ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. spalio 12 d. 

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. apeliacinį skundą ir ieškovės S. D. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-238-1044/2022 pagal ieškovų A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., K. K., D. M., R. M., I. M. G., R. E. G., D. M. G., S. R., R. M., uždaroji akcinė bendrovė „AMTI“, L. Č., L. K., V. K., V. R., V. R., L. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „NT startas“, uždaroji akcinė bendrovė „DV17“, V. M., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P.. A. A. G. M. ir R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinto 2021 m. liepos 14 d., teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978“ dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „Start Vilnius“; 2) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pagrindu sudarytos 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „Start Vilnius“; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 14 d. akto (sąrašo) dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo UAB „Start Vilnius“; 4) pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria: ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“; 5) taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (duomenys neskelbtini), esančius: ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-267-(14.92.2.); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė: 1) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti, taikius ieškinio senatį; 2) teismui netenkinus pirmojo prašymo, ieškovų ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (perėmusi UAB „Start Vilnius“ teises ir pareigas) atsiliepime prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu nuspręsta tenkinti ieškinį iš dalies; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo UAB „Start Vilnius“ kaip savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui; pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m. rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo, investuojant (duomenys neskelbtini), esančius statinius: ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto (sąrašo) dalį dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių: ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo UAB „Start Vilnius“; pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“; įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus ieškinio reikalavimus atmesti; priteisti ieškovams A. B., L. Ž., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., V. P.. A. G. M., R. M. lygiomis dalimis iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 3115,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės valstybei 245,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo sandoriais buvo pažeista įstatyme nustatyta ieškovų pirmenybės teisė privatizuoti gyvenamųjų namų valdoje (duomenys neskelbtini), esančius savivaldybei nuosavybės teise priklausiusius ginčo ūkinius pastatus, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo priimti sprendimo disponuoti ginčo turtu pagal kitą nei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

7.       Teismas darė išvadą, kad ieškovų ieškinys dalyje dėl ūkio pastatų perleidimo tenkintinas tuo pagrindu, kad ginčijamas Tarybos sprendimas dėl turto perleidimo ir jo pagrindu atlikti kiti sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešo juridinio asmens tikslams, todėl priimti aktai ir sandoriai naikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.82 straipsnio 2 dalimi.

8.       Teismas sprendė, jog Tarybos 2014-09-10 sprendimu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, todėl ir šio sprendimo pagrindu sudaryta tarp atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalis, 2014-09-30 akto dalis dėl ginčo pastatų perdavimo ir 2018-08-14 akto dalis dėl ginčo pastatų perdavimo, kaip veiksmai ir sandoriai, sudaryti vykdant pripažintą negaliojančiu Tarybos sprendimą, taip pat pripažintini negaliojančiais. Dėl to taikytina restitucija.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kodėl restitucija natūra būtų neįmanoma, todėl taikytina restitucija natūra, o šalys įpareigojamos grąžinti viena kitai visa, ką gavo pagal sandorius, t. y. penki ginčo ūkiniai pastatai grąžinami Vilniaus miesto savivaldybei, o iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ grąžintina 5830 vnt. akcijų.

10.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties instituto (terminas kreiptis į teismą) taikymas pažeistų teisingumo principą, būtinybę ginti viešąjį ir privatųjį interesus, siekiant civilinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, bei tuo būtų paneigta teismo pareiga nustatyti niekinio sandorio faktą.

11.       Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą Nr. 49VĮ-267-(14.49.2) teismas nurodė, jog kritiškai vertina ieškovų ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad apie šį įsakymą jiems tapo žinoma visiškai atsitiktinai. Teismas sprendė, kad ieškovams apie ginčijamą 2018-02-26 įsakymą turėjo tapti žinoma 2018 metais, o vėliausiai turėjo sužinoti 2019 m. kovo mėn. Dėl to ieškovai praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą, jo atnaujinti dėl svarbių priežasčių neprašė, teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog ieškovai pareikštu reikalavimu siekia iš esmės ginti ne pažeistas, bet savo hipotetines, sąlygines teises, nurodydami, jog ateityje šis įsakymas gali būti formalia kliūtimi ieškovams lengvatinėmis sąlygomis pirkti namų valdoje esančią žemę ir ten esančius Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio pastatus.

