Civilinė byla Nr. 2A-1983-854/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02992-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

        2023 m. spalio 24 d.        

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Admi“, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. 567,67 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas savo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. J. 2021 m. sausio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-138-2021 su nurodymu (toliau – Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. J. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. 14.00 val., iš sau priklausančio sandėliuko prasivedė laidą per daugiabučio namo bendras gyventojų patalpas, negavęs namo pirmininkės ir kitų gyventojų sutikimo ir jų neįspėjęs, taip pat savavališkai pertvarkęs patalpas, t. y. nusamdęs įmonę, kuri prijungė laidą nuo asmeninio elektros skydelio iki rūsio patalpų, per sieną, kuri yra bendro naudojimo patalpose. Nors Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais R. J. pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodyta, kokiuose įstatymuose nustatytos tvarkos R. J. nesilaikė, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip nurodytas administracinis nusižengimas.

2.2.                      Administracinio nusižengimo teisena greičiausiai buvo pradėta, gavus J. M., tuo metu ėjusios bendrijos pirmininkės pareigas, pranešimą. Administracinio nusižengimo teisena negalima, t. y. negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta, nes padaryti veiksmai neturi administracinio nusižengimo požymių. Ieškovas įstatymų reikalavimų nepažeidė ir neturėjo tokios tyčios, laikėsi taisyklių reikalavimų, tai patvirtina ieškovo veiksmai. Be to, Protokole nėra nurodytas įstatymas, kurio reikalavimai pažeisti.

2.3.                      Namo vidinėje automobilių aikštelėje, pirmame aukšte, prie ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio automobilio stovėjimo vietos esančio ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėliuko sienos kitoje pusėje, t. y. laiptinės hole, žemiau yra ieškovo elektros skaitiklis. Suderinus su elektros tinklų atstovu, nuėmusiu ir vėl uždėjusiu elektros skaitiklio plombą, namą pagal sutartį su atsakove, kaip tuometine bendrijos pirmininke, pasirašytą be bendrijos narių balsavimo administruojančios UAB „Admi“ energetiku, nurodžiusiu elektros darbus jų bendrovės administruojamuose pastatuose atliekantį partnerį, su kuriuo ieškovas sudarė sutartį ir sumokėjo už atliktą darbą 260,53 Eur, iš ieškovui priklausančio sandėliuko nuo elektros rozetės buvo nuvestas laidas į ieškovo elektros skaitiklį.

2.4.                      Atliktam darbui (nutiesti laidą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėliuko į savo elektros skaitiklį), bendrijos sutikimas nebuvo reikalingas, nes toks darbas nėra nurodytas baigtiniame sąraše – 2008 m. gegužės 26 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 5.2. punkte. Taip pat nebuvo pertvarkytos bendrojo naudojimo patalpos ir inžinerinė įranga, kaip draudžiama 6.3. punkte, dėl to veiksmai nebuvo savavališki. Name nėra specialių komunikacijų kanalų (vamzdžių). Visi tokio pobūdžio darbai, kaip kondicionierių laidai ir vamzdeliai iš butų į kondicionieriams skirtą bendrojo naudojimo balkone šalia laiptinės esančią vietą, interneto laidai, elektros laidai tiesiami per lubas ir sienas, kurios yra bendro naudojimo patalpose, laiptinėse, aukštų aikštelėse, be atskiro sutikimo. Tvirtinimo būdai yra patys įvairiausi: tiek prie lubų, tiek prie sienų pragręžiamos skylės kiaurai sieną ir pan. Dar iki Protokolo surašymo, įvykį tyrę policijos pareigūnai leido užbaigti laido prijungimo prie skaitiklio darbus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ specialistai uždėjo plombas. Darbas, tiesiant laidą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio sandėliuko į ieškovo elektros skaitiklį, buvo padarytas teisėtai, techniškai tvarkingai, estetiškai, atlikus darbą išvalyta.

2.5.                      Ieškovas ne tik nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų, bet bendrosios nuosavybės teise priklausantiems objektams nepadarė žalos. Tai rodo ir aplinkybė, kad buvo surašytas administracinis nurodymas, o pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta. Tokių aplinkybių nėra nustatyta.

2.6.                      Ieškovas galėjo būti nubaustas ne už nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos atliktus veiksmus, bet dėl įstatymais nepagrįsto atsakovės, tuo metu ėjusios bendrijos pirmininkės pareigas, reikalavimo gauti bendrijos sutikimą atlikti darbus. Tokio sutikimo reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet galėjo būti nulemtas dėl reiškiamo reiklumo bendrijos pirmininkės atliekamų pareigų, užsakomų paslaugų, sudaromų sutarčių, kurias bendraturčiai turi vykdyti ir už jas mokėti, kokybei, teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to, ieškovas nemokėjo Protokole įrašytame administraciniame nurodyme pasiūlytos savo noru sumokėti nurodytos piniginės baudos, laukė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo. Jei nutarimu nebūtų buvusi nutraukta administracinio nusižengimo teisena, ieškovas nutarimą būtų skundęs ANK 621-624 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.7.                      Nepaisant to, kad administracinio nusižengimo teisena nebuvo baigta ir ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas baigėsi tik 2022 m. balandžio 27 d., ieškovui visą laiką buvo siunčiami laiškai su reikalavimu demontuoti tariamai savavališkai sumontuotą laidą, prie laiškų atsakovė prisegdavo neaišku kaip gautą, nes žala niekam nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra. UAB „Admi“ direktoriaus V. P. teigimu, jis tik vykdė sutartinius įsipareigojimus ir atsakovės, neva kaip bendrijos pirmininkės, žodinius nurodymus.

2.8.                      Ieškovui dėžėje, siuntinyje neva kaip nuo namo bendrijos, buvo sudėtas demontuotas elektros laidas, kuris iš ieškovui priklausančio sandėliuko buvo nuvestas ir prijungtas prie jo buto elektros skydelio, ir įmautė su raštu, protokolo kopija. 2022 m. balandžio 13 ar 14 d. ieškovas susisiekė su AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydamas patikrinti, ar nepažeista plomba. Atvykęs AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas nustatė, kad laidas nupjautas skaitiklio viduje iki plombos. 2022 m. balandžio 28 d. ieškovas gavo registruotą laišką, kuriame įdėta 2022 m. balandžio 11 d. bendrijos susirinkimo protokolo kopija, kurioje pabraukta raudonai, kad neva 56 buto savininkai įpareigojami įsivesti skaitiklį sandėliuke. Taip pat neva bendrijos pirmininkės J. M. 2022 m. balandžio 22 d. įpareigojimas įsivesti skaitiklį sandėliuke ir užtaisyti skyles hole, padarytas neva nelegaliai pravedant elektros kabelį.

