Baudžiamoji byla Nr. 1S–29/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.1.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Žukauskas,
sekretoriaujant
Agatai Minkel,
dalyvaujant
prokurorui Sergijui Bekiš,
gynėjui advokatui Jolantai
Bagdonienei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3
mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 29 d. (2011 m. sausio 21
d. nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad
pratęsiamo suėmimo terminas kaltinamajam skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 24
d.).
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga
ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,
n u s t a t ė :
R. V. kaltinamas
tuo, kad jis 2010 m. liepos 28 d. 20.26 val. viešoje vietoje – prie namo,
esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., dėl
asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip
aštuonis smūgius nukentėjusiajam K. A. į veidą, dešinę
krūtinės pusę, pilvo kairę pusę, tuo padarė poodines kraujosruvas abiejų akių
viršutiniuose vokuose ir apatinėje lūpoje, kraujosruvą krūtinės dešinėje
pusėje bei pilvo kairės pusės minkštuose audiniuose, blužnies plyšimą, kraujo
išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, veido kaulų lūžimus, kas
komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, nukraujavimu į
pilvaplėvės ertmę ir dėl ko nuo sužalojimų visumos nukentėjusysis 2010 m.
liepos 31 d. 04.00 val. Panevėžio ligoninėje mirė, tyčia nužudė K.
A., sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, tai yra
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos
Respublikos BK 129 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., padarymu.
2010 m. liepos 29 d. R. V. buvo sulaikytas Lietuvos
Respublikos BK 140 str. nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi R. V. buvo
paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo
terminas R. V. buvo tęsiamas. Skundžiama Panevėžio
apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo
terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 29
d. Tačiau pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nutartyje buvo
padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodyta diena, nuo kurios turi
būti skaičiuojamas suėmimo pratęsimo terminas. Šis apsirikimas ištaisytas
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi, nurodant, kad
kaltinamajam R. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo
terminas pratęsiamas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 24
d.
Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės –
suėmimo terminą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. V. būdamas
laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1
punktas), be to, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus
BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis R. V. skundu prašo
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 10 d. nutartį arba
pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne įstatymo numatyta kardomąja
priemone.
Kaltinamasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai,
kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą. Nurodo, kad pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus sugyventinė laikoma šeimos nariu, todėl teismas,
pratęsdamas jam suėmimo terminą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra
nevedęs.
Kaltinamasis R. V. nesutinka su
Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytu suėmimo termino pratęsimo
pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teigia, kad byloje nėra jokių
duomenų, leidžiančių manyti, jog jis linkęs bėgti ar slėptis nuo teismo.
Nurodo, jog būdamas nesuimtas su šeima gyventų nuolatinėje gyvenamoje vietoje.
Kaltinamasis taip pat nesutinka su nutartyje nurodytu
suėmimo termino pratęsimo pagrindu, numatytu LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., t. y.,
kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Nurodo, jog ankščiau
pragyvenimui užsidirbdavo dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus, ieškojo
nuolatinio darbo, administracinių teisės pažeidimų ir nusikaltimų, numatytų LR
BPK 122 str. 4 d. nėra padaręs.
Be to kaltinamasis nurodo, jog 2011 m. sausio 10 d.
posėdžio metu buvo apklausti beveik visi liudytojai. Liudytojų ikiteisminio
tyrimo metu duoti parodymai buvo melagingi. Teismo posėdžio metu liudytojai
parodė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, arba jie
nematė kas padarė nusikaltimus. Kadangi liudytojų apklausa beveik baigta, nėra
pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas galimai bandys paveikti
liudytojus. Be to, kaltinamasis teigia, jog būdamas nesuimtas jis dirbtų,
mokėtų mokesčius Valstybei ir nebūtų Valstybės išlaikomas.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. V. gynėja
prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. suėmimo terminą LR BPK 119 str., 121 str., 122 str. ir
127 str. reikalavimų nepažeidė.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą,
mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių
manyti, kad suimtasis R. V. galėjo padaryti nusikalstamas
veikas, numatytas LR BK 129 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. Šie duomenys yra
nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas
sudarė pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą
nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra
vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti
tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde kaltinamasis
teigia, jog liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo melagingi,
o teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad R. V. nepadarė
jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, arba jie nematė kas padarė nusikaltimus.
Aukštesnysis teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino
pratęsimo pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų
nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo
ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali
būti taikomas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos,
numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122
straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino
pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar
pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Aukštesnysis teismas pritaria
Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas R. V. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK
122 str. 1 d. 1 p. ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.
Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas
jo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad
įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar
teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t.
y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo
santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Prie „kitų aplinkybių“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje
numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Tokia teismų praktika yra aprobuota ir
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d.
nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba
pratęsiant suėmimo terminą“. Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į LR BPK
122 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo LR BPK 122 str. 1 d.
1 p. numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamasis R. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį
baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti
sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir daryti išvadą, kad
kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau jos buvimas padidina kaltinamojo
slėpimosi (bėgimo) tikimybę. Be to, kaltinamasis ankščiau teistas, neturi
legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs. Skunde kaltinamasis nurodo, kad
ankščiau pragyvenimui užsidirbdavo dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus,
turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas nesuimtas su šeima gyventų nuolatinėje
gyvenamoje vietoje. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
sugyventinė laikoma šeimos nariu, todėl teismas, pratęsdamas jam suėmimo
terminą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nevedęs. Aukštesnysis
teismas pažymi, kad nustačius aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad
kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, šie skundo argumentai nepaneigia
suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir negali būti pakankamu pagrindu
griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Šioje byloje yra pagrindas R. V. pratęsti
kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu
pagrindu. LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu
pagrindu suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas tuomet, kai
kaltinamasis ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų LR BPK 122
str. 4 d. padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo
jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d.
numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens
teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų
padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų,
liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. V. kaltinamas
labai sunkaus nusikaltimo padarymu ( BK 129 str. 1 d. ), anksčiau teistas tris
kartus teistas, laikotarpiai tarp naujų veikų padarymo yra pakankamai trumpi,
todėl veikos turi sistemingumo pobūdį ir šios aplinkybės parodo, kad R. V. yra linkęs nusikalsti. Išvardintų aplinkybių pagrindu
yra pagrindo spręsti, kad iki nuosprendžio
priėmimo, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, R. V. gali
dar padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus.
Aukštesniojo teismo nuomone, švelnesnėmis
kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų
tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią
naujoms nusikalstamoms veikoms.
Nors skunde R. V. nurodo, kad
įrodymų tyrimas teisme iš esmės atliktas, todėl jis netrukdys procesui, tačiau
ši skunde nurodyta aplinkybė neturi reikšmės tolesniam kardomosios priemonės –
suėmimo – taikymui, kadangi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje
nesivadovavo BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu suėmimo taikymo pagrindu.
Kaltinamasis R. V. skunde prašo
pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne įstatymo numatyta kardomąja
priemone. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, spręsdamas suimtojo skundo dėl
suėmimo paskyrimo arba jo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik panaikinti
kardomąją priemonę ar patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo (pratęsimo)
pagrindą, bet negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja
priemone.
Konstatuotina, kad
pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso
įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama
nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas,
vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,
n
u t a r i a :
kaltinamojo R. V. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas
Linas Žukauskas