III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12.       Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymo Nr. 49VĮ-267-(14.92.2.) ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovių visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės formavimo teisėtumo, teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendime pateikta neteisinga samprata teisės normų, kurios reglamentuoja žemės sklypų formavimą bei pirmumo teisę įsigyti pagalbinio ūkio paskirties statinius. Toje pačioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokius pačius klausimus (dėl imperatyvių teisės normų pažeidimų, perleidžiant valstybinį turtą), juos sprendė skirtingai. Vienu atveju – dėl sandorių, privatizuojant pagalbinio ūkio paskirties statinius, konstatavo niekinių sandorių faktą, o kitu atveju – dėl žemės sklypo formavimo, atsisakė ginti viešąjį interesą.

12.2.                      Ginčo įsakymas nebuvo įvertintas kontekste teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės sklypų formavimą, ir aplinkybės, kurios sudaro ieškinio pagrindą, liko neatskleistos. Teismas neįvertino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymas Nr. 49VĮ- 267-(14.92.2) (kuris VĮ Registrų centras neįregistruotas) iš esmės keičia ieškovų teisinę padėtį, kurią garantuoja VĮ Registrų centras įregistruotas, žemės sklypo suformavimą bylojantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimas Nr. 49SK- 923-(14.49,109).

12.3.                      Ieškovai įrodė, jog NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymas yra aiškiai neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Įsakymas nėra išviešintas, t.y. VĮ Registrų centras neįregistruotas, tačiau ateityje gali būti kliūtimi ieškovams lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti 2015-05-22 sprendimu Nr. 49SK-923-(14.49,109) suformuotą, namų valdoje esančią žemę ir ten esančius Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio paskirties statinius.

12.4.                      Teismas, nagrinėdamas ieškininį reikalavimą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-02-26 įsakymo pripažinimo negaliojančiu, privalėjo: konstatuoti, jog jis yra priimtas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą; konstatuoti, jog jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas VĮ Registrų centras.

12.5.                      Ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog skundžiamas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymas turi būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. ieškovai įrodė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nurodė, kokiems teisės aktams minėtas viešo administravimo organo priimtas aktas prieštarauja bei juos pažeidžia.

12.6.                      Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šioje byloje yra viešojo intereso elementas, todėl kilęs ginčas pagal ieškovų (fizinių asmenų) pareikštą ieškinį turėjo būti sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas, kurias nustatė ginčo šalys.

12.7.                      Ieškovės A. M. ir G. R. tvirtina, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-02-26 įsakymas nėra išviešintas (įregistruotas VĮ Registrų centras), jis nebuvo joms išsiųstas ir jos kitu būdu jos nebuvo supažindintos su minėtu įsakymu (nes nėra bendrijos narės ir jokiais saitais su bendrija nesusijusios). Teismas be jokio pagrindo padarė išvadas, kad ieškovams (kurie nėra bendrijos nariai) apie ginčijamą įsakymą turėjo būti žinoma 2018 ir 2019 metais.

13.       I. S. D. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad prašo pridėti prie bylos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą 2013-07-10 Nr. A51-74058 (3.3.153-EM4), kuris įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė vykdė ginčo statinių privatizaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Protokolą Nr. A16-802(2.1.28-AD4) 2013-09-11, kuriame nurodyta, kad „S. D. nesutiko už 12333 Lt įsigyti ūkio pastato 1/6 dalį“. S. D. 2013-09-23 sutiko pirkti už 8000 Lt. Į bylą pateiktas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, jų priklausinių ir pagalbinio ūkio paskirties pastato ar jo dalių įkainavimo aktas, kuriame ieškovė savo parašu patvirtina, kad sutinka pirkti už 8000 Lt. Telefonu ieškovė vis teiravosi Turto departamento specialisto, kada bus paruošta ūkio pastato pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau buvo atsakoma, kad teisės departamentas vis rengia dokumentus. O iš tiesų savivaldybė rengė šio turto perdavimo aktus UAB „Start Vilnius“. Be to, reikšminga ir tai, kad 2013 m. gyventojai iniciavo žemės sklypo formavimo procedūras, o savivaldybė, pasinaudodama tuo, bandė atiduoti sklypo dalis NT vystytojams. Darytina išvada, kad buvo pažeistos gyventojų teisės ar viešoji tvarka.

14.       Ieškovė nurodė, jog dėl neteisėtai išskirtų valstybinės žemės sklypo dalių inžinieriniam įrenginiui transformatorinei ir pagalbinio ūkio pastatams sumažėja gyventojams tenkanti lengvatine tvarka įsigyjamoji valstybinio žemės sklypo dalis. Prašymas pirkti yra pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, bet kol vyksta ginčas teisme, yra sustabdytas. Gyventojų teisinis suinteresuotumas dėl šio ginčo įsakymo yra akivaizdus.

15.       Ieškovė nurodė, jog valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros registrą ((duomenys neskelbtini)). Todėl Kultūros paveldo departamentas yra atsakingas dėl žemės sklypo dalių priskyrimo statiniams metodikos, kuris nustatomas pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Rengiant šį ginčo įsakymą, to nebuvo padaryta, todėl jis yra atliktas pažeidžiant šią metodiką. Įgyvendinant gyventojų prašymus pirkti valstybinį žemės sklypą, būtų privalomas žemės sklypo dalių paskaičiavimas pagal naujai patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2020-01-24 Nr. 3D-40 metodiką.

16.       Atsiliepime atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo ieškovų apeliacinio skundo patenkinimo ar atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Ieškovų apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nėra ginčijamos ar prašomos panaikinti kokios nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-22 sprendimo dalys, tiesiogiai susijusios su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teisėmis, pareigomis ar teisėtais interesais. Atsakovė nėra įsakymą priėmęs subjektas ir jai nėra žinomos ieškovų apeliacinio skundo išnagrinėjimui galinčios turėti reikšmės aplinkybės, susijusios su įsakymu, jo priėmimu.

16.2.                      Ieškovų apeliacinis skundas daugiausia yra grindžiamas pačių ieškovų subjektyviu ir kitokiu, nei pirmosios instancijos teismo atliktu, bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai kitaip nei teismas vertina ir interpretuoja faktines aplinkybes, teisės normas ir/ar bylos įrodymų visumą, nereiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neatskleidė bylos esmės ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.3.                      Ieškovai nenurodė, kokį realų, o ne hipotetinį teisinį suinteresuotumą jie turi dėl NŽT įsakymo panaikinimo. Kaip, kokiu būdu įsakymas kliudo ar gali kliudyti jiems įsigyti žemės sklypą ar statinius, tai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta.

16.4.                      Nors ieškovai deklaratyviai nurodo, esą įsakymas teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, ieškovai ne tik nepagrindė savo teisės ginčyti įsakymą, bet ir nepagrindė bei neįrodė egzistuojant kokio nors akivaizdaus pagrindo pripažinti įsakymą niekiniu.

16.5.                      Didelė dalis apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, cituojamų teisės normų ir teismų praktikos net nėra susiję su minėtu įsakymu, jie susiję su tariama ieškovų teise lengvatine tvarka privatizuoti ūkinius pastatus ir kt.

16.6.                      Ieškovai į teismą kreipėsi labai ženkliai (net ne vienerius metus) praleidę sutrumpintą senaties terminą, kas sudarė savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui.

17.       Atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Ieškovų apeliaciniu skundu atsakovės atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, nėra ginčijamos ar prašomos panaikinti kokios nors skundžiamo sprendimo dalys, tiesiogiai susijusios su atsakovės teisėmis ar pareigomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriėmė ginčijamo įsakymo, todėl jai nėra žinomos ieškovų apeliacinio skundo išnagrinėjimui galinčios turėti reikšmės aplinkybės, susijusios su įsakymo priėmimu.

17.2.                      Dalis apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, cituojamų teisės normų ir teismų praktikos net nėra susiję su įsakymu, jie susiję su tariama ieškovų teise lengvatine tvarka privatizuoti ūkinius pastatus ir kt.

17.3.                      Ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas pačių ieškovų pateikiamu subjektyviu ir kitokiu, nei pirmosios instancijos teismo atliktu, bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

17.4.                      Esminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kaip teisingai konstatuota teismo sprendime, ieškovai nenurodė, kokį realų, o ne hipotetinį teisinį suinteresuotumą jie turi dėl NŽT įsakymo panaikinimo. Kaip, kokiu būdu įsakymas kliudo ar gali kliudyti ieškovams įsigyti žemės sklypą ar statinius, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta.

17.5.                      Nors ieškovai deklaratyviai nurodo, esą įsakymas teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, ieškovai ne tik nepagrindė savo teisės ginčyti įsakymą, bet ir nepagrindė bei neįrodė egzistuojant kokio nors akivaizdaus pagrindo pripažinti įsakymą niekiniu.

17.6.                      Patys ieškovai pripažįsta, jog visi kiti ieškovais byloje buvę asmenys (išskyrus A. M. ir G. R.) apie ginčijamą įsakymą žinojo jau seniai ir su ieškiniu į teismą kreipėsi labai ženkliai ir be jokių objektyvių priežasčių praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškovai į teismą kreipėsi ne tik labai ženkliai (net ne vienerius metus) praleidę sutrumpintą ieškinio senaties terminą, bet ir visiškai neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo, suponuojančio ieškovams teisę ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą Nr. 49VĮ-267-(14.92.2).

18.       Atsiliepime atsakovė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Įsakymu nebuvo suformuotas naujas žemės sklypas, todėl nesutiktina, kad priimant įsakymą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų suformavimą ar formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

18.2.                      Ieškovai painioja dvi skirtingas procedūras, t. y. žemės sklypo suformavimo ir žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti nustatymo procedūrą.

18.3.                      Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad įsakymas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymas aiškiai apibrėžia atvejus, kas yra registruojama Nekilnojamojo turto registre.

18.4.                      Ieškovai pagal įstatymą nėra subjektai, ginantys viešąjį interesą.

18.5.                      Ieškovai yra praleidę terminą ginčyti įsakymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

20.       I. S. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2022-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-851-567/2022; 2004-12-17 VĮ Registrų centras raštą dėl S. N. (dabar D.) buto Nr. (duomenys neskelbtini) privatizuoto rūsio. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas įsakymas suponuoja gyventojų pažeistos teisės lengvatine tvarka išsipirkti valstybinį žemės sklypą bei valdymo teisės praradimą. Atsakovai siekia išsinuomoti valstybinę žemę po ūkiniais pastatais, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio, turėdami neteisėtus lūkesčius. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė 2004 m. registravo nuosavybės teises į ūkinius statinius, o ne į žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas 2015 m., jis suformuotas bendras visų jame esančių pastatų eksploatavimui, tokio žemės sklypo suformavimo niekas neginčijo. Po ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymėjimas (duomenys neskelbtini), esančius rūsius nuosavybės teise valdo gyventojai, juos yra privatizavę kartu su butais. Rūsiai nėra identifikuoti, tačiau Nekilnojamojo turto registre šis juridinis faktas įregistruotas.

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

23.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

24.       Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

         Dėl ginčo esmės

26.       Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nutarta atmesti ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-267-(14.92.2.).

27.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu Nr. 49SK-923-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko S. Z. 2015-03-02 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vilniaus miesto skyrius 2016-12-07 atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje dėl žemės sklype esančių pagalbinio ūkio paskirties pastatų – ūkio pastatų, kurių ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminas yra pasibaigęs ir kurių nusidėvėjimo procentas yra 70 proc., naudojimo pagal paskirtį ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-371. Vilniaus miesto skyrius 2017-02-06 raštu Nr. 49SDŽ-77-(14.49.22) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu apžiūrėti vietoje ir nustatyti, ar statiniai naudojami pagal paskirtį bei padaryti išvadas apie rašte nurodytų statinių techninę būklę ir jų techninę priežiūrą. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2017-05-05 pavedimu Nr. lPAV-202-(1.8) „Dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo“ Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai pavedė: 1) atlikti žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinti ar visi žemės sklype esantys statiniai yra naudojami (tinkami naudoti) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) įvertinti, ar visi žemės sklype esantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra laikytini savarankiškai funkcionuojančiais statiniais; 3) įvertinti, ar visas žemės sklypo plotas yra reikalingas jame esantiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti; 4) jeigu būtų nustatyti teisės aktų pažeidimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, pagal kompetenciją imtis priemonių dėl pažeidimo išaiškinimo ir administracinės atsakomybės pažeidimą padariusiam subjektui taikymo ir kita. Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2017-05-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškimo dalies argumentų ir taikyti viešojo intereso gynimo priemonę, numatytą LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio dalies 3 dalies 3 punktu“, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūroje gautą S. D. prašymą dėl viešojo intereso pažeidimo tyrimo, nutarė: „1) nenustačius teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo organizuojant viešą konkursą, kurio metu buvo parduodami statiniai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriniame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 2) reikalauti, kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi teisinių priemonių bei procedūrų, kad prie neegzistuojančių ar avarinės būklės pastatų nebūtų formuojamos žemės sklypo dalys ir jos nebūtų išnuomotos statinių savininkams, taip pat imtis teisinių priemonių bei procedūrų, kad valstybei priklausanti žemė būtų naudojama racionaliai ir efektyviai, kad iš valstybinės žemės būtų pašalinti nenaudojami avarinės būklės statiniai bei iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti neegzistuojantys statiniai [...]“. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-07 atliko žemės sklypo žemės valstybinę naudojimo kontrolę, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-371. Vilniaus miesto skyrius 2018-01-11 raštu Nr. 49SDŽ-15-(14.49.22) „Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros atlikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlikti rašte nurodytų ūkinių pastatų priežiūros patikrinimą vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-02-23 raštu Nr. A51-14115/18(3.3.10.2- EM4) „Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini)“ pateikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Vilniaus miesto skyriuje 2017-08-10 gautas namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas, kuriuo prašoma išnuomoti žemės sklypo dalį bendrijai. Vilniaus miesto skyrius 2017-06-29 raštu Nr. 49SFN-1511-(14.49.104) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano grąžinimo patikslinimui“ matininką S. Z. informavo apie parengiamo žemės sklypo plano statiniams eksploatuoti nustatytus trūkumus. Vilniaus miesto skyriuje 2017-12-05 gautas matininko 2017-12-05 prašymas Nr. 49GF-5003 suderinti žemės sklypo planą savarankiškai funkcionuojantiems pastatams ar statiniams eksploatuoti. Vilniaus miesto skyrius, nenustatęs plano trūkumų, suderino žemės sklypo planą. Vilniaus miesto skyrius 2018-02-26 įsakymu nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis. Įsakymas nėra įregistruotas VĮ Registrų centras. Vilniaus miesto skyrius 2018-02-26 raštu Nr. 49SJN-479-(14.49.105) „Dėl informavimo apie priimtą įsakymą“ informavo bendriją apie priimtą 2018-02-26 įsakymą. Į bylą pateikti duomenys, kad apie priimtą įsakymą taip pat A. A. G. M., R. M., K. K., A. M., UAB „Start Vilnius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Idealis“, V. M.. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir bendrija 2018-07-09 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-212-(14.49.57), kurios pagrindu bendrija nuomojasi 3375 kv. m ploto žemės sklypo dalį.

28.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įsakymas priimtas būtent namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, atstovaujamos pirmininkės (ieškovės) S. D., prašymu, ieškovų A. G. M., R. M. prašymu, įsakymas buvo išsiųstas 2018-02-26 bendrijai jos nurodytu buveinės adresu, kurios nariai, kaip buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, yra ir ieškovai. Be to, į bylą pateikti įrodymai, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, kurios nariai yra ieškovai, nuo 2019-01-08 dalyvavo trečiuoju asmeniu Utenos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-52-1055/2022 pagal ieškovės V. M. (šioje byloje trečiasis asmuo) ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti dalį valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtiną ūkinio pastato eksploatacijai ir įpareigoti jį išnuomoti), šioje byloje buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su NŽT 2018-02-26 įsakymu, į minėtą bylą NŽT 2019-02-28 pateikė žemės sklypo bylos kopiją, kurioje buvo ir minėtas įsakymas. 

29.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovams apie ginčijamą 2018-02-26 įsakymą turėjo tapti žinoma 2018 metais, o vėliausiai jie turėjo sužinoti 2019 m. kovo mėn., todėl ieškovai praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymą, jo atnaujinti dėl svarbių priežasčių neprašė, o teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Ieškovai neneigia, jog visi kiti ieškovais byloje buvę asmenys (išskyrus A. M. ir G. R.) apie ginčijamą įsakymą žinojo. Pačiame NŽT 2018-02-26 įsakyme Nr. 49VĮ-267-(14.92.2.) nurodyta, kad įsakymas parengtas atsižvelgiant į „[...] (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2017-08-10 prašymą, A. G. M., R. M., K. K. A. M. 2017-01-23 prašymą [...]“. Dėl šių priežasčių atmestini ieškovų nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadas, kad ieškovams (kurie nėra bendrijos nariai) apie ginčijamą įsakymą turėjo būti žinoma 2018 ir 2019 metais.

30.       Ieškovai nurodė, jog ginčo įsakymas nebuvo įvertintas kontekste teisės aktų, kurie reglamentuoja žemės sklypų formavimą, ir aplinkybės, kurios sudaro ieškinio pagrindą, liko neatskleistos. Teismas neįvertino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymas Nr. 49VĮ- 267-(14.92.2) (kuris VĮ Registrų centras neįregistruotas) iš esmės keičia ieškovų teisinę padėtį, kurią garantuoja VĮ Registrų centras įregistruotas, žemės sklypo suformavimą bylojantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimas Nr. 49SK- 923-(14.49,109).

31.       Žemės sklypo ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-2532 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos žemės sklypo ribos, plotas, naudojimo būdas, urbanistiniai architektūriniai apribojimai, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Minėto savivaldybės įsakymo pagrindu Vilniaus miesto skyrius priėmė 2015-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-923-(14.49.109.), kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas. Vilniaus miesto skyrius 2018-02-26 įsakymu nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punkto reikalavimus, kuris numato, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą.

32.       Kaip matyti, būtent pagal Taisyklių 8 punktą yra išskiriamos dalys Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskiriems objektams eksploatuoti, o pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės patikėtinis apskaičiuoja kiekvienam bendraturčiui tenkančią žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į jo valdomą statinio / įrenginio dalį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl parengtas žemės sklypo planas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į minėtas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčo įsakymas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar žemės sklypo naudotojų interesų, priimant ginčo įsakymą nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų suformavimą.

33.       Ieškovų vertinimu, jie įrodė, jog NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018-02-26 įsakymas yra aiškiai neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Įsakymas nėra išviešintas ir ateityje gali būti kliūtimi ieškovams lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti 2015-05-22 sprendimu Nr. 49SK-923-(14.49,109) suformuotą, namų valdoje esančią, žemę ir ten esančius Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio paskirties statinius.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai nenurodė, kokį realų, o ne hipotetinį teisinį suinteresuotumą jie turi dėl NŽT įsakymo panaikinimo. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip, kokiu būdu įsakymas kliudo ar gali kliudyti jiems įsigyti žemės sklypą ar statinius. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei ieškovės S. D. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai siekia iš esmės ginti ne pažeistas, bet savo hipotetines, sąlygines teises, nurodydami, jog ateityje šis įsakymas gali būti formalia kliūtimi ieškovams lengvatinėmis sąlygomis pirkti namų valdoje esančią žemę ir ten esančius Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius pagalbinio ūkio pastatus. Ieškovams nenurodžius, kaip skundžiamas įsakymas pažeidžia jų konkrečias teises bei kokiu būdu kliudo įsigyti žemę, statinius, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovų pareikštą reikalavimą, grindžiamą deklaratyvaus pobūdžio argumentais.

35.       Ieškovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šioje byloje yra viešojo intereso elementas, todėl kilęs ginčas pagal ieškovų (fizinių asmenų) pareikštą ieškinį turėjo būti sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas, kurias nustatė ginčo šalys.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai pagal įstatymą nėra subjektai, ginantys viešą interesą. Be to, ieškovai ne tik nepagrindė savo teisės ginčyti įsakymą, bet ir nepagrindė ir neįrodė egzistuojant kokio nors akivaizdaus pagrindo pripažinti įsakymą niekiniu.

37.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Todėl asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

39.       CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl teismo teisės ex officio pripažinti sandorius negaliojančiais ir šios teisės ribų pažymėta, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba, kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).

40.       Nors ieškovai nurodė, kad ginčo įsakymas teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, ieškovai nepagrindė ir neįrodė egzistuojant kokį nors akivaizdų pagrindą pripažinti įsakymą niekiniu, tokių pagrindų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

41.       Dėl ieškovės S. D. apeliacinės instancijos teismui pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2022-09-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-851-567/2022 apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2009).

42.       Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime atsakovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta teisinių paslaugų suvestinė, iš kurios nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios suma 381,15 Eur; sąskaita apmokėta 2022-05-30.

46.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš  ieškovų A. B., S. D., N. R., A. M., A. M., G. R., R. B., R. R., I. G., R. Š., L. Ž., V. P., A. G. M. ir R. M. priteistina po 27,22 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (į. k. 120750163) po 27,22 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.