2.9.                      Vilniaus miesto savivaldybei 2023 m. sausio 9 d. pateiktas prašymas patikrinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininko registravimo ir bendrojo naudojimo objektų administravimo teisėtumą. Namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, remonto ar broko šalinimai darbai nebuvo atliekami nuo namo pastatymo. Laiptinės sienos pažeistos drėgmės. Dar 2020 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21569-534/2020 buvo sudaryta R. J. ir kitų atsakovų taikos sutartis, pagal kurios 1.1. punktą ieškovas byloje M. V. įsipareigojo taikos sutarties pasirašymo dieną pervesti į daugiabučio namo savininkų bendrijos kaupiamąją sąskaitą 6 000 Eur, iš kurių 4 000 Eur skiriami išimtinai namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės remontui. Laiptinės remontas nėra vykdomas ar atliktas, nes nėra baigti darbai kaimyno, su kuriuo pasirašyta taikos sutartis, 77 buto remonto darbai. Ateityje atliekant namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, kurioje yra ieškovui priklausantis butas, remontą, galima uždėti tokią sienų apdailą, kuri uždengtų laidus.

2.10.                      Ieškovas nežino, kada tiksliai buvo demontuotas laidas, bet tai padaryta iki 2022 m. balandžio 11 d., t. y. nesibaigus administracinio nusižengimo teisenai, nes ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas baigėsi tik 2022 m. balandžio 27 d. Taigi be ieškovo, kaip turto savininko, sutikimo ar leidimo buvo nupjautas ir demontuotas jam priklausantis laidas, kuris nors ir buvo pravestas per bendrosios nuosavybės (bendraturčių, vienas kurių ir yra ieškovas) patalpos sieną, tačiau priklausė ieškovui, o jokių valstybės įgaliotų institucijų sprendimų to turto atžvilgiu priimta nebuvo.

2.11.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2022 m. liepos 1 d. atsakymas patvirtinta, kad nuo 2021 m. vasario 19 d. atsakovė nėra bendrijos pirmininkė, dėl to jos darbo sutartis pasibaigė, nuo 2021 m. vasario 19 d. ji neturėjo ir iki dabar neturi teisėtų įgaliojimų šaukti susirinkimo, pasirašyti darbų atlikimo ar paslaugų sutarčių, sąskaitų ar atlikti kokių nors kitų veiksmų, susijusių su bendrijos valdymo ir finansine veikla ir/ar bendraturčių turto, teisių ir pareigų atžvilgiu. Taip pat visuotinį susirinkimą šaukia daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių, be to, bendrijos nariai negali priimti sprendimų dėl Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų, t. y. dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo balsuodami raštu. Dėl to 2022 m. balandžio 11 d. bendrijos narių susirinkimas sušauktas neteisėtai, ir balsavimas iš anksto ir susirinkimo metu vyko neteisėtai, o jo metu priimti sprendimai neturi teisinės galios, taip pat neturi teisinės galios ir 2022 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolas, nors šis dokumentas ir pateiktas VĮ Registrų centras. Tokios aplinkybės patvirtintos ir medžiagoje Nr. M-1-01-29476-22 priimtuose prokuroro nutarime ir teismų nutartyse.

2.12.                      Tuo pačiu metu su balsavimu dėl namo kaimyno ketinamo vykdyti buto (duomenys neskelbtini), ir bendrųjų patalpų remonto, atsakovės, tada dar kaip bendrijos pirmininkės, iniciatyva 2020 m. vasario 8 d. – 2020 m. kovo 3 d. buvo vykdomas balsavimas dėl namo stogų / terasų remonto vykdymo atskiriant korpusus, o 2020 m. liepos 7 d. daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) narių susirinkime pateiktas balsavimu tvirtinti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame nurodyta, kad kiekvienoje laiptinėje bendrojo naudojimo patalpų ir įrenginių savininkai yra būtent tik tos laiptinės patalpų savininkai ir klausimus dėl jų sprendžia kiekviena laiptinė atskirai. Dėl to atsakovė namo (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje apskritai negali turėti jokių interesų ir kaip bendraturtė, nes turi nuosavybę kitoje laiptinėje.

2.13.                      Atsakovės, buvusios bendrijos pirmininke laido pravedimo metu, reikalavimas gauti jos sutikimą atlikti darbus iki dabar nebuvo pagrįstas nei įstatymų ar Taisyklių reikalavimais, nei faktiniais duomenimis, nes net ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo pateiktas nei tokių sutikimų registravimo žurnalas, nei nors vienas sutikimas atlikti tokio pobūdžio darbus, kurie namo bendrosiose patalpose atliekami nuolat.

3.       Atsakovė J. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

 

3.1.                      Bendrijai, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas, yra numatyta pareiga naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos tikslas įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijos pirmininke nuo 2018 m. kovo 1 d. yra išrinkta J. M. Be to, bendriją aptarnauja (duomenys neskelbtini), esančio namo techninis prižiūrėtojas UAB „Admi“.

3.2.                      Ieškovas neturi nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kadangi turėtas patalpas prieš kurį laiką pardavė. Todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo ar lūkesčio svetimose bendrojo naudojimo patalpose įrengti elektros įrenginius. Ieškovo nepasitenkinimas atsakove yra susijęs su tuo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, t. y. trečiame laiptinės hole, ieškovas savavališkai, nesuderinęs su minėtos laiptinės bendraturčiais, daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir UAB „Admi“ (namo techniniu prižiūrėtoju) administracijomis pravedė 7 m ilgio elektros laidus. Elektros instaliacijos buvo pravestos per daugiabučio namo patalpas – holą, kuris yra namo visų bendraturčių (tuo metu buvo 145 namo bendraturčiai) nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis.

3.3.                      Dėl minėto pažeidimo UAB „Admi“ energetikas G. S. surašė 2020 m. gegužės 28 d. aktą Nr. AT-149. Akte nurodoma, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), esantį namą, nustatyta, jog 56 buto savininkas 3 laiptinės koridoriuje, virš elektros skaitiklių skydų savavališkai, nesuderinęs su namo administratoriumi ir bendrijos pirmininku, atliko elektros instaliacijos darbus (sumontavo elektros laidus). Be to, dėl šio pažeidimo UAB „Admi“ generalinis direktorius ieškovui buvo išsiuntęs įpareigojantį raštą savo lėšomis iki 2020 m. liepos 15 d. demontuoti savavališkai sumontuotus elektros laidus. Visgi ieškovas ignoravo įpareigojimą. Raginimai įvykdyti UAB „Admi“ įpareigojimą buvusiems (duomenys neskelbtini), buto savininkams (ieškovui) net 5 kartus buvo siųsti registruotu paštu, įteikti bendrijos visuotiniame susirinkime, tačiau ieškovas neteisėtai įrengtų laidų nedemontavo.

