Civilinė byla Nr. e2-684-236/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00197-2020-6

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 12 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“, uždarajai akcinei bendrovei „Indema“, S. J., Ž. J., A. Z. ir D. Z. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Žemės namai“ 2020-02-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti ieškovės UAB „Žemės namai“ ir atsakovės UAB „He-Ma“ 2018-12-04  sudarytą jungtinės veiklos sutartį galiojančia;

1.2.                      pripažinti toliau nurodomą turtą bendrąja daline ieškovės UAB „Žemės namai“ ir atsakovės UAB „He-Ma“ nuosavybe, kurioje ieškovės nuosavybės dalis yra lygi 53/100:

1.2.1.                      žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.2.                      žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.3.                      dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.4.                      dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.                      pripažinti negaliojančia UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ 2019-11-28 sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-14352, kurios pagrindu UAB „Indema“ nusipirko 443/952 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;

1.4.                      pripažinti negaliojančia UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ 2019-12-17 sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-15168, kurios pagrindu UAB „Indema“ nusipirko 509/952 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;

1.5.                      išreikalauti iš UAB „Indema“ ieškovei UAB „Žemės namai“ nuosavybės teise priklausantį turtą:

1.5.1.                      53/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5.2.                      53/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys UAB „He-Ma“: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys UAB „Indema“: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinyje pateiktų aplinkybių visuma įrodo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, nes šalys yra sudariusios ir tebevykdo jungtinės veiklos sutartį, kurią įforminti notarine tvarka vengia atsakovė UAB „He-Ma“. Grėsmę, kad, nepritaikius atsakovių turto arešto, ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškovės teigimu, pagrindžia atsakovių elgesys: atsakovė UAB „He-Ma“ 2019-11-28 ir 2019-12-17 perleido turto dalį atsakovei UAB „Indema“ be ieškovės žinios, nors šis turtas buvo jų bendroji dalinė nuosavybė, nepaisydama to, kad namas, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti (baigtumas 87 proc.). Tai reiškia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės gali bet kada bandyti perleisti ir likusį jungtinės veiklos rezultatą tretiesiems asmenims – sąžiningiems įgijėjams, net neužbaigiant namų statyti iki galo. Be to, atsakovė UAB „Indema“, būdama nesąžininga įgijėja, iš kurios dar realiai galima išreikalauti ginčo turtą, gali bet kada perleisti turimą turto dalį sąžiningam įgijėjui, iš kurio ieškovė turto dalies atgauti negalės. Šią grėsmę pagrindžia faktinė aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė UAB „Indema“ yra patalpinusi skelbimą dėl dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir gali bet kurią dieną jį parduoti, jeigu tik atsiras susidomėjęs pirkėjas. Ieškovė pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo apsaugoti intereso svarba pateisina prašomą suvaržymą.

3.       Atsakovė UAB „He-Ma“ atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba šį prašymą patenkinus, pareikalauti iš ieškovės pateikti banko garantiją arba 150 000 Eur piniginę įmoką galimiems nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kuriuos šalys rašytine sutartimi įformino 2018-12-04, nes tokia sutartis nurodyta data niekada nebuvo pasirašyta abiejų šalių. Atsakovė ieškovės pasirašytą jungtinės veiklos sutartį pirmą kartą pamatė tik gavusi iš teismo jos ieškinį kartu su priedais. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė kažkokiu būdu būtų gavusi, turėjusi ar kažkaip žinotų apie tai, kad tokia sutartis buvo pasirašyta. Šiuo atveju dėl tokios sutarties vyko tik derybos. Net ir susipažinusi su ieškovės pateiktais priedais prie ieškinio, matyti, kad niekur nėra minima, jog būtų pasirašyta kokia nors sutartis ir būtų numatyti apribojimai sudarinėti sandorius. 

