Baudžiamoji byla Nr. 1-311-327/2013

Teisminio proceso Nr.1-61-1-00753-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.;

1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.13.;

1.2.4.2.3.; 2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS  TEISMAS

N   U   O   S   P   R   E   N   D   I   S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajam V. G., kalti­na­majai E. P., jos gynėjui ad­vo­ka­tui Viliui Mulevičiui, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedir­ban­ti, neteista, kal­tinama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n   u   s   t   a   t   ė :

E. P. 2012 m. spalio mėn. 10 d. apie 19 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos pa­darymui, dėl asmeninių nesutarimų kilus barniui su sugyventiniu V. G., gindamasi nuo V. G., kuris, spaudė jos kaklą rankomis ir daužė galvą į virtuvės sieną, kilus grėsmei jos sveikatai, per­ženg­dama būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė jam į nugarą, tuo padarė nukentėjusiajam kiau­ryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kai­rė­je, lydimą kraujo ir oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuo sunkiai sutrikdė nuken­tė­ju­sio­jo – savo šeimos nario (sugyventinio) V. G. sveikatą, tai yra, padarė nusikalstamą vei­ką, nu­ma­tytą BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji E. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Pa­rodė, kad su V. G. kaip sugyventiniai gyveno 15 metų. 2012-10-10 V. G., jo brolis R. G. ir R. B., bute (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Pasibaigus gėrimams su­gy­ven­tinis su broliu išėjo dar parnešti gėrimų. Brolis po kurio laiko grįžo, o sugyventinis ilgą laiką negrįžo, o kai grįžo, gėrimų neparnešė. Kaltinamoji susibarė su V. G., susikibo, su­si­stumdė. V. G. sugriebė ją už kaklo, smaugė, daužė jos galvą į ant sienos kabėjusias lenteles. Tada kal­tinamoji apsišlapino, ranka užčiuopė pirmą papuolusį daiktą ir smogė jam kur papuolė. Tuomet sugy­ven­tinis ją paleido. Ji išbėgo iš vir­tuvės. Vėliau jai pasakė, kad V. G. išvežė greitoji med. pagalba. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai ją išsivežė. Konflikto metu jai buvo sumušta galva.

E. P. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 91- 92, 93-95) matyti, kad E. P., panaudodama manekeną ir peilio maketą, parodė, kur ir kokius veiksmus nukentėjusysis V. G. atliko prieš ją, kur ir kaip ji smogė V. G., kur po suduoto smūgio jis atsisėdo.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2012-10-10 jis su broliu R. G., sugyventine E. P. ir R. B. virtuvėje, bute (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Pasibaigus gė­ri­mams jis su broliu nuėjo nupirkti jų dar. Brolis grįžo, o jis dar išgėrė ir vakare grįžo, tačiau deg­tinės ir pi­ni­gų neparnešė. E. P. ėmė bartis, kad neparnešė alkoholio, ėmė tikrinti jo kišenes. Jie su­si­stum­dė. Sugriebė E. P. rankomis už kaklo, smaugė. E. P. apdraskė jam nosį. Ji pra­dėjo dusti ir kažkuo dūrė jam į šoną. Brolis pasakė, kad šone jam yra žaizda ir iškvietė greitąją pa­gal­bą. Su E. P. susitaikė.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2012-10-10 su broliu V. G., jo sugyventine E. P. ir R. B. jo motinos bute (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę. Vakare su broliu nuė­jo dar ieškoti alkoholio. Brolis kažkur užtruko. Jo nesulaukęs grįžo atgal į butą. Po kiek laiko grįžo brolis V. ir nieko neatsinešė. E. P. pradėjo bartis. Jie susikabino, stumdėsi. Brolis buvo su­grie­bęs E. P.. Vie­nu mo­mentu pamatė kaip E. P. dūrė V. G. į šoną ir numetė peilį ant stalo. Liu­dytojas nuvalė kruviną peilį, pamatė pas V. G. nugaroje kraujuojančią žaizdą, iškvietė grei­tąją pa­gal­bą ir išėjo laukti jos.

Iš liudytojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 56-57, 58-59) matyti, kad liudytojas, panaudodamas manekeną ir peilio maketą, parodė, kokius veiksmus nukentėjusysis V. G. atliko prieš E. P., kaip E. P. smogė V. G..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 10-11, 12-15) matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas peilis medinėmis kriaunomis. Ant pasta­to­mos spintelės ras­tas ir paimtas kitas peilis medinėmis kriaunomis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38- 39) matyti, kad V. G. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje, lydima kraujo ir oro susi­kau­pimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjau­nan­čiu daik­tu/­įran­kiu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-10-10. Suža­lo­jimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kovai bei savigynai būdingų sužalojimų nekons­ta­tuota.

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 88) matyti, kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, smakre, galvos plaukuotojoje dalyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus po­būdžio daiktas, galimai 2012-10-10. Sužalojimai padaryti nemažiau trijų trauminių poveikių pasė­koje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b. l. 19) matyti, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė išimti V. G. rū­bai: sportiniai bateliai ir kepuraitė, kojinės, maskuojamos kelnės, trumpikės, džemperis, pilkos spal­vos džemperis ir žalsvos spalvos švarkas. Iš daiktų apžiūros protokolo (b. l. 20- 24) matyti, kad džem­pe­riai ir švarkas sutepti dėmėmis, primanančiomis kraują.