3.4.                      2022 m. sausio 19 d. daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) administracija, planuodama holo remonto darbus, namo techniniam prižiūrėtojui UAB „Admi“ pateikė įpareigojimą demontuoti bendrojo naudojimo patalpose savavališkai sumontuotus laidus. Po kurio laiko bendrojo naudojimo patalpose savavališkai sumontuoti laidai buvo demontuoti ir grąžinti ieškovui. Tačiau atsakovė laidų nedemontavo ir nedalyvavo laidų demontavimo metu. Ieškovo netenkina daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sprendimai, tačiau ieškinį reiškia atsakovei, kuri nėra teisiniame santykyje su ieškovu.

3.5.                      Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-3784 (toliau – Raštas1) nurodoma, kad buto savininkas yra atsakingas už jam priklausančio buto vidaus instaliacijos būklę, o daugiabučio namo bendrija atsakinga už bendrojo naudojimo elektros tinklo būklę ir eksploatavimą, taip pat bendrojo naudojimo techninę priežiūrą. Daugiabučio namo bendrijoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už daugiabučio namo techninę priežiūrą (t. y. UAB „Admi“), kuris turi teisę daugiabučio namo savininkams teikti privalomus nurodymus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. 22KR-SD-2240 „Informacija dėl elektros kabelio nutiesimo“ (toliau – Raštas2) nurodoma, kad kiti elektros inžinieriniai tinklai daugiabučiame name yra daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų nuosavybė, todėl buto savininkai kabelio tiesimą (pertvarkymą) turėjo susiderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, tai yra, su daugiabutį namą administruojančia įmone. AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimo kabelio tiesimui (pertvarkymui) ieškovui nesuteikė. Tuo tarpu ieškovas savo veiksmų tiesiant kabelį bendrojo naudojimo patalpose su bendrasavininkais, Bendrija, techniniu prižiūrėtoju UAB „Admi“ (namo administratoriumi) nederino. Taigi Bendrija turi pareigą užtikrinti daugiabučio namo savininkų teisių ir interesų apsaugą demontuojant neteisėtai įrengtus laidus bendrojo naudojimo patalpose.

3.6.                      Ieškovui nepagrindžiant ir neįrodant nuostolių dydžio, nenurodžius aplinkybių, kuriomis atsakovė neva atliko neteisėtus veiksmus, ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, darytina išvada, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admi“ su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1.                      Daugiabučiame name yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Bendrija įsteigta turint tikslą valdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taigi daugiabučio namo valdytoja CK 4.83 straipsnio prasme yra bendrija. Trečiasis asmuo ir bendrija 2019 m. balandžio 25 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADMI-359, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti paslaugas priežiūros sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi pagal Bendrijos pavedimą. Taigi trečiasis asmuo yra paslaugų teikėjas, o Bendrija yra paslaugų gavėja.

4.2.                      Trečiasis asmuo, gavęs informaciją iš Bendrijos pirmininkės (atsakovės) apie daugiabučio namo laiptinėje savavališkai atliktus elektros instaliacijos darbus bei teikdamas elektros instaliacijos priežiūros paslaugas pagal priežiūros sutartį, 2020 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. R2-329 pareikalavo ieškovą demontuoti savavališkai daugiabučio namo laiptinėje sumontuotus elektros laidus.

4.3.                      Faktą, kad ieškovas elektros laidus daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje sumontavo savavališkai, nesuderinęs elektros laidų montavimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais ir valdytoja Bendrija, patvirtina tai, kad 2021 m. sausio 26 d. ieškovui buvo surašytas Protokolas. Ieškovui nevykdant reikalavimo demontuoti jo įrengtą elektros instaliaciją, Bendrija pateikė trečiajam asmeniui 2022 m. sausio 19 d. įpareigojimą demontuoti daugiabučio namo laiptinėje sumontuotus laidus, o išlaidas priskirti ieškovui (ir jo sutuoktinei). Atsižvelgiant į tai, kad laidų demontavimas nepatenka į priežiūros sutartimi nustatytas pareigas ir laikytinas papildomu darbu, kurį trečiasis asmuo atlieka tik davęs aiškų sutikimą, trečiasis asmuo atsisakė atlikti laidų demontavimo darbus ir pasiūlė Bendrijai kreiptis į kitus paslaugų teikėjus.

4.4.                      Trečiojo asmens žiniomis, Bendrija laidų demontavimui pasitelkė UAB „Traffic LT“, kuri atliko laidų demontavimo darbus. Bendrija pateikė trečiajam asmeniui nurodymą visas bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su laidų demontavimu (307,41 Eur) priskirti ieškovui.

4.5.                      Bendrija kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“ bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą su prašymu pateikti nuomonę dėl ieškovo atliktų elektros instaliacijos darbų. AB „Energetikos skirstymo operatorius“ nurodė, kad ieškovas laidų tiesimą (pertvarkymą) turėjo suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, be kita ko, AB „Energetikos skirstymo operatorius“ sutikimo ieškovui dėl laidų tiesimo nesuteikė. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, pakartodama AB „Energetikos skirstymo operatorius“ nuomonę, papildomai pasiūlė Bendrijai pateikti reikalavimą ieškovui dėl laidų demontavimo ir bendrojo naudojimo patalpų atlaisvinimo.

4.6.                      Trečiasis asmuo neatliko jokių nei ieškovo sumontuotų laidų montavimo, nei demontavimo darbų, o raginimus ieškovui siuntė veikdamas paslaugų sutarties pagrindu pagal Bendrijos pavedimus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1.                      Ieškovas (duomenys neskelbtini), daugiabutyje neturi jokio nekilnojamojo turto. Iki 2023 m. kovo 10 d., kol buvo šio daugiabučio bendraturčiai, ieškovas ir jo sutuoktinė į trečiąjį asmenį ginčų nagrinėjimo komisiją jokiais klausimais nesikreipė.

5.2.                      Daugiabučio 56 buto savininkas (ieškovas) savavališkai, nesuderinęs su 145 namo bendraturčiais, Bendrijos ir daugiabutį administruojančios įmonės administracijoms, 2020 m. gegužės 27 d. pravedė 7 m elektros instaliaciją per daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas – 3 laiptinės holą, kuris yra namo visų bendraturčių nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis. Tokiu būdu buvo pažeista Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostata, Bendrijos Namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklės.