4.       Atsakovė UAB „Indema“ atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba šį prašymą patenkinus, įpareigoti ieškovę per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 113 760 Eur sumą arba pateikti neatšaukiamą, besąlyginę Lietuvoje veiklą vykdančio banko garantiją 113 760 Eur sumai, pagal kurią ieškinio atmetimo atveju bankas įsipareigotų ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti UAB „Indema“ 113 760 Eur sumą. Banko garantijos galiojimo terminas iki 2023-02-17. Atsakovė nurodė, kad ieškinys, net vertinant preliminariai, yra nepagrįstas. Reikalavimai, kildinami iš jungtinės veiklos sutarties, tačiau atsakovės žiniomis, jungtinės veiklos sutartis niekada nebuvo sudaryta, nebuvo jokio susitarimo, jog ginčo nekilnojamas turtas bent iš dalies priklausys UAB „Žemės namai“. Net jei tokia sutartis ir būtų sudaryta, jungtinės veiklos sutartimi nėra susitarta, kad jungtinės veiklos rezultatas – ieškovės bent dalinės nuosavybės teisės į būsimą nekilnojamąjį turtą įgijimas. Iš ieškovės pateiktos jungtinės veiklos sutarties matyti, kad nėra nei vienos sutarties sąlygos, kurioje būtų nurodyta, jog ieškovė kada nors įgis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Priešingai, jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad ieškovė įneša franšizę ir projektus, kurie ieškovės įvertinti 35 000 Eur įnašu, UAB „He-Ma“ įneša žemės sklypą, kuris įvertintas 185 130 Eur. Tik šie įnašai tampa bendrąja daline nuosavybe. Vadovaujantis jungtinės veikos sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, nurodytai jungtinės veiklos sutarties 2 ir 3 punktuose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog būsimas turtas bus parduotas, o iš veiklos gavus pelną, ieškovė galėtų reikalauti iš UAB „He-Ma“ 15,89 proc. pelno dalies (bendra įnašų vertė 220 130 Eur, todėl ieškovės dalis yra 15,89 proc.). Aplinkybę, kad ieškinys net preliminariai yra nepagrįstas patvirtina ir tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti jungtinės veiklos sutartį galiojančia, kas reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta ir, jog ji negalioja. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ slėps savo turtą, ketina jį perleisti ar atliks kitus veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Tiek UAB „He-Ma“, tiek UAB „Indema“ yra sąžiningos, ieškovė neįrodė, kad yra priešingai.

5.       Ieškovė UAB „Žemės namai“ atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „He-Ma“ 2020-02-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 660 perleido žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu statiniu, S. J., Ž. J., D. Z. ir A. Z., 2020-03-09 patikslino pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus, prašydama:

5.1.                      pripažinti ieškovės UAB „Žemės namai“ ir atsakovės UAB „He-Ma“ 2018-12-04  sudarytą jungtinės veiklos sutartį galiojančia;

5.2.                      pripažinti toliau nurodomą turtą bendrąja daline ieškovės UAB „Žemės namai“ ir atsakovės UAB „He-Ma“ nuosavybe, kurioje ieškovės nuosavybės dalis yra lygi 53/100:

5.2.1.                      žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.2.2.                      žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.2.3.                      dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.2.4.                      dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5.3.                      pripažinti negaliojančia UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ 2019-11-28 sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-14352, kurios pagrindu UAB „Indema“ nusipirko 443/952 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;

5.4.                      pripažinti negaliojančia UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ 2019-12-17 sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-15168, kurios pagrindu UAB „Indema“ nusipirko 509/952 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;

5.5.                      pripažinti negaliojančia atsakovės UAB „He-Ma“ ir atsakovų S. J., Ž. J., D. Z. bei A. Z. 2020-02-13 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 660, kurios pagrindu atsakovai Ž. J. ir S. J. nusipirko iš atsakovės UAB „He-Ma“ 30/61 dalį, o atsakovai A. Z. ir D. Z. nusipirko iš atsakovės UAB „He-Ma“ 31/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;

6.       ieškovės UAB „Žemės namai“ naudai išreikalauti iš atsakovės UAB „Indema“ toliau nurodomą turtą iš svetimo neteisėto valdymo:

