VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-71-272/2019 pagal ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir Trakų rajono savivaldybei dėl V. S. iškeldinimo iš patalpų ir kompensacijos atsakovei skyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir atsakovės V. S. priešieškinį dėl teisingos kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau tekste – ieškovė arba TINPD) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovės V. S. 1996-02-01 nuomos sutartį, pagal kurią V. S. ir jos šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotas 73,45 m2 ploto pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav. Taip pat prašė iškeldinti V. S. ir jos šeimos narius – P. S., A. P., K. J., A. P. – iš administracinės paskirties pastato – sarginės, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš V. S., A. P., A. P., K. J., P. S. lygiomis dalimis visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

2.       Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-910-213/2016, 2016-12-09 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nutraukė 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp atsakovės V. S. ir ieškovės, dėl V. S. ir jos šeimos nariams išnuomotų 73,45 kv. m ploto patalpų, pastate – sarginėje, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., iškeldino V. S., P. S., A. P., A. P. ir K. J. iš pastato - sarginės namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

3.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-1278-585/2017 pagal atsakovų V. S., A. P., A. P., K. J. ir P. S. apeliacinį skundą, 2017-11-02 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-186-684/2018 pagal atsakovės V. S. kasacinį skundą, 2018-05-17 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimo dalis nutraukti 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp V. S. ir TINPD dėl V. S. ir jos šeimos nariams išnuomotų patalpų, ir iškeldinti P. S., A. P., A. P., K. J. su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, o Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimo dalis iškeldinti V. S. su visu jai priklausančiu turtu nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, panaikino ir klausimą dėl tinkamos kompensacijos priteisimo atsakovei V. S. perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LAT konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius. Sprendžiant dėl atsakovės teisės į alternatyvų būstą reikėtų įvertinti tai, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m., už investicinius čekius įsigijusi žemės sklypą, kurį 2000 m. pardavė, spręstina, ar tokia kompensacija laikytina pakankama.

5.       Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) iškeldinti atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., su visu jai priklausančiu turtu suteikiant jai kitas gyvenamąsias patalpas; 2) alternatyviai: 1.1. arba įpareigoti Trakų rajono savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas, kurių plotas ne mažesnis kaip 73,45 m2, o kambarių skaičius - ne mažesnis kaip 2 (du); 1.2. arba priteisti atsakovei iš Trakų rajono savivaldybės 73 450 EUR piniginę kompensaciją; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų V. S. ir Trakų rajono savivaldybės lygiomis dalimis ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-27 nutarimu Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995-10-02 (duomenys neskelbtini) ir kiti pastatai, inžineriniai tinklai bei valymo įrenginiai yra perduoti ieškovei, kuri nurodytus statinius valdo patikėjimo teise. Ieškovė ir atsakovė V. S. sudarė 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovei V. S. ir jos šeimos nariams tuo metu buvusias 73,45 m2 naudingo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., t. y. atsakovei V. S. faktiškai yra išnuomotas visas pastatas - sarginė, esantis aukščiau minėtu adresu (toliau - Pastatas). Šiuo metu Pastatas yra administracinės paskirties ir jame šiuo metu gyventi negalima. Po apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimų Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimas dalyje dėl Nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjo, todėl nutraukus teismo sprendimu Nuomos sutartį atsakovei V. S. nelieka teisinio pagrindo gyventi Pastate ir juo naudotis. Tai reiškia, kad atsakovė V. S. iš Pastato turi būti iškeldinta.

7.       Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 su vėlesniais pakeitimais (toliau - Koncepcija), 2 punktas nustato, kad Koncepcijos tikslas - nustatyti (duomenys neskelbtini) panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš (duomenys neskelbtini). Koncepcijos 10.2. punktas taip pat nustato, kad Trakų rajono savivaldybė, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iškeldins gyventojus iš (duomenys neskelbtini), aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas nustatęs, kad Nuomos sutartis nutraukta pagrįstai, inter alia padarė išvadą, kad atsakovė V. S. ilgą laiką iki Nuomos sutarties sudarymo ir beveik 20 metų po jos sudarymo gyveno Pastate, o per visą šį laikotarpį jų nebuvo bandoma iškeldinti. Toks ilgas jų gyvenimas Pastate finansiškai naudingomis jiems sąlygomis ir nuolatinis valdžios įgaliotų institucijų tvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldinus jiems būtų suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei V. S. teisėtą lūkestį, jog būtent tokiomis finansiškai naudingomis sąlygomis ji ir toliau galės įgyvendinti teisę į būstą. Būtent šį turtinė nauda, kurią gauna atsakovė V. S. bei kiti atsakovai iš Nuomos sutarties, ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina. Nors kasacinės instancijos teismas ir nurodė, jog atsakovei V. S. dar 1992-03-09 buvo skirtas 0,2349 ha ploto žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., tačiau šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje spręstina, ar toks kompensavimo būdas laikytina pakankama kompensacija. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė dar 2007 metais gavo iš valstybės lėšų, kurias turėjo panaudoti gyventojams iškeldinti iš (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal Koncepcijos 10.2. punktą būtent Trakų rajono savivaldybė turi pareigą iškeldinti gyventojus iš (duomenys neskelbtini) ir aprūpinti juos kitu gyvenamuoju plotu, būtent atsakovė Savivaldybė įpareigotina suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovei Savivaldybei neturint realios galimybės suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės atsakovei V. S. alternatyviai priteistina 73 450 EUR piniginė kompensacija, kurios dydis apskaičiuotinas įvertinus viešai skelbiamuose gyvenamųjų patalpų rinkos kainą Trakuose, Trakų r. sav., kuri šiuo metu sudaro apie 1 000 EUR už 1 m2.

8.       Atsakovė V. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti atsakovei V. S. kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), Trakų m.: 1.1. priteisti 139 132 EUR piniginę kompensaciją, arba alternatyviai, 1.2. priteisti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m., bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto, arba alternatyviai, 1.3. priteisti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m., atsakovei V. S. sumokant piniginę įmoką už šio būsto lengvatinį įgijimą vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įstatymu įsigyti arba išsinuomoti minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei priteisti susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto; 2) nustatyti 6 mėn. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų terminą po priteistos kompensacijos išmokėjimo dienos arba būsto nuosavybės teise priteisimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9.       Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog: (i) nei ieškovė, nei atsakovė Savivaldybė nesiūlo teisingos kompensacijos už atsakovės V. S. prarandamą nuosavybę - gyvenamąjį būstą, (ii) šiuo metu nėra jokių duomenų, pagal kuriuos atsakovė V. S. galėtų įvertinti ar Savivaldybės siūlomas būstas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus gyvenamajai patalpai; (iii) šiuo metu nėra jokių duomenų apie realią Savivaldybės siūlomo būsto rinkos kainą; (iv) šiuo metu nėra jokių duomenų apie konkrečią Savivaldybės siūlomo būsto išsipirkimą lengvatinėmis sąlygomis kainą; (v) ieškovės siūloma piniginė kompensacija neatitinka atsakovės V. S. prarandamos gyvenamosios patalpos vertės, (vi) ieškiniu neteisėtai siekiama pirma nutraukti atsakovės V. S. nuomos sutartį, ją iškeldinti ir tik tada spręsti kitos gyvenamosios patalpos ar kompensacijos išmokėjimo klausimą, (vii) atsakovei V. S. privalo būti suteikiamas protingas terminas, per kurį ji galėtų išsikelti iš gyvenamųjų patalpų po teisingos kompensacijos išmokėjimo, ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

10.       Paaiškino, kad ginčo gyvenamąja patalpa atsakovė V. S. naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m. Atsakovė V. S. nuolat tikėjosi, kad valstybė jai kaip ir visiems piliečiams leis įsigyti vieną gyvenamąją patalpą, kaip buvo numatyta LR Butų privatizavimo įstatyme, tačiau tokia galimybė jai niekada suteikta nebuvo. Atsakovė V. S. daugiau nei 20 metų nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, per visą šį laikotarpį su jais nebuvo bandoma nutraukti nuomos sutarties, ją pakeisti ar juos iškeldinti. Toks ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei V. S. teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis toliau galės nuomotis ar įsigyti būstą, todėl būtent ši turtinė nauda ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina. Tokiu būdu, jei atsakovę V. S. siekiama iškeldinti iš ypatingą vertę visuomenei turinčiame pastate esančių gyvenamųjų patalpų, kurias norima pritaikyti visuomenės poreikiams tenkinti, tai jai turi būti kompensuojamas šis turtinis praradimas.