5.3.                      Daugiabutį administruojančios įmonės, Bendrijos administracijos neturėjo jokios informacijos, į kur veda laidai, kilo pagrįsti klausimai, ar tai saugu, ar nekils gaisras, galiausiai neaišku, ar ieškovas nesinaudoja bendrojo naudojimo elektra. Taigi dėl savavališko laidų pravedimo hole buvo kreiptąsi į policiją, o UAB „Admi“ savininkams buvo išsiuntęs įpareigojantį raštą savo lėšomis demontuoti savavališkai sumontuotus elektros laidus, tačiau pastarieji ignoravo įpareigojimą. Raginimai įvykdyti UAB „Admi“ įpareigojimą minėto buto savininkams net 5 kartus buvo siųsti registruotu paštu, įteikti Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau šie bendraturčiai laidų nedemontavo.

5.4.                      Specialistai rekomendavo demontuoti savavališkai pravestus laidus, namo techninis prižiūrėtojas tinkamai atliko pareigas. Savavališkai pravestus laidus buvo būtina nuimti dėl daugiabučio gyventojų, komercinių patalpų ir aptarnaujančio personalo, namo svečių saugumo. Be to, nebuvo galima pradėti 3 laiptinės holo remonto, kurio laukė 3 laiptinės bendraturčiai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. J. atsakovei J. M. 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Admi“ 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovui R. J. iki 2023 m. kovo mėn. nuosavybės teise priklausė butas ir sandėliukas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. balandžio mėn. iš savo buto per bendro naudojimo laiptinę iki savo sandėliuko pervedė elektros laidus. Atsakovė J. M., tuo metu dirbanti Daugiabučio namo savininkų bendrojoje (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) pagal darbo sutartį, priėmė sprendimą šiuos laidus demontuoti.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl 567,67 Eur žalos priteisimo (260,53 Eur turėtos išlaidos už laido pravedimą bei 307,14 Eur laido demontavimo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į administravimo sąskaitą ir kurias jis privalėjo sumokėti, nes ruošėsi parduoti butą), ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teigė, kad ji asmeniškai laidų nedemontavo ir nedalyvavo laidų demontavimo metu, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje. Be to, pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė nuostolių dydžio.

9.       Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas nei Bendrijos, nei daugiabučio namo bendraturčių, nei daugiabučio namo techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB „Admi“ sutikimo pervedė 7 m elektros instaliaciją iš savo buto iki savo sandėliuko per bendro naudojimo patalpą – trečios laiptinės holą, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, priešakinė laiptinės interjero dalis. Ir nors ieškovas byloje kėlė klausimą dėl atsakovės, kuri tuo metu, nebūdama Bendrijos pirmininke, priėmė sprendimą dėl elektros laido demontavimo, tačiau teismas sprendė, kad pats ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko negalima konstatuoti, kad atsakovės veiksmuose, kuomet ji organizavo laido demontavimą, yra neteisėtų veiksmų.

11.       Teismas nustatė, kad į bylą pateiktuose daugiabučio namo bendraturčių rašytiniuose pranešimuose nurodyta, kad ieškovo savavališkai įrengti elektros inžinieriniai įrenginiai (kabelis) pažeidė jų interesus, kėlė grėsmę gyventojų saugumui, todėl kabelis turėjo būti kuo skubiau pašalintas.

12.       Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad tokiems veiksmams, t. y. elektros laido pravedimui per bendro naudojimo patalpą, nereikia jokio sutikimo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas apeliuoja į tai, kad laiptinėse yra kitų bendraturčių pravestų laidų, t. y. interneto ir / ar kondicionavimo sistemos, tačiau jis neturi duomenų, kad tokiems veiksmams atlikti bendraturčiai kada nors kreipėsi į Bendriją. Taip pat ieškovas į bylą pateikė rūsio nuotraukas, iš kurių matyti, kad rūsyje yra pravestas didelis kiekis laidų. Tačiau teismas sprendė, kad šie ieškovo argumentai dėl kitų laidų pravedimo nepatvirtina ieškovo veiksmų teisėtumo, kuomet jis per bendro naudojimo patalpas iš savo buto iki savo sandėliuko pervedė 7 m elektros laidą. Teismas pastebėjo, kad kiekvienas elektros laido pravedimo atvejis yra individualus, ir byloje nėra jokių duomenų, kad, pavyzdžiui, rūsyje pravesti laidai be Bendrijos sutikimo, ir / ar be atitinkamos projektinės dokumentacijos.

13.       Teismas pastebėjo, kad pats ieškovas neneigė, kad jis norėjo parduoti savo butą ir sandėliuką, todėl, tam, kad padidintų parduodavo buto ir sandėliuko kainą, jis norėjo įrengti rozetes ir sandėliuke; teigė, kad tai jis padarė iki laiptinės remonto, ir manė, kad po laiptinės remonto jo pravesti laidai bus paslėpti. Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas sprendė, kad visus savo veiksmus, t. y. laido pravedimą per holą ir jo paslėpimą po remonto, ieškovas privalėjo suderinti su Bendrija, kuri yra atsakinga už elektros instaliaciją, kuri yra bendro naudojimo patalpose.

14.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė, nebūdama Bendrijos pirmininke, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą demontuoti ieškovo laidą, esantį bendroje patalpoje. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad tuo laikotarpiu atsakovė dirbo bendrijoje pagal darbo sutartį, nors ir nebuvo tuo metu bendrijos pirmininke, tačiau jos, kaip asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, sprendimas demontuoti ieškovo laidą, kuris buvo savavališkai įrengtas, buvo priimtas ginant Bendrijos ir kitų daugiabučio namo gyventojų interesus.

15.       Teismas pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. 22KR-SD-2240 nurodė, kad <šiuo atveju Buto savininkų nuosavybė yra kabelis (atvadas), paklotas iš komercinės apskaitos spintos į Buto savininkų vidaus elektros tinklą.> < Kiti elektros inžineriniai tinklai daugiabučiame name yra daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų nuosavybė, todėl Buto savininkai kabelio tiesimą (pertvarkymą) turėjo suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis, tai yra, su daugiabutį namą administruojančia įmone. >; Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. R2-(VTGI)-3784 nurodė, kad <buto savininkas yra atsakingas už jam priklausančio buto vidaus tinklo instaliacijos būklę, o daugiabučio namo bendrija atsakinga už bendrojo naudojimo elektros tinklo būklę ir eksploatavimą, taip pat bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Daugiabučio namo bendrijoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už daugiabučio namo techninę priežiūrą, kuris turi teisę daugiabučio namo savininkams teikti privalomus nurodymus.>.

