Baudžiamoji
byla Nr. 1A-300/2009
Procesinio sprendimo
kategorijos: 2.3.4.9; 2.4.5.2.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus
(pranešėjas),
teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,
nuteistajam K. V. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo
2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2
d. 5 p., 140 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. – laisvės
atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 140 str. 1 d. –
penkiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., griežtesne bausme
apimant švelnesnę, K. V. nustatyta galutinė subendrinta
bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.
Priteista iš K. V. D. R. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei
ligonių kasai – 7 645,90 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą,
n u s t a t ė :
K. V. nuteistas
už tai, kad 2007 m. gruodžio 16 d., apie
5.10 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas nukentėjusiajam D. R. peiliu
ne mažiau penkiolika smūgių į krūtinę, nugarą,
kairį žastą ir kairę plaštaką, tuo padarydamas durtinius-pjautinius sužalojimus
šiose srityse, dėl ko nuo
durtinių-pjautinių krūtinės, nugaros sužalojimų su diafragmos ir blužnies
pažeidimu, kraujo susikaupimu krūtinės
ir pilvo ertmėse buvo sunkiai sutrikdyta D. R. sveikata; suduodamas nukentėjusiajam A. R. peiliu
du kartus į kairį šoną ir kairį dilbį, tuo padarydamas durtinius-pjautinius
sužalojimus šiose srityse, dėl ko nuo durtinio-pjautinio juosmens srities kairės pusės kiauryminio sužalojimo su
storosios žarnos pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta A. R. sveikata,
suduodamas nukentėjusiajam V. K. peiliu ne mažiau kaip
penkis smūgius į įvairias kūno vietas,
tuo padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, dėl ko V. K. buvo
nežymiai sutrikdyta sveikata, tyčia sunkiai sutrikdė D. R. ir A. R. sveikatą, bei
nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme
nuteistas K. V. parodė, kad D. R. ,
A. R. ir V. K. sužalojo ne dėl
pykčio ar asmeninių nesutarimų, o gindamasis. 2007 m. gruodžio 15 d., 24.15 val. Smėlynės gatvėje prie pervažos kartu su J. P. ,
V. S. su žmona Ž. S. sutiko D. R. su V. K. , kurie pasiūlė drauge išgerti. Jie sutiko ir,
nusipirkę degtinės, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį
bendrabutį. Ten buvo D.
R. mergina K. V. ir A. R. , kurių
anksčiau nepažinojo. Visi gėrė degtinę, šnekučiavosi. Pirmi namo išėjo V. S. su žmona. D. R. paprašė, kad jo
telefonu kažkam paskambintų dėl „Ekstazy“. Paskambino, bet niekas neatsiliepė.
Telefoną atidavė D. R. . Po kiek laiko D.
R. pasigedo telefono ir pasakė, kad telefoną galėjo paimti jis arba J. P. . Kilo konfliktas. K. V. patikrino
jo ir J. P. kišenes, bet telefono nerado. Su J. P. nutarė išeiti. Išėjus
jiems į kiemą, pro langą šūktelėjo D. R. , kad palauktų,
kol jis nusileis laiptais žemyn. Nusileidęs, žodžiais užsipuolė J.
P. , po to smogė jam kumščiu. J. P. nugriuvus, J. R. spardė jį kojomis. Iš
laiptinės išbėgo kitas vaikinas, bet nepamena kuris iš jų. Tas vaikinas taip
pat puolė spardyti J. P. . J. P. rėkė,
dangstėsi galvą rankomis, aimanavo. Kai J. P. nustojo
judėti, pagalvojo, kad „užspardė“. D. R. , kuris yra
gerokai stambesnis už jį, ėmė traukti nuo J. P. . Nuo D. R. smūgio į veidą, griuvo. Gulinčiam ant žemės, D. R. spyrė 5-6 kartus. Kai pribėgo dar du vaikinai, spardė
trise. Bijojo, kad „užspardys“ negyvai. Kai pavyko atsistoti, išsitraukė peilį
ir pradėjo juo mosikuoti į visas puses, gindamasis nuo puolančių jį vaikinų.
Pasitaikius progai, pabėgo ir bėgo link namų. Bėgdamas paskambino seseriai, kad
važiuotų ieškoti J. P. , nes manė, kad J.
P. nebegyvas. Sesuo J. P. surado policijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu K.
V. parodė, kad išėjęs D. R. su dar kažkuriuo iš bute
buvusiųjų vaikinų puolė mušti nuteistąjį rankomis ir kojomis bei sudavė ne
mažiau 10 smūgių (atrodo, jog pradžioje buvo nukritęs). Be to, K.
V. parodė, kad tuo metu, kai jį pradėjo mušti, nuteistasis iš karto
išsitraukė peilį ir tuo peiliu dūrė nežiūrėdamas kur, tačiau taikė į
nukentėjusiuosius (nukentėjusieji trenkia smūgį, nuteistasis jiems peiliu ir
taip, kol vyko muštynės), o tai buvo ne vienas ir ne du smūgiai, o daugiau (T.
2, b. l. 31-32).
D. R. Teismo medicinos ekspertas nustatė durtines – pjautines
daugybines krūtinės, nugaros, kairio žasto ir kairės plaštakos žaizdas. Pagal sužalojimo kanalus
ekspertas padarė išvadą, kad žaizdos padarytos aštriu duriančių-pjaunančių
savybių turinčiu įrankiu,
galimai peilio geležte smūgiavimo būdu 15 smūgių pasėkoje. Dėl durtinių-pjautinių krūtinės ir
nugaros sužalojimų su diafragmos ir blužnies pažeidimu D. R. sveikata
sutrikdyta sunkiai. Nustatytas apsinuodijimas alkoholiu (t. 1., b.l. 87, 89).
A. R. nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis kairės
juosmeninės srities sužalojimas su storosios žarnos pažeidimu ir
durtinis-pjautinis kairio dilbio sužalojimas. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių
savybių įrankiu, galimai peilio geležte, suduodant du smūgius. Dėl
durtinio-pjautinio juosmeninės srities kairės pusės kiauryminio sužalojimo su
storosios žarnos pažeidimu
A. R. sveikata sutrikdyta sunkiai (t. 1., b.l. 125, 127).
V. K. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos
pusėje, padaryta aštriabriauniu
duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu vieno dūrio pasėkoje. Dėl
nustatyto sužalojimo V. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (t.l., b.l. 37).
K. V. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas lūpų srityje ir
odos nubrozdinimai dešinės
plaštakos nugarėlėje. Sužalojimas lūpų srityje padarytas paveikiant kietu buku
daiktu, galimai vienu
smūgiu ranka. Smulkūs odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugarėlėje galėjo
būti padaryti tiek sumušant
nedidelio paviršiaus šiurkščiais daiktais, tiek pačiam susimušant į kietus
daiktus. Dėl nustatytų sužalojimų K. V. sveikata sutrikdyta nežymiai
(t.2., b.l. 66).
J. P. nustatytas kairio momens, kaktos
ir dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame momenyje ir
kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose ir dešinėje alkūnėje.
Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai suduodant smūgius kumščiais bei
spardant, ne mažiau penkių smūgių pasėkoje. J. P. nustatytas
nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2., b.l. 111).
Mykolo Romerio
universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialistai nustatė, kad K. V. šlapime, paimtame 2007-12-17, 10.00 val. yra 0,72 promilės etanolio ir
tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t.2. b.l. 68-69), tačiau pirmosios
instancijos teisme, neneigdamas degtinės vartojimo 2007-12-16 naktį fakto,
teigė, jog 2007-12-15 vakare ir 2007-06-16 naktį narkotikų nevartojo, o „žolę“
bandė rūkyti tik kitą vakarą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. V. prašo jam skirti teismo psichiatrinę-psichologinę
ekspertizę, nes buvo trumpam praradęs atmintį ir mano, kad įvykio metu jis buvo
fiziologinio afekto būsenoje, kurią sukėlė neteisėti pačių nukentėjusiųjų
veiksmai. Tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis
nukentėjusiojo D. R. elgesys (apkaltinant K.
V. ir J. P. telefono paėmimu, pasivijo J.
P. ir ėmė jį mušti) atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir
pirmosios instancijos teismas. Be to, K. V. gynėjas dar
bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė A.
G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto
konsultacinę išvadą Nr. A-KI-83-23 (T. 2, b. l. 222-231), kuria, atsižvelgiant
į K. V. fizinį išsivystymą bei faktines 2007 m. gruodžio
16 d. nakties grumtynių aplinkybes, specialisto nuomone, K. V.
daugybę kūno sužalojimų peiliu net trims panašaus amžiaus jaunuoliams,
galėjo padaryti būdamas patologinio afekto būsenos, nors tam nustatyti reikalingas
detalus K. V. psichologinis ir psichiatrinis ištyrimas.
Visgi Panevėžio apygardos teismas 2009-03-23 nutartimi K. V. prašymą
skirti teismo psichologinę psichiatrinę ekspertizę atmetė (T. 2, b. l.
232-233).
Bylos duomenimis, K. V.
psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas (T. 2, b. l. 75), o pats nuteistasis
nurodo dėl psichinių sveikatos sutrikimų niekada nesigydęs, tačiau apeliacinės
instancijos teismas privalo imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti
objektyvų iš nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Tuo tarpu pats
nuteistasis mano, kad tiek daug sužalojimų peiliu trims nukentėjusiesiems (D. R. – 15, A. R. – 2, V.
K. – 1) jis galėjo padaryti staiga labai susijaudinęs, t. y. būdamas afekto
būsenos, kurią sukėlė neteisėti pačių nukentėjusiųjų veiksmai. Tokiu būdu,
siekiant išsamiai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir pašalinti abejones bei
tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymu,
skirtina ambulatorinė pirminė teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizė
siekiant patikrinti K. V. emocinę būseną nusikaltimo
padarymo metu, nustatyti jo individualaus elgesio, charakterio ir reagavimo į
konfliktines situacijas ypatumus, lėmusius jo elgesį ir motyvaciją, o taip pat
išsiaiškinti, ar nuteistojo K. V. veiksmai prieš
nukentėjusiuosius buvo susiję su psichikos liga.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 208, 286
straipsniais, 324 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
1. Paskirti byloje ambulatorinę pirminę teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizę, pavedant
ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos Vilniaus ekspertinio skyriaus ekspertams.
2. Pavesti ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:
1) Ar nusikalstamų veikų padarymo metu K. V. buvo sutrikusi psichika?
2) Ar nusikalstamos veikos padarymo metu K. V. galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos
valdyti?
3) Ar K. V. nusikalstamos veikos
padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos?
4) Ar K. V. nusikalstamos
veikos padarymo metu buvo tokios būsenos, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei
ir veiklai?
5) Jeigu K. V. nusikalstamos
veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto arba tokios emocinės būsenos,
kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, ar jis tuo metu nesirgo kokia
nors psichikos liga, kuri būtų sutrukdžiusi jam suprasti atliekamų veiksmų esmę
ir juos valdyti?
3. Įpareigoti K. V. ekspertų
nurodytu laiku atvykti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus ekspertinį skyrių.
4. Ekspertams pateikti šią nutartį,
baudžiamąją bylą Nr. 1A-300/2009 (3 tomai) ir gautus K. V. medicininius
dokumentus.
Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas Venckus
Teisėjai Regina
Gaudutienė
Kęstutis Jucys