 2021 m. liepos 1 d. ieškovė apie susidariusį įsiskolinimą informavo įpėdinę I. M. elektroniniu laišku, tačiau apmokėjimo nesulaukė. Todėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė išsiuntė notarei J. P., pas kurią užvesta S. R. paveldėjimo byla pranešimą bei dokumentus dėl S. R. įsiskolinimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kreditorė tinkamai įgyvendino CK nustatytas savo teises ir pareigas, kreditoriaus reikalavimą pareiškė (išviešino) nustatyta tvarka ir terminais. Iškėlus bylą teisme, įpėdiniai   T. S. ir J. D. sumokėjo ieškovei po 1440,48 Eur, o I. M. - 2880,96 Eur, todėl ieškovė gavusi prievolės įvykdymą, atleido kitus įpėdinius nuo solidariosios atsakomybės ir pagrįstai bei teisėtai pareiškė reikalavimą dėl likusios solidarios skolos dalies – 1440,48 Eur priteisimo iš atsakovo A. S. kaip įstatyminio skolininkės S. R. įpėdinio. 

Byloje esantys duomenys ir pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas A. S., nors ir žinodamas apie palikėjos įsiskolinimą, besąlygiškai savo aktyviais veiksmais ir laisva valia priėmė palikimą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, inter alia, prisiimdamas pareigą atsakyti už palikėjos skolas. Atsakovas priėmė paveldėjimą be jokių išlygų. Priėmęs palikimą, įpėdinis – atsakovas įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus). Kaip minėta, atsakovas neginčija savo paveldėjimo teisių, neginčija ieškovės ir palikėjos sudarytų sandorių, iš kurių kildinamas reikalavimas, neginčija nei skolos pagrįstumo, nei skolos dydžio, neginčija kitų paveldėtojų paveldėjimo teisių, neginčija paveldėjimo dalių. Tačiau atsakovas kelia I. M., kaip įgaliotos atstovės, civilinės arba baudžiamosios atsakomybės klausimus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo A. S. teiginiai apie vienos iš įpėdinių I. M., kaip įgaliotosios atstovės, galimą netinkamą pareigų vykdymą/nevykdymą yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos ieškinyje ar priešieškinyje suformuluojamais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju šios ribos yra ieškovės reikalavimas dėl skolos, susidariusios palikėjai S. R. teiktus apgyvendinimo ir socialines globos paslaugas, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, analizuoti bei vertinti atsakovo teiginių apie vienos iš įpėdinių I. M. galimą netinkamą įgaliotosios atstovės pareigų vykdymą ar nevykdymą, šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovas, manydamas, jog įgaliotoji atstovė netinkamai įvykdė savo pareigas ir (ar) neteisėtai pasisavino palikėjai priklausiusias pinigines lėšas, turi teisę kreiptis į teismą ir savo teises ginti įstatyme numatyta tvarka, o ne siekti išvengti atsiskaitymo su ieškove ir šioje civilinėje byloje aiškintis savo santykius su I. M..

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog atsakovui, kaip palikimą priėmusiam asmeniui, perėjo prievolė vykdyti S. R. neįvykdytas prievoles, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 440,48 Eur skola.

Ieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovas A. S. ieškovei dėl 1 440,48 Eur įsiskolinimo atsako palikėjos S. R. paveldėtu turtu, negali būti tenkinamas. Kaip jau minėta, įstatymas imperatyviai nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Papildomo sprendimo dėl minimos ieškinio reikalavimų dalies priimti nereikia, o tokie klausimai spręstini sprendimo vykdymo stadijoje.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti procesines palūkanas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi šioje byloje skolininkė yra S. R., o ne atsakovas, kuris yra tik palikėjos susidariusios skolos perėmėjas, bet ne kreditorės skolininkas, todėl atsakovas nelaikytinas prievolės neįvykdęs geruoju. Atsakovas kaip įpėdinis atsako už palikėjos skolas tik tokia apimtimi, kokia buvo palikėjos prievolė, įskaitant ir palūkanas, jei tokių susidarė mirties dienai. Byla dėl skolos priteisimo S. R. gyvai esant nebuvo iškelta, tad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos, kuriame nurodyta, kad nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o CK 6.37 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taigi, už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje akcentuota, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, o jų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalaujamos iš atsakovo palūkanos yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad atsakovas kaip įpėdinis atsako už palikėjos skolas tik tokia apimtimi, kokia buvo palikėjos prievolė, todėl  iš atsakovo palūkanos negali būti priteisiamos, negali paneigti atsakovo pareigos mokėti procesines palūkanas. Kaip minėta, atsakovui priėmus palikimą, kartu jis paveldėjo ir palikėjo turtines prievoles, t. y. jam atsirado pareiga padengti palikėjos skolas, o nevykdant šios pareigos, gali būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo ieškovei priteistos sumos atsakovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, o ieškovei yra kompensuojami jos patiriami nuostoliai, jei atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakavo 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 440,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje patyrė 844,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 200 Eur už ieškinio parengimą; 400 Eur už atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje; 200 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje; 32,40 Eur žyminis mokestis; 12,06 Eur už VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio, todėl ieškovės  reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 844,64  Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 22,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei VšĮ Taikos Karalienės globos namams iš atsakovo A. S. 1 440,48 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų 48 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 440,48 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų 48 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 844,64 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. 22,12 Eur (dvidešimt du eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                            Raimondas Dilys