16.       Teismas taip pat sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 567,67 Eur turtinę žalą. Dėl 307,17 Eur sumos, kurią jis sumokėjo Bendrijai už nepagrįstą laido demontavimą, teismas pažymėjo, kad šią sumą ieškovas sumokėjo Bendrijai, todėl visus klausimus ir reikalavimus dėl šios sumos ieškovas gali reikšti Bendrijai, o ne atsakovei, kaip fiziniam asmeniui. Dėl 260,53 Eur sumos, kuri susidarė dėl laido pravedimo, teismas nurodė, kad laido pravedimą ieškovas atliko savavališkai, byloje nėra jokių duomenų, kad tas laidas galės būti toje pačioje vietoje iš naujo instaliuotas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 567,67 Eur turtinę žalą.

17.       Teismas nurodė, kad kadangi byloje nenustatyti nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei dėl neteisėtų veiksmų padarytos žalos dydis, negalima nustatyti atsakovės veiksmuose ir priežastinio ryšio bei kaltės. Teismas sprendė, kad nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui 567,67 Eur turtinę žalą, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.   

18.       Teismas pastebėjo, kad ieškovas į bylą pateikė Bendrijos 2020 m. liepos 7 d. susirinkimo vaizdo ir garso įrašą, tačiau, teismo vertinimu, šis įrašas neįrodė, kad ieškovas teisėtai įrengė elektros laidą per bendro naudojimo patalpą, taip pat nepatvirtino atsakovės neteisėtų veiksmų priimant sprendimą dėl laido demontavimo, nes atsakovė veikė Bendrijos ir kitų daugiabučio namo bendraturčių interesais.

19.       Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, turtinės žalos, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais arba pagal formuojamą teismų praktiką, atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

20.       Netenkinęs ieškinio, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui UAB „Admi“ – 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis). Taip pat iš ieškovo valstybei priteisė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

21.       Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo veiksmai, pravedant elektros laidą iš savo skaitiklio per bendrojo naudojimo patalpą (laiptinę) į savo sandėliuką, buvo neteisėti. Be to, nors teismas sprendė, kad pats ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas, kokius galiojančių teisės aktų draudimus ir / ar įpareigojimus ieškovas pažeidė.

21.2.                      Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui. Atsakovei savo civilinę atsakomybę siekiant riboti (šalinti) tuo pagrindu, kad neva pats ieškovas, pravesdamas ginčo laidą, veikė neteisėtai, ne ieškovas turėjo pareigą įrodinėti savo veiksmų teisėtumą, o atsakovė – ieškovo veiksmų neteisėtumą, t. y. atsakovė privalėjo nurodyti, kokius konkrečiai Bendrijos Įstatų ir / ar Namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių punktus ir / ar įstatymų normas pažeidė, privalėjo įrodyti, kad Bendrijos nariai (daugiabučio namo bendraturčiai) nesutiko su tuo, kad trečioje laiptinėje palei sieną būtų pravestas ginčo laidas, kad trečioje laiptinėje esančių patalpų savininkai įgaliojo atsakovę organizuoti ginčo laido demontavimą, kad tokio tipo laido pravedimui pagal per ilgus metus nusistovėjusią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką bendraturčiai gaudavo kitų bendraturčių sutikimą, tačiau to nepadarė.

21.3.                      Kritikuotinas teismo argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad, pavyzdžiui, rūsyje pravesti laidai be Bendrijos sutikimo, ir / ar be atitinkamos projektinės dokumentacijos. Pažymėtina, kad neįmanoma pateikti to, kas neegzistuoja (impossibilum nulla obligatio est). Būtent atsakovė, tvirtinusi, kad visi, išskyrus ieškovą, laidus tiesė tik gavę bendraturčių sutikimus / Bendrijos leidimus, turėjo pateikti į bylą tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

21.4.                      2008 m. gegužės 20 d. patvirtintų Bendrijos Namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių 6 punktas nustato, kokie veiksmai yra draudžiami bendrojo naudojimo patalpose. Bendrijos Įstatų 17.2.3 punktas numato „savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų“. Akivaizdu, kad elektros laido pravedimas palei laiptinės sieną nuo ieškovui priklausančio skaitiklio iki jam priklausančio sandėliuko nėra bendro naudojimo patalpų pertvarkymas, pakeitimas ar remontavimas. Taigi ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Protokolas, ieškovo nesutikimas su tuo, kad jis padarė ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, duomenys, kad ieškovui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, pasibaigus nutarimo skirti administracinę nuobaudą senaties terminui. Taigi nėra jokio galiojančio sprendimo, kuriuo būtų konstatuoti ieškovo neteisėti veiksmai.

21.5.                      AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas neįrodo jokių neteisėtų ieškovo veiksmų, priešingai, šis laiškas patvirtina, kad: i) AB „Energijos skirstymo operatorius“ užtikrino teisėtą ieškovo prisijungimą prie elektros apskaitos prietaiso; ii) ieškovui būtų reikėję bendraturčių sutikimo ir / ar suderinimo su daugiabutį namą administruojančia įmone tik tuo atveju, jei jis būtų jungęsis prie kitų (bendrų) elektros inžinerinių tinklų daugiabučiame name; iii) AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi įgaliojimų vertinti, ar toks prisijungimas nepažeidžia trečiųjų šalių interesų. Be to, ieškovas neprisijungė prie jokių kitų elektros inžinerinių tinklų daugiabučiame name – elektros laidas buvo nutiestas nuo ieškovui priklausančio skaitiklio laiptinėje iki jam priklausančio sandėliuko.

21.6.                      Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) 2022 m. kovo 9 d. raštas taip pat neįrodo ieškovo neteisėtų veiksmų. Priešingai, šis raštas patvirtina, kad: i) Tarnyba pagal kompetenciją nenustatė jokių grėsmių bendraturčiams; ii) neturėjo teisės ir / ar pareigos vertinti galimus nuosavybės teisės pažeidimus ir to nedarė; iii) Tarnyba rekomendavo atsakovei, nesutinkančiai su ieškovo laido pravedimu, šį klausimą spręsti bendrosios kompetencijos teisme, o ne savavališkai demontuoti laidą, tačiau atsakovė šios rekomendacijos nesilaikė.

21.7.                      Teismas nepagrįstai atsakovės veiksmų teisėtumą kildino iš ieškovo veiksmų neteisėtumo. Teismas, nepriklausomai nuo ieškovo veiksmų teisėtumo, turėjo pareigą vertinti, ar atsakovė apskritai turėjo teisę organizuoti ieškovo laido demontavimą, ar, organizuodama laido demontavimą, laikėsi teisės aktais nustatytų procedūrų, įpareigojimų ir draudimų.

21.8.                      Nors ir sutiktina su teismo išvada, kad organizuodama laido demontavimą, atsakovė nebuvo Bendrijos pirmininkė, tačiau nesutiktina su tuo, kad atsakovė veikė teisėtai, kadangi tuo laikotarpiu ji dirbo Bendrijoje pagal darbo sutartį. Atsakovė Bendrijos pirmininke buvo išrinkta 2018 m. vasario 19 d., o perrinkta tik 2022 m. balandžio 11 d., taigi nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. atsakovė nebuvo Bendrijos pirmininke, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, jos darbo sutartis su Bendrija buvo pasibaigusi. Teismo išvada, kad atsakovė veikė teisėtai, kadangi tuo laikotarpiu atsakovė dirbo Bendrijoje pagal darbo sutartį, prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui.

21.9.                      Laiptinė, kurioje palei sieną pravedė laidą ieškovas, tenkina ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies (tos laiptinės gyventojų) poreikius, todėl balsuoti dėl ieškovo pravesto laido demontavimo turėjo būtent tos laiptinės gyventojai. Taigi atsakovė (ar bet kuris kitas Bendrijos narys) dėl ieškovo pravesto laido demontavimo turėjo organizuoti trečioje laiptinėje esančių butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą visuotiniame susirinkime. Nesant trečioje laiptinėje esančių patalpų savininkų sprendimo, atsakovė neturėjo teisės demontuoti ieškovo pravesto laido, net jei ir būtų buvusi Bendrijos pirmininke.

21.10.                      Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad daugiabučio namo bendraturčiai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą nedemontuoti ieškovo pravesto elektros laido. Bendrijos visuotinio susirinkimo 2020 m. liepos 7 d. protokolas patvirtina, kad atsakovė dar būdama Bendrijos pirmininke, visuotiniame Bendrijos narių susirinkime kėlė klausimą dėl ieškovo pravesto laido demontavimo, tačiau toks sprendimas Bendrijos narių visuotiniame susirinkime nebuvo priimtas. Atsakovė neturėjo namo ir / ar trečios laiptinės gyventojų pritarimo / įgaliojimo / įpareigojimo organizuoti ieškovo laido demontavimą, priešingai, gyventojai atsisakė balsavimu įpareigoti ieškovą demontuoti laidą, aiškiai nurodydami, kad jei, kaip teigia atsakovė, yra pažeidimas, jį reikia skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir laukti įgaliotų institucijų sprendimų. Be to, ieškovo pateiktame garso / vaizdo įraše pati atsakovė tvirtina, kad ji manytų, jog ieškovas turėjo laido tiesimo klausimą paderinti ne su visu namu (visais bendraturčiais), o su trečios laiptinės gyventojais.

21.11.                      Atsakovė, nebūdama Bendrijos pirmininke, nepaisydama jai žinomos dar 2020 m. liepos 7 d. Bendrijos visuotiniame susirinkime išreikštos gyventojų valios neorganizuoti ieškovo laido demontavimo, nepasidomėjusi administracinio nusižengimo teisenos eiga ir nepaisydama Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2022 m. kovo 9 d. rašytinės rekomendacijos spręsti šį klausimą pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, savavališkai organizavo ieškovo laido demontavimą, tokiu būdu sukeldama ieškovui žalą.

21.12.                      Daugiabučio namo bendraturčiai neturėjo ir iki laido demontavimo neišreiškė jokio intereso demontuoti ieškovo pravestą elektros laidą. To nepatvirtina į bylą pateikti bendraturčių rašytiniai pranešimai, nes: 1) rašytiniai pranešimai atsirado (buvo pateikti) po 3 metų nuo laido sumontavimo (2020 m. balandžio mėn.) ir praktiškai išnagrinėjus civilinę bylą (2023 m. gegužės 18 d., t. y. dieną prieš baigiamąsias kalbas); atsakovės atstovas 2023 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje pripažino, kad šiuos parašus atsakovė surinko „per praeitą savaitę“, taigi tuo atsakovė pripažino, kad iki laido demontavimo ir 3 metus po jo ji neturėjo jokių įrodymų, kad buvo įgaliota demontuoti ieškovo laidą ir / ar kas skundėsi dėl ieškovo laido ir / ar teikė atsakovei kokius nors su tuo susijusius prašymus; 2) iš rašytinių pranešimų neįmanoma suprasti, kas konkrečiai juos pasirašė – prie didžiosios dalies pranešimų nėra vardų ir pavardžių, taigi, nėra galimybės patikrinti, ar parašas yra buto (patalpos) savininko / jo įgalioto asmens; 3) atsižvelgiant į tai, kad laiptinė, kurioje ieškovas pravedė laidą, yra bendrojo naudojimo objektas, kuris yra naudojamas tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik tų, kas turi patalpas trečioje laiptinėje, atsakovė, įrodinėdama savo veiksmų teisėtumą, turėjo pateikti įrodymus, kad dauguma trečioje laiptinėje esančių patalpų savininkų nusprendė demontuoti laidą; 4) toks trečioje laiptinėje esančių patalpų savininkų sprendimas turėjo būti priimtas laikantis atitinkamos tvarkos ir taisyklių (Bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniai; Bendrijos įstatai) ir atitinkamai protokoluotas; 5) rašytinio pranešimo turinį parengė pati atsakovė (ko neneigė ir jos atstovas teismo posėdžio metu), o savo parašus po šiuo pranešimu dėję gyventojai galimai nebuvo atsakovės informuoti apie tai, kad Tarnyba 2022 m. kovo 9 d. konstatavo, kad patikrinimo metu atvirų srovinių dalių, grėsmės sveikatai ar gyvybei veiksnių nenustatyta.

21.13.                      Nors atsakovė tvirtino, kad po to, kai ieškovas pravedė ginčo laidą, atsakovė sulaukė daugybės gyventojų nusiskundimų tiek raštu, tiek telefonu, visus šiuos nusiskundimus atsakovė neva registravo skundų žurnale, tačiau nei vieno tai patvirtinančio įrodymo atsakovė teismui nepateikė.

21.14.                      Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad atsakovė, organizuodama ieškovo laido demontavimą, pažeidė Bendrijos įstatuose nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką, o, būtent, neperdavė ginčo spręsti Ginčų komisijai ir nesulaukė šios komisijos išvados (Bendrijos įstatų 52, 54.4 punktai). Juolab, kad prieš tai atsakovė yra teikusi skundus dėl ieškovo Ginčų nagrinėjimo komisijai ir būtent ji nustatydavo įpareigojimus ieškovui. Atsakovė šios tvarkos nesilaikė, todėl ieškovas neturėjo galimybės savo interesų ginti įstatymų nustatyta tvarka.

21.15.                      Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, kad atsakovė, organizuodama ieškovo laido demontavimą, tiek daugiabutį namą administruojančiai UAB „Admi“, tiek ieškovo laido demontavimo darbus atlikusiai UAB „Traffic LT“ žinomai melagingai prisistatinėjo Bendrijos pirmininke, nors įpareigojimų teikimo metu tokia nebuvo. Teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė.

21.16.                      Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas įrodinėjo, kad Bendrija patvirtino atsakovės veiksmus, kuriuos ji atliko neturėdama įgaliojimo (nebūdama Bendrijos pirmininke), todėl teisinės pasekmės turėtų kilti Bendrijai, o ne atsakovei, tačiau atsakovė nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 9 straipsniu, o taip pat Bendrijos įstatų 18-33 straipsniais, teises ir pareigas, kylančias iš atsakovės veikimo Bendrijos vardu neturint įgaliojimo, Bendrija galėtų prisiimti tik Visuotinio susirinkimo, kaip aukščiausiojo Bendrijos organo, sprendimo pagrindu, tačiau atsakovė į bylą nepateikė nei visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo, nei Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimo patvirtinti atsakovės sandorius, sudarytus neturint įgaliojimo.

21.17.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Ieškovas reikalavimą 260,53 Eur dalyje grindė ne tik tuo, kad ketina toje pačioje vietoje iš naujo instaliuoti ginčo laidą. Ginčo laido sumontavimo išlaidos yra įskaičiuotinos į turto (elektros instaliacijos prijungiant ginčo laidą prie ieškovui priklausančio elektros apskaitos prietaiso) kainą. Atsakovei savavališkai ir neteisėtai demontavus ginčo laidą, ieškovo išlaidos, patirtos už šio laido sumontavimą ir neišvengiamai būtinos tam, kad laidu būtų galima naudotis, tapo beprasmėmis, t. y., ieškovas neteko galimybės naudotis paslaugos, už kurią sumokėjo, rezultatu (ginčo laidu, kaip materialinę išraišką turinčiu turtu). Todėl šios išlaidos yra priteistinos nepriklausomai nuo to, ar ieškovas ketina, ar neketina (ar įmanoma, ar ne) ginčo laidą instaliuoti jo buvusioje vietoje.

21.18.                      Nesutiktina su teismo argumentais, kad reikalavimą dėl 307,17 Eur priteisimo ieškovas turi reikšti Bendrijai, kuriai jis šią sumą sumokėjo. Būtent atsakovė žinomai melagingai prisidengdama nesamais jos, kaip Bendrijos pirmininkės, įgaliojimais, nurodė (įpareigojo) UAB „Traffic LT“ demontuoti laidą, taip pat nurodė (įpareigojo) UAB „Admi“ ginčo laido demontavimo išlaidas priskirti ieškovui, todėl turtinės žalos atlyginimas ieškovui priteistinas būtent iš atsakovės.

21.19.                      Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti, ieškovui priteistina ir neturtinė žala. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui itin neigiamus išgyvenimus, ieškovas neteko galimybės naudotis savo turtu taip, kaip ketino juo naudotis – sandėliuke krauti elektrines transporto priemones (elektrinius dviračius, paspirtukus ir riedžius), taip pat jame laikyti vyno šaldytuvą ir šaldiklį. Ieškovas buvo priverstas visus nurodytus daiktus laikyti bute, kas sukėlė jam didelių nepatogumų. Be to, atsakovė ilgą laiką demonstravo itin neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu, todėl po to, kai atsakovė suniokojo ieškovo turtą, ieškovas nebematė galimybės likti gyventi savo šeimos namuose ir priėmė sprendimą butą parduoti ir išsikraustyti. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovautinasi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-7-569/2023, kurios ratio decidenti iš esmės sutampa su nagrinėjama byla ir kurioje buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

21.20.                      Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios ieškovui žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris nustatytas oficialiu rašytiniu įrodymu – įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ir be šio įrodymo egzistuoja tiesioginis tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys – jei atsakovė nebūtų žinomai melagingai prisidengdama Bendrijos pirmininkės statusu ir įgaliojimais nurodžiusi demontuoti ginčo laidą ir išlaidas už demontavimą išsireikalauti iš ieškovo, ieškovas nebūtų patyręs nei savo turto sugadinimo, nei išlaidų už savavališką ginčo laido demontavimą. Ieškovo patirta neturtinė žala taip pat yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais, nes nesant jų, ieškovas nebūtų patyręs visų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kuriuos patyrė, negalėdamas savo nuožiūra naudotis turtu.

21.21.                      Atsakovė veikė tyčine kaltės forma, t. y., žinojo ir suprato, kad jos veikimo pasekmė bus ieškovo turto sugadinimas ir jo galimybės naudotis nuosavybe apribojimas ir to siekė.

22.       Atsakovė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Priešingai nei teigia ieškovas, laido demontavimą organizavo ne fizinis asmuo J. M., o juridinis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra šio juridinio asmens vadovė ir vienintelė darbuotoja. Atsakovė santykyje su ieškovu veikė kaip juridinio asmens atstovė – Bendrijos vadovė ir darbuotoja, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini, daugiabučio namo bendraturčių kreipimusis. Pirmajame parengiamajame teismo posėdyje (2023 m. balandžio 7 d.) teismas pasiūlė ieškovui atsakovu įtraukti Bendriją (teismo posėdžio 34 min.): „Galbūt atsakovu turėtų būti Bendrija?“, tačiau ieškovas atsisakė reikšti ieškinį ir reikalavimus Bendrijai.

22.2.                      Bendrija šioje byloje nuosekliai visą laiką tvirtino, kad atsakovė nepertraukiamai buvo šios bendrijos vadovė, jos atstovė. Ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės atstovavimo teisę Bendrijai. Bendrija būti be vadovo negali. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalis). Todėl J. M. ir ėjo Bendrijos vadovo pareigas. Bet kuriuo atveju nuginčyti atstovavimo (darbo) santykius ieškovas turėtų teikdamas ieškinį ir atskirą reikalavimą, tačiau to šioje byloje nedarė.

22.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai ieškovui padarė nuostolius, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais „organizavo laido demontavimą“. Tačiau kaip tas organizavimas pasireiškė, ieškovas paaiškinti negalėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma tik viena aplinkybė – atsakovė Bendrijos vardu pasirašė 2022 m. sausio 12 d. raštą UAB „Admi“ , tačiau rašto pasirašymas nėra neteisėtas veiksmas. Be to, šį raštą pasirašė dar ir visi keturi Bendrijos įgaliotiniai: A. B., L. E., Č. R., D. S. Net jeigu ir būtų daroma prielaida, kad rašto pasirašymas kažkokiu būdu sukėlė nuostolius ieškovui, tuomet juos sukėlė Bendrija, nes tai yra Bendrijos dokumentas, o atsakovė yra tik juridinio asmens atstovė.

22.4.                      Ieškovas įrodinėja, kad atsakovės įgaliojimai tam tikru periodu turėjo būti pasibaigę, neva Bendrija turėjo anksčiau padaryti vadovo rinkimus, tačiau tokie rinkimai negalėjo būti surengti anksčiau dėl COVID-19 pandemijos. Todėl iki išrenkant naują vadovą, tęsėsi atsakovės J. M. įgaliojimai Bendrijoje.

22.5.                      Dėl 260,53 Eur turėtų išlaidų už laido pravedimą atlyginimo teismas pagrįstai pažymėjo, kad laido pravedimą ieškovas atliko savavališkai, byloje nėra jokių duomenų, kad tas laidas galės būti toje pačioje vietoje iš naujo instaliuotas. Ieškovas nėra daugiabučio namo jokių patalpų savininkas, jis negali reikalauti suinstaliuoti laido ant jam svetimo turto. Tuo tarpu pats laidas ieškovui buvo grąžintas ir dėl laido ieškovas pretenzijų neturi. Ieškovas gali naudotis laidu, jis neįrodinėjo, kad jo laidas buvo sugadintas ir juo negalima naudotis.

22.6.                      Dėl 307,14 Eur į administravimo sąskaitą įtrauktų išlaidų už laido demontavimą, tai ieškovas pats savo noru šią sumą sumokėjo daugiabutį administruojančiai įmonei UAB „Admi“, o ši pervedė Bendrijai. Ieškovas turėtų kreiptis dėl šių lėšų ne į atsakovę, o į Bendriją. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie to, kad ieškovas savo noru mokėtų lėšas tretiesiems asmenims.

22.7.                      Neturtinė žala negali būti priteisiama nesant įstatyminio pagrindo. Ieškovas pripažino, kad jis norėjo parduoti savo butą ir sandėliuką tam, kad padidintų parduodavo buto ir sandėliuko kainą, jis norėjo įrengti rozetes ir sandėliuke. Vien ieškovo neigiamų emocijų patyrimas nesudaro išimtinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą remiantis tiesiogiai Konstitucija, nesant įstatymu įtvirtintos specialios tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimo teisės. Be to, ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, ją grindžia deklaratyviais teiginiais apie patirtus nepatogumus, susijusius su elektrinio paspirtuko, dviračio, šaldiklio ir vyno šaldytuvo laikymu jo bute, o ne sandėliuke, kuriame įsirengė elektros lizdą.

22.8.                      Ieškovui nepagrindžiant ir neįrodant nuostolių dydžio, nenurodžius aplinkybių, kuriomis atsakovė neva atliko neteisėtus veiksmus ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, darytina išvada, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

22.9.                      Bendrija turi teisę ginti daugiabučio bendrasavininkų turtą. Tą patvirtina Bendrijos įstatų 17.2 punktas, Bendrijos Namo vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių 5, 5.2, 6 punktai.

22.10.                      Ieškovas ne tik negavo jokio sutikimo (jo net neprašė) iš namo bendraturčių dėl laido pravedimo, bet ir nesikreipė dėl elektros instaliacijos darbų į Bendrijos administraciją, techniniam namo prižiūrėtojui nepateikė jokio elektros instaliacijos plano aprobavimui. Ieškovas savavališkai laiptinės hole keliais būdais apjungė elektros laidą su ten buvusiu esamu vaizdo kamerų laidu (tai matosi iš 2022 m. kovo 29 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-22-4, 2-4 pav.). Tuo tarpu Bendrija yra įsipareigojusi daugiabutį aptarnaujantiems paslaugų teikėjams (UAB „Baltijos saugos grupė“) planuojamus inžinerinių įrenginių darbus derinti su jais, kad nebūtų pakenkta jau esamai įrangai. Šiuo atveju elektros laidai negalėjo būti montuojami šalia vaizdo kamerų laidų, juo labiau juos apjungiant. Iš UAB „Baltijos saugos grupė“ pranešimo matyti, kad negali būti tiesiami laidai šalia apsaugos, gaisro ar vaizdo stebėjimo sistemų laidų. Tai gali sutrikdyti tinkamą sistemų veikimą. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad atvedus laidus (ieškovui keliais būdais apjungus su ten buvusiu vaizdo kamerų laidu) sudegė Bendrijos vaizdo kamerų maitinimo blokas. Ieškovas šių aplinkybių neginčija.

22.11.                      Absoliuti dauguma namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių pareiškė, kad savavališkai įrengti elektros inžinieriniai įrenginiai (kabelis) pažeidė jų interesus, kėlė grėsmę gyventojų saugumui, todėl daugiabučio namo bendraturčių interesu, laidai privalėjo būti kuo skubiau pašalinti. Nors ieškovas abejoja, ar butų savininkai pasirašė pranešimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad kurie nors savininkai sutiktų ar pritartų jo atliktiems elektros laido montavimo ant kitiems asmenims priklausančio turto darbams.

22.12.                      Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog daugiabučio namo bendraturčiai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą nedemontuoti ieškovo pravesto elektros laido. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, ieškovas jį būtų pateikęs į bylą. Vietoje to, ieškovas remiasi slapta gyventojo bute fragmentiniu neteisėtai darytu garso įrašu, iš kurio negalima padaryti jokių išvadų.

22.13.                      Ieškovo pateikė į bylą nuotraukas ir tvirtina, kad nuotraukos įrodo, jog kažkuris nežinomas asmuo neva be suderinimo taip pat turėjo galimybę vedžioti laidus. Vis tik nuotraukos tokių aplinkybių neįrodo. Nėra aišku, kur padarytos nuotraukos, kas nuotraukose užfiksuotus laidus montavo, kada tai buvo atlikta ir pan.

22.14.                      Be Bendrijos valdymo organo sutikimo kiti asmenys laidų per bendrosios nuosavybės objektus nevedė. Jeigu tokia aplinkybė ar praktika būtų buvusi, ieškovas būtų galėjęs nurodyti, kuris asmuo be paties ieškovo tokio pobūdžio veiksmus atliko. Todėl ieškovas, teigdamas apie tariamai nusistovėjusią praktiką be Bendrijos leidimo tiesti laidus per bendrosios nuosavybės objektus, dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

22.15.                      Ieškovas neturi nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kadangi turėtas patalpas prieš kurį laiką pardavė. Todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo ar lūkesčio svetimose bendrojo naudojimo patalpose įrengti elektros įrenginius.

22.16.                      Palyginus namo savininkų saugumo interesą ir ieškovo savavališkai įrengtų elektros laidų neteisėto naudojimo interesą, