Baudžiamoji byla Nr. N1-56-948/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51208-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2;
2.3.6.4.2
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,
sekretoriaujant Livetai Naudužienei,
dalyvaujant prokurorei Indirai Danauskienei, Artūrui Dževečkai,
nukentėjusiajam R. K., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui, teismo medicinos ekspertui L. J., kaltinamųjų gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini),, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje,
E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje,
n u s t a t ė:
D. D. ir E. D., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje, padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sužalojo žmogų: 2019-12-02, apie 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, E. D. sugriebė nukentėjusiajam R. K. už striukės, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, vieną smūgį į krūtinės sritį, spyrė koja vieną kartą į kojas nukentėjusiajam R. K., D. D. pribėgęs sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. K. į sprandą, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vieną smūgį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno šono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smūgius, bet ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R. K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžių, dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Tokiais savo veiksmais D. D. ir E. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dienos ryte pabėgo veršis. R. K., eidamas pas A. Š., šaipydamasis liepė eiti ieškoti veršio, sakė, jog nešasi druskos, kad veršis skanus. Tarpusavyje apsikeitė keliais negražiais žodžiais. Po kurio laiko, vis dar ieškodamas pabėgusio veršio, atsitiktinai priešpriešais ant kelio susitiko neblaivų R. K., grįžtantį iš A. Š. Brolis tuo metu buvo kieme. P. P. stovėjo prie traktoriaus. Konflikto pradžia buvo ant kelio. Buvo pasnigę ir pašalę. R. K. be žodžių pirmas smogė jam į lūpą. Kodėl smogė, nežino. Atsakydamas smogė atgal R. K. į veidą. Nuo smūgio R. K. nenugriuvo. R. K. apsikabino jį už kaklo, o brolis atbėgo jo ginti ir atitraukė R. K. nuo jo. R. K. užkliuvo už grumsto, sugriebė broliui už striukės, ją suplėšydamas, ir abu nugriuvo ant arimų. R. K. virsdamas užsivertė brolį D. ant savęs. Tada jis įspyrė R. K. 2-3 kartus į užpakalį. Po to, R. K. atsistojo ir nuėjo pas A. Š. Atėjusių A. G. ir A. Š. nematė. Kiek kartų brolis sudavė R. K., nematė. Prisipažįsta kaltu, tik neprisipažįsta, kad pradėjo konfliktą. Prisipažįsta, kad sudavė R. K. smūgį į veidą ir įspyrė į užpakalį. Kad sulaužė šonkaulius, neprisipažįsta. Į šonus R. K. nespyrė. Į krūtinę R. K. nesudavė, į koją kad būtų jam įspyręs, neprisimena. Buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus sausio mėnesį ir jo asmeniškai atsiprašė. R. K. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Po konflikto jam ant lūpos buvo įkirtimas. Buvo nuvykęs į Vaiko ir moters kliniką. R. K. išprovokavo jį dėl veršio. Santykiai su R. K. iki įvykio nebuvo geri, nes buvo apkaltinti nepagrįstai dėl varžtų vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja buvo pažadėjusi, kad jeigu prisipažins, tai bus laidavimas ir byla bus nutraukta.
Kaltinamasis D. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2021-12-02 buvo namų kieme. Eidamas į namo vidų, išgirdo triukšmą, necenzūrinius žodžius. Pamatė, kad brolis su R. K. susikabinę. Pribėgęs puolė traukti R. K. nuo brolio. Susikabino su R. K.. R. K. čiupo jį už striukės, ėjo atbulas, užkliuvo už grumsto ir abu virto. R. K. virto ant arimo ant nugaros, o jis virto veidu į R. K.. Greitai atsistojo ir įspyrė gulinčiam R. K. į užpakalį 1-2 kartus. Tada R. K. atsistojo. Dar pasistumdė ir viskas baigėsi. Girdėjo, kaip kažkur rėkė A. G. ir A. Š. Į kojas ir į šonus R. K. nespyrė. Mama atėjo į konflikto pabaigą. Nukentėjusiojo atsiprašė. Atsiprašyti pas R. K. į namus ėjo abu su broliu ir tėvu. Už kaklo R. K. suėmęs nebuvo, kumščiu į krūtinę nesudavė. Nepripažįsta, kad sulaužė R. K. šonkaulius. Susilaužyti šonkaulius galėjo griūdamas. R. K. taip pat buvo iškelta byla. R. K. buvo atėjęs prašyti, kad nutrauktų jam bylą, žadėjo ir jis nutraukti bylą jų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu keitėsi advokatai, jie primokė, ką sakyti, liepė prisipažinti, žadėjo, kad nieko nebus ir bylą nutrauks pagal laidavimą. R. K. tėvas siūlė 2000 Eur, tačiau šis vis žadėdavo pagalvoti ir pasitarti su advokatu, tačiau vis pakeisdavo poziciją. Dėl kaklo ir krūtinės dabar gerai nebeprisimena, gal ir galėjo taip būti. Su R. K. santykiai buvo pablogėję nuo liepos mėnesio, kai nesutiko padėti per šienapjūtę ir juos su broliu apkaltino vagyste. R. K. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.
2020-07-28 teisme buvo gautas prokurorės rašytinis prašymas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų) (t. 4, b. l. 54-56). D. D. ir E. D. buvo kaltinami tuo, kad iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje - 2019-12-02, apie 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, be dingsties, E. D. pribėgęs prie nukentėjusiojo R. K., sugriebė už striukės, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, vieną smūgį į krūtinės sritį, spyrė vieną kartą koja į kojas nukentėjusiajam R. K., D. D. pribėgęs sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. K. į sprandą, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vieną smūgį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno šono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smūgius, bet ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R. K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžių, dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R. K. iš chuliganiškų paskatų nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Tokiais savo veiksmais D. D. ir E. D. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamieji pripažinti kaltais remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, jų kaltė inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu įrodyta byloje surinkta medžiaga:
Nukentėjusysis R. K. posėdžio metu parodė, kad gruodžio 2 dieną, apie 12.30 val. ėjo į namus iš kaimyno A. Š., pas kurį trise su A. G. gėrė alų. Girtas nesijautė. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš traktoriaus priekio iššoko E. D. ir griebė jam už striukės bei davė į veido sritį vieną kartą. Nenugriuvo. Pajuto smūgį į sprandą. Atsisukęs pamatė D. D., kuris jam spyrė ir sudavė smūgį į krūtinės sritį. Išgirdo A. Š. balsą, kad bėgtų pas jį į kiemą. Pradėjo bėgti, bet pajuto smūgį į kojas ir parvirto. Tada pradėjo spardyti abu broliai – E. D. ir D. D. - iš kojų į įvairias kūno vietas. Pradėjo vartytis. Smūgiai buvo stiprūs. Skaudėjo. Sudavė 10 ar daugiau smūgių. Bėgo kraujas iš nosies, gerklės. Buvo strese. Su greitąja į ligoninę nevyko. Jam suleido vaistus nuo skausmo. Nusimaudęs ir persirengęs su žmona nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Skaudėjo kairįjį šoną. Peršvietus buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) PK. Kaltinamieji jo neatsiprašė, nebandė taikytis. Būtų dovanojęs, jei būtų jo atsiprašę. Po įvykio blogai jautėsi, negalėjo pasilenkti. Iki dabar jaučia skausmą. Jautėsi pažemintas dėl to, kad buvo sumuštas jaunuolių. Ūkininkauja. Du mėnesius buvo visai nedarbingas. Žmona padėdavo apsitarnauti. Jaučiasi nesaugus ir dabar. Iki to įvykio šonkaulių lūžių neturėjo. Invalidumo nuo 2012 m. nebeturi. Kaltinamieji gyvena kaimynystėje. Santykiai su jais pablogėjo nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai jis parašė policijai pareiškimą dėl vagystės, įtardamas jos padarymu kaltinamuosius. P. P. matė ryte, kai ėjo pas A. Š.. Po smūgių, kai stojosi, matė P. P., išlindusį iš svirno.
