Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-29-2011].doc
Bylos nr.: 1S-29/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto iššvaistymas (BK 184 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Suėmimas
Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1S–29/2011

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.1.3.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekiš,

gynėjui advokatui Jolantai Bagdonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 29 d. (2011 m. sausio 21 d. nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad pratęsiamo suėmimo terminas kaltinamajam skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 24 d.).

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

 

n u s t a t ė :

 

R. V. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. liepos 28 d. 20.26 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. V., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam K. A. į veidą, dešinę krūtinės pusę, pilvo kairę pusę, tuo padarė poodines kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose ir  apatinėje lūpoje, kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje bei pilvo kairės pusės minkštuose audiniuose, blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, veido kaulų lūžimus, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir dėl ko nuo sužalojimų visumos nukentėjusysis 2010 m. liepos 31 d. 04.00 val. Panevėžio ligoninėje mirė, tyčia nužudė K. A., sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., padarymu.

2010 m. liepos 29 d. R. V. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. V. buvo tęsiamas. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 29 d. Tačiau pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodyta diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamas suėmimo pratęsimo terminas. Šis apsirikimas ištaisytas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi, nurodant, kad kaltinamajam R. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęsiamas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 24 d.

Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis R. V. skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 10 d. nutartį arba pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne įstatymo numatyta kardomąja priemone.

Kaltinamasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinė laikoma šeimos nariu, todėl teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nevedęs.

Kaltinamasis R. V. nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytu suėmimo termino pratęsimo pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog jis linkęs bėgti ar slėptis nuo teismo. Nurodo, jog būdamas nesuimtas su šeima gyventų nuolatinėje gyvenamoje vietoje.

Kaltinamasis taip pat nesutinka su nutartyje nurodytu suėmimo termino pratęsimo pagrindu, numatytu LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Nurodo, jog ankščiau pragyvenimui užsidirbdavo dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus, ieškojo nuolatinio darbo, administracinių teisės pažeidimų ir nusikaltimų, numatytų LR BPK 122 str. 4 d. nėra padaręs.

Be to kaltinamasis nurodo, jog 2011 m. sausio 10 d. posėdžio metu buvo apklausti beveik visi liudytojai. Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo melagingi. Teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad  jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, arba jie nematė kas padarė nusikaltimus. Kadangi liudytojų apklausa beveik baigta, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas galimai bandys paveikti liudytojus. Be to, kaltinamasis teigia, jog būdamas nesuimtas jis dirbtų, mokėtų mokesčius Valstybei ir nebūtų Valstybės išlaikomas.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. V. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. suėmimo terminą LR BPK 119 str., 121 str., 122 str. ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis R. V. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde kaltinamasis teigia, jog liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo melagingi, o teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad R. V. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, arba jie nematė kas padarė nusikaltimus. Aukštesnysis teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Aukštesnysis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas R. V. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir  LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.

Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.  Prie „kitų aplinkybių“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Tokia teismų praktika yra aprobuota ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamasis R. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir daryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau jos buvimas padidina kaltinamojo slėpimosi (bėgimo) tikimybę. Be to, kaltinamasis ankščiau teistas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs. Skunde kaltinamasis nurodo, kad ankščiau pragyvenimui užsidirbdavo dirbdamas įvairius atsitiktinius darbus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas nesuimtas su šeima gyventų nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinė laikoma šeimos nariu, todėl teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nevedęs. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nustačius aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, šie skundo argumentai nepaneigia suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Šioje byloje yra pagrindas R. V. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir  LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas tuomet, kai kaltinamasis ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų LR BPK 122 str. 4 d. padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ( BK 129 str. 1 d. ), anksčiau teistas tris kartus teistas, laikotarpiai tarp naujų veikų padarymo yra pakankamai trumpi, todėl veikos turi sistemingumo pobūdį ir šios aplinkybės parodo, kad R. V. yra linkęs nusikalsti. Išvardintų aplinkybių pagrindu yra pagrindo spręsti, kad iki nuosprendžio priėmimo, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, R. V. gali dar padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus.

Aukštesniojo teismo nuomone, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Nors skunde R. V. nurodo, kad įrodymų tyrimas teisme iš esmės atliktas, todėl jis netrukdys procesui, tačiau ši skunde nurodyta aplinkybė neturi reikšmės tolesniam kardomosios priemonės – suėmimo – taikymui, kadangi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu suėmimo taikymo pagrindu.  

Kaltinamasis R. V. skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne įstatymo numatyta kardomąja priemone. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, spręsdamas suimtojo skundo dėl suėmimo paskyrimo arba jo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik panaikinti kardomąją priemonę ar patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą, bet negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Konstatuotina, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

             kaltinamojo R. V. skundą atmesti.

             Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                               Linas Žukauskas