6.1.                      53/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6.2.                      53/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7.       ieškovės UAB „Žemės namai“ naudai išreikalauti iš atsakovų S. J., Ž. J., D. Z. ir A. Z. toliau nurodomą turtą iš svetimo neteisėto valdymo 53/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys atsakovams Ž. J. ir S. J.: 1) 30/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 30/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys atsakovams D. Z. ir A. Z.: 1) 31/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 31/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys atsakovei UAB „Indema“: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ieškinyje pateiktų aplinkybių visuma įrodo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, nes šalys yra sudariusios ir tebevykdo jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atlikti įnašai (žemės sklypai) ir jungtinės veiklos rezultatas (sklypuose pastatyti ar statomi pastatai) turi priklausyti abiems partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes taip numato įstatymas ir šalys nėra susitarusios kitaip. Šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties 4 ir 12 punktais aiškiai susitarta, kad tiek šalių įnašai, tiek ir jungtinės veiklos rezultatas bus bendra nuosavybė. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra teisingas ir vienintelis leidžiantis realiai atkurti teisingumą šioje situacijoje. Ieškovei yra žinoma aplinkybė, kad atsakovė UAB „He-Ma“ turi reikšmingo dydžio įsiskolinimų, kurių negali padengti, todėl atsakovės UAB „He-Ma“ finansinė padėtis yra itin prasta. Tai reiškia, kad jeigu ieškovė reikalautų priteisti ne jam tenkančią 53/100 ginčo turto dalį, o patirtus nuostolius dėl jos turto dalies perleidimo, ieškovė net ir jai palankus teismo sprendimo atveju neturėtų galimybės realiai atgauti patirtų nuostolių iš atsakovės UAB „He-Ma“ dėl itin sunkios jos finansinės padėties. Dėl minėtų priežasčių ieškinyje nurodyti ieškovės reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra racionalūs ir tik jų tenkinimas atitiktų jungtinės veiklos sutartį ir leistų atstatyti pažeistas ieškovės teises. Šiuo atveju grėsmę, kad, nepritaikius atsakovių turto arešto, ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pagrindžia atsakovių elgesys: atsakovė „He-Ma“ 2019-11-28 ir 2019-12-17 perleido turto dalį atsakovei UAB „Indema“ be ieškovės žinios, nors šis turtas buvo jų bendroji dalinė nuosavybė, net nepaisydama to, kad namas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), net nebaigtas statyti (baigtumas 87 proc.). Tai reiškia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės gali bet kada bandyti perleisti ir likusį jungtinės veiklos rezultatą tretiesiems asmenims – sąžiningiems  įgijėjams, neužbaigiant namų statyti iki galo. Atsakovė UAB „Indema“, būdama nesąžininga įgijėja, iš kurios dar realiai galima išreikalauti ginčo turtą, gali bet kada perleisti turimą turto dalį sąžiningam įgijėjui, iš kurio ieškovė turto dalies atgauti negalės. Šią grėsmę pagrindžia faktinė aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė UAB „Indema“ yra patalpinusi skelbimą dėl dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir gali bet kurią dieną jį parduoti, jeigu tik atsiras susidomėjęs pirkėjas. Atsakovė UAB „He-Ma“ 2020-02-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 660 nesąžiningai perleido žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu statiniu. Naujieji savininkai nėra sąžiningi įgijėjai – 31/61 turto dalis buvo perleista atsakovės UAB „He-Ma“ vadovo ir ieškovės akcininko K. Z. tėvams, kurių, kaip šeimos narių, nesąžiningumas preziumuojamas, o likusi 30/61 turto dalis buvo perleista ieškovės kreditoriui ir atsakovę UAB „He-Ma“ statybų projekto įgyvendinimo klausimais konsultuojančiam S. J. su sutuoktine.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2020-02-17 nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.       Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktus įrodymus, o konkrečiai 2018-12-04 jungtinės veiklos sutarties 12 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, nurodytai šios sutarties 2-3 punktuose (pagal kuriuos ieškovės turto vertė sudaro 35 000 Eur, o atsakovės UAB „He-Ma“– 185 130 Eur), sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškinio reikalavimas pripažinti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys žemės sklypų ir namų, yra pagrįstas ir galimai bus patenkintas.

