Civilinė byla Nr. e2A-368-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Kultūros infrastruktūros centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovės individualios įmonės „St. Stanionio restauravimo ateljė“ ieškinys atsakovei biudžetinei įmonei „Kultūros infrastruktūros centras“ dėl viešųjų pirkimų tenkintas iš dalies, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus restauratoriai“, išvadą teikianti institucija Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Kultūros infrastruktūros centras“ (toliau ir – Perkančioji organizacija) vykdė viešąjį pirkimą „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai“ (toliau ir –Pirkimas).

2.       Individuali įmonė (toliau – IĮ) „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime.

3.       BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. atmetė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pateiktą pasiūlymą remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktui bei Pirkimo konkurso sąlygų 77.3 punktu.

4.       BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. paskelbė Pirkimo konkurso laimėtoja uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus restauratoriai“, kurios pasiūlymo kaina buvo 162 307,23 Eur su PVM.

5.       IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė pretenziją Perkančiajai organizacijai, kuria prašė: 1) atnaujinti terminą pretenzijai pateikti; 2) leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymu ir jo pateikta nekonfidencialia informacija, pranešant apie suteiktą leidimą el. paštu; 3) sustabdyti procedūras, kol bus išnarinėta pretenzija ir priimtas sprendimas; 4) grįžti į pasiūlymų vertinimą ir iš naujo vertinti tiekėjo UAB „Vilniaus restauratoriai“ atitiktį VPĮ nuostatoms bei kitus gautus pasiūlymus; 5) pašalinti tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymą iš pirkimo procedūrų; 6) pasitvirtinus pretenzijoje nurodytai informacijai, įtraukti tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

6.       BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugsėjo 8 d. atmetė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pretenziją, kadangi praėjo pretenzijos pateikimo terminas.

7.       BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir UAB „Vilniaus restauratoriai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė Tvarkybos darbų sutartį Nr. R-23/2.

8.       Ieškovė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašė panaikinti BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą viešojo pirkimo pasiūlymų eilę ir sprendimą paskelbti UAB „Vilniaus restauratoriai“ viešojo pirkimo laimėtoju bei pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus restauratoriai“ iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ ieškinį atsakovei BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ tenkino iš dalies – panaikino atsakovės BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ viešajame pirkime „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbai“ priimtą 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir pripažinti Pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus restauratoriai“, o atsakovės BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudarytą 2020 m. rugsėjo 4 d. Tvarkybos darbų sutartį Nr. R-23/2 pripažino negaliojančia; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10.       Teismas, vertindamas Perkančiosios organizacijos atsisakymą nagrinėti IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pretenziją, nurodė, kad atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas vertino, kad pretenzija dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. perkančiosios organizacijos sprendimo buvo pateikta nežymiai praleidus įstatyme nustatytą terminą (tik 3 dienas) (pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d.), t. y. tą pačią dieną, kai su pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, ieškovė tik gavusi skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą objektyviai galėjo sužinoti ir sužinojo, kokie kiti tiekėjai (tiekėjas) dalyvavo Pirkime.

11.       Teismas nurodė, kad pretenzijoje buvo ne tik ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bet ir reiškiamas savarankiškas prašymas leisti ieškovei susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktu pasiūlymu, kuris apskritai nebuvo perkančiosios organizacijos išspręstas, nors tokiam prašymui pateikti VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyti pretenzijų teikimo terminai nėra taikomi, o taikytina speciali VPĮ 20 straipsnio 4 dalies norma. Pretenzijoje buvo ne tik ginčijamas Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bet ir pateikiama informacija (duomenys) dėl galimų UAB „Vilniaus restauratoriai“ pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų buvimo, prašant šiuos duomenis įvertinti įstatymų nustatyta tvarka.

12.       Taip pat teismas sprendė, kad tiek ieškovės 2020 m. rugsėjo 4 d. pretenzijoje pareikštas prašymas leisti susipažinti su UAB „Vilniaus restauratoriai“ pateiktu pasiūlymu, tiek prašymas spręsti dėl laimėtojo pašalinimo iš Pirkimo procedūrų, atsižvelgiant į ieškovės teikiamus duomenis dėl interesų konflikto, negali būti laikomi „išvestiniais“ reikalavimais iš ieškovės prašymo panaikinti Perkančiosios organizacijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, nes tai yra savarankiški ir nepriklausomi prašymai. Taip pat byloje nėra duomenų, rodančių, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai.