Iš daiktų apžiūros protokolo (b. l. 17- 18) matyti, kad apžiūrėti du peiliai, paimti 2012-10-10 įvykio vietos apžiūros metu, yra vienas – 26 cm ilgio su 14,5 cm ilgio geležte, kitas – 22,7 cm ilgio su 11,8 cm ilgio geležte.

Iš teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29- 30) matyti, kad tirti pateiktų bliuzonų trikotažas atidalintas panaudojant ašmenis turintį įrankį. Nustatyti, ar tirti pateikti bliuzonai buvo pažeisti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2 negalima.

Iš asmens blaivumo testo (b. l. 62) matyti, kad E. P. 1012-10-10, 23:57:44 nustatytas 1,82 %o neblaivumas.

Kaltinamosios E. P. parodymai apie V. G. sužalojimo aplin­kybės iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo V. G., liudytojo R. G. parodymus, specialistų išvadas ir visus kitus paminėtus by­los dokumentus, todėl teismas sprendžia, kad E. P. kaltė sunkiai sutrikdžius V. G. svei­katą yra įrodyta.

Nedideli nukentėjusiojo V. G., liudytojo R. G. ir kaltinamosios E. P. paro­dy­mų skirtumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių, teismo nuomone, susiję su šių asmenų girtumu įvykio metu ir dėl to galimu iškreiptu aplinkybių suvokimu.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sunkiai sutrikdyti, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (nugara) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

Byloje nėra duomenų, kad E. P. turėjo išankstinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti V. G.. Tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu jai kilo staiga. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad kal­ti­namoji E. P., būdama pa­kal­ti­na­ma (b. l. 102), kilusio buitinio kon­flikto metu tyčia smogdama V. G. pakankamai ilgu vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingą sveikatai nugaros sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokiu veiksmu kelia pa­vo­jų jo sveikatai, ir numatė, kad tokiais veiksmais gali sunkiai su­trik­dyti nuken­tė­ju­siojo svei­ka­tą, nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abejinga. Todėl teismas daro išvadą, kad kal­ti­na­mo­ji savo sugyventinio V. G. sveikatą sunkiai sutrikdė tyčia.

Tiek liudytojas R. G., tiek kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad nors E. P. ir nukentėjusiojo V. G. barnis prasidėjo kaltinamosios iniciatyva, nors ji nagais apdraskė nukentėjusiajam veidą, tačiau V. G. sudavė jai smūgius į veidą, smaugė jos kaklą ir trankė jos galvą į sieną. Tuomet V. P. griebė peilį ir smogė juo nukentėjusiajam. Po smūgio V. G. paleido kaltinamąją. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis V. G.. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir specialisto išvadoje jai konstatuotos poodinės krau­jo­sruvos kai­rės akies vokuose, smakre ir galvos plaukuotoje dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų kaltinamosios nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai. Nukentėjusiojo prieš kaltinamąją pavartoto smurto pobūdis ir intensyvumas – tuo buvo atsakyta į pačios kaltinamosios veiksmus, neteikė pagrindo kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos gyvybei, ir gintis smogiant peiliu į pa­vo­jingą sveikatai nugaros sritį. Šiomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad V. P. panaudota gynyba aiš­kiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pa­vo­jingumo, ir padarydama nukentėjusiajam – savo šeimos na­riui – sugyventiniui sunkų sveikatos su­trikdymą, ji peržengė būtinosios ginties ribas. Tokiu atveju jos veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltininkės veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir skiriant bausmę už šį nusikaltimą BK 28 str. 4 d. nurodyta galimybė ją švelninti remiantis BK 62 str. Šio straipsnio an­tro­jo­je dalyje kaip viena iš alternatyvių, savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, yra veikos padarymas peržengiant bū­ti­no­sios ginties ribas (BK 62 str. 2 d. 5 p.). Esant šiai aplinkybei baudžiamasis įstatymas leidžia paskirti švelnesnę bausmę tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nus­ta­ty­ti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu, o kartais su šioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę leng­vinančių aplinkybių“. Šis terminas paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais atvejais, kai įsta­tymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant at­lei­di­mo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsa­komybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplin­ky­bės. Tuo tarpu BK 62 str. 2 d. tokių žodžių nėra. Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu (be 1–6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2009, 2K-328/2013).

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pri­pa­žįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kal­ti­nin­ko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gai­lėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nors kaltinamoji E. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl pateikto įtarimo pri­si­pa­žino iš dalies, iš bylos aplinkybių matyti, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sava­noriškai, nuosekliai išdėstė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias teismas pri­pa­žįsta esant teisin­go­mis. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl padaryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika pa­da­ryta per­žen­giant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. Kaip aukščiau paminėta, teismas pripažįsta, kad sunkiai sužalodama V. G. kaltinamoji E. P. veikė peržengdama būtinosios ginties ribas, todėl sprendžia, kad yra pagrindas šią aplinkybę laikyti ne tik kaip BK 62 str. 2 d. 5 p. numatytą sąlygą, bet ir kaip savarankišką kal­ti­na­mo­sios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas sprendžia, kad draudimas tą pačią aplinkybę pri­pa­žinti ir kaltininkės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir privaloma sąlyga galimybei taikyti BK 62 str. nuostatas, neleistinai apribotų jos teisę tikėtis baudžiamajame įstatyme numatytos lengvatos taikymo.

Viena iš BK 62 str. taikymo sąlygų, nurodyta šio straipsnio antroje dalyje – bent iš dalies at­ly­ginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Tačiau ji privalo būti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime E. P. tokia aplinkybė nėra konstatuota. Nukentėjusysis pre­ten­zijų dėl galimai padarytos turtinės žalos nepareiškė. Todėl spręstina kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta.

Šiomis aplinkybėmis teismas nemato kliūčių taikyti kaltinamajai E. P. BK 62 str. nustatytas lengvatas.

BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pavojingumo laips­nį – kal­ti­na­mo­sios E. P. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų ka­te­go­rijai (BK 11 str. 6 d.), tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam V. G. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl menkavertės buitinės priežasties. E. P. anks­čiau nebuvo teista (b. l. 99), vieną kartą buvo bausta administracine tvarka, tačiau nuobauda jau seniai negaliojanti (b. l. 100). Iš to teis­mas sprendžia, kad E. P. nėra linkusi nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.

Be aukščiau paminėtų kal­ti­na­mo­sios at­sa­ko­mybę len­gvi­nančių ap­lin­kybių, atsižvelgtina ir į tai, kad yra ir viena E. P. at­sa­ko­mybę sun­ki­nanti aplinkybė – nusikalto apsvaigusi nuo al­ko­holio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ji nedirba (b. l. 103), darbo biržoje neregistruota (b. l. 104), jai psichinių su­sir­gi­mų nėra diagnozuota, pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl pri­klau­so­my­bės ligų neį­ra­šyta (b. l. 102). Nukentėjusysis V. G. kaltinamajai atleido, turtinių ir kitokių pretenzijų jai neturi.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamosios E. P. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad E. P. paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą dviejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui. Tiek nusi­kals­tamos veikos pobūdis, tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 62 str. taikymo sąlygas.

Teismo nuomone, pirmiau nurodytos kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­ją nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 62 str. 3 d. 3 p. ir paskyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 str. 2 d. sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas didesnis už vidurkį (BK 61 str.), nustatant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti nustatyta kiekį valandų.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka ir paleista (b. l. 63, 65). Teismo 2013 m. spalio 3 d. nu­tar­timi jai paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskelbta pa­ieška (b. l. 146-147). 2013 m. spalio 10 d. E. P. sulaikyta (b. l. 158). Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi E. P. nustatytas su­ėmimo terminas trims mėnesiams (b. l. 161-162). Kadangi kaltinamajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, kardomoji prie­monė panaikinama, E. P. pa­lei­džia­ma iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 4 p.). Sulaikyme ir suėmime išbūtas lai­kas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 984,53 Lt civilinį ieškinį atlyginti žalai už nuken­tė­ju­siojo V. G. gydymą (b. l. 49). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) padarymo faktas patvirtinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pridėta pažyma (t. 1, b. l. 51). Kaltinamoji E. P. ieškiniui prieštaravimo nepareiškė, todėl ieškinys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – du įvykio vietoje paimti peiliai, vienas jų buvo nusikaltimo įrankis, yra mažaverčiai, todėl sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nukentėjusiojo V. G. aprangos daik­tai: spor­ti­niai bateliai ir kepuraitė, kojinės, maskuojamos kelnės, trumpikės, džemperis, pilkos spalvos džemperis ir žalsvos spalvos švarkas yra menkos vertės. Nukentėjusysis šių daiktų atsisakė, todėl jie sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

n   u   s   p   r   e   n   d   ž   i   a :

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 62 str. 3 d. 3 p., paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaičius laiką, E. P. išbūtą laikinajame su­lai­kyme ir suėmime – 2012 m. spalio mėn. nuo 11 d. iki 12 d. ir nuo 2013 m. spalio 10 d. iki nuos­pren­džio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 17 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso septyniasdešimt suėmimo dienų prilyginus vienam šimtui ke­tu­rias­de­šimčiai laisvės apribojimo dienų, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą trylikai mėnesių de­šimčiai dienų.

Remiantis BK 48 str. 6 d. 5 p., E. P. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę E. P. – suėmimą – panaikinti, paleisti ją iš suėmimo teis­mo posėdžių salėje.

Kauno teritorinei ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. P. Kauno teritorinei ligonių kasai 984,53 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 53 centus) žalos atly­ginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – du peilius, nukentėjusiojo V. G. daiktus: sportinius batelius ir kepuraitę, kojines, maskuojamas kelnes, trumpikes, džemperį, pilkos spal­vos džemperį ir žalsvos spalvos švarką – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajai – nuo nuos­p­ren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.

Teisėjas              Viktoras Preikšas