Civilinė byla Nr. 2-1346-950/2015
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01067-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6
(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 22 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos atstovei adv. O. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – R. G., V. G. ir K. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. B. 2015-07-27 pareiškimu (b.l. 3-5) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
Pareiškėja I. B. 2015-07-27 pareiškime (b.l. 3-5) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. G.. Po jos mirties liko paveldimas turtas – įvairūs asmeniniai daiktai, taip pat jai priklausanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Minėtame bute J. G. gyveno kartu su sutuoktiniu A. G.. Po motinos mirties, būtent likęs gyvas A. G. pradėjo valdyti visą mirusiosios turtą – toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė, remontavo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Po J. G. mirties, A. G. dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, dėl to, jog skaudžiai išgyveno sutuoktinės netektį, buvo silpnos sveikatos, taip pat neturėjo reikiamų teisinių žinių. Tačiau J. G. priklausiusį turtą, jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo. Nei ji, nei kiti J. G. ir A. G. vaikai – R. G. ir V. G., tam neprieštaravo. Po tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo jos sūnus K. B.. Tačiau jis 2015-05-14 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo jai visas paveldėjimo teises į turtą, likusį po A. G. mirties. Tačiau ji negali savo vardu įregistruoti viso, po A. G. mirties, likusio turto, nes nėra tinkamai sutvarkyti paveldėjimo dokumento po J. G. mirties. Atsižvelgiant į tai, I. B. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
I. B. atstovė adv. O. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.
Suinteresuotas asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 59). 2015-08-05 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42), R. G. nurodė, jog pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 57). 2015-08-11 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43), V. G. nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka.
Suinteresuotas asmuo K. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 56). 2015-08-11 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43), K. B. aiškiai nurodė, jog pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 54-55). 2015-08-27 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 49-50), suinteresuotas asmuo nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į civ. bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja I. B. 2015-07-27 pareiškimu (b.l. 3-5) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 3-5).
Iš Gyventojų Registro tarnybos pateiktų pažymų apie asmens duomenis (b.l. 25, 46), taip pat giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (b.l. 8, 16-24) matyti, kad J. G. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. G., ir gyvendami santuokoje jie susilaikė trijų vaikų – I. B., R. G. ir V. G.. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2015-06-22 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po J. G. mirties nėra užvesta (b.l. 12).
J. G. sutuoktinis A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Po jo mirties likusį turtą paveldėjo K. B. (b.l. 11). Tačiau 2015-05-14 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (b.l. 13), jis visas paveldėjimo teises į A. G. turtą padovanojo I. B..
Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad A. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1992-02-20, t.y. santuokos su J. G. metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (J. G. ir A. G.) nuosavybe.
Pareiškėja I. B. faktą, kad jos tėvas A. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) J. G. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų – O. B. ir Valerijos D. P. parodymais, taip pat civ. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Pareiškėja I. B. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jos tėvai – J. G. ir A. G. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), likęs gyvas A. G. toliau gyvenamo minėtame bute, juo rūpinosi, remontavo, mokėjo visus būtinus mokesčius. Nei ji, nei kiti vaikai – R. G. ir V. G., į po motinos mirties likusį turtą nepretendavo, paliko jį tėvui.
Liudytoja O. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo J. G. ir A. G., nes gyveno tame pačiame name. Žino, kad po J. G. mirties, A. G. vienas toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, jį remontavo, keitė langus, ir kt. Jokių ginčų tarp A. G. ir jo vaikų dėl J. G. turto niekada nebuvo. Analogiškas faktines aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir kita liudytoja - Valerija D. P..
Pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai (b.l. 26-32) neginčijamai liudija, kad A. G. mokėjo įvairius mokesčius, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, ir tai jis darė jau po J. G. mirties, t.y. po (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 9) liudija, kad A. G. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civ. bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos I. B. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jos kartu su 2015-07-27 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad I. B. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).
Patenkinus pareiškėjos I. B. pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 12,76 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjos I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 12,76 EUR (dvylika EUR, 76 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbank”, AB, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Ridikas