13.       Spręsdamas dėl kilusios interesų konflikto situacijos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei pirkimo laimėtojo pripažinimo, priimtas neįvertinus ir neištyrus UAB „Vilniaus restoranai“ neišviešintos interesų konflikto situacijos bei šio tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų buvimo/nebuvimo, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Atitinkamai teismas pripažino negaliojančia tarp UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Tvarkybos darbų sutartį Nr. R-23/2.

14.       Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“, kuri dalyvavo Pirkime ir buvo pripažinta laimėtoja, t. y. buvo betarpiškai ir tiesiogiai suinteresuota Pirkimo laimėjimu bei sutarties su Perkančiąja organizacija sudarymu, o konkrečiai ir jos pasitelktas specialistas D. S., rengė vieną iš programų, esančių neatsiejama ginčo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalimi; D. S. ginčo Pirkime nurodomas kaip kvazisutbiekėjas; kitas programas, esančias Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos neatsiejama dalimi, rengė M. M., kuris viena vertus, buvo pasitelktas UAB „Vilniaus restauratoriai“, kaip faktinis jos projekto rengėjas (kartu su kitu pasitelktu specialistu D. S.), kita vertus, yra pirkimą laimėjusios UAB „Vilniaus restauratoriai“ vadovo S. M. sūnus.

15.       Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir jo pasiūlyme nurodytą pasitelkiamą specialistą (kvazisubtiekėją) D. S. vertinti kaip pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėją VPĮ prasme, prisidėjusį prie viešųjų pirkimų dokumentų parengimo, dalyvaujantį jau pačiame viešajame pirkime ir esantį betarpiškai suinteresuotu atitinkamu pirkimo rezultatu (jo laimėjimu). Todėl šiuo atveju egzistuoja interesų konflikto situacija, kuri nebuvo tinkamai išviešinta.

16.       Teismas sprendė, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ netinkamai deklaravo savo santykius su Perkančiąja organizacija. Todėl yra aplinkybės spręsti dėl galimai kilusio interesų konflikto, kuris turėjo būti atsakovės vertinamas VPĮ 46 straipsnio bei Pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjo pašalinimo pagrindų buvimo/nebuvimo kontekste. Kadangi Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei pirkimo laimėtojo pripažinimo, priimtas neįvertinus ir neištyrus UAB „Vilniaus restoranai“ neišviešintos interesų konflikto situacijos bei šio tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų buvimo/nebuvimo, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Atitinkamai VPĮ 105 straipsnio pagrindu pripažinta negaliojančia tarp UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ sudaryta 2020 m. rugsėjo 4 d. Tvarkybos darbų sutartis Nr. R-23/2.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas iš dalies patenkino ieškovės IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ ieškinį ir priimti naują sprendimą – ieškovės IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus restauratoriai“ ir kiti pirkime dalyvavę tiekėjai (įskaitant ir potencialius pirkime galėjusius dalyvauti tiekėjus ir ieškovę) buvo nelygiavertėje padėtyje, nes UAB „Vilniaus restauratoriai“ turėjo didesnes galimybes žinoti visus būsimų darbų niuansus ir smulkiausias aplinkybes.

17.2.                      Sprendimą tvirtinti ar netvirtinti programą priima ekspertinė institucija – Restauravimo taryba, kuri, padedant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam skyriui, pagal kompetenciją ir nusprendžia, ar programa parengta tinkamai, ar joje nėra trūkumų, perteklinių reikalavimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Restauravimo tarnyba 2019 m. rugsėjo 7 d. protokolu Nr. 114-85 nepagrįstai patvirtino programas Nr. 1-5 arba kad programos yra parengtos nesilaikant nustatytų formos, turinio ar kitų reikalavimų.

17.3.                      Nagrinėjamu atveju ieškinyje minimi M. M., D. S., S. M. nėra Perkančiosios organizacijos darbuotojai ar Viešojo pirkimo komisijos nariai, t. y. nėra įgalioti dalyvauti Perkančiojoje organizacijoje vykdant pirkimą ir priima atitinkamus spendimus. Taip pat teismas netinkamai vertino byloje pateiktą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą.

17.4.                      Būtent ieškovė pateikė pasiūlymą su mažesne kaina (142 664,39 Eur su PVM) ir galėjo laimėti Pirkimą, jei atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, kadangi UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymo kaina (162 307,23 Eur su PVM) buvo didesnė.

17.5.                      Taip pat reikia įvertinti griežtėjančią kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl ieškovo teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Ieškovė, neatitikdama Pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, neturi galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Todėl ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo Pirkimo rezultatu, nei viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir finansinio atlygio gavimas.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovės teisės reikšti pretenziją neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos. Perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti ieškovės pretenziją dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo nebuvo formalus sprendimas, kadangi ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnyje įtvirtintą terminą, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas bei pažeidė VP 103 straipsnio 1 dalį, nes pretenzija buvo gauta 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. jau po 2020 m. rugsėjo 4 d. Tvarkybos darbų sutarties Nr. R-23/2 sudarymo.

18.       Ieškovė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. lapkričio 12 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3912-855/2020 ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3912-855/2020. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

18.1.                      Atsakovės argumentai dėl susiklosčiusios interesų konflikto situacijos Pirkime yra nepagrįsti. Visas Pirkimo programas rengė M. M. (1-5 programos), D. S. (3 programa) arba UAB „Vilniaus restauratoriai“ (3 programa).

18.2.                      Pirkimą laimėjo UAB „Vilniaus restauratoriai“, kuri pagal atsakovės pateiktą Tvarkybos darbų sutartį Nr. R-23/2 įsipareigojo atlikti darbus pagal programas, kurias pati ar su ja susiję asmenys ir rengė. Taigi, programas rengę asmenys ir viešąjį pirkimą laimėjęs asmuo yra neatsiejamai tiesiogiai susiję vieni su kitais, dėl to kyla abejonė dėl organizuoto Pirkimo skaidrumo.

18.3.                      Rengdamas programas, kurios tampa technine specifikacija (Pirkimo dokumentu) ir dalyvaudamas Pirkimo procedūrose, laimėtojas ir su juo susiję asmenys M. M. ir D. S. pirmieji turėjo galimybę sužinoti techninę specifikaciją, atsakymus ir turėjo daugiau laiko parengti pasiūlymą pagal savo pačios pateiktus techninės specifikacijos dokumentus, teiktas konsultacijas ir nuomones, lyginant su kitais tiekėjais. Taigi, šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai M. M., D. S. ir trečiasis asmuo iš pradžių atliko svarbius su ginčo Pirkimu susijusius parengiamuosius darbus (t. y. rengė Programas – techninę specifikaciją), be kurių nebūtų įmanoma paskelbti ginčo Pirkimo, vėliau tas pats trečiasis asmuo, pasitelkdamas kaip kvazisubrangovą D. S., dalyvavo Pirkimo procedūrose. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas prieštarauja išvadą teikiančios institucijos pateiktai išvadai, tačiau nenurodo nė vienos tai pagrindžiančios priežasties.

18.4.                      Byloje nėra duomenų, kad pretenzija buvo pateikta jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo procese niekada neginčijo ir nekvestionavo pati atsakovė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė tik argumentą, kad į teismą kreipėsi ieškovė, neturinti teisės ginti viešąjį interesą, kad ieškovė nesilaikė bendrųjų teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, todėl ieškovės ieškinys nepriimtinas. Atsakovės nurodomos aplinkybės apeliaciniame skunde dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo negali būti nagrinėjamos ir vertinamos, kadangi atsakovė tokiomis aplinkybėmis nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo

20.       Atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS pranešimą, kuriuo remiasi apeliaciniame skunde. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės naujai pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ir ištirtas nagrinėjant ieškovės ieškinį, tačiau atsakovė šio įrodymo neteikė, juo savo atsikirtimų negrindė.

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacinėje instancijoje naujų įrodymų priėmimas yra ribotas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės pateikto įrodymo ryšį su nagrinėjamais byloje klausimais, viešųjų pirkimų bylos pobūdį, aplinkybę, kad su šiuo įrodymu ieškovė susipažino, atsakovės pateiktas įrodymas priimamas.

22.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti šalių ginčą, 2021 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovę BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ pateikti teismui duomenis, kokia tvarka ir kokiu pagrindu D. S., M. M. bei UAB „Vilniaus restauratoriai“ rengė restauravimo darbų programas, kurios buvo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalis, taip pat duomenis, ar restauravimo darbų programos (kurios buvo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalis), jas patvirtinus Restauravimo tarybos 2019 m. rugpjūčio 7 d. protokolu Nr. 114-85, buvo viešai paskelbtos ir prieinamos visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams bei tokius duomenis patvirtinančius įrodymus.

