Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1104-370-2008].doc
Bylos nr.: 2S-1104-370/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Pranešėja D. Martinavičienė                            Civilinė byla Nr. 2S-1104-370/2008

Teisėjas E. Mickevičius                            Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 129.4; 99.9 (S)



 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2008 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi antstolio Albino Zenkevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-9091-512/2008 pagal antstolio Albino Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. K., suinteresuotas asmuo išieškotojas Klaipėdos miesto VPK viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius,

 

nustatė:

 

antstolis teismo prašė priteisti iš skolininko 200 Lt vykdymo išlaidų (indeksavus – 245 Lt) ir 60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad skolininkas skolą vykdomojoje byloje sumokėjo praėjus terminui ją sumokėti gera valia, vykdomoji byla užbaigta, raginimo sumokėti vykdymo išlaidas skolininkas nevykdo, todėl iš jo išieškotinos vykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė atlyginimas advokato padėjėjui už teisines paslaugas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-22 nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies: antstoliui iš skolininko priteisė 245 Lt vykdymo išlaidų, o reikalavimą priteisti 60 Lt bylinėjimosi išlaidų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdymo proceso metu CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismui pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad antstoliui buvo suteiktos teisinės paslaugos: procesinių dokumentų paruošimas, rašytinių įrodymų patikrinimas ir analizė, pareiškimo projekto paruošimas ir surašymas. Teismas pažymėjo, kad antstolis, kaip savo srities specialistas, privalo žinoti vieno pagrindinių savo veiklos srities teisės aktų Sprendimų vykdymo instrukcijos pasikeitimus bei sugebėti apskaičiuoti vykdymo išlaidas pats užbaigdamas vykdomąją bylą. Vykdymo išlaidos, jų rūšys, išieškojimo tvarka yra įtraukti į Teisingumo ministro patvirtintą antstolio kvalifikacinio egzamino programą (Teisingumo ministro 2007-05-28 įsakymas Nr. 1R-205). Prie pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo antstolis pateikė vykdomąją bylą, kitų rašytinių įrodymų, reikalaujančių papildomos teisinės analizės atlikimo, antstolis nepateikė, be to, kreipiantis į teismą dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų priteisimo vykdomoji byla nėra būtina. Nagrinėjamas pareiškimas pagal savo pobūdį, paskirtį, turinį ir apimtį nėra sudėtingas, pareiškimo turinys ir pateikta motyvacija bei argumentai iš esmės yra tipiniai ir naudojami antstolio analogiško pobūdžio bylose dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Antstolis privalo užtikrinti atliekamų įstatymų nustatytų funkcijų ir teikiamų paslaugų aukštą profesionalumo lygį, aukštą teisinių žinių ir kitų profesinių žinių lygį bei profesinį savarankiškumą. Taip pat pažymėtina, kad nurodytą pareiškime antstolio sumokėtą 60 Lt sumą už teisinę pagalbą nebuvo siūlyta skolininkui susimokėti kaip vykdymo išlaidas (CK 610, 611 straipsniai).

Atskiruoju skundu antstolis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, detalizuodamas vykdymo išlaidas, klaidingai nurodė atskirus Sprendimų vykdymo instrukcijos punktus (67.1-3 p., 82 p.), t. y. vadovavosi jau negaliojančio teisės akto nuostatomis. Pažymi, kad reikalavimo teisė į vykdymo išlaidų atlyginimą yra antstolio nuosavybės teisės objektas, todėl siekdamas apginti savo reikalavimo teisę, savo teisėtus lūkesčius, antstolis, kaip fizinis asmuo, gali juos ginti teisme naudodamasis advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis, nes jis nebevykdo valstybės deleguotų funkcijų. Teisė pasinaudoti teisine pagalba nepriklauso nuo asmens išsilavinimo ar užimamų pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas, išskirdamas antstolį iš kitų asmenų, kuriems įstatymas suteikia ir garantuoja teisę pasinaudoti teisine pagalba, rato, pažeidė Konstitucijos 29 str. Teismas taip pat neatsižvelgė į CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. nuostatas. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). Dėl antstoliui priteistinų bylinėjimosi išlaidų yra pasisakęs ir Klaipėdos apygardos  teismas civilinėse bylose Nr. 2S-662-253/2008, Nr. 2S-463-622/2008. Pagal Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimą, žemesnės instancijos teismas priimdamas sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomas  aukštesnės instancijos teismų sprendimų –  precedentų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į antstolio nurodytą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtą analogišką bylą. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolis nesiūlė bylinėjimosi išlaidų sumokėti skolininkui. Jokie teisės aktai nenumato galimybės skolininkui siūlyti sumokėti būsimas bylinėjimosi išlaidas. Konstitucijos 48 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą užmokestį už darbą. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimo pagal CPK 98 str. ir Rekomendacijas dėl advokato ir advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo reikalavimus, t. y. nepasisakė dėl reikalavimo priteistas išlaidas indeksuoti taikant 2008 m. kovo mėn. vartotojų kainų indeksą – 122,7. Minėti procesinių teisės normų pažeidimai yra pripažįstami absoliučiais negaliojimo pagrindais.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl antstolio teisės pasinaudoti teisine pagalba.

Apeliantas savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą grindžia klaidinga prielaida, kad užbaigęs vykdomąją bylą, jis kreipdamasis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo veikia kaip bet kuris fizinis asmuo gindamas savo reikalavimo teises bendra tvarka. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenoje reglamentuojančiomis teisės normomis – CPK 88 str. 1 d. 6 punktu, 98 straipsniu. Antstolio pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (1, 2 dalys), kuriame reglamentuotas pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu, taigi atskiro materialinio ginčo dėl teisės nėra. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003-06-30 konsultacija Nr. A3-86 Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo normų taikymo). Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, kad pareiškimai dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami šalims nepranešus (CPK 593 str. 3 d.). Akivaizdu, kad klausimo nagrinėjimas skiriasi nuo ginčo teisenos, kur svarbiausia rungimasis. Antstolis apskaičiuoja vykdymo išlaidas ir kreipiasi į teismą pats (CPK 611 str.), o teismas patikrina apskaičiavimo pagrįstumą. Tam tikrus procesinius veiksmus antstolis gali pavesti atlikti antstolio padėjėjui – asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytus specialius reikalavimus (Antstolių įstatymo 28 str., 30 str. 2 d., 31 str., 32 str.), bet netgi antstolio padėjėjui antstolis negali pavesti vykdymo išlaidų apskaičiavimo (Antstolių įstatymo 30 str. 1 d.), todėl nesuprantami antstolio veiksmai pavedant šį procesinį veiksmą advokato padėjėjui. Sąskaitoje už antstoliui suteiktas teisines paslaugas (b. l. 6) nurodyta, kad advokato padėjėjas, be pareiškimo projekto paruošimo ir jo surašymo, dar patikrino rašytinius įrodymus ir susipažino su vykdomąja byla. Vykdydamas savo veiklą antstolis privalo užtikrinti duomenų ir informacijos saugumą (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 37 str.), todėl būtų netoleruotina situacija, jeigu su vykdymo procesu nesusiję asmenys atliktų antstolio funkcijas, susipažintų su vykdomųjų bylų medžiaga, o vykdymo proceso šalys jiems už tai dar papildomai turėtų sumokėti. Įstatyme reglamentuoti atvejai, kai vykdymo procese dalyvauja atitinkami specialistai – ekspertai, vertėjai – išlaidos už jų paslaugas įskaičiuojamos į vykdymo išlaidas (CPK 609 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nekyla abejonių, kad antstolis, nepažeisdamas CPK, Antstolių įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatų, vykdymo proceso metu abejodamas savo kvalifikacija teisiniais ar kitais klausimais gali pasinaudoti ir kitų kvalifikuotų specialistų pagalba (pavyzdžiui, teisininko ar kalbininko), tačiau tai nereiškia, kad šios antstoliui suteiktos paslaugos bet kokiu atveju yra susijusios su vykdymo procesu tiek, kad jas privalo apmokėti vykdymo proceso šalis (CPK 609 str. 1 d. 8 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio reikalavimas priteisti išlaidas už advokato padėjėjo sutektą teisinę pagalbą apskaičiuojant vykdymo išlaidas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas – jog antstolis nepasiūlė bylinėjimosi išlaidų sumokėti skolininkui. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo motyvo nepagrįstumas nedaro nepagrįstos visos teismo nutarties šiuo klausimu.

Dėl precedento.

Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas kaip precedentu nepagrįstai nesivadovavo antstolio nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi analogiškoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui taip pat neabejotinai turi būti žinomos Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2S-1015-524/2008 ir Nr. 2S-358-370/2008, kuriose buvo išnagrinėti apelianto analogiški skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmestas antstolio reikalavimas dėl išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo 1 d. 9 punktą precedentų konkurencijos atveju teismas turi vadovautis vėliausiai priimtomis teismo nutartimis, be to, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Pažymėtina, kad nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1015-524/2008 buvo priimta 2008-11-20, o civilinėje byloje Nr. 2S-358-370/2008  2008-03-26 priimta nutartis pagal paties apelianto kasacinį skundą buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 3K-3-448/2008). Pastarojoje byloje buvo išnagrinėtas ir vykdymo išlaidų indeksavimo klausimas.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjas pareiškime teismui detaliai nurodė savo patirtų išlaidų apskaičiavimo būdą, nurodė, kad išlaidas indeksuoja taikydamas 122,7 indeksą, teismas visą antstolio reikalautą sumą priteisė. Todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo, o visa teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir ją reikia naikinti visą. Taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas vykdymo išlaidas nurodė šiuo metu jau negaliojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos atitinkamus punktus. Nors atitinkamų punktų numeriai pasikeitė, tačiau juose nustatyti vykdymo išlaidų atlyginimo dydžiai liko tie patys, teismas priteisė tiek, kiek reikalavo antstolis, vadovaujantis šiuo metu galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkamais punktais, teismo sprendimas nesikeistų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, apelianto nurodyti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra formalūs ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 338 str., 328 str., 329 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

 

nutaria:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Danguolė Martinavičienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Žydrūnas Bertašius

 

Erika Misiūnienė