Liudytojas R. J. parodė, kad galėjo būti 2019 m. gruodžio 2 d., dirbant kartu su kolega Ž. B., dienos metu, buvo gautas pranešimas, kad du broliai sumušė vieną asmenį. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus nukentėjusysis ir du jo sugėrovai. Nukentėjusysis atvykstant policijos laukė pas savo draugus. Lauke ant suarto lauko, ant sniego, matėsi kraujo žymės. Nukentėjusiojo neapklausė, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaltinamuosius sulaikė, jie elgėsi ramiai, vykdė visus nurodymus. Nebepamena, ar ant nukentėjusiojo buvo matyti akivaizdūs sužalojimai. Nebepamena ir kuo jis skundėsi, bet skundėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Tada davė teisingus parodymus, nes praėjus nedaug laiko po įvykio viską gerai atsiminė.
Liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusysis – jos sutuoktinis. 2019-12-02, apie 12-13 val. paskambino vyras ir paprašė ateiti pas A. Š. Vyras pasitiko ją kieme. Jo veidas buvo kruvinas, buvo nubrozdinta galva. Prie A. Š. daržo, ant sniego, apie 20 m atstumu nuo namo, matėsi kraujas. Vyras sakė, kad jį sumušė broliai D., kad abu kaltinamieji jį spardė. Vyras pasakojo, kad eidamas pas A. Š., paerzino kaltinamąjį, kuris remontavo traktorių, kad eitų gaudyti veršio. Eidamas iš A. Š., sakė, kad skani mėsa ir eina druskos parsinešti. Atvykstant policijos laukė lauke. Stovint ant gatvės, priėjo G. D., kuri pasakė, kad jos vyras erzino vaikus, ir vaikams sukilo emocijos. Po įvykio vežė vyrą į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Paskui dukra nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nustatė, kad lūžę šonkauliai. Vyrui po įvykio nuo sumušimų skaudėjo šonus, nugarą, inkstus. Gydėsi apie mėnesį ambulatoriškai, vaikščiojo susirietęs. Ant vyro kūno – ant užpakalio ir pilvo srityje buvo didelės kraujosruvos. Negalėjo nieko dirbti. Abu ūkininkauja, todėl po įvykio turėjo pati dirbti ir už vyrą. Po įvykio vyras jautėsi blogai morališkai, nervavosi, gėrė vaistus. Praėjus po įvykio pusantro mėnesio, buvo kelis kartus atvykęs kaltinamųjų tėvas. Su tėvu buvo atėję ir kaltinamieji, prisipažino kaltais. Kaltinamųjų tėvas siūlė taikytis – siūlė 1000 Eur ir parsiduoti priekabą metalo. Vėliau sakė, kad nieko nelaimės. Sekančią dieną po įvykio, vyras traktoriumi pašarų nevežė. Juos vežė draugas R. Š. Iki to įvykio vyrui šonkauliai lūžę nebuvo. Vyras prieš metus buvo įtaręs kaltinamuosius dėl vagystės ir parašęs pareiškimą policijai. Nuo to laiko su kaltinamaisiais ir jų tėvais nebendravo.
Liudytoja G. D. parodė, kad kaltinamieji – jo sūnūs. Apie 12 val. sūnus E. pasakė, kad kaimynas jį užkabinėja ir užgaulioja. Gal po 30 minučių išgirdo triukšmą. Išėjusi į kiemą, pamatė, kaip R. K. smūgiuoja sūnui E. Vieną kartą smūgiuojant tikrai matė. Stovėjo 20 metrų atstumu. D. su R. K. nugriuvę voliojosi ant žemės. Dėl patirto šoko, kad kaimynas pristojo prie sūnų, smulkesnių įvykio detalių nebepamena. Sūnus Ed. po įvykio skundėsi galvos skausmu, kitą dieną vežė sūnų į Vaiko kliniką, kur nustatė galvos sutrenkimą ir liepė jam gulėti. R. K. sudavė sūnui prie jų kiemo teritorijos. D. bandė išskirti, atsistojęs tarp E. ir R. K.. Bandė išskirti ir pati, stumdama sūnų nuo R. K. ir varydama jį namo. R. K. ir toliau provokavo žodžiais. Besistumdydami nugriuvo – ir sūnus ir R. K.. Sūnus galėjo ir įspirti. Smūgiavo ir rankomis, tačiau kuris – patvirtinti negali. A. Š. liepė R. K. eiti į vidų ir iškvietė policiją. Nukentėjusysis nuėjo pas A. Š. Sūnūs nesivijo nei A. Š., nei A. G., o nuėjo su ja namo. Liudytojas P. P.- jos su vyru krikštasūnis. R. K. skambino P. P. tėvams ir grasino susidoroti, jei duos parodymus. Sekančią dieną po įvykio R. K. traktoriumi vežė šieną. Tai gali patvirtinti ir L.P. Antrą dieną po įvykio R. K. vėl gėrė su draugais. Prieš keletą metų R. K. jau buvo lūžę šonkauliai. Vyras keletą kartų buvo nuėjęs pas R. K. taikytis. Sūnūs atsiprašė R. K.. Tačiau R. K. be 10000 Eur taikytis nesutiko.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad dirba Radviliškio r. PK. Pagal gautą pranešimą vyko į įvykio vietą. Ant sniego matėsi grumtynių pėdsakai ir kraujas. Ant nukentėjusiojo matėsi sužalojimo požymiai. Nukentėjusysis buvo neblaivus, o kaltinamieji – blaivūs. Kaltinamieji kaltę neigė. Kaltinamuosius pristatė į Šiaulių sulaikymo patalpas. Kaltinamieji agresyvūs nebuvo, vykdė teisėtus nurodymus, ant savęs jokių sužalojimų nerodė. Kaltinamųjų mama sakė, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo ir anksčiau.
Liudytojas A. G. parodė, kad A. Š. pasikvietė pas save į namus jį ir R. K. išgerti. Po kažkiek laiko, R. K. išėjo į namus pasiimti pinigų. Pro langą pamatė, kaip broliai užpuolė R. K.. Išėjo į lauką pažiūrėti, liepė baigti mušti. Nuo kumščių smūgių R. K. pargriuvo, tada jį gulintį spardė abu broliai. R. K. bandė užsikabinti už kaltinamojo striukės, bet vis tiek pargriuvo. Kaltinamieji nugriuvę nebuvo. Suduotų smūgių skaičiaus įvardinti negali. Nuo muštynių vietos stovėjo 5 metrų atstumu. Nematė, kuris pirmas sudavė. D. D. vijosi jį ir norėjo sumušti, bet nepavijo. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 26, 27), juos patvirtino, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė teisingus parodymus, nes po įvykio geriau viską prisiminė. Policiją iškvietė A. Š. Atėjo G. D. ir liepė vaikams baigti muštis. R. K. po įvykio bėgo kraujas iš nosies, skundėsi, kad skauda šonkaulius. Į teismo posėdį jį atvežė R. K..
Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio dieną, apie 12 val., trise su R. K., A. G. gėrė alų. Pritrūko pinigų. R. K. nuėjo į namus pasiimti pinigų. Išeidamas R. K. sakė, kad jį gali užpulti D. Pro langą pamatė, kad D. spardo R. K.. Buvo išėjęs į kiemą, sakė, kad baigtų mušti. D. D. ėjo link jo, todėl įbėgo į namo vidų ir užsirakino. R. K. buvo spardomas jo kiemo teritorijoje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 3, 4), davė teisingus parodymus, nes po įvykio geriau viską prisiminė. P. P. nematė. Kai išėjo į kiemą ir buvo ant namo laiptų, R. K. jau gulėjo ant žemės ir buvo spardomas. Kada R. K. buvo parverstas ant žemės, nematė. Pirmasis pamatė, kad buvo užpultas R. K. ir apie tai pasakė A. G. Po įvykio R. K. buvo kruvinas veidas.
Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamieji jo sūnūs. Paties įvykio nematė. Sužinojo viską iš kaimyno P. P., kuris yra ir krikštasūnis. Sūnus ieškojo pabėgusio veršio. R. K. išprovokavo. P. P. sakė, kad R. K. pirmas su kumščiu puolė ant sūnaus E. Sūnaus E. lūpa buvo kruvina po įvykio. R. K. galėjo tik virsti ant nugaros. P. Pl. tėvas S. P. sakė, kad R. K. bandė paveikti sūnų, kad šis neliudytų. Sūnūs nekonfliktiški. Ėjo pas R. K. ir bandė taikytis, siūlė 1500 Eur. Tačiau R. K. nesutiko, vis norėjo tartis su advokatu.
Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamųjų tėvai – jo sūnaus krikšto tėvai. Sūnus jam sakė, jog matė, kaip R. K. sudavė į veidą E. D. Netrukus po įvykio, jau po sūnaus apklausos, jam skambino R. K. ir sakė, kad atims iš sūnaus neįgalumą. Buvo nemalonu tai girdėti, bet realiai neišsigando, nes viskas buvo legalu. Apie tai pasakė ir sūnui. Po kelių dienų R. K. jo atsiprašė. Į teismą atvyko savo automobiliu. G. D. neprašė vykti į teismą ir duoti parodymus jų naudai.
Liudytojas P. P. parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais ir jų tėvais geri. Datos tiksliai nebepamena, buvo žiema. Tą dieną matė du konfliktus. Ryte E. D. ieškojo pabėgusio veršio, o R. K., eidamas pas A. Š., koliojo E. D., sakė, kad neša druskos. Po kelių valandų R. K. grįžo iš A. Ši. R. K. ir E. D. susitiko vienas priešais kitą. Jis stovėjo prie traktoriaus 5-10 metrų atstumu ir matė, kaip R. K. sudavė E. D. kumščiu į veidą, į lūpas. Traktorius vaizdo neužstojo. Išsigando ir pabėgo į daržinę. Nematė, kaip buvo mušamas R. K.. Iš daržinės išlindo tik atvykus policijai. Po įvykio kaltinamųjų tėvui pasakė, ką matė. Po įvykio praėjus gal mėnesiui R. K. susitikęs jį išvadino gaidžiu ir asilu.
Teismo ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė ir tvirtino specialisto išvadas. Paaiškino, kad 2019-02-04 buvo atlikta fizinė nukentėjusiojo apžiūra. Buvo nustatyti sužalojimai – dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII šonkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu – spiriant koja, tiek ir griuvimo metu. Teikiant papildomą išvadą, buvo vertinami medicininiai dokumentai, darytos rentgenogramos vertinimui buvo išsiųstos VTMT Vilniaus skyriaus radiologui, kuris ir nustatė kairės pusės VII, IX, X šonkaulių lūžius be konsolidacijos požymių. Išorinių sužalojimų šonkaulių srityje nesimatė. Kadangi šie šonkauliai gretimi, todėl galima tikimybė, jog jų lūžiai galėjo būti padaryti ir vieno griuvimo metu.
Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51208-19 įtariamosios G. D. atžvilgiu nustatyta, kad prokurorės 2020-01-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamosios G. D. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutartyje pažymėta, kad niekas iš pašalinių asmenų, išskyrus vienintelį nukentėjusįjį R. K., neparodė, kad G. D. sudavė smūgius R. K. (t. 1, b. l. 10-19);
2019-12-03 Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad R. K., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2019-12-02, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas trijų pažįstamų asmenų, dėl ko, 2019-12-02 ligoninėje jam buvo nustatyti abiejų pusių šonkaulių lūžiai. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir taikyti poveikio priemones (t. 1, b. l. 36);
Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51427-19 nustatyta, kad prokurorės 2020-02-26 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 41-53).
Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2019-12-02, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) gatve einant namo, iš po traktoriaus iššoko E. D. ir smogė jam į veidą, pavartojo jo atžvilgiu necenzūrinį žodį. Tą dieną iš ryto, apie 10 val., einant pas A. Š. į namus, pamatė, kad prie kelio stovi E. D. ir P. P. Jiems buvo pabėgęs veršis. Pasakė, kad eitų ieškoti veršio. Prieš pusę metų nuo jo technikos buvo nuimtas veržeklis. Parašė pareiškimą. Buvo konfliktas. Kaltų nerado. Suprato, kad taip padarė D. ir nuo tada yra konflikte su jais. Nuėjo pas kaimyną A. Š. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten jau buvo A. G. Trise išgėrė keturias talpas alaus po litrą, 7,5 stiprumo. Jautėsi normaliai, lengvai apsvaigęs. Apie 13 val. išėjo į namus. Išeinant dar pasakė, kad kažkas bus, nes D. seniau jau buvo sakę, kad jį pasigaus. Einant į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš traktoriaus priekio išbėgo E. D. ir pasakė „vis tiek tave pasigavau“. Griebė už striukės ir davė į veido sritį vieną kartą. Nenugriuvo. Tada jį stovintį spardė. Spyrė į kojas. Nenugriuvo. Pajuto smūgį į sprandą. Atsisukęs pamatė D. D.. Kai atsisuko – jis vėl davė smūgį į krūtinės sritį. Ant žemės dar nebuvo parverstas. A. Š. rėkė „Ką darot? Užmušit“. A. Š. sakė bėgti pas jį. Pradėjo bėgti, bet pajuto smūgį į kojas ir parvirto. Tada pradėjo spardyti abu broliai – E. D. ir D. D.. Pradėjo vartytis. Klausė – už ką. Kažkuris pasakė, kad čia jam už pareiškimą. Pakėlė galvą. Pamatė, kaip jį spardė ir G. D. D. D. nusivijo A. Š., o A. G. vaikė aplink traktorių. A. Š., parbėgęs namo, iškvietė policiją. Atsikėlė nuo žemės. D. D. pribėgo prie jo, griebė ranka jam už kaklo. Jų motina, G. D., buvo viduryje, ji dar spyrė jam į kojas ir delnu davė į veido sritį. Buvo nubrozdinta. G. D. pasakė „Vaikai, šį kartą užtenka“. Ir jie nuėjo į namus. Nueinant pamatė P. P., kuris stovėjo ant gatvės. Rankose kažką turėjo. Gal filmavo, tiksliai nežino. Gal gindamasis prilietė E. D., bet tikrai jam nesudavė. Jam labai skaudėjo vidurius, šonkaulius, galvą, sėdmenis. Kraujas pasipylė. D. tėvas G. D. ėjo taikytis ne vieną kartą. Jis taikytųsi su kaimynais, pyktis nenori. Su D. gyvena apie 100 metrų vieni nuo kitų, kitoje gatvės pusėje. Ir seniau būdavo apsipykdavo, bet susitaikydavo. Šiandien patikslina, kad į krūtinę jam sudavė E. D.. Jam į kojas trenkė iš kojos. Ir krito veidu ant žemės ariamo sklypo. Gulintį pradėjo spardyti abu broliai D. Spardė į visas kūno vietas. Spardomas vartėsi, bandydavo nusisukti nuo smūgių. Į abiejų pusių šonus kliuvo nuo abiejų D. Smūgių buvo daug, virš 20, tiksliai nepasakys. A. Š. tuo metu nuo jo buvo apie 20 metrų, o A. G. stovėjo prie traktoriaus, apie 25 metrai nuo jo. Dėl to įvykio jautėsi labai blogai, drebėjo, buvo labai išsigandęs, streso būsenoje. Abu su žmona iki šiol geria raminančius, lankosi pas gydytojus. E. D., D. D., ir tėvas G. D. buvo atėję pas jį taikytis. Ant kūno buvo mėlynės, nubrozdinimai, dešinė akis buvo patinusi, pamėlusi, kairė koja ištinusi ties keliu, per sąnarį, mėlynės buvo ant kairės pusės sėdmenų. Tikslina, kad A. Š. sklype buvo pargriautas. Ikiteisminio tyrimo metu pas P. P. nebuvo nuvykęs. Su P. P. tėvu gėrė butelį, kalbos apie ikiteisminį tyrimą nebuvo. Įvykį prisimina gerai. Jam svarbu, kad įtariamieji prisipažintų savo kaltę. Juokais pasakė, kad eitų ieškoti veršio. Specialiai D. D. striukės neplėšė. Tik galėjo paimti už rūbų (t. 1, b. l. 110-112);
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. K. parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo sumuštas E. D., D. D. (t. 1 b. l. 153-154);
Akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo E. D.. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad ėjo namo iš draugo, kai iš kiemo išbėgo E. D. ir davė ranka į veidą, įspyrė į koją, griebė jam už striukės, ir nusisukęs pajuto smūgį į sprando sritį. Pradėjo bėgti, A. Š. pradėjo rėkti, pervertė ir pradėjo spardyti. Spardė į visas kūno vietas. Spardė, kai atsistojo, vėl spyrė. Daugiau viskas pasibaigė. Buvo šoko būsenoje, nesuskaičiavo smūgių skaičiaus. E. D. viską meluoja, jis pirmas jam nedavė smūgių. Sukdamas ar gindamasis galėjo suduoti, bet ne į lūpą. Smūgių buvo daug, daugiau kojomis, spardė šonus, visą kūną, šonkaulius. Įtariamasis E. D. parodė, kad ėjo veršio ieškoti, išėjo į kelią ir jam smogė R. K., matyt išsigandęs, kad jis jį puls, jis jam smūgį ir jis jam atgal. Spardė ir įspyrė kokius tris kartus į sėdmenis gulinčiam R. K.. Sudavė R. K. smūgius, kai R. K. jį užpuolė - sudavė į veidą, kiek smūgių nežino. Daugiau smūgių neprisimena. R. K. meluoja, lieka prie savo parodymų (t. 1, b. l. 147-148);
Akistatos protokolu nustatyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo D. D. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jį spardė, mušė į visas kūno dalis, šonkaulius, gulintį ir stovintį, buvo šoko būsenoje, neskaičiavo. Davė į sprandą, smaugė. Jį stovintį smaugė. D. D. viską meluoja. Viskas vyko A. Š. namo teritorijoje, tarp pievos ir arimo, viešoje vietoje ant gatvės. Bėgo pas A. Š., jį pasivijo ir pervertė. Spardė gulintį, A. Š. rėkė „ką darot?“, tada D. vijosi A. Š. Po to, D. parbėgo ir pradėjo jį smaugti. Jie nesivoliojo, D. jo nepervertė, D. nebuvo pargriuvęs, ir nebuvo užsimetęs D. ant savęs. Buvo sugriebęs gindamasis D. už striukės ant kelio. Pripūtė 1,66 promilės. Aplinkybes pamena gerai. Kiek buvo suduota smūgių, buvo šoko būsenoje, todėl negali konkrečiai nurodyti. Įtariamasis D. D. parodė, kad R. K. pirmas trenkė jo broliui, jis gynė brolį, nes R. K. yra pavojingas žmogus, prieš porą metų grasino. Jis R. K. apsikabino, tempė nuo brolio ir jie virto ant arimo, voliojosi, atsistojo. R. K. jam griebė už striukės, užsimetė ant savęs. Jis nespardė. Rankomis nesmūgiavo, nesudavė į sprandą, gal R. K. krisdamas kur nors trinktelėjo. R. K. nesmaugė, stovinčio nespardė, tik jį tempė, metė ant arimo, voliojosi ant arimo. Smūgių jam nesudavė. R. K. jam griebė už striukės, nes yra suplėšyta jo striukė, jie griuvo, voliojosi, ir viskas. Įtariamasis D. D. parodė, kad kaip sakė taip ir darė, viskas vyko ant (duomenys neskelbtini) gatvės. Įtariamasis D. D. parodė, kad mama matė įvykio pradžią, jis buvo už garažo kampo, o mama buvo ant kiemo prie namo įėjimo. Įtariamasis D. D. parodė, kad buvo apklausos metu streso būsenoje, kurią jam sukėlė pareigūnai, nes buvo neišgėręs vaistų. Šiandien jaučiasi gerai, nėra streso būsenoje, yra išgėręs vaistus (t. 1, b. l. 138-140);
Liudytojas A. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įtariamuosius pažįsta, nesipyksta. Nukentėjusįjį pažįsta, santykiai draugiški. 2019-12-02, apie 10 val. pas jį atėjo R. K.. Išgėrė 1 litrą alaus. Paskambino A. G., pakvietė. A. G. nuėjo į parduotuvę, dar nupirko tris talpas alaus po litrą. Išgėrė alų. R. K. pasakė, kad eina namo, ir kad jį dabar užpuls D. R. K. išėjo. Su A. G. pažiūrėjo pro langą. Pamatė, kad ant kelio, ties traktoriumi, kuris stovėjo ties D. svirnu, R. K. ėjo atbulas užsidengęs veidą sukryžiuotomis rankomis. Prie jo buvo abu broliai D. ir smūgiavo rankomis R. K. į veido sritį. Išėjo į lauką. Pamatė, kad R. K. jau gulėjo jo aruose ant šono. Iš vienos pusės vienas D., iš kitos pusės kitas, spardė į abu šonus R. K.. D. buvo dviese. Ant laiptų atsistojęs pradėjo šaukti „Ką darot, kad iškvies policiją“. Vyresnysis D. pradėjo eiti į jo kiemą, todėl jis įėjo į namus, užsirakino duris. Paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Žiūrėjo pro langą. R. K. šaukė, kad ateitų. Matė, kad R. K. jau atsistojęs ant kelio ėjo link jo namų, ir G. D. jam smūgiavo rankomis į veidą. R. K. vėl buvo užsidengęs veidą rankomis. R. K. atėjo. Lūpos buvo kruvinos. Atvyko policija. R. K. buvo susiėmęs už šonų, negalėjo pats atsistoti. Dejavo, kad skauda šonus. Lūpos buvo kruvinos ir žandas nubrozdintas. A. G. pakvietė žiūrėti pro langą, ką ten daro. Kai jis išėjo į lauką, A. G. irgi išėjo į lauką. A. G. buvo arti R. K.. Jis nėjo arti, nes bijojo eiti arti dėl sveikatos. Stovėjo už kokių 40-45 metrų. A. G. stovėjo už kokių 15-20 metrų nuo R. K.. P. P. nematė. R. K. gulėjo jo sklype ant suartos žemės. Jį spardė abu broliai D. R. K. gulėdamas rangėsi, turbūt nuo skausmo. Matė, kaip abu broliai spardė vienas po kito, apie 20 smūgių galėjo būti. R. K. matė tik užsidengusį veidą, kad jam nesuduotų. Nematė, kad R. K. kam suduotų. Dėl šio įvykio jautėsi labai negerai. Bijo praeiti pro D. Bijo, kad nesumuštų jo. Patikslina, kad D. smūgiavo R. K. rankomis, kol jis stovėjo. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių buvo. Ne vienas ir ne du. Jis tik pamatė, kai R. K. užsidengęs ėjo atbulas, o D. abu jam smūgiavo. Sausio 8 dieną buvo apklaustas policijoje. Patikslina, kad matė, kaip G. D. mojavo rankomis, bet ar sudavė smūgius, negali pasakyti (t. 2, b. l. 3-4);
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. Š. parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo suduoti smūgiai R. K. (t. 2, b. l. 8-9);
Liudytojas A. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su įtariamaisiais nesusipykęs. Su nukentėjusiuoju santykiai neutralūs. 2019-12-02, apie 11 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Jam paskambino A. Š. ir paprašė parnešti alaus. Parnešė alaus iš parduotuvės. Trise išgėrė alų. R. K. išėjo į namus. Prieš išeidamas sakė, kad jį ryte norėjo užpulti D. Pro langą pamatė, kad link R. K. ėjo D. ir E. D.. R. K. gynėsi rankomis. Išėjo į lauką. Pamatė, kaip R. K. stovėjo, paskui jau gulintį matė. Broliai D. buvo dviese ir spardė R. K. vienas iš vienos pusės, kitas – iš kitos. A. Š. išėjo į lauką. D. D. norėjo pulti ant A. Š. A. Š. užsikabino namų duris. Tada norėjo pulti ant jo. Jam smūgių nesudavė. Jį buvo užsivijęs D. D.. Jis apibėgo aplink traktorių. Tada D. vėl nuėjo prie R. K.. Atėjo D. mama. Pasakė, kad gana spardyti. Dabar nepasakys, kokiu atstumu buvo nuo tos vietos, kur buvo spardomas K.. Gal už kokių 20 metrų, bet tiksliai nepasakys. D. spardė R. K. į šonus, į šonkaulius. R. K. judėjo, bandė gintis, dengėsi rankomis veidą. Matė, kaip R. K. traukėsi atgal, o D. ėjo link jo. Atėjo G. D. Sakė vaikams pabaigti. D. nuėjo į namus su mama. P. P. nematė. Galėjo būti kojomis suduota po 6 smūgius kiekvieno iš D. O rankomis po kokius 3-4 smūgius kiekvieno D. Nematė, kaip kabinosi už striukės. Kaip suplėšė striukę – nematė, bet matė suplyšusią striukę. R. K., kai jau ėjo į namus, sakė, kad jam tokia nuojauta, jog jį užpuls. Nematė, kad R. K. būtų sudavęs į veidą E. D. Jam nebuvo malonu matyti šį įvykį (t. 2 b. l. 26);
Liudytojas A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ir prie kokių aplinkybių buvo sumuštas R. K. (t. 2, b. l. 31-32);
Liudytojas G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto nematė. Jo abu vaikai sakė, kad R. K. juos užpuolė ir pradėjo konfliktą, kad konfliktas įvyko prie traktoriaus, kuris stovi jo namo kieme. Sūnūs ramūs, padeda, neturi nusiskundimų jų elgesiu. Sūnūs ne pirmi pradėjo konfliktą, žmonių jie neužkabinėja (t. 2, b. l. 54-56);
Liudytojas Ž. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 gruodžio 2 d., dirbant Radviliškio m., kartu su vyriausiuoju patruliu R. J., apie 12.57 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas, nukentėjusįjį spardo D., vyras mušamas kumščiais, nukentėjusiam 52 metai, vyras jau vaikšto. Situacija neaiški, prašo paskubėti, pasitiks ir nurodys situaciją ir kaltininką. Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į nurodytą namą, juos pasitiko nukentėjusysis R. K. ir dar du vyriškiai, vardų, pavardžių nežino, tik pamena, kad jie buvo įvykio liudytojai. R. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis 1,66 promilės girtumas. Iš jo tą dieną nebuvo paimtas pareiškimas dėl girtumo. Draugai paaiškino, kad R. K. pasakė, jog alkoholinių gėrimų vartoti nebenori, todėl eis namo. Jam išėjus pro duris ir paėjus keliasdešimt metrų, ant išarto lauko, kuris priklauso A. Š., prie jo pribėgo iš matymo pažįstami du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo E. D. ir D. D., kuriems alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyti 0,00 promilės blaivumai, ir pradėjo be jokios priežasties mušti R. K.. Mušė tiek rankomis, tiek, pargriovę ant žemės, spardė kojomis. Visą muštynių eigą pro namo langus matė R. K. draugai. Abu liudytojai nurodė, kad jie, nieko nelaukdami, išbėgo į lauką ginti savo draugo, o minėti broliai E. D. ir D. D., pamatę, kad atbėga R. K. draugai, staigiai pasišalino namų link. Būnant įvykio vietoje ir bendraujant su nukentėjusiuoju, šis skundėsi stipriu skausmu pilvo srityje, todėl netrukus atvykę medikai pilietį apžiūrėjo. R. K. po pirminės medikų apžiūros nusprendė pats su žmona vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiūrai. Surinkus pirminę informaciją, buvo nuvažiuota adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena įtariamieji E. ir D. D. Duris jiems atidarė moteris, kuriai buvo paaiškinta jų atvykimo priežastis, kad ieško minėtų piliečių, ir ši pakvietė savo sūnus. Prie jų atėjo minėti piliečiai, kuriems buvo paaiškinta, kad dabar bus sulaikyti, nes yra įtariami nusikalstamos veikos padarymu, todėl bus pristatomi į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas, o vėliau ir į areštinę. Jie geranoriškai sutiko vykti, vykdė teisėtus jų kaip policijos pareigūnų reikalavimus. Paklausus piliečių kas nutiko, šie nurodė savo įvykio versiją, kad jiems būnant lauke, prie jų pačių prisikabino iš pažiūros neblaivus vyriškis, jiems žinomas R. K., nes tarpusavyje konfliktuoja jau ilgą laiką, ir pastarasis užsipuolė vieną iš brolių, o kitas brolis tiesiog gynė. Kaip nurodė toliau, patys konflikto nepradėjo, tiesiog gynėsi nuo neblaivaus kaimo gyventojo. R. K. įvykio vietoje nesakė, kad buvo trečias asmuo, tai yra D. mama, ir kad jam būtų suduoti smūgiai. Kokie buvo sužalojimai nežino, tik pamena, kad nukentėjusysis skundėsi skausmu pilve. Įvykio vietoje matė kraujo dėmes, kurios buvo ant sniego, arimuose, darže. D. mama aiškino, kad jos sūnūs yra nekalti, kaimynas pats kabinėjosi, daugiau nieko neaiškino apie įvykį (t. 2, b. l. 63-65);
Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškai kaip ir liudytojas Ž. B. (t. 2, b. l. 86-88);
Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metais gruodžio mėnesį, dienos nepamena, galėjo būti apie pietus laiko, jai paskambino R. K. ir pasakė, kad ateitų pas A. Š., nes jį sumušė D. Nuėjo pas A. Š., kur rado sumuštą savo vyrą, jam buvo kruvinas veidas. Eidama pamatė, kad prie daržo yra kraujo. R. K. pasakė, kad jį sumušė prie daržo, einant namo. Dar pasakė, kad eidamas pasakė, jog skani mėsa, eina pasiimti druskos, ir dėl to viskas įvyko. Vyras buvo neblaivus. Jai stovint ant gatvės, prie jos priėjo G. D., kuri pasakė, kad jos vaikus užkabino R. K. ir kilo žodinis konfliktas. Paties įvykio nematė, kas kam ir kiek smūgių sudavė, nežino. Atvyko pareigūnai, pareiškimo vyras nerašė tą pačią dieną, nes buvo neblaivus. Kai grįžo namo, vyras pasakė, kad jam skauda šonus, ir ji nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, po to vyrą išvežė į (duomenys neskelbtini). Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Vyras buvo nuvykęs pas teismo medikus (t. 2, b. l. 42-44);
Liudytojas P. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2019-12-02 įvykusį konfliktą jis matė būdamas prie traktoriaus, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant kelio. Matė kaip susitiko E. D. ir R. K., kaip R. K. pastūmė E. D. ir trenkė iš rankos į veidą E. D., pataikė kažkur į lūpą. Tai pamatęs išsigando ir pasislėpė daržinėje. Nuo jo iki E. D. buvo kelių metrų atstumas (t. 2, b. l. 111, 112)
Iš įvykių suvestinės matyti, kad apie įvykį pranešė telefonu liudytojas A. Š. (t. 1, b. l. 7);
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 9-10);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2019-12-04, baigtas 2020-01-17) nustatyta, kad R. K. nustatyti sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII šonkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 52-53);
Papildoma specialisto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (tyrimas pradėtas 2020-03-02, baigtas 2020-03-23) nustatyta, kad R. K. nustatyti sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruva. Kairiojo VII šonkaulio lūžio diagnozė nepagrįsta radiologų konsultacijų duomenimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros ne mažiau 4 trauminiais poveikiais kietai bukais daiktais ar paviršiais, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl šonkaulių lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; kiti sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvieną jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019-12-02 ortopedas-traumatologas įvertinęs rentgenogramą įtarė, kad ten yra lūžis; šią rentgenogramą įvertinusi radiologė lūžio nematė. Šioje rentgenogramoje lūžio nemato ir VTMT Vilniaus skyriaus radiologė (rentgenograma kruvinais, atlikta plaučių režimu; kaulinių struktūrų vertinimas netikslus). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019-12-02 atliktą rentgenogramą Nr. 2790PR vertinęs chirurgas nustatė kairio VII šonkaulio lūžį, tačiau nuotrauką įvertinusi radiologė pateikė išvadą: „aiškių šonkaulių lūžių nesimato, patikslinimui indikuotinas krūtinės ląstos KT tyrimas“. Šioje rentgenogramoje VTMT Vilniaus skyriaus radiologė nustatė kairio IX šonkaulio lūžį. 2012-12-03 krūtinės rentgenogramoje VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės radiologė kaulų lūžių nenustatė; (duomenys neskelbtini) radiologė nustatė kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžius. Remiantis (duomenys neskelbtini) radiologo rentgenogramų vertinimų (lūžiai be konsolidacijos požymių), šie šonkaulių lūžiai padaryti mažiau nei prieš 2 savaites iki tyrimo, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku (t. 1, b. l. 57, 58).
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie neatitiko ne tik nukentėjusiojo bet ir apklaustų liudytojų parodymų bei skyrėsi tarpusavyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Įvertintina ir tai, kad tiek nukentėjusysis R. K., tiek jo naudai parodymus davę liudytojai – A. Š. ir A. G. įvykio metu buvo neblaivūs, be to, šie liudytojai yra nukentėjusiojo draugai. Todėl šiuo atveju jų parodymai vertinami itin atidžiai, atsižvelgiant ir į tai, kad nuo alkoholio apsvaigęs asmuo tam tikras įvykio aplinkybes suvokia ir jas aiškina savitai, o tam tikrų įvykio detalių gali ir neprisiminti. Be to, šie liudytojai nurodė, kad į teisiamąjį posėdį, kurio metu jie davė parodymus, atvežė pats nukentėjusysis.
Kaltinamųjų naudai parodymus davusi liudytoja G. D. yra kaltinamųjų mama, suinteresuota bylos baigtimi jos sūnų naudai, o liudytojas P. P. yra kaltinamųjų draugas ir jų tėvų krikštasūnis, todėl šio liudytojo parodymai taip pat vertintini itin atidžiai. Tačiau liudytojas P. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdyje davė nuoseklius parodymus, jog matė, kaip R. K. grįžo iš A. Š., su E. D. susitiko ant kelio prie traktoriaus, matė, kaip R. K. pradėjo konfliktą. Parodė, kad tą dieną buvo du konfliktai tarp E. D. ir R. K.. R. K. erzino E., koneveikė su keiksmažodžiais. Gal praėjus mėnesiui po įvykio, R. K. jį pavadino gaidžiu ir asilu. Nors šis liudytojas turi specialių poreikių, tačiau posėdžio metu pakankamai aiškiai ir nuosekliai išdėstė matytas aplinkybes. Liudytojo P. P. tėvas S. P. posėdžio metu parodė, kad R. K. jam skambino po sūnaus P. P. apklausos, grasino, kad atims sūnui neįgalumą, reikės grąžinti pinigus. Nebeprisimena, ar R. K. prašė pakeisti vaiko parodymus. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis galimai bandė daryti spaudimą minėtam liudytojui ir per jo tėvą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad prokurorės 2020-02-26 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51427-19 R. K. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo E. D., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 5, b. l. 41-53). Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, buvo remtasi specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog sužalojimų ant E. D. kūno nerasta. Byloje buvo nenustatyta, kad R. K. būtų kumščiu sudavęs E. D. Šio nutarimo suinteresuoti asmenys neskundė. Posėdžio metu nurodė, kad nutarimo neskundė, nes tikėjo, kad bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal laidavimą įtariamųjų D. D. ir E. D. atžvilgiu kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Pažymėtina, kad dėl įvykusio konflikto buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, du iš jų – R. K. ir G. D. atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusysis R. K., duodamas parodymus sekančią dieną po konflikto, parodė, jog E. D., pribėgęs prie jo, kumščiu smogė 3-5 kartus į galvos sritį, po to, jam įbėgus į A. Š. namo kiemą, jį pasivijo kaltinamieji ir jų motina G. D., ir pargriautą visi kartu trise spardė (1 t. b. l. 104, 105). Nukentėjusysis, apklaustas 2020-01-08. Parodė, kad E. D., pribėgęs prie jo, kumščiu smogė 1 kartą į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinės sritį, be to, parodė, jog G. D. ne tik kartu su sūnumis jį spardė, bet ir sudavė jam į veido sritį. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. K. parodė, kad E. D. griebė jam už striukės ir davė į veido sritį vieną kartą, G. D. kartu su sūnumis jį spardė, bet ir sudavė jam į veido sritį ir spyrė jam į kojas. Prokurorės 2020-01-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51208-19 įtariamosios G. D. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutartyje pažymėta, kad niekas iš pašalinių asmenų, išskyrus vienintelį nukentėjusįjį R. K., neparodė, kad G. D. sudavė smūgius R. K.. Visos šios aplinkybės rodo paties nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, kad įvykio dieną nukentėjusiojo dėl jo neblaivumo neapklausė.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo nusistovėję konfliktiški santykiai. Nukentėjusysis buvo apkaltinęs kaltinamuosius detalių nuo traktoriaus vagyste. Nors byla kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutraukta, neįrodžius jų kaltės, tačiau nukentėjusysis liko įsitikinęs, kad vagystę padarė broliai E. D. ir D. D. ir dėl to turėjo jų atžvilgiu pykčio ir nuoskaudų. Konflikto dienos ryte nukentėjusysis susitikęs E. D. erzindamas liepė eiti ieškoti pabėgusio veršio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsikeitė necenzūriniais žodžiais. Nors R. K. apklausiamas parodė, kad grįžtant iš A. Š. namo, iš traktoriaus priekio išbėgęs E. D. nieko nesakęs griebė jam už striukės ir davė į veido sritį, tačiau liudytoja V. K. parodė, kad jos vyras sakė, jog eidamas iš A. Š. sutiktam E. D. sakė, kad skani mėsa ir eina parsinešti druskos. Ant kelio kilusį triukšmą išgirdo ir kaltinamųjų mama, kuri atbėgusi į įvykio vietą, bandė sustabdyti smurtinius veiksmus R. K. atžvilgiu. Nors liudytojai A. Š. ir A. G. nurodė, kad įvykio vietoje nematė P.P., tačiau aplinkybę, kad P. P. galėjo matyti konflikto pradžią, iš dalies patvirtina ir pats nukentėjusysis, posėdžio metu parodęs, jog po smūgių, kai stojosi, matė P. P., išlindusį iš svirno.
R. K., išeidamas iš A. Š. namų, pasakė, kad dabar jį užpuls. Eidamas namų link, neblaivus R. K. sutiktam E. D. pasakė, kad „skani veršiuko mėsa ir eina pasiimti druskos“. Tokiais savo provokuojančiais ir rizikingais veiksmais – nors ir būdamas solidaus amžiaus, ūkininkas, tačiau būdamas neblaivus, erzindamas nepilnametį, vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir bandydamas ranka suduoti, iššaukė atsakomuosius neteisėtus smurtinius veiksmus. Išgirdęs triukšmą ant kelio ir pamatęs prasidėjusias muštynes, atbėgo D. D., o vėliau ir jų mama G. D.. Nei vienas iš liudytojų, išskyrus P. P., nematė pačios konflikto pradžios, o momento, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nematė nei vienas liusytojas. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusysis, galimai dėl girtumo, prarado pusiausvyrą ir griuvo, užkliuvęs už grumsto, ant nugaros, griūdamas kartu nusitempęs ant savęs D. D., ir taip begriūdamas susilaužė 3 šonkaulius, tačiau tokia jų iškelta versija paneigtina specialisto išvada. Pažymėtina, kad niekas nematė paties nukentėjusiojo griuvimo fakto, bei, kad D. D. būtų nugriuvęs kartu su nukentėjusiuoju. Liudytojai A. Š. ir A. G. pro namo langą matė jau prasidėjusį konfliktą. Šie liudytojai pro langą matė, kaip broliai D. smūgiavo rankomis R. K. į veido sritį. Minėtiems liudytojams išėjus į kiemą, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės ir buvo spardomas kaltinamųjų.
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų ir nesant kitų šios dalies punktuose nustatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).
Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo vyravo konfliktiški santykiai, kadangi nukentėjusiojo įsitikinimu, kaltinamieji buvo pavogę iš jo traktoriaus detalių, nors byla kaltinamųjų atžvilgiu ir buvo nutraukta. Pats nukentėjusysis, būdamas solidaus amžiaus, susitikęs kaltinamuosius, juos erzindavo, įžeidinėdavo, būdavo naudojami necenzūriniai žodžiai. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp kaltinamojo E. D. ir nukentėjusiojo R. K. ryte dėl tarpusavio asmeninių nesutarimų kilo žodinis konfliktas, vėliau nukentėjusysis jau būdamas neblaivus, pamatęs kaltinamąjį E. D., vėl jį erzino, vėl kilo tarpusavio žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus. D. D., pamatęs kad tarp jo brolio ir R. K. vyksta konfliktas, atbėgo, jo manymu, gelbėti brolio ir taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų nusikalstamo elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos, o asmeninės paskatos – pyktis ir kerštas, dėl nukentėjusiojo elgesio ir prieš tai buvusio tarpusavio asmeninio pobūdžio konflikto lauke bei prieš tai ilgą laiką besitęsusio konflikto, todėl nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, būtinojo sudėties požymio motyvo – chuliganiškų paskatų, ir todėl kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nors kaltinamieji neigia, kad dėl jų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam lūžo šonkauliai, tačiau tokią jų versiją paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog visumoje sužalojimai nėra būdinti griuviminei traumai, kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai, galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu. Nors posėdžio metu apklaustas ekspertas parodė, kad egzistuoja ir tikimybė, jog visi trys greta esantys šonkauliai galėjo lūžti nukentėjusiajam nugriūnant ant žemės, tačiau bet kokiu atveju nukentėjusysis griuvo dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl net ir griūnant lūžę šonkauliai būtų kaltinamųjų neteisėtos veikos rezultatas. Nors kaltinamieji teigė, kad spyrė nukentėjusiajam tik į kojas ir užpakalį, į nugarą nespyrė, tačiau iš specialisto išvadų nustatyta, kad be dešinės akies viršutinio voko, burnos gleivinės, sėdmenų kraujosruvų buvo nustatytos ir juosmens poodinės kraujosruvos, kas duoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis buvo spardomas ne vien tik į sėdmenis. Nors tiek kaltinamųjų, tiek ir paties nukentėjusiojo parodymai visi proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji atliko kaltinamajame akte nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. D. ir E. D. aukščiau aptarti smurtinio pobūdžio veiksmai R. K. atžvilgiu buvo įvykdyti viešoje vietoje – gatvėje, dėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais sukeltų grumtynių kieme būriavosi ir kiti asmenys, kai kurie jų kišosi į konfliktą, bandydami jį sustabdyti, nutraukti muštynes, kvietė policijos pareigūnus, konfliktą matę asmenys jautėsi nemaloniai, buvo šokiruoti ir išgąsdinti, po įvykio nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos, o tai, teismo įsitikinimu, neabejotinai sutrikdė viešąjį rimtį ir tvarką nagrinėjamu atveju.
Atsižvelgiant į tai, kad aktyviais kaltinamųjų bendrais veiksmais R. K. dėl šonkaulių lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju jų veiksmai kvalifikuojami ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir pagal padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Esant šiems įrodymams, kaltinamųjų D. D. ir E. D. kaltė įrodyta visiškai, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 ir 284 straipsnį, nes kaltinamieji savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam R. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad D. D. ir E. D., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje, padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sužalojo žmogų: 2019-12-02, apie 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia, E. D. sugriebė nukentėjusiajam R. K. už striukės, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį, vieną smūgį į krūtinės sritį, spyrė koja vieną kartą į kojas nukentėjusiajam R. K., D. D. pribėgęs sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. K. į sprandą, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, po to, bėgant nukentėjusiajam R. K., D. D. ir E. D., pribėgę prie nukentėjusiojo R. K., spyrė vieną smūgį į kojas, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam R. K. gulint ant žemės ir vartantis nuo vieno šono ant kito, D. D. ir E. D. įspyrė daugybinius smūgius, bet ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. K., po to, atsistojus nukentėjusiajam R. K. nuo žemės, D. D. priėjęs suėmė ranka už kaklo ir suspaudė, tuo dėl kairės pusės VII, IX ir X šonkaulių lūžių, dešinės akies viršutinio voko, sėdmenų, juosmens poodinės kraujosruvos, burnos gleivinės kraujosruvos padarydamas nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Tokiais savo veiksmais D. D. ir E. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Ir vis tik, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys, kas šiuo konkrečiu atveju pripažintina E. D. ir D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tuo tarpu, kaltinamieji - blaivūs. Neabejotina, jog neblaivaus asmens elgesys dažnai būna neprognozuojamas, kartais ir pavojingas, tačiau, nepaisydamas šio fakto, suprasdamas galimas kilti neigiamas pasekmes, R. K. iš A. Š. namų, išėjo sakydamas, kad jį dabar užpuls ir sumuš broliai D.. Susitikęs pakelyje E. D., vėl pradėjo erzinti dėl pabėgusio veršio, išprovokavo žodinį konfliktą, kuris po susistumdymų peraugo į atsakomuosius kaltinamojo E. D. ir vėliau atbėgusio D. D. veiksmus.
Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamieji iš karto po įvykio paaiškino, jog neblaivus R. K. pirmas pradėjo konfliktą, pastūmė, todėl ir sudavė jam smūgius. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad remiantis tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo ir bei byloje apklaustų liudytojų parodymais, R. K. jau senokai konfliktuoja su kaltinamaisiais, nuolat su jais apsižodžiuoja, kas vėlgi galėjo įtakoti netinkamą R. K. veiksmų vertinimą.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes už kiekvieno iš jų padarytus nusikaltimus, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų apimtį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.
E. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 58), moksleivis, charakterizuojamas patenkinamai. Būdamas nepilnamečiu, įvykdė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su D. D. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
D. D. neteistas, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 184), moksleivis. Įvykdė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. D. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nustatytas ne tik kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltinamųjų asmenybes, kad yra labai jauno amžiaus, mokosi, be to, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš pusantrų metų, ir byloje duomenų, kad kaltinamieji būtų padarę naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, negauta, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, bei už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Nors nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji jo neatsiprašė, tačiau iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojo G. D. parodymų, V. K. parodymų nustatyta, kad praėjus po įvykio apie pusantro mėnesio, buvo kelis kartus atvykęs kaltinamųjų tėvas, su kaltinamaisiais savo sūnumis. Kaltinamieji kaltais prisipažino, atsiprašė, o kaltinamųjų tėvas siūlė nukentėjusiajam taikytis. Todėl teismas aplinkybę, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, laiko įrodyta.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, kaltinamiesiems paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, ir paskirtina galutinė bausmė.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, E. D. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Paskyrus galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 87 straipsniu, E. D. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 7 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.
D. D. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Paskyrus galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, D. D. skirtinas įpareigojimas tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
E. D., vadovaujantis BK 140 straipsniu, 2019-12-02 13.45 val. sulaikytas (t. 2, b. l. 191), paleistas 2019-12-03 13.25 val. (t. 2 b. l. 199). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), įskaitytinas į paskirtą bausmę.
E. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 1-3), panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
D. D. 2019-12-03 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 179-180).
D. D., vadovaujantis BK 140 straipsniu, 2019-12-02 13.45 val. sulaikytas (t. 2, b .l. 127), paleistas 2019-12-03 13.45 val. (t. 2, b. l. 134). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Šiaulių TLK atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dėl 100,74 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kadangi 2020-04-20 visa žala buvo atlyginta (t. 1, b. l. 61-69, t. 4, b. l. 116).
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys 114,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2080 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ( t. 3, b. l. 154-162). 2021-04-27 gautas prašymas dėl 1125 Eur papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų.
Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl 114,58 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes įrodytas pridedamais turėtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl R. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.
R. K. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sprendžiant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, svarbu tai, kad jokių duomenų apie liekamuosius jam padarytų sužalojimų reiškinius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, veika padaryta tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog R. K. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti 4000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Minėta, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius nukentėjusiajam padarytų sužalojimų reiškinius, R. K. nepateikė, tokių duomenų teismas neįžvelgia ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Kaltinamieji yra moksleiviai, nedirbantys, išlaikomi tėvų, duomenų, kad turėtų savo vardu turto ar gautų pajamų, nėra. Todėl, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam R. K. nustatytinas 2500 Eur patirtos neturtinės žalos dydis.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).
Kadangi prieš nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, pastarasis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Valdas Kairys.
Civiliniame ieškinyje yra nukentėjusiojo pateiktas prašymas dėl 2080 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Be to, nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Kairys 2021-04-27 pateikė prašymą priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo patirtas 1125 Eur papildomas atstovavimo išlaidas, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Viso yra prašoma iš kaltinamųjų priteisti 3205 Eur atstovavimo išlaidų.
Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
Nukentėjusiojo patirtos atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis.
Teismas, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, į tai, kad dalyje teisiamųjų posėdžių nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo nuotoliniu būdu, protingumo ir sąžiningumo principus bei įvertinusi tai, kad advokatas Valdas Kairys kaip nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir viso ikiteisminio tyrimo metu, šias išlaidas laiko pagrįstomis iš dalies. Pažymėtina, kad iš išrašytų sąskaitų už teisines paslaugas 2019-12-27 Nr. AVK 70/19 (530 Eur sumai) ir 2020-02-10 Nr. AVK 08/20 (1050 Eur sumai) matyti, jog R. K. buvo teiktos paslaugos už gynybą ikiteisminio tyrimo metu, t. y. ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje jam pačiam buvo pareikštas įtarimas. Todėl prašymas dalyje dėl šių 1580 Eur dydžio išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pradėjus nagrinėti bylą teisme, 2020-07-21 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė prašymą dėl kaltinimo pasunkinimo, t. y. veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tuo pagrindu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir 2020-07-28 teisme buvo gautas prokurorės prašymas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų) (t. 4, b. l. 54-56). Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, rėmėsi kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiajam suteiktų paslaugų apimtį, kaltinamųjų turtinę padėtį, kad yra jauno amžiaus, moksleiviai, nukentėjusiojo patirtos 1625 Eur dydžio atstovavimo ir teisinių paslaugų išlaidos mažintinos. Teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 1200 Eur proceso išlaidų priteisimas. Šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 600 Eur iš kiekvieno (BPK 105 straipsnis).
2020-04-27 prokurorės nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo E. D. turtą: pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB, leidžiant E. D. naudotis 430 Eur suma kas mėnesį, paliktinas galioti civiliniam ieškiniui užtikrinti
2020-04-27 prokurorės nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo D. D. turtą: pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. D. naudotis 430 Eur suma kas mėnesį, paliktinas galioti civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 303-308 straipsniais.,
n u s p r e n d ž i a :
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir nubausti:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą kaltinamojo D. D. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam R. K. atlyginimo. Žalą visiškai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir nubausti:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 7 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą kaltinamojo E. D. piniginėms lėšoms, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam R. K. atlyginimo. Žalą visiškai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti R. K. solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir E. D. 114,58 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 58 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti R. K. solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir E. D. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis. Prašymą dėl turėtų proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir priteisti R. K. iš kaltinamųjų D. D. ir E. D. po 600 Eur (šešis šimtus eurų) iš kiekvieno kaltinamojo šioms turėtoms išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Teisėja Edita Jusevičienė