23.       2021 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ paaiškinimai ir prie jo pridėti papildomi įrodymai. 2021 sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ paaiškinimai, kuriuose prašoma priimti IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ rašytinius paaiškinimus ir prijungti juos prie civilinės bylos; atmesti BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. lapkričio 12 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3912-855/2020; palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3912-855/2020.

24.       Apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus paaiškinimus ir naujus įrodymus. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė susipažino su atsakovės pateiktais paaiškinimais ir naujais įrodymais. Tai reiškia, kad ieškovė pasinaudojo teise pateikti savo paaiškinimus bei argumentus, todėl jos teisė į teisingą teismą užtikrinta.

Dėl ginčo esmės

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ atsisakymo nagrinėti IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pretenziją ir Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m rugpjūčio 25 d. sprendimo Pirkimo laimėtoju nustatyti UAB „Vilniaus restauratoriai“ teisėtumo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, įvertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, visų pirmas pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl Perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti ieškovės pretenziją ir toliau vertina argumentus dėl Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m rugpjūčio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo nagrinėti ieškovės pretenziją

27.       Byloje nustatyta, kad ieškovė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė pretenziją Perkančiajai organizacijai, kuria prašė: 1) atnaujinti terminą pretenzijai pateikti; 2) leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymu ir jo pateikta nekonfidencialia informacija, pranešant apie suteiktą leidimą el. paštu; 3) sustabdyti procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas; 4) grįžti į pasiūlymų vertinimą ir iš naujo vertinti tiekėjo UAB „Vilniaus restauratoriai“ atitiktį VPĮ nuostatoms bei kitus gautus pasiūlymus; 5) pašalinti tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasiūlymą iš pirkimo procedūrų; 6) pasitvirtinus pretenzijoje nurodytai informacijai, įtraukti tiekėją UAB „Vilniaus restauratoriai“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tačiau BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ 2020 m. rugsėjo 8 d. atmetė IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ pretenziją, kadangi yra praėjęs pretenzijos pateikimo terminas.

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsisakymas nagrinėti pretenziją yra nepagrįstas, kadangi pretenzija pateikta terminą praleidus nežymiai (tik tris dienas), ji pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet su pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Be to, tik gavusi skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ieškovė objektyviai galėjo sužinoti ir sužinojo, kokie kiti tiekėjai (tiekėjas) dalyvavo viešajame pirkime. Pretenzijoje buvo ne tik ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, bet ir pateikiama perkančiajai organizacijai informacija (duomenys) dėl galimų UAB „Vilniaus restauratoriai“ pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindų buvimo, prašant šiuos duomenis įvertinti įstatymų nustatyta tvarka.

29.       CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

30.       Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

31.       Taigi viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1852-381/2020).

32.       Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Remiantis VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

33.       Pati ieškovė pretenzijoje neginčijo, kad praleido terminą pretenzijai pateikti, kadangi pretenzija dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo turėjo būti pateikta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. imtinai. Ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą terminą, nurodė, kad tik 2020 m. rugsėjo 4 d. iš atitinkamų asmenų sužino, kad Pirkimą laimėjusio tiekėjo vadovas ir M. M. yra giminystės ryšiais susiję asmenys, kurių sąsajumas galėjo pažeisti Pirkimo taisykles. Be to, nurodė, kad terminą pateikti pretenziją praleido nežymiai (pretenzija pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d.) ir pretenzijos nagrinėjimas užtikrina viešąjį interesą viešuosiuose pirkimuose. Taigi, ieškovė neneigia, kad praleido terminą pateikti pretenziją, bet teigia, kad šis terminas turėjo būti atnaujinamas.

34.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą pretenzijos pateikimo termino praleidimo kontekste, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias ir išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

35.       Tuo atveju, kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti dėl to, kad praleistas jos pateikimo terminas, tiekėjas, siekdamas, kad jo reikalavimai būtų nagrinėjami teisme, turi įrodyti, kad jis nepraleido pretenzijos pateikimo termino (nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad perkančioji organizacija netinkamai nustatė termino pradžios momentą ir pan.) arba pagrįsti, kad terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas dėl objektyvių ir išskirtinių aplinkybių. Tiekėjui nepagrindus, kad jis pateikė pretenziją nepraleidęs teisės aktuose įtvirtinto termino ar kad šį terminą jis praleido dėl aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam ginti savo teises laiku, taip pat teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą dėl ieškovo reikalavimų spręsti ex officio, jo atžvilgiu turi būti taikomi teisės aktuose nurodyti išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019). Pavyzdžiui, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, pripažįstama, kad nustatyto termino praleidimas aštuonias dienas negali būti laikomas nereikšmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019).

36.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė terminą pateikti pretenziją praleido nežymiai (tris dienas) ir, vertinant reikšmingų bylos aplinkybių visumą, Perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė praleistą terminą atnaujinti. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl Perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti ieškovės pretenziją.

Dėl interesų konflikto situacijos

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad dėl kilusios interesų konflikto situacijos Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei pirkimo laimėtojo pripažinimo, priimtas neįvertinus ir neištyrus UAB „Vilniaus restoranai“ neišviešintos interesų konflikto situacijos bei šio tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų buvimo/nebuvimo, todėl yra neteisėtas.

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, nurodo, kad nagrinėjamu atveju M. M., D. S., S. M. nėra Perkančiosios organizacijos darbuotojai ar viešojo pirkimo komisijos nariai, t. y. nėra įgalioti dalyvauti Perkančiojoje organizacijoje vykdant pirkimą ir priima atitinkamus spendimus. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su šiais argumentais nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.

39.       Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas buvo priimtas, esant Pirkimo laimėjusio tiekėjo (UAB „Vilniaus restauratoriai“) ir Perkančiosios organizacijos interesų konfliktui, ar ne. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė interesų konflikto situaciją reglamentuojančias VPĮ normas.

40.       Interesų konfliktas viešuosiuose pirkimuose sukelia reikšmingas teisines pasekmes, kadangi nuo jo buvimo (nebuvimo) priklauso tiekėjo galimybė dalyvauti viešajame pirkime. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta VPĮ 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms. Taigi, įstatymas nustato, kad esant interesų konflikto situacijai tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, nebent susiklosčiusi padėtis gali būti ištaisyta. Taip pat įstatymas nustato atvejus, kai interesų konflikto situacija negali būti ištaisyta.

41.       Teismų praktikoje interesų konflikto samprata pagal pirkimui taikytiną viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą kildinama ne tik iš viešųjų pirkimų principų, tačiau ir iš perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos užtikrinti pirkimą vykdančių asmenų nešališkumą, tiekėjų tarpusavio sąžiningą varžymąsi, neatskleidžiant tiekėjų pateiktos informacijos, garantuojant pirkime dalyvaujančių asmenų viešųjų ir privačių interesų prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje 2015 m. kovo 12 d., para. 66).

42.       Interesų konflikto samprata reglamentuojama Europos Sąjungos teisėje. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB OJ L 94, 24 straipsnyje nustatyta, kad interesų konfliktų koncepcija turi apimti bent visus atvejus, kai perkančiosios organizacijos darbuotojai arba perkančiosios organizacijos vardu veikiančio pirkimo paslaugų teikėjo darbuotojai, kurie dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą arba gali padaryti poveikį tos procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nešališkumui ir nepriklausomumui vykstant pirkimo procedūrai. Aiškinant šią nuostatą pripažįstama, kad sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į visas aplinkybes, leidžiančias nustatyti, kad egzistuoja tikras ar bent jau labai akivaizdus interesų konfliktas, o ne hipotetinis ir pernelyg nutolęs (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis, „Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką“, Teisė, 111, 2019).

43.       VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.

44.       Sprendžiant, ar egzistuoja interesų konfliktas pagal VPĮ 21 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, perkančiosios organizacijos atstovai turi turėti tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį interesą; antra, toks interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 256). Be to, teisės doktrinoje vyrauja pozicija, kad viešuosiuose pirkimuose interesų konfliktas suprantamas kaip situacija, kuri nėra savaime neteisėta, bet kuri gali sukelti neigiamų padarinių, t. y. konkurencijos iškraipymą, neskaidrumą, diskriminacinę ir nelygiateisišką aplinką, jei tik nebus imtasi tinkamų priemonių. Išskiriami vertikalieji (vidaus) ir horizontalūs (išorės) interesų konfliktai (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis, „Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką“, Teisė, 111, 2019).

45.       VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad pagalbinė viešųjų pirkimų veikla – pagalbos atliekant viešuosius pirkimus teikimas, įskaitant šią ir kitą veiklą: 1) techninės infrastruktūros, kuria naudodamasi perkančioji organizacija gali atlikti prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų procedūras arba sudaryti preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, suteikimas; 2) konsultavimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ar dokumentų rengimo; 3) parengimas atlikti viešuosius pirkimus ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas. Šio straipsnio 23 dalyje reglamentuoja, kad pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugas.

46.       Sistemiškai aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad asmenys, kurių interesų konflikto situacija gali kilti tik įstatyme nustatytais konkrečiais atvejais ir dėl konkrečių asmenų, nustatytų VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Vienas atvejų, kai gali kilti interesų konflikto situacija, yra tai, kai pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė interesų konflikto situaciją sieja su aplinkybe, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ pasitelkti M. M., D. S. rengė Pirkimo Programas, kurios buvo sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis (Pirkimo sąlygų 1 Priedas Techninė specifikacija), visų pirma, reikia nustatyti, ar minėti asmenys laikytini pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojais ir teikė pagalbą vykdant Pirkimą.

47.       Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos, kuri apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje, paslaugų teikėjas turi būti: pirma, tiekėjas VPĮ prasme, t. y. kaip jis apibrėžtas VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje; antra, rinkoje siūlantis šias paslaugas (kitaip tariant, toks tiekėjas, kuris geba (turi patirtį bei atitinkamą kvalifikaciją) ir siūlo atitinkamas paslaugas (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis et al., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 49-50).

48.       Pirkimo sąlygų 15 punkte nustatyta, kad išsamesnė perkamų darbų informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (1 priedas, elektroninė forma). Šių sąlygų I priede (techninė specifikacija) nustatyta, kad techninę specifikaciją sudaro Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios, Radviliškio r. presbiterijos (centrinio altoriaus, centrinio paveikslo su paauksuotu rėmu, antepedijaus drobės, kairiojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, dešiniojo šoninio altoriaus, altorinio paveikslo, antepedijaus, sakyklos) tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programos ir kiti dokumentai.

49.       Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ĮV-331 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra nekilnojamojo kultūros paveldo statinio viena iš vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimą, šių darbų planavimą, atlikimą, proceso ir kokybės kontrolę, programos galiojimo stabdymą arba jos pripažinimą netekus galios bei darbų priėmimą (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad visų rūšių Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal Restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus planuoja ir finansuoja šių vertybių valdytojai, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys.

50.       Pirmosios instancijos teismas iš Pirkimo priedų nustatė, kad didžioji dalis šių Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios Radviliškio r. presbiterijos tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programų, kurios yra sudėtinė Pirkimo sąlygų, buvo 2019 m. liepą parengta rengėjo – aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratoriaus M. M. Viena iš programų – Projektas 2019-07 „Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų komplekso, Šv. Trejybės bažnyčia Šiaulėnų 31, Šaukotas, Šaukoto seniūnija, Radviliškio raj. (unikalus Nr. vertybių registre (duomenys neskelbtini)) 2015 m. programos koregavimas ir papildymas“ buvo parengtas UAB „Vilniaus restauratoriai“, nurodant, kad faktiškai projekto rengimo darbus atliko D. S. (sienų tapyba) bei kitų programų rengėjas M. M. (molbertinė tapyba).

51.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos ir UAB „Vilniaus restauratoriai“ 2019 m. balandžio 16 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 1, pagal kurią UAB „Vilniaus restauratoriai“ įsipareigojo paruošti ir pateikti užsakovui Šaukoto Švč., Trejybės bažnyčios Altorių ir sakyklos polichrominio dekoro restauravimo ir konservavimo darbų projekto papildymą iki 2019 m. birželio 14 d. Taip pat byloje yra Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos klebono J. B. raštas VĮ „Lietuvos paminklai“, kuriame nurodyta, kad parapija savo lėšomis užsakė darbų programą, cheminius tyrimus bei ekspertizę. Visose penkiose programose nurodyta, kad atitinkamos programos užsakovas yra Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos klebonas J. B.

52.       Remiantis Aprašo 6 ir 8 punktais, matyti, kad prieš vykdant Pirkimo procedūras, turėjo būti parengtos Programos, o šias programas planuoja ir rengia vertybių valdytojai. Šiuo atveju vertybių (kurių restauravimo darbai pagal Pirkimą turėtų būti atliekami) valdytoja yra Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent parapija ir buvo programų užsakovė ir finansuotoja. Atitinkamai Perkančioji organizacija nedalyvavo, nei rengiant programas, nei finansavo jų rengimą. Perkančioji organizacija, organizuodama Pirkimą ir skelbdama jo konkursą, iš esmės rėmėsi Restauravimo tarybos 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (protokolo Nr. 114-85), kuriuo Restauravimo taryba nusprendė, įvertinusi programą, ją patvirtinti. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija ne tik nesprendė dėl programų rengimo (jų rengėjų atrankos), bet iš esmės ir negalėjo vertinti, ar parengtos programos yra tinkamos, atitinka keliamus reikalavimus, kadangi šiuos sprendimus turėjo kompetenciją priimti tik Restauravimo taryba. Būtent šios programos sudarė Pirkimo sąlygų Techninė specifikaciją (Pirkimo sąlygų 1 Priedas), kaip nustato Aprašo 6 punktas, kadangi visų rūšių Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ar restauravimo darbai vykdomi pagal Restauratoriaus parengtą tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programą.

53.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su Pirkimo konkurso sąlygų rengimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ negali būti laikoma pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėja, o M. M., D. S. negali būti laikomi pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjos darbuotojais VPĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi programų, kurios sudarė Pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“, rengimas nepriklausė nuo Perkančiosios organizacijos valios, jų rengėjai atrinkti neorganizuojant viešojo pirkimo procedūrų. Programos buvo parengtos laikantis viešosios teisės nuostatų (Aprašo) ir buvo patvirtintos pagal nustatytą tvarką Restauravimo tarybos.

54.       Taip pat teisės doktrinoje yra pripažįstamas poreikis, vertinant galimas interesų konflikto situacijas, užtikrinti operatyvią viešojo pirkimo eigą ir proporcingumo principą, pripažįstant, kad pasiūlymų atmetimas arba perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas turi būti vykdomas tik tada, kai yra didelė tikimybė, kad perkančiosios organizacijos atstovai (plačiąja prasme) turi kokių nors asmeninių interesų, galinčių arba galėjusių sutrikdyti sąžiningą konkurenciją (vertikalusis (vidaus) interesų konfliktas, Direktyvos 2014/24 24 str.) arba kai konkurso dalyviai iškraipė konkurenciją savo vidiniu antikonkurenciniu bendradarbiavimu (horizontalusis (išorės) interesų konfliktas) (Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis, „Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką“, Teisė, 111, 2019). Todėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas dėl interesų konflikto situacijos galimas iš esmės tik nustačius sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

55.       Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ (kartu su pasitelktais asmenimis) parengė Pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ sudarančią informaciją, nereiškia, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ turėjo konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus. Iš byloje esančių duomenų (BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ paaiškinimų ir pateiktų priedų dėl Pirkimo paskelbimo), matyti, kad visa informacija apie Pirkimą (įskaitant techninę specifikaciją) buvo viešai prieinama, su ja galėjo susipažinti visi asmenys. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad UAB „Vilniaus restauratoriai“ Pirkime turėjo konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus.

56.       Apibendrinusi išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė VPĮ normas, reglamentuojančias interesų konfliktą, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir priėmė neteisingą sprendimą.

Dėl bylos baigties

57.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl Perkančiosios organizacijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, kuriuo išrinktas Pirkimo laimėtojais, reiškia, kad teismas neteisingai sprendė ir kitus susijusius klausimus dėl BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ ir UAB „Vilniaus restauratoriai“ sudarytos 2020 m. rugsėjo 4 d. tvarkybos sutarties Nr. R-23/2 pripažinimo negaliojančia.

58.       Kadangi apeliantės apeliacinis skundas yra tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovės IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

60.       Pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė BĮ „Kultūros infrastruktūros centras“ sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės IĮ „St. Stanionio restauravimo ateljė“ atsakovės naudai priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai „Kultūros infrastruktūros centras“ (juridinio asmens kodas 110051791) iš ieškovės individualios įmonės „St. Stanionio restauravimo ateljė“ (juridinio asmens kodas 122554964) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjos                                                                                            

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Aldona Tilindienė