12.       Teismas pažymėjo, kad preliminariai vertinant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ir išreikalauti šį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, manytina, jog toks teisių gynimo būdas taip pat tikėtinai nėra pagrįstas. Šis ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra grindžiamas aiškiomis jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, kurios suteiktų ieškovei teisėtą interesą į pastatytų nekilnojamųjų daiktų konkrečią dalį ar jų naudojimą bei valdymą. Priešingai, remiantis ieškovės nurodytos jungtinės veikos sutarties nuostatomis matyti, kad jungtinės veiklos tikslas nėra siejamas su dalinės nuosavybės įgijimu į nekilnojamuosius daiktus, bet yra siejamas su pastatytų nekilnojamųjų daiktų realizavimu ir gauto pelno pasidalinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti nekilnojamojo turto areštą, yra neproporcingas, neprotingas ir nebūtinas, siekiant apginti ieškovės galimai teisėtus interesus, kylančius iš bendro verslo.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2020-03-12 nutartimi ieškovės UAB „Žemės namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą su patikslintu ieškiniu, atmetė.

14.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje jau sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ atžvilgiu taikymo. Šiuo atveju remiantis ieškovės nurodytos jungtinės veiklos sutarties nuostatomis matyti, kad jungtinės veiklos tikslas nėra siejamas su dalinės nuosavybės įgijimu į nekilnojamuosius daiktus, bet yra siejamas su pastatytų nekilnojamųjų daiktų realizavimu ir gauto pelno pasidalinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

15.       Remiantis tuo, kad nėra pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ieškovės išdėstyti nauji motyvai dėl atsakovų nesąžiningumo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo priimti sprendimą, jog atsirado pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo ir atsikirtimus į Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutartyje nurodytas išvadas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo, tačiau ši nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu, dėl ko plačiau dėl šių argumentų teismas nepasisakė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Ieškovė UAB „Žemės namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys Ž. J. ir S. J.: 1) 30/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 30/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys D. Z. ir A. Z.: 1) 31/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 31/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys UAB „Indema“: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas jungtinės veiklos sutarties nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo jungtinės veiklos sutarties 4 ir 12 punktuose šalys susitarė, kad tiek šalių įnašai, tiek ir jungtinės veiklos rezultatas bus bendra nuosavybė.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas. Reikalavimai ginčo turtą pripažinti bendrąja nuosavybe ir jį išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo yra racionalūs ir tik jų tenkinimas atitiktų jungtinės veiklos sutartį ir leistų atstatyti pažeistas ieškovės teises. Šiuo atveju atsakovės UAB „He-Ma“ finansinė padėtis yra itin prasta, todėl jeigu ieškovė reikalautų priteisti ne jai tenkančią turto dalį, o patirtus nuostolius dėl jos turto dalies perleidimo, ieškovė net ir jai palankus teismo sprendimo atveju neturėtų galimybės realiai atgauti patirtų nuostolių iš atsakovės dėl itin sunkios jos materialinės padėties.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas preliminariai nevertino kitų svarbių įrodymų. Ieškovės pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad šalys yra sudariusios ir tebevykdo ginčo 2018-12-04 jungtinės veiklos sutartį, kurią įforminti notarine tvarka vengia atsakovė UAB „He-Ma“. Minėta sutartis yra vykdoma ir nėra kliūčių pripažinti ją galiojančia.

17.4.                      Teismas nepagrindė, kodėl disponavimo teisės areštas yra per daug atsakovių teises varžanti ir neproporcinga priemonė. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neapsunkins šalių galimybių vykdyti jungtinę veiklą ir statyti namus, juos toliau valdyti ir naudoti. Disponavimo teisės apribojimas būtų racionalus ir efektyvus laikinas sprendimas sustabdyti bet kokį turto perleidimą be bendraturčio sutikimo iki tol, kol bus nuspręsti reikšmingi šio turto nuosavybės klausimai.

17.5.                      Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką pagrindžia prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo išdėstytos aplinkybės bei tai, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „He-Ma“ nedelsiant perleido naujiesiems savininkams Ž. J., S. J., D. Z. ir A. Z. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį dvibutį gyvenamąjį pastatą. Be to, naujieji savininkai nėra sąžiningi įgijėjai.  

18.       Atsakovė UAB „Indema“ atsiliepimu į atskirąjį skundu prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikyti atsakovės UAB „Indema“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę UAB „Žemės namai“ per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 113 760 Eur sumą arba pateikti neatšaukiamą, besąlyginę Lietuvoje veiklą vykdančio banko garantiją 113 760 Eur sumai, pagal kurią ieškinio atmetimo atveju bankas įsipareigotų ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti UAB „Indema“ 113 760 Eur sumą. Banko garantijos galiojimo terminas iki 2023-02-17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Jungtinės veiklos sutartimi nėra susitarta, kad jungtinės veiklos rezultatas – ieškovės bent dalinės nuosavybės teisės į būsimą nekilnojamąjį turtą įgijimas. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nei vienos sutarties sąlygos, kurioje būtų nurodyta, kad ieškovė kada nors įgis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Priešingai, jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, jog ieškovė įneša franšizę ir projektus, kurie ieškovės įvertinti 35 000 Eur įnašu (jungtinės veiklos sutarties 3 punktas), UAB „He-Ma“ įneša žemės sklypą, kuris įvertintas 185 130 Eur (jungtinės veiklos sutarties 2 punktas). Tik šie įnašai tampa bendraja daline nuosavybe (jungtinės veiklos sutarties 4 punktas). Vadovaujantis jungtinės veikos sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, nurodytai šios sutarties 2 ir 3 punktuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad ieškinys net preliminariai nėra pagrįstas.

18.2.                      Ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, neva šalys (ieškovė ir atsakovė UAB „He-Ma“) vykdo jungtinės veiklos sutartį ir ją ketina ateityje vykdyti ne tik kad nepagrįsti, bet ir prieštarauja pačios ieškovės pareikštam reikalavimui ir esamoms faktinėms aplinkybėms. Esant ieškinio reikalavimui pripažinti jungtinės veiklos sutartį galiojančia, akivaizdu, kad ieškovė pripažįsta, jog jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta ir jog ji negalioja.

18.3.                      Ieškovės teiginys, kad būtent toks ieškovės teisių gynimo būdas yra realiausias jai atgauti skolą iš UAB „He-Ma“ nepatvirtina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo. Priešingai, ieškovė pripažįsta, jog nors pareiškė nepagrįstą ieškinį, ji taip elgiasi tik dėl to, kad mano, jog kitu būdu neatgaus tariamos UAB „He-Ma“ skolos.

18.4.                      Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Indema“ slėps savo turtą, ketina jį perleisti ar atliks kitus veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. UAB „Indema“ pagrindinė ir vienintelė veikla – nekilnojamojo turto statyba bei vystymas, todėl akivaizdu, jog UAB „Indema“ nuolat skelbimuose skelbia apie vykdomą veiklą ir turimo nekilnojamojo turto pardavimą, o ieškovės pateiktas skelbimas neįrodo UAB „Indema“ nesąžiningumo.

18.5.                      UAB „Indema“ finansinė padėtis yra gera (šiuo metu bendrovės turtas buhalterine verte vertinamas beveik 2 000 000 Eur), UAB „Indema“ turtas kas met padidėja apie 500 000 Eur, jos veikla pelninga, o grynasis pelnas yra didesnis nei reiškiamas ieškovės reikalavimas, todėl net ir esant palankiam ieškovei sprendimui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokios grėsmės, jog UAB „Indema“ teismo sprendimo neįvykdys.

18.6.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus UAB „Indema“ disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu, UAB „Indema“ negalės šio turto parduoti, negaus pajamų ir tokiu būdu gautų lėšų negalės investuoti į kitus nekilnojamojo turto objektus.

19.       Ieškovė UAB „Žemės namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-12 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys Ž. J. ir S. J.: 1) 30/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 30/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys D. Z. ir A. Z.: 1) 31/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 31/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti, apribojant disponavimo teisę, toliau nurodomus nekilnojamojo turto objektus, kurie Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip priklausantys UAB „Indema“: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįsigilino į patikslintame ieškinyje nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes.

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad jungtinės veiklos tikslas nėra siejamas su dalinės nuosavybės įgijimu į nekilnojamuosius daiktus, bet yra siejamas su pastatytų nekilnojamųjų daiktų realizavimu ir gauto pelno pasidalinimu. Toks teismo argumentas prieštarauja jungtinės veiklos sutarties 4 punktui.

19.3.                      Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką pagrindžia ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „He-Ma“ perleido žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį dvibutį gyvenamąjį pastatą. Be to, naujieji savininkai nėra sąžiningi įgijėjai.  

20.       Atsakovė UAB „Indema“ atsiliepimu į atskirąjį skundu prašo dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Indema“ nekilnojamajm turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtu, kadangi Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikyti atsakovės UAB „Indema“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę UAB „Žemės namai“ per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 113 760 Eur sumą arba pateikti neatšaukiamą, besąlyginę Lietuvoje veiklą vykdančio banko garantiją 113 760 sumai, pagal kurią ieškinio atmetimo atveju bankas įsipareigotų ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti UAB „Indema“ 113 760 Eur sumą. Banko garantijos galiojimo terminas iki 2023-02-17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Lietuvos apeliaciniame teisme yra pradėta civilinė byla dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutarties, kuri nėra baigta ir atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB „Indema“ turtui nėra išnagrinėtas, todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Indema“ turtui, remiantis tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu dalyku (patikslintame ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, nėra pateikta jokių naujų įrodymų, ieškinio reikalavimas nėra keičiamas), esant ginčui tarp tų pačių šalių, turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

20.2.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (preliminarų ieškinio pagrįstumą) egzistavimą patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

20.3.                      Ieškovės jungtinės veiklos sutarties atitinkamų punktų vertinimas kitaip, nei jas preliminariai vertino teismas, taip pat ieškovės teiginys, kad tai yra vienintelis būdas apginti pažeistas savo teises, nereiškia, kad ieškovė įrodė, jog ieškinys bent preliminariai pagrįstas.

20.4.                      Ieškovės teiginys, kad būtent toks ieškovės teisių gynimo būdas yra realiausias jai atgauti skolą iš UAB „He-Ma“ nepatvirtina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo.

20.5.                      Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Indema“ slėps savo turtą, ketina jį perleisti ar atliks kitus veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. UAB „Indema“ pagrindinė ir vienintelė veikla – nekilnojamojo turto statyba bei vystymas, todėl akivaizdu, jog UAB „Indema“ nuolat skelbimuose skelbia apie vykdomą veiklą ir turimo nekilnojamojo turto pardavimą, o ieškovės pateiktas skelbimas neįrodo UAB „Indema“ nesąžiningumo.

20.6.                      UAB „Indema“ finansinė padėtis yra gera (šiuo metu bendrovės turtas buhalterine verte vertinamas beveik 2 000 000 Eur), UAB „Indema“ turtas kas met padidėja apie 500 000 Eur, jos veikla pelninga, o grynasis pelnas yra didesnis nei reiškiamas ieškovės reikalavimas, todėl net ir esant palankiam ieškovei sprendimui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokios grėsmės, jog UAB „Indema“ teismo sprendimo neįvykdys.

20.7.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus UAB „Indema“ disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu, UAB „Indema“ negalės šio turto parduoti, negaus pajamų ir tokiu būdu gautų lėšų negalės investuoti į kitus nekilnojamojo turto objektus.

21.       Atsakovai A. Z. ir D. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundu prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas vertino prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl ieškovės nurodomos naujos aplinkybės.

21.2.                      Ieškovės nurodomi tariamai nesąžiningi atsakovų veiksmai neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiamos teismo nutartys, kuriomis atmesti ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų

24.       Ieškovė su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutarties pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus dėl ginčo turto, susirašinėjimo su atsakovu S. J. kopiją. Jais grindė grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

25.       Atsakovė UAB „Indema“ su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio mėn. susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovių, ieškovės siūlyto susitarimo dėl turto pardavimo projekto kopiją, UAB „Indema“ 2018 m. ir 2019 preliminariosios finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas, Vilniaus apygardos teismo 2020-02-27 preliminaraus sprendimo ir nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopijas (civilinėje byloje Nr. e2-2739-866/2020), kredito sutarties dalies išrašą, pažymas apie UAB „Indema“ investuotas lėšas ir lėšas kurias numatoma investuoti į dvibutį gyvenamąjį namą. Šiais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumo bei prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

26.       Remiantis CPK 314 straipsnyje įtvirtinu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti būtent pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus taip pat teikė ir pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai jau yra pateikti byloje, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti į bylą kaip perteklinius. Taip pat nustatyta, kad atsakovės UAB „Indema“ pateikti nauji įrodymai jau byloje buvo teikti anksčiau ir pirmosios instancijos teismo priimti į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat ir juos atsisako priimti kaip perteklinius.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

28.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

29.       Lietuvos apeliacinis teismas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos yra pasisakęs, kad tokia nustatyta sąlyga reiškia tik tai, jog teismas, nenagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, netirdamas ir nevertindamas ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2020-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2020).

30.       Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020).

31.       Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2019-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019).

32.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra grindžiamas aiškiomis jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, kurios suteiktų ieškovei teisėtą interesą į pastatytų nekilnojamųjų daiktų konkrečią dalį ar jų naudojimą bei valdymą. Teismo vertinimu, jungtinės veiklos tikslas nėra siejamas su dalinės nuosavybės įgijimu į nekilnojamuosius daiktus, bet yra siejamas su pastatytų nekilnojamųjų daiktų realizavimu ir gauto pelno pasidalinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo nėra pagrįstas ir galimai nebus patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

33.       Šiame kontekste būtina pažymėti, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste negalima tapatinti su ieškinio pagrįstumo įvertinimu, kai šis klausimas yra išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-236/2018).

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantė ieškinyje suformuotus reikalavimus grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, teikia ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius konkrečius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai. Akivaizdu, kad byloje tarp šalių kilęs ginčas ne tik dėl jungtinės veiklos sutarties galiojimo ir vykdymo, tačiau ir jos sąlygų aiškinimo, t. y. ar jungtinės veiklos sutartimi ginčo šalys susitarė dėl dalinės nuosavybės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus, ar tik dėl gauto pelno pasidalinimo. Minėti klausimai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė dalies savo reikalavimų. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių jos ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

35.       Minėta, kad kita būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

36.       Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

37.       Kaip jau pirmiau minėta, pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis suponuoja grėsmės apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą. Kai turtas, esantis teisminio ginčo objektu, yra pas atsakovus, kurie gali nevaržomai juo disponuoti, egzistuoja tikimybė, kad šis turtas bus perleistas, todėl apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, jei, pavyzdžiui, būtų sudarytas sandoris, kuriuo turtas atlygintinai būtų perleistas. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nepakistų esama situacija ir neatsirastų nauji ginčo turto savininkai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti apeliantės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas tretiesiems asmenims neabejotinai apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą ar jis taptų iš viso neįmanomas, t. y. nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja grėsmė galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

38.       Šiuo atveju, aplinkybė, kad jau bylos nagrinėjimo teisme metu dalis ginčo turto buvo perleista pirkimo – pardavimo sandoriais patvirtina galimą turto perleidimo grėsmę, kurios nepašalina atsakovių nurodoma aplinkybė dėl jų sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

39.       Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

40.       Apeliantė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė areštuoti ginčo turtą, tačiau tik apribojant disponavimo teisę juo. Teismo vertinimu, ginčo nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau paliekant teisę juo naudotis ir valdyti jį neproporcingai nesuvaržys atsakovų teisių. Pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę atsakovams bus užkirstas kelias tik disponuoti ginčo turtu, jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Tačiau atsakovams nebus draudžiama valdyti ginčo turto ir juo naudotis, todėl atsakovai neturėtų patirti jokių neigiamų padarinių dėl jų turtui pritaikytų ribojimų.

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutartis ir  tenkinti apeliantės prašymą dėl ginčo turto arešto. Remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 ir 2020-03-12 nutarčių tenkinami, skundžiamos nutartys naikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinami.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ atsiliepimuose yra pateikusios prašymus spręsti dėl jų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo ir ieškovė neturėjo galimybės pareikšti pozicijos dėl šių prašymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl atsakovių UAB „He-Ma“ ir UAB „Indema“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 12 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ (juridinio asmens kodas 304826763) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti apribojant disponavimo teisę į:

30/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovams Ž. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

30/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovams Ž. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

31/61 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

31/61 dalį dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovams D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ (juridinio asmens kodas 302617512);

dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ (juridinio asmens kodas 302617512).