11.       Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.617 straipsnio 1 dalimi, suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. Atsakovė V. S. yra garbingo amžiaus pensininkė, ji turi įvairių sveikatos problemų, t. y. turi judėjimo sutrikimų, judėti gali tik naudojantis vaikštyne. Savivaldybės siūlomas gyvenamasis būstas yra antrame aukšte. Kadangi atsakovė dėl apsunkinto judėjimo negali lipti laiptais, Savivaldybės siūlomas būstas neatitinka techninių reikalavimų, keliamų asmenų su negalia būstui. Tokiu būdu atsakovės Savivaldybės siūlomas gyvenamasis būstas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Taigi, jeigu atsakovė V. S. būtų iškeldinta į Savivaldybės būstą ir teismas šio būsto nepriteistų atsakovei V. S. nuosavybės teise, ne tik, kad nebūtų kompensuoti jos turtiniai praradimai, tačiau kartu ji būtų iškeldinta į būstą, kuris nėra pritaikytas jos specialiems poreikiams. Jeigu teismas priteistų nuosavybės teise Savivaldybės būstą atsakovei V. S. arba įpareigotų ieškovę arba Savivaldybę išmokėti atsakovei V. S. piniginę kompensaciją, atsakovė V. S. turėtų galimybę parduoti Savivaldybės būstą ir įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, kuris atitiktų jos specialius poreikius. Atsakovei V. S. priteisus siūlomą gyvenamąją patalpą nuosavybės teise, ji laikytų tai teisinga kompensacija už jos prarandamą gyvenamąjį būstą ir pati išsispręstų savo išsikėlimo į kitą gyvenamąją patalpą klausimą. Be to, atsakovei V. S. privalo būti suteiktas bent 6 mėnesių terminas iškeldinant ją iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nuo piniginės kompensacijos išmokėjimo dienos ir/arba Savivaldybės būsto perėjimo atsakovės V. S. nuosavybėn dienos, kadangi šiuo metu atsakovė V. S. gyvena ginčo patalpoje, čia laiko savo daiktus, todėl visų daiktų perkėlimas į kitas gyvenamąsias patalpas užims itin ilgą laiko tarpą. Tik įsigijus naują būstą, ar būstą už gautą piniginę kompensaciją, atsakovė V. S. tikėtina per 6 mėnesius pajėgtų išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Taigi 6 mėnesių terminas atsakovės V. S. iškeldinimui iš ginčo patalpų yra pakankamas terminas, per kurį ji galės normaliomis sąlygomis išsikelti iš ginčo patalpų.

12.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji gyvendama gyvenamojoje patalpoje, naudojosi ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir šalia jos esančiu žemė sklypu bei šios gyvenamosios patalpos priklausiniais, t. y. lauko tualetu, malkine, sandėliuku, žemės sklype augančiais vaismedžiais. Atsakovė V. S. faktiškai visą gyvenimo gyvenamojoje patalpoje metu naudojosi prie gyvenamojo būsto esančiu ne mažesniu kaip 10 arų žemės sklypu. Nors šis žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir nebuvo nuomojamas atsakovei V. S., valstybės institucijoms nuolat pabrėžiant, kad atsakovė V. S. turės galimybę privatizuoti gyvenamąją patalpą ar jai bus suteikta analogiška gyvenamoji patalpa, o atsakovei Savivaldybei pasiūlius gyvenamąją patalpą be žemės sklypo, atsakovė V. S. faktiška praranda šį žemės sklypą su jame esančiais vaismedžiais, ūkiniu pastatu bei malkine, kuriais naudojosi dar jos tėvai. Atsakovės V. S. vertinimu, šis praradimas jai turi būti kompensuojamas, t.y. 79 132 EUR. Be to, atsakovei V. S. išsikeliant iš visuomenės poreikiams paimamos jos gyvenamosios vietos, jos apskaičiuotos persikėlimo išlaidos sudaro 1 300 EUR. Atsakovė V. S. taip pat dėl išsikėlimo iš gyvenamosios vietos praranda namų apyvokos daiktus, baldus, kurie dėl savo išmatavimų negalės būti perkeliami į naują gyvenamąjį būstą. Šių prarandamų dėl persikėlimo daiktų vertė sudaro 500 EUR. Tokiu būdu atsakovė V. S. praranda gyvenamąją patalpą (58 200 EUR), žemės sklypą su priklausiniais (79 132 EUR), namų apyvokos daiktus (500 EUR) bei patiria persikraustymo išlaidas (1 300 EUR). Bendri atsakovės V. S. praradimai, susiję su jos gyvenamojo būsto paėmimo visuomenės poreikiams, sudaro 139 132 EUR.

13.       Atsakovė V. S. neprieštarauja dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo su sąlyga, kad jai bus suteikiama kita gyvenamoji patalpa. Jai siūlomame naujame bute yra 3 kambariai ir užtektinai ploto, tačiau atsakovė į tokį (ne pirmame aukšte esantį) butą neužlips. Be to, atsakovė V. S. nežino, koks bus to naujo buto nuomos mokestis, o didelio nuomos mokesčio bei už komunalines paslaugas ji neturėtų iš ko sumokėti, todėl nagrinėjamoje byloje teisinga kompensacija būtų atsakovės V. S. prašoma piniginė kompensacija, už kurią atsakovė galėtų įgyti jai tinkamą gyvenamąjį būstą. Tą patį ji padarytų, jeigu atsakovei nuosavybėn būtų priteistas siūlomas naujas butas. Taigi piniginė kompensacija yra tinkamiausias kompensavimo būdas. Tuo tarpu kompensavimo būdas, kai netenkamo būsto vertė būtų įskaičiuota į naujai skiriamo būsto nuomą, taip pat žemės sklypo individualaus namo statybai suteikimas, yra neįmanomi, kadangi tokiu atveju atsakovė V. S. turėtų gyventi dar kelis šimtus metų, kad užskaitomas nuomos mokestis padengtų jos prarandamą nekilnojamąjį turtą.

14.       Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. S., ignoruodama šioje byloje priimtoje LAT nutartyje nurodytus išaiškinimus, priešieškiniu pareiškė reikalavimus. Atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų jai suteikimas pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus. Atsakovė V. S. taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelis būdas apginti jos galimai pažeidžiamas teises yra piniginės kompensacijos ir kartu jai skirtino būsto priteisimas nuosavybės teise.

15.       Ieškovės teigimu, valstybės numatytos garantijos nuomininkams nebuvo siejamos vien tik su kitos gyvenamosios patalpos perdavimu nuomininkų nuosavybėn. Šios garantijos įvairiais laikotarpiais buvo nevienodos, tačiau valstybė visada buvo įsipareigojusi nuomininkams perduoti nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas ar neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, ar kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas. Valstybė, atkurdama nuosavybės teises, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad grąžintinų namų nuomininkų teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos, ir nustatė šios pareigos įgyvendinimo būdus. Grąžintų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 priėmimo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo 1997-07-01 iki šių dienų kito.

16.       Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovė V. S. priešieškinyje jokia apimtimi nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių vieną iš galimų jos pažeistų teisių gynimo būdų, o būtent: 1) kaip fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį – tokiu atveju byloje taikytinas CK 6.616 straipsnio bei Koncepcijos 10.2. punkto nuostatos; 2) kaip nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) ar valstybės išperkamuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose – tokiu atveju byloje taikytinas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio nuostatos. Taigi įvertinus šios bylos specifiką ir tarp šalių susiklosčiusius ypatingus teisinius santykius bei nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog tik nustačius, kad nėra galimybės suteikti (skirti) atsakovei V. S. tokiomis pačiomis Nuomos sutarties sąlygomis tinkamai įrengtas kitas gyvenamąsias patalpas, būtų galima spręsti piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei V. S. klausimą.

17.       Ieškovė paaiškino, kad šioje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovei V. S. dar 1992-03-09 buvo skirtas 0,2349 ha ploto žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., tačiau pažymėjo, jog byloje spręstina, ar toks kompensavimo būdas laikytina pakankama kompensacija. Atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad ji įstatymo nustatyta tvarka išreiškė kitokią savo valią dėl kurio nors įstatymo numatytos valstybės garantijos būdo pasirinkimo, išskyrus valią dėl žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai. Atsakovei V. S. skirtino Buto vertė ženkliai viršija Pastato vertę. Įvertinus atsakovei V. S. skirto Žemės sklypo vertę ir tai, kad ji ilgą laiką (daugiau, nei 20 metų) jai naudingomis finansinėmis sąlygomis gyveno Pastate, t. y. tą turtinę naudą, kurią ji realiai gavo, darytina išvada, kad atsakovės V. S. iškeldinimas iš Pastato ir Buto jai suteikimas nuomotis tokiomis pačiomis, kaip Nuomos sutartyje numatytomis, sąlygomis bei Žemės sklypo skyrimas individualaus gyvenamojo namo statybai yra tinkama ir teisinga kompensacija ir spręsti dėl papildomos piniginės kompensacijos priteisimo nėra pagrindo. Be to, atsakovės V. S. prašomas nustatyti 6 mėnesių terminas jos išsikėlimui iš Pastato yra akivaizdžiai susijęs su teismo sprendimo dalyje dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimu. Atsakovė V. S. nenurodo, kuriam dalyvaujančiam asmeniui toks terminas nustatytinas, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme ir dėl to paliktinas nenagrinėtu.

18.       Papildomai pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė V. S. mano, kad turi teisę privatizuoti ir/ar lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn Butą, ji turi atitikti įstatymų sąlygas tokiems pagrindams atsirasti – tapti Buto nuomininke ir tik tada ginti savo galimai pažeistas teises dėl Buto privatizavimo ir/ar jo įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau tokie atsakovės V. S. reikalavimai nėra susiję su šios bylos dalyku. Kompensacijų įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. aiškiai pasakyta, kad vienas iš kompensavimo būdų - bus išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Todėl atsakovei V. S. tapus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, nuomininke, į šio buto nuompinigius galėtų būti įskaičiuojama ir atsakovės dabar nuomojamo ir jos prarandamo būsto vertė (kuri pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 58 200 EUR) ir tokiu atveju pačiai atsakovei nuomos mokesčio mokėti nereikėtų. Kadangi, kaip konstatavo LAT šioje byloje, ieškovė neturi funkcijos aprūpinti gyventojus būstu, nes pagal Koncepcijos 10.2 papunktį tai yra Savivaldybės pareiga, todėl atsakovė V. S. nepagrįstai prašo piniginę kompensaciją priteisti arba iš ieškovės, arba solidariai iš ieškovės ir Savivaldybės.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei Savivaldybei pasiūlius atsakovei V. S. suteikti kitas gyvenamąsias patalpas – konkretų butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, kuris buvo įvertintas ir nustatyta, kad jis yra ženkliai vertingesnis už atsakovės V. S. dabar nuomojamas patalpas, ieškovė nebepalaiko jos pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl 73 450 EUR piniginės kompensacijos atsakovei V. S. priteisimo, kuris buvo pareikštas tam atvejui, jeigu atsakovei nebūtų suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, kadangi šis alternatyvus reikalavimas tapo nebeaktualus. Kadangi aiškius duomenis Savivaldybė pateikė jau po patikslinto ieškinio pateikimo - pasiūlė konkretų butą (duomenys neskelbtini), Trakai, ieškovė ir prašė būtent šias patalpas suteikti atsakovei V. S..

20.       Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad nebepalaiko alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo jam tapus nebeaktualiu ir prašė iškeldinti atsakovę V. S. bei įpareigoti atsakovę Savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdant Koncepciją, Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-05-25 sprendimą Nr. SI- 214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, greta žemės sklypo Trakų m., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“. Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsniu Trakų rajono savivaldybei buvo skirta speciali 1,04 milijono litų tikslinė dotacija būtent tam, kad padengti įsiskolinimą už gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini) gyventojams iškeldinti) statybos darbus ir šių namų konservavimo darbams atlikti. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), Trakų m., į kuriuos bus perkeliami gyventojai, suprojektuoti 15 butams, tiek šiai dienai ir pastatyta. Atsakovei V. S. 2018-10-08 buvo pasiūlyta pastatytuose gyvenamuosiuose namuose nuomotis savivaldybės būstą - trijų kambarių 84,10 kv. m bendro ploto (su patogumais), esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m. Tai yra, buvo pasiūlytas nuomotis didesnio ploto ir didesnio kambarių skaičiaus būstas, nei V. S. nuomojosi iš ieškovės (duomenys neskelbtini). Pasiūlymas pilnai atitinka CK 6.617 str. 1 d. ir 2 d. keliamus reikalavimus. Byloje yra pateiktas Savivaldybės būsto nuomos sutarties projektas, kurio 24 punkte yra nurodyta sąlyga, leidžianti nuomininkui, esant jo prašymui, pirkti iš savivaldybės nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Teismui taip pat pateiktas atsakovės V. S. 2018-10-24 pranešimas Savivaldybei, kuriuo V. S. praneša, kad negali priimti sprendimo dėl atsakovės siūlomos nuomotis gyvenamosios patalpos, nes, jos teigimu, jai ir jos šeimos nariams turi būti išmokama kompensacija už gyvenamojo būsto nusavinimą. Tokiu būdu Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, laikytinas pakankama ir teisinga kompensacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovės alternatyvaus reikalavimo – 73 450 EUR piniginės kompensacijos atsakovei V. S. priteisimo iš Savivaldybės, pastaroji nesvarsto ir nevertina.

21.       Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nutraukus Nuomos sutartį ir ją iškeldinant iš Pastato, kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų jai suteikimas pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus. Atsakovė V. S. taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelis būdas apginti jos galimai pažeidžiamas teises yra piniginės kompensacijos ir kartu jai skirtino būsto priteisimas nuosavybės teise. Atsakovės Savivaldybės nuomone, tik nustačius, kad nėra galimybės suteikti (skirti) atsakovei V. S. tokiomis pačiomis Nuomos sutarties sąlygomis tinkamai įrengtas kitas gyvenamąsias patalpas, būtų galima spręsti piniginės kompensacijos jai priteisimo klausimą.

22.       Atsakovė Trakų rajono savivaldybė nesutinka su atsakovės V. S. reikalavimu atlikti siūlomo jai nuomotis buto įvertinimo atlikimu, nustatant jo išpirkimo vertę lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti prašymo atlikti siūlomo nuomotis iškeldinamiems gyventojams, parengti siūlomų butų išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis sutartis, nurodant sutartyse esminę sutarties sąlygą - konkrečią siūlomo būsto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą. Esminė sąlyga buto privatizavimui yra tai, kad butą gali privatizuoti tik nuomininkas. Analogiška nuostata buvo ir Butų privatizavimo įstatyme. Tai reiškia, kad šiai dienai atsakovė V. S. jokių teisių į jai siūlomą butą kol kas neįgijo - nei teisės nuomotis, nei pirkti. Šiai dienai ji atsisakė nuomotis iš Savivaldybės jai siūlomą bustą. Be to, šioje civilinėje byloje LAT nutartyje pasisakė tik apie teisingą kompensavimą, sprendžiant turto praradimo kompensavimo klausimus, tačiau nieko nėra pasakyta, kad tai turi būti dar siejama su būsto išpirkimu lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, laikytinas pakankama ir teisinga kompensacija.

23.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad sutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, todėl ieškovės ieškinys turi būti tenkintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, su visu jai priklausančiu turtu, suteikiant V. S. kitas gyvenamąsias patalpas - 3 kambarių butą, turintį 84,10 kv. m bendrą plotą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Trakai ir priteisė ieškovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai iš atsakovės V. S. 2 928,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės - 1 113,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismas nustatė, kad atsakovė V. S. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, tačiau, kaip yra nurodęs ir kasacinis teismas (LAT nutarties 84 punktas), žemės sklypas atsakovei buvo suteiktas dar 1992 m., o iškeldinimas pradėtas praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų (2015 m.). Be to, žemės sklypo suteikimo/perdavimo metu atsakovei V. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji gyveno be sutuoktinio, valstybė jai nesuteikė nei lengvatinio kredito statybai, nei prisidėjo prie komunikacijų sukūrimo, nors Vyriausybės 1991-07-12 nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 11.2 punkte nurodyta, kad suteikiami sklypai turi būti kvartaluose, kuriuose savivaldybė yra įrengusi magistralinius inžinerinius tinklus. Taigi, nors atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m. už investicinius čekius įsigyti žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai (kurį 2000 m. pardavė), tačiau įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatavo, kad vien žemės sklypo be jokios inžinerinės infrastruktūros perduotame žemės sklype suteikimas nebuvo pakankamas valstybės pareigos tinkamai kompensuoti atsakovės turtinius praradimus vykdymas, t. y. tokia kompensacija laikytina nepakankama. Tuo pačiu metu tokia išvada nereiškia, jog atsakovei V. S. nebuvo suteikta jokia kompensacija, tiesiog pastaroji buvo nepakankama.

26.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikytinas CK 6.616 straipsnis, nenumatantis jokios kitos kompensacijos formos, kaip tik kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas, todėl teismas padarė išvadą, jog Kompensacijų įstatymas ir, atitinkamai, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos į kompensacijas, netaikytini. Atsižvelgiant į tai priešieškinio reikalavimai dėl piniginės kompensacijos ar nuosavybės teisės į gyvenamąjį būstą priteisimo yra nepagrįsti ir todėl jau vien šiuo pagrindu neturi būti tenkinami.

27.       Atsakovė V. S., pagrįsdama jos reikalaujamos bendros 139 132 EUR kompensacijos dydį, nurodė 58 200 EUR vertės prarandamą gyvenamąją patalpą ir 79 132 EUR vertės prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kartu su ginčo patalpa atsakovei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais, todėl atsakovė V. S. negali netekti jokio žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas ar suteiktas kitu teisėtu pagrindu. Byloje neginčijamai konstatuota, kad ginčo pastatas, iš kurio iškeldinama atsakovė V. S., yra didelės istorinės ir kultūrinės vertės pastatas, priklausantis (duomenys neskelbtini) ansambliui ir jokių prielaidų, kuriomis vadovaujantis, atsakovė galėjo įgyti nuosavybes teises į tokį ypatingos vertės nekilnojamąjį turtą (patalpas, žemės sklypą prie jų), byloje teismas nenustatė, todėl, teismo teigimu, vertinti atsakovės V. S. iškeldinimą kaip jos nuosavybės teise valdomo turto visuomenės poreikiams paėmimą, kaip traktuoja atsakovė, taip pat nėra pagrindo. Atsakovė V. S. taip pat yra pareiškusi reikalavimą kompensuoti jai 1 300 EUR persikraustymo išlaidų bei 500 EUR už prarandamus namų apyvokos daiktus, tačiau kadangi šie jos teiginiai yra vien deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, šiuos atsakovės reikalavimus teismas taip pat atmetė. Be to, teismas vadovaudamasis UAB „Marleksa“ atliktomis turto vertinimo ataskaitomis padarė išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomo naujo būsto vertė yra ženkliai didesnė už jos dabar nuomojamo, todėl pagrindo teigti, jog atsakovei siūlomas nuomotis naujas būstas yra netinkamas ir nepakankamas jos turtiniams praradimams kompensuoti, nėra. Papildomai teismas pažymėjo, jog jau nuo 1992 m. atsakovė V. S. žinojo, kad jai nebus leista nei privatizuoti nuomojamas ginčo patalpas, nei jose neterminuotai gyventi. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas yra tinkama ir pakankama kompensacija jos turtiniams praradimams kompensuoti. Atsakovei V. S. galimi turtiniai praradimai jai jau buvo bent jau iš dalies kompensuoti, suteikiant jai lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą individualaus namo statybai, kurį ji jau pardavė ir taip gavo iš to turtinę naudą.

28.       Dėl suteikiamos gyvenamosios patalpos atitikties įstatymų reikalavimams teismas nustatė, jog nauja gyvenamoji patalpa yra didesnio ploto bei turinti daugiau kambarių negu dabartinė atsakovei išnuomota ginčo patalpa, yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (Trakų m. teritorijoje), taip pat, priešingai nei dabar atsakovės nuomojama patalpa, yra gyvenamosios paskirties, tinkamai įrengta ir atitinka sanitarinius bei techninius reikalavimus, t. y. yra tinkama gyventi, todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę į naują jai atsakovės Savivaldybės siūlomą būstą neprieštarauja CK 6.617 straipsnio reikalavimams. Būstas ne tik atitinka CK 6.617 straipsnyje nurodytus reikalavimus, bet ir laikytinas kaip gyvenamųjų sąlygų pagerinimas nuomininkei. Kadangi teismui kilo klausimų dėl V. S. sąžiningumo atsisakant geresnės gyvenamosios patalpos ir nenoro atlaisvinti jos dabar užimamos ginčo patalpos, duomenų apie sveikatos būklę pateikimo aplinkybes teismas taip pat vertino kaip nesąžiningas. Atsakovei V. S. tapus naujo būsto nuomininke, atsakovė Savivaldybė galėtų jį Savivaldybės lėšomis pertvarkyti. Apibendrinant tai, teismas konstatavo, kad kitos gyvenamosios patalpos suteikimas V. S., kompensuojant jos turtinius praradimus dėl iškeldinimo iš jos dabartinio būsto, yra proporcingas, protingas ir atliekamas laikantis įstatymo reikalavimų.

29.       Dėl galimybės privatizuoti būstą ir atsakovės V. S. teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo, teismas konstatavo, jog atsakovei V. S., kaip nuomininkei, buvo taikomos valstybės numatytos garantijos - suteikus V. S. žemės sklypą namo statybai buvo įvykdyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta garantija. Nagrinėjamos bylos kontekste Nuomos sutarčiai esant nutrauktai ir iškeldinant atsakovę V. S. iš užimamų patalpų jai taip pat yra suteikiamas naujas kokybiškas gyvenamasis būstas, taip įvykdant CK 6.616-6.617 straipsniuose numatytas garantijas. Be to, be atsakovei skirto Žemės sklypo namo statybai bei jai siūlomo naujo būsto, atsakovė V. S. yra iš valstybės gavusi ir kitą papildomą naudą – ji daugiau kaip 20 metų gyveno itin finansiškai naudingomis sąlygomis, o dėl galimybės išpirkti butą lengvatinėmis sąlygomis galima būtų spręsti tik tuomet, kai atsakovė V. S. taptų jai siūlomo naujo būsto nuomininke. Tačiau, kadangi V. S. geruoju įsikelti į jai siūlomas naujas patalpas atsisako, naujos Nuomos sutarties su Savivaldybe nesudarė, šioje proceso stadijoje spręsti klausimą dėl atsakovės V. S. galimybių išsipirkti būstą lengvatinėmis sąlygomis nėra jokio pagrindo. Galiausiai, šios bylos dalykas yra Nuomos sutarties nutraukimas, iškeldinimas ir klausimas dėl teisingo kompensavimo, o ne piniginės kompensacijos skyrimas ar buto privatizavimas.

30.       Dėl iškeldinimo termino nustatymo teismas sprendė, jog atsižvelgus į tai, jog apie numatomą gyventojų iškeldinimą iš (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S. buvo žinoma jau bent du dešimtmečius, šalių ginčas nagrinėjamu konkrečiu atveju vyksta nuo 2015-01-27, atsakovei V. S. nepateikus įtikinamų įrodymų bei pagrįstų argumentų, kad ji negalės įvykdyti sprendimą anksčiau kaip po 6 mėn., taip pat esant byloje konstatuotam viešajam interesui, kuris šioje byloje nagrinėjama situacija yra akivaizdžiai pažeidžiamas, nėra pagrindo tokiam ilgam (6 mėnesių) atsakovės V. S. prašomam jos iškeldinimo termino nustatymui, todėl šį priešieškinio reikalavimą teismas taip pat netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

31.       Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 1) priteisti atsakovei V. S. 139 132 EUR piniginę kompensaciją, arba alternatyviai priteisti atsakovei V. S. nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m. bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto, arba alternatyviai, priteisti atsakovei V. S. nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m., atsakovei V. S. sumokant piniginę įmoką už šio būsto lengvatinį įgijimą vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti arba išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto; 2) nustatyti 6 mėn. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų terminą po priteistos kompensacijos išmokėjimo dienos arba būsto nuosavybės teise priteisimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti visas atsakovės V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas; arba alternatyviai, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą ir grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

32.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro kompensacijos suteikimas apeliantei už jos iškeldinimą iš jos būsto, tačiau jokia kompensacija už jos gyvenamojo būsto paėmimą visuomenės poreikiams apeliantei nebuvo priteista. CK 6.616 straipsnis yra taikomas tais atvejais, kai yra sudaryta įprasta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir jokie nuomininko teisėti lūkesčiai į nuosavybę nėra susiformavę. Šiuo atveju nebuvo sudaryta paprasta nuomos sutartis. Nuomos sutartimi buvo teisiškai įformintas apeliantės ir jos tėvų faktinis, ilgalaikis gyvenimas ginčo patalpose, todėl teismas visiškai nepagrįstai sugretino atsakovės V. S. teisinę padėtį su asmenimis, kurie sudarę įprastą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra iškeldinami į kitas gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne kompensacijos priteisimo apeliantei už jos iškeldinimą iš jos būsto klausimą, o išsprendė tik klausimą dėl atsakovės iškeldinimo iš jos būsto nepriteisiant jai jokios kompensacijos už jos patiriamus turtinius praradimus paimant visuomenės poreikiams jos gyvenamąjį būstą, kurį tiek ji, tiek jos tėvai turėjo teisę privatizuoti vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, kuris suteikė teisę Lietuvos Respublikos piliečiams išsipirkti vieną gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino kasacinio teismo nutartyje nurodytų trūkumų, dėl kurių ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, nes visiškai nevertino atsakovės įgyto turtinių santykio su gyvenamąja patalpa. Nors apeliantė ginčo patalpose gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, ji dar iki nuomos sutarties sudarymo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų gyveno ginčo patalpose. Nuomos sutartimi nebuvo tiesiog išnuomotas būstas atsakovei, o buvo teisiškai įformintas jos šeimos ilgalaikis faktinis gyvenimas ginčo patalpose. Kadangi teismas šią bylą sprendė kaip įprastos nuomos sutarties nutraukimą, būtent dėl to ir padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovei neturi būti kompensuojami jos turtiniai praradimai, kadangi ji jokio nekilnojamojo turto nepraranda.

32.3.                      Kadangi LAT įpareigojo pirmosios instancijos teismą išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą, atsakovei privalėjo būti kompensuojami visi jos turtiniai praradimai susiję su jos gyvenamojo būsto, žemės sklypo ir jame esančių priklausinių paėmimu visuomenės poreikiams. Atsakovė daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų iki nuomos sutarties ir (duomenys neskelbtini) metų po nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, naudojosi žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ir per visą šį laikotarpį jai nebuvo uždrausta naudotis šiuo žemės sklypu bei priklausiniais, toks ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, (duomenys neskelbtini) komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė apeliantei teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis toliau galės naudotis ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir prie jo esančiu žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ar įsigyti analogišką arba tokios pačios vertės gyvenamąjį būstą su žemės sklypu ir priklausiniais. Tokiu būdu, atsakovei turi būti kompensuojama už iš apeliantės paimamą visuomenės poreikiams ne tik jos gyvenamąją patalpą, bet ir prie jos esantį ir atsakovės šeimos daug metų naudotą žemės sklypą su jame esančiais priklausiniais.

32.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie tai, jog iškeldinus iš (duomenys neskelbtini) pastatų kitus asmenis, kurių teisinė padėtis buvo tokia pati kaip ir atsakovės, jiems buvo suteiktos gyvenamosios patalpos su žemės sklypu nuosavybėmis teisėmis, todėl ginčijamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl šios priežasties.

32.5.                      Teismo sprendimas iškeldinti atsakovę į jos sveikatos būklei nepritaikytą gyvenamąją patalpą yra visiškai nepagrįstas, kadangi dar bylą nagrinėjant pagal pradinį ieškinį buvo pateikta daugybė įrodymų apie apeliantės sveikatos būklę. Be to, atsakovė nagrinėjant pagal patikslintą ieškinį pateikė savo sveikatos būklės medicininius dokumentus, iš kurių yra matoma, jog apeliantė turi judėjimo problemų ir teismas privalėjo juos vertinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pateikė niekuo nepagrįstus samprotavimus apie atsakovės nesąžiningumą ir jos kenkimą ieškovės interesams.

32.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei tapus naujo būsto nuomininke, Savivaldybė galėtų jį pritaikyti atsakovės gyvenimui, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, o tam laikui atsakovei būtų suteiktos kitos laikinos gyvenamosios patalpos, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tokie atsakovės Savivaldybės pažadai galėtų būti įgyvendinti. Be to, gyvenamąsias patalpas pastačiusi Savivaldybė ir privalėjo pasirūpinti, jog dar iki apeliantės iškeldinimo, patalpos būtų pritaikytos atsakovės V. S. poreikiams, o ne kažkada vėliau, kai atsakovė jau bus iškeldinta į šias gyvenamąsias patalpas.

32.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą suteikti jai 6 mėnesių terminą išsikelti iš jos gyvenamosios patalpos, kadangi šiuo metu atsakovė gyvena ginčo patalpoje, čia laiko savo daiktus, todėl visų daiktų perkėlimas į kitas gyvenamąsias patalpas užims itin ilgą laiko tarpą. Apeliantės teigimu, jai privalo būti suteikiamas protingas terminas susirasti naują gyvenamąją vietą, pritaikyti gyvenamąją patalpą savo poreikiams ir įsikraustyti į būsimą gyvenamąją patalpą. Tik įsigijus naują būstą ar būstą už gautą piniginę kompensaciją, ji tikėtina per 6 mėnesius pajėgtų išsikelti iš gyvenamosios patalpos, nesukeliant apeliantei didelio streso, kuris galėtų dar labiau pabloginti jos sveikatos būklę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė jau nuo 2015 m. pradžios žinojo, jog ji bus iškeldinta iš ginčo patalpų, yra visiškai nereikšminga siekiant nustatyti terminą atsakovės iškeldinimui iš jos gyvenamojo būsto, kadangi apeliantė bus iškeldinta iš ginčo patalpų tik tada, kai teismas galutiniu sprendimu šioje byloje priteis jai teisingo dydžio kompensaciją už jos būsto paėmimą visuomenės poreikiams.

32.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi UAB „Marleksa“ ginčo patalpas vertino pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, t. y. kaip administracines patalpas. Tuo tarpu atsakovė ginčo patalpas naudojo kaip gyvenamąsias patalpas, todėl ieškovės pateikta į bylą ginčo patalpų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita šiai bylai neturi jokios reikšmės. Be to, teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių jis nesivadovavo UAB „Centro Kubas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo įvertinta Savivaldybės būsto rinkos vertė, todėl ginčijamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

32.9.                      Byloje atsakovei siūloma kita gyvenamoji patalpa, kurią ji galės nuomotis savivaldybės nustatyta kita kaina, tačiau tai nėra tinkama kompensacija už iš jos visuomenės poreikiams paimamą ginčo patalpą. Kadangi LAT šioje byloje konstatavo valstybės pareigą atsakovei tinkamai kompensuoti už jos prarandamą Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės apsaugą, šioje civilinėje byloje privalėjo būti nustatyta kokios vertės kompensaciją gauna atsakovė jai suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, o tokia kompensacijos vertė galėjo būti išsiaiškinta pirmosios instancijos teismo tik šioje civilinėje byloje nustačius, kokia yra atsakovei siūlomo gyvenamojo būsto išsipirkimo kaina. Apeliantės teigimu, visi su kompensacija susiję klausimai privalėjo būti išspręsti šioje byloje, o konkreti siūlomo būsto išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis kaina yra itin reikšminga vertinant, ar atsakovei siūloma kompensacija dėl jos iškeldinimo iš ginčo patalpų yra teisinga ir tinkamai kompensuoja atsakovės turtinius praradimus. Tačiau teismas to neanalizavo ir atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą išreikalauti įrodymą – Savivaldybės siūlomo gyvenamojo būsto atsakovei pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą - užkirto kelią atsakovei įvertinti, ar Savivaldybė leisdama išsipirkti Savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis kompensuoja atsakovės turtinius praradimus ir įrodinėti priešieškinio reikalavimus.

32.10.                      Teismas nepagristai ieškovei iš atsakovės priteisė 2 928,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kadangi pirmajame teismų rate ieškovė bylą pralaimėjo, todėl iš jos turi būti priteistos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos iki to laiko, kai kasacinis teismas grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo. Be to, ieškovė yra įpareigotina grąžinti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė jai yra sumokėjusi po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nagrinėjant bylą pagal pradinį ieškovės ieškinį.

33.        Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog kitos gyvenamosios patalpos suteikimas yra tinkama kompensacija, kadangi šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsakovės teisės į alternatyvų būstą reikėtų įvertinti tai, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m., už investicinius čekius įsigijusi žemės sklypą, kurį 2000 m. pardavė, spręstina, ar tokia kompensacija laikytina pakankama.

34.2.                      Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė įstatymo nustatyta tvarka išreiškė kitokią savo valią dėl kurio nors įstatymo numatytos valstybės garantijos būdo pasirinkimo, išskyrus valią dėl žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai, nėra.

34.3.                      Atsakovei, kaip nuomininkei, buvo taikomos valstybės numatytos garantijos – jai suteikus žemės sklypą namo statybai buvo įvykdyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta garantija. Nagrinėjamos bylos kontekste Nuomos sutarčiai esant nutrauktai ir iškeldinant atsakovę iš užimamų patalpų, t. y. iš Pastato, jai taip pat yra suteikiamas naujas kokybiškas gyvenamasis būstas. Tokiu būdu yra įvykdomos CK 6.616 – 6.617 straipsniuose numatytos sąlygos. Be to, suteikus Butą apeliantei ir jai tapus Buto nuomininke, atsiranda teisinė galimybė į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę. Tokiu būdu būtų įgyvendinta ir dar viena Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta garantija, tačiau šioje byloje tokios Kompensacijų įstatyme numatytos garantijos atsakovė nesiekia.

34.4.                      Teismas teisingai konstatavo, jog be atsakovei skirto žemės sklypo individualaus namo statybai ir jai siūlomo naujo būsto, apeliantė yra iš valstybės gavusi ir kitą papildomą naudą – ji visą gyvenimą (kelis dešimtmečius) lengvatinėmis sąlygomis nuomojosi būstą vaizdingoje ir prestižinėje vietoje. Toks išaiškinimas yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtoje nutartyje. Papildomai įvertinus atsakovei skirto Žemės sklypo vertę ir tai, kad apeliantė ilgą laiką jai naudingomis finansinėmis sąlygomis gyveno Pastate, t. y. tą turtinę naudą, kurią atsakovė realiai gavo, ieškovės teigimu, darytina išvada, kad atsakovės iškeldinimas iš Pastato ir Buto jai suteikimas taip pat kartu ir Žemės sklypo skyrimas individualaus gyvenamojo namo statybai yra tinkama ir teisinga kompensacija tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, tiek Kompensacijų įstatymo prasme, tiek Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste.

34.5.                      Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis esamo teisinio reglamentavimo nuostatomis ir byloje esančių įrodymų visuma visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neatitiko ir neatitinka nei iki 1998 liepos 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo, nei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, nei vėliau įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų. Tai reiškia, kad šiuo metu atsakovės reikalavimo teisė privatizuoti įsivaizduojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. Butą, yra vienareikšmiškai nepagrįsta.

34.6.                      Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kartu su ginčo Pastatu apeliantei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais, dar daugiau – jokių Pastato (sarginės) priklausinių įstatymo nustatyta tvarka apskritai nėra įregistruota, todėl atsakovė objektyviai negali netekti jokio tariamo žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas Naudojimasis daiktu savo nuožiūra nesukuria nuosavybės teisės į tokį naudojamą daiktą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 79132 EUR piniginės kompensacijos už prarastą žemės sklypą pagrįstai atmetė.

35.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą palikti nepakeistą.

36.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Atsakovei V. S. 2018-10-08 buvo pasiūlyta pastatytuose gyvenamuosiuose namuose nuomotis savivaldybės būstą - trijų kambarių 84,10 kv. m bendro ploto (su patogumais), esantį (duomenys neskelbtini), Trakų m. Tai yra, buvo pasiūlytas nuomotis didesnio ploto ir didesnio kambarių skaičiaus būstas, nei V. S. nuomojosi iš ieškovės (duomenys neskelbtini). Taigi pasiūlymas pilnai atitinka CK 6.617 str. 1 d. ir 2 d. keliamus reikalavimus. Be to, byloje yra pateiktas Savivaldybės būsto nuomos sutarties projektas, kurio 24 punkte yra nurodyta sąlyga, leidžianti nuomininkui, esant jo prašymui, pirkti iš savivaldybės nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

36.2.                      Atsakovė Savivaldybė situacijoje, kai atsisakyta keltis į siūlomas nuomotis patalpas ir sudaryti nuomos sutartį, neturi teisėto pagrindo įrengti siūlomą Butą, atsižvelgiant į apeliantės sveikatą, kadangi neaišku, ar atsakovė kelsis į siūlomą Butą.

36.3.                      Atsakovė Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo parengti siūlomo Buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, nurodant esminę sutarties sąlygą – konkrečią siūlomo Buto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą.

36.4.                      Esminė sąlyga Buto privatizavimui yra tai, kad Butą gali privatizuoti tik nuomininkas. Šiai dienai apeliantė jokių teisių į jai siūlomą Butą nėra įgijusi, todėl ir neturi teisės jo ir privatizuoti.

36.5.                      Šioje byloje LAT pasisakė tik apie teisingą kompensavimą, sprendžiant turto praradimo kompensavimo klausimus, tačiau nieko nėra pasisakyta, kad tai turi būti dar siejama su Buto išpirkimu lengvatinėmis sąlygomis.

36.6.                      Atsakovė Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT 2018 m. gegužės 17 d. nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės V. S. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti antrą kartą.

40.       Kasacinis teismas, dėl iškeldinimo suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą (CK 6.616 straipsnio taikymo ginčo šalių santykiams), Nutarties 40 p. nurodė, jog nagrinėjamoje byloje jau yra išspręstas nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkės iškeldinimo iš užimamų patalpų būtinumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos (nutraukimo) teisinių padarinių – nuomininkės iškeldinimo sąlygų ir jos prarandamos teisės į būstą tinkamo kompensavimo.

41.       Kasacinis teismas Nutarties 50 p. nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus po to, kai buvo pakeisti byloje nagrinėjami reikalavimai, nes, pirmą kartą nagrinėjant bylą kasacine tvarka, joje buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, todėl buvo aktualus apskritai kompensavimo atsakovei V. S. klausimas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovė patikslino reikalavimus – prašė iškeldinti atsakovę V. S. iš užimamų patalpų, suteikiant jai kitas konkrečias gyvenamąsias patalpas – Butą, o atsakovė V. S. pareiškė priešieškinį – konkrečius reikalavimus dėl kitokių kompensacijos formų: piniginės kompensacijos, jos kombinacijos su Buto priteisimu nuosavybės teise, privatizavimo teisės įgyvendinimu. Šalims pakeitus byloje reikštus reikalavimus, turėjo būti įvertintas jų pagrįstumas ir atitiktis konkrečių įstatymų nuostatoms.

42.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kitų nei alternatyvaus būsto nuoma kompensavimo formų taikymo Nutarties 53 p. atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) dėl jo išskirtinės kultūrinės istorinės vertės buvusių savininkų įpėdiniams nebuvo grąžintas natūra, nes nurodytas nekilnojamasis turtas vertintas kaip valstybės išperkamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

43.       Kasacinis teismas Nutarties 55 p. nurodė, kad nuomininkų iškeldinimas nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų suteikimas nepripažintinas bendruoju gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis atveju. Atitinkamai nagrinėjamai bylai netaikytinas Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, o nustatytų aplinkybių kvalifikavimas dėl patalpų suteikimo atitinka CK 6.616, 6.617 straipsnius.

44.       Kasacinis teismas Nutarties 58 p. konstatavo, jog šiuo atveju vien žemės sklypo suteikimo ir jo išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis kaip kompensacijos naudos nepakanka tam, kad būtų paneigta asmens teisė į gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Kompensacijų įstatymas netaikytinas žemės sklypo suteikimo atsakovei V. S. faktui įvertinti, o atsakovės žemės sklypo įgijimo nustatytomis sąlygomis aplinkybės nepaneigia jos teisės į gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis.

45.       Kasacinis teismas Nutarties 59 p. nurodė, kad Atsakovė V. S. gyveno valstybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kurios, pakeičiant paskirtį, buvo valstybės išpirktos ir paimamos visuomenės poreikiams. Tokių asmenų, kurie yra iškeldinami iš visuomenės poreikiams paimamų nuomojamų gyvenamųjų patalpų (pastatų), kurių dėl to ne dėl savo kaltės negalėjo privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, teisėms apginti skirta specialioji Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio norma, reglamentuojanti savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejus, konkrečiai, šiuo metu galiojančios redakcijos 25 straipsnio (iki 2019 m. rugsėjo 1 d. – 24 straipsnio) 1 dalies 3 punkte įtvirtinta savivaldybės būsto nuomininkų, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti juos iš patalpų, be kita ko, įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą, teisė lengvatine tvarka privatizuoti savivaldybės būstą. <...>Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos skirtos suteikti asmeniui nuosavybę lengvatinėmis sąlygomis, o ne kompensuoti jo netekimus dėl gyvenamosios patalpos naudojimo praradimo. Dėl nuomininkui suteikiamų kitų gyvenamųjų patalpų išpirkimo spręstina pagal nurodytas įstatymų nuostatas, tačiau šis klausimas išeina už iškeldinimo ir tinkamo kompensavimo už prarastą galimybę naudotis būstu išsprendimo ribų. Kitaip tariant, teisė į naujai suteikiamo būsto privatizavimą nėra atsakovės V. S. iškeldinimo iš turimo būsto sąlyga. CK 6.616, 6.617 straipsnių nuostatos taikytinos autonomiškai, jos ir išsprendžia apsirūpinimo būstu klausimą. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo ir priešieškinio reikalavimas dėl Buto privatizavimo nėra susiję tarpusavyje. Kol atsakovė netapo savivaldybės būsto nuomininke, dar nėra Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas prielaidų, atitinkamai ši teisė nėra pažeidžiama ar ginčijama, dėl to nėra pagrindo ją ginti teismo tvarka. Taigi pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl atsakovės teisės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstą įgyvendinimo ir gynimo.

46.       Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmą kartą, nurodė ir išaiškino, kad šioje byloje įvertinus susidariusią situaciją nacionalinės teisės ir tarptautinių standartų aspektu yra pagrindas nutraukti Nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-684/2018, 58punktas).

47.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl (duomenys neskelbtini) panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimas buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija (toliau - Koncepcija).

48.       Koncepcijos 2 punktas nustato, kad jos tikslas – nustatyti (duomenys neskelbtini) panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš (duomenys neskelbtini) (Koncepcijos 10.2. punktas).

49.       Koncepcijos 10.2. punktas taip pat nustato, kad Trakų rajono savivaldybė, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iškeldins gyventojus iš (duomenys neskelbtini), aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

50.       Minėta, kad Nuomos sutartis nutraukta pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-684/2018, 54, 58 punktai). Šioje byloje kasacinės instancijos teismas inter alia padarė išvadą, kad atsakovė beveik 20 metų nuo nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, per visą šį laikotarpį su ja nebuvo bandoma nutraukti nuomos sutarties, jos pakeisti ar atsakovę iškeldinti. Toks ilgas gyvenimas ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, (duomenys neskelbtini) komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldinus, jiems būtų suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis ji ir jos šeimos nariai toliau galės nuomotis ar įsigyti būstą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent ši turtinė nauda, kurią gauna atsakovė iš 1996 m. vasario 1 d. sudarytos gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties, ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-l86-684/2018, 65 punktas).

51.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą antrą kartą nurodė, jog šioje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo padarinių spręstina vadovaujantis CK 6.616, 6.617 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties 56 p.).

52.       CK 6.616 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

53.       Kasacinis teismas nagrinėdamas šią bylą antrą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties 49 p.) nurodė, jog sprendžiant, ar kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas naudotis iškeldinamajam yra pakankama kompensacija, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, susijusių su gyvenimo sąlygomis iki iškeldinimo ir po jo. Viena vertus, turi reikšmės gyventojo naudoto būsto dydis, kambarių skaičius ir plotas, kokybė, patogumai, galimybė naudotis žemės sklypu ar infrastruktūra. Antra vertus, atitinkamai įvertintina kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos charakteristikos ir visos kitos šio asmens dėl iškeldinimo gautos ar gautinos naudos (suteikiamas nuomai lengvatinėmis (nekomercinėmis) sąlygomis butas, sklypas, jų išsipirkimas ar tokia galimybė ir kt.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl prarandamos teisės naudotis būstu kompensavimo tokiu kaip nagrinėjamas atveju, kaip kompensuotinos vertintinos ne atskiros teisės (naudotis gyvenamosiomis patalpomis, lauko tualetu, malkine, turėtas sodas ir pan.), o kompleksiškai – prarandamos gyvenimo sąlygos ir įgyjamos gyvenimo sąlygos (būsto kokybė, finansinės nuomos sąlygos) bei kitos naudos (pvz., lengvatinėmis sąlygomis privatizuotas žemės sklypas, galimybė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti savivaldybės suteikiamą nuomai butą). Pagal tai turi būti įvertinama, ar suteikta kompensacija yra pakankama. Vien tai, kad tam tikra kompensacijos priemonė (pavyzdžiui, buto nuomai suteikimas) yra nepakankama, nesudaro pagrindo jos netaikyti, nes gali būti svarstoma dėl kitokio pobūdžio papildomų kompensavimo priemonių taikymo. Kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimo tikslas yra aprūpinti asmenį tinkama gyventi gyvenamąja patalpa natūra, taip kompensuojant jo turimos gyvenamosios patalpos naudojimo praradimą. Šios patalpos privatizavimo galimybė ir sąlygos nėra šios kompensacinės priemonės taikymo sąlyga. Pagal tai, ar suteikta kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa gali būti privatizuojama lengvatinėmis sąlygomis, yra sprendžiama dėl kompensacijos pakankamumo, bet ne dėl jos taikymo ir tinkamumo.

54.       Taigi, esant tokiam anksčiau minėtam kasacinio teismo išaiškinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikytinas CK 6.616 straipsnis, nenumatantis jokios kitos kompensacijos formos, kaip tik kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas, todėl konstatuotina, jog Kompensacijų įstatymas ir, atitinkamai, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos į kompensacijas, netaikytini. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog priešieškinio reikalavimai dėl piniginės kompensacijos ar nuosavybės teisės į gyvenamąjį būstą priteisimo yra nepagrįsti ir todėl jau vien šiuo pagrindu neturi būti tenkinami.

55.       Kolegijos vertinimu atsakovė V. S., nepagrįstai reikalauja bendros 139 132 Eur kompensacijos, kurią jos nuomone, sudaro nurodė 58 200 Eur vertės prarandamą gyvenamąją patalpą ir 79 132 Eur vertės prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais (vaismedžiais, ūkiniu pastatu, malkine ir lauko tualetu). Byloje nėra jokių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašuose, Namų valdos byloje, Nuomos sutartyje), kad kartu su ginčo patalpa atsakovei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais. Taip pat pažymėtina, kad jokių Pastato – sarginės – priklausinių įstatymo nustatyta tvarka apskritai nėra įregistruota (6 t., b. l. 10). Dėl to atsakovė V. S. negali netekti jokio žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas ar suteiktas kitu teisėtu pagrindu, todėl teismas šiuos jos argumentus bei reikalavimus (79 132 Eur apimtimi), susijusius su neva jos prarandamu žemės sklypu, atmeta kaip nepagrįstus.

56.       Byloje konstatuota, kad ginčo pastatas, iš kurio iškeldinama atsakovė V. S., yra didelės istorinės ir kultūrinės vertės, priklausantis (duomenys neskelbtini) ansambliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-186-684/2018 nutarties 53, 55 punktai) ir jokių prielaidų, kuriomis vadovaujantis, atsakovė galėjo įgyti nuosavybes teises į tokį ypatingos vertės nekilnojamąjį turtą (patalpas, žemės sklypą prie jų), byloje nenustatyta, todėl vertinti atsakovės V. S. iškeldinimą kaip jos nuosavybės teise valdomo turto visuomenės poreikiams paėmimą, kaip traktuoja atsakovė ir jos atstovas, taip pat nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant pirmą kartą Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinės bylos Nr. e3K-3-186-684/2018 nutarties 65 punkte nurodoma tik apie gyvenamojo būsto nuomą ar įsigijimą, tačiau joks žemės sklypas jame nepaminėtas.

57.        Teismas atmeta atsakovės V. S. reikalavimą kompensuoti jai 1 300 Eur persikraustymo išlaidų bei 500 Eur už prarandamus namų apyvokos daiktus, nes šie jos teiginiai yra deklaratyvūs (nepateiktas nei daiktų sąrašas, nei kiekvieno jų vertė, nei persikėlimo išlaidų paskaičiavimas, nei nurodyta kodėl atsakovė negalės pasiimti savo daiktų) bei nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

58.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei V. S. išnuomoto ginčo Pastato rinkos vertė 2019-02-04 dienai pagal UAB „Marleksa“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą Nr. NT-19-01-31 yra 21 100 Eur (6 t., b. l. 53-69), o pagal atsakovės V. S. užsakytą ir pateiktą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą – 58 200 Eur (Vertinimo ataskaita Nr. A-19-04-03-I139). Atsakovei V. S. siūlomo naujo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., rinkos vertė 2018-12-12 dienai pagal UAB „Marleksa“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą Nr. NT-18-12-16 yra 101 000 Eur (6 t., b. l. 29-41), o pagal pačios atsakovės V. S. užsakytą ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą (Vertinimo ataskaita Nr. A-19-04-03-I140) šio buto rinkos vertė 2019-04-03 dienai yra 81 100 Eur (7 t., b. l. 46-79).

59.       Ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip „sarginė“, o jos paskirtis yra „administracinė“. UAB „Marleksa“ ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Trakuose, vertintos kaip negyvenamos, t. y. būtent tokios, kokios yra nurodytos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės užsakymu UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ginčo patalpas vertino kaip gyvenamąsias, nors tam neturėjo jokio pagrindo. Be to, pačios atsakovės V. S. atstovo prašymu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė išvadą (6 t., b. l. 153-154), jog UAB „Marleksa“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 19-01-31 atitinka teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidžia. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nustatydamas būstų vertes, pagrįstai vadovavosi UAB „Marleksa“ atliktomis turto vertinimo ataskaitomis, iš kurių matyti, jog dabartinis atsakovės V. S. nuomojamas būstas yra vertas 21 100 Eur, o jai siūlomas naujas būstas – 101 000 Eur. Kadangi atsakovei V. S. siūlomo naujo būsto vertė yra ženkliai didesnė už jos dabar nuomojamo, nėra pagrindo teigti, jog atsakovei siūlomas nuomotis būstas yra nepakankamas jos turtiniams praradimams kompensuoti.

60.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, jog atsakovė V. S. individualaus namo statybai jai skirtą žemės sklypą pardavė 2000-11-28 už 6 000 Lt, t. y. 1 737,72 Eur (1 t., b. l. 165-166) bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-186-684/2018 nutarties 85 p. nuostatą, jog tokia suma negali būti laikoma pakankama kompensacija už jos turtinius praradimus, pagrįstai sprendė, jog atsakovei V. S. turi būti papildomai kompensuojama, suteikiant jai kitą įstatymo reikalavimus atitinkančią gyvenamąją patalpą.

61.       Aprūpinimas kita gyvenamąja patalpa pripažintinas pakankama kompensavimo forma pagal konkrečias aplinkybes, jeigu jis adekvačiu būdu pašalina asmeniui dėl iškeldinimo sukeliamus padarinius. Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. Ši patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytą, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto patalpas, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitiktų iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes (CK 6.617 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi CK 6.617 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi atitikti iškeldinamųjų sveikatos būklę. Taikant aptariamus reikalavimus gyvenamajai patalpai, be kita ko, gali turėti reikšmės, ar suteikiant tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą įvykdyti statybos techninio reglamento reikalavimai dėl pastato įrengimo, pritaikyto neįgaliesiems, jeigu yra nustatyta, kad iškeldinamasis asmuo yra atitinkamos sveikatos būklės.

62.       Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei turto vertinimo ataskaitų matyti, jog ginčo patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, yra įvardinta kaip „Sarginė“, turi bendrą 73,45 kv. m plotą, yra dviejų kambarių, statybos pradžios metai - (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas – 67, šildomas krosnimi, neturi jokių patogumų ir san. mazgo patalpos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų ir pan.), nuo 2004-03-04 yra įregistruota kaip administracinės paskirties. Be to, iš UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitos Nr. 19-01-31 matyti, kad šio turto išplanavimas neatitinka kadastrinių matavimų byloje pateiktų duomenų, nes tarp patalpos 1-2 ir 1-5 yra suformuotas praėjimas (ataskaitos 11 psl.). Iš prie ataskaitos pridėtų fotonuotraukų (ataskaitos 21-22 psl.) taip pat matyti, kad šio objekto būklė yra gana prasta, jis neatitinka šiuolaikinių standartų, yra reikalingas remontas. Ginčo patalpos aplinka taip pat yra netvarkinga, tai matyti iš atsakovės V. S. prie jos 2019-04-10 ir 2019-05-16 prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėtų nuotraukų (6 t., b. l. 141-148, 166-182). Pažymėtina, kad atsakovei siūlomas būstas yra naujas 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, turi 84,10 kv. m bendrą plotą, yra baigtas statyti (duomenys neskelbtini) m., jo baigtumo procentas – 100, turi visus patogumus (vietinį centrinį šildymą, komunalinį vandentiekį ir nuotekų šalinimą, gamtines dujas), yra gyvenamosios (butų) paskirties. Taigi, nauja gyvenamoji patalpa yra netgi didesnio ploto bei turinti daugiau kambarių negu dabartinė atsakovei išnuomota ginčo patalpa, yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (Trakų m. teritorijoje). Taip pat, priešingai nei dabar atsakovės nuomojama patalpa, yra gyvenamosios paskirties, tinkamai įrengta ir atitinka sanitarinius bei techninius reikalavimus (yra priduota naudojimui, įregistruotas 100 proc. baigtumas), t. y. yra tinkama gyventi. Dėl išvardintų priežačių darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę į naują jai Trakų rajono savivaldybės siūlomą būstą neprieštarauja CK 6.617 straipsnio reikalavimams.

63.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog siūlomas būstas ne tik atitinka CK 6.617 straipsnyje nurodytus reikalavimus, bet iš esmės turėtų būti laikytinas kaip gyvenamųjų sąlygų pagerinimas nuomininkei, nes, kaip minėta, siūlomas būstas yra naujos statybos, su visais komunaliniais patogumais ir t. t., tuo tarpu šiuo metu atsakovės nuomojamas būstas yra labai prastos būklės ir senos statybos (tai patvirtina ne tik NTR išrašų duomenys, bet ir byloje esančios nuotraukos), be šiuolaikinių patogumų (pvz., tik su lauko tualetu). Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenamasis daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose, buvo pastatytas valstybės lėšomis būtent (duomenys neskelbtini) gyventojams, kurie turėjo būti iškeldinti įgyvendinant Koncepciją, aprūpinti gyvenamuoju būstu (3 t., b. l. 117-118), t. y. šis gyvenamasis namas buvo statomas su tiksline paskirtimi, kad jo dalis bus skirta ir atsakovei V. S. apgyvendinti. Be to, Savivaldybės atstovas teisme paaiškino, kad su atsakove V. S. galėtų būti sudaryta tokia naujo būsto nuomos sutartis, kurioje, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę bei turtinę padėtį, galėtų būti sumažinta nuomos kaina. Tokiu būdu atsakovė V. S., persikėlusi gyventi į naują butą, galėtų dar netiesiogiai gauti papildomą turtinę naudą. Taigi, netgi galima teigti, jog naujas siūlomas būstas objektyviai pagerina atsakovės V. S. padėtį, nors ji tam de facto ir priešinasi.

64.        Atsakovė V. S. ir jos atstovas, teigdami, jog minėta patalpa jai netinka, nurodė, kad atsakovės sveikatos būklė neleidžia jai gyventi antrame aukšte (o būtent tokiame yra jai siūlomas būstas). Vertindamas tokius atsakovės argumentus teismas pagrįstai nurodė, jog apie prastą savo sveiktos būklę bei negalėjimą normaliai judėti atsakovė V. S. pranešė teismui tik 2019 m. gegužės 27 d. padavusi atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (6 t., b. l. 186-192). Taigi, nuo pat ginčo pradžios (2015 m. sausio 27 d.) V. S. nė karto nekėlė savo sveikatos būklės klausimo ir nagrinėjamoje byloje neteikė jokių su tuo susijusių įrodymų, turinčių tiesioginę reikšmę šalių ginčui. Iš Savivaldybės atstovo 2019 m. birželio 26 d. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovė V. S. ankstesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo be vaikštynių, ji niekada anksčiau nei Savivaldybei, nei TINPD nebuvo nurodžiusi jokių išskirtinių savo poreikių, o pažymos apie jos sveiktos būklę byloje atsirado ženkliai vėliau, šalims pradėjus papildomai ginčytis dėl atsakovei siūlomos naujos gyvenamosios patalpos vertės. Byloje pagrįstai konstatuota, jog toks atsakovės V. S. elgesys galėtų būti vertinamas kaip galimai turintis nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo teise požymių. Net ir nustačius, jog atsakovė V. S. turi sveikatos problemų dėl judėjimo, byloje esantys duomenys – teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovas pareiškė, kad V. S. tapus naujo būsto nuomininke, Savivaldybė galėtų jį savo lėšomis pertvarkyti, t. y. pritaikyti atsakovės gyvenimui, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę - įrengti keltuvą ar liftą, o tam laikui atsakovei būtų suteiktos kitos laikinos gyvenamosios patalpos (nenutraukiant jai suteiktos patalpos nuomos sutarties). Analogiškas nuostatas numato ir CK 6.606 straipsnio 1 dalis, todėl teismo vertinimu, šie Savivaldybės atstovo argumentai yra pagrįsti, nes tokiu atveju nuomos sutartis nebūtų nutraukiama ir atsakovė V. S. nebūtų iškeldinta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

65.       Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai, konstatavo, jog kitos gyvenamosios patalpos (naujos statybos 3 kambarių 84,10 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose) suteikimas V. S., kompensuojant jos turtinius praradimus dėl iškeldinimo iš jos dabartinio būsto, yra proporcingas, protingas, atliekamas laikantis įstatymo reikalavimų (ir, kaip minėta, kai kuriais aspektais, netgi juos viršijant), atitinka visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

66.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad atsakovės V. S. nesutikimo su ieškovo patikslintais reikalavimais argumentai nepagrindžia nei jos teisės pažeidimų, nei konkrečių neigiamų pasekmių jai, todėl nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog iškeldinus atsakovę iš jos nuomojamos gyvenamosios patalpos į naują gyvenamąją patalpą, jai būtų sukelti jos nurodyto dydžio turtiniai praradimai ar kitaip pažeidžiamos jos teisės, todėl atsakovės V. S. reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog atsakovei V. S. galimi turtiniai praradimai jai jau buvo bent jau iš dalies kompensuoti, suteikiant jai lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą individualaus namo statybai, kurį ji jau pardavė ir taip gavo iš to turtinę naudą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

68.       Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

69.       Išnagrinėjus bylą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei V. S. nepriteisiamos. Ieškovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė prašymą priteisti iš atsakovės V. S. 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, ir 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinėje instancijoje, iš viso 4356 Eur. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, pripažįsta pagrįstomis, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės V. S.. Pašto išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teismo – 2,64 Eur valstybei nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės nei teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintas minimumas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliantės V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (į. k. 191835395) iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, ir 2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinėje instancijoje, iš viso 4356 Eur.

Teisėjai                                                         Alvydas Barkauskas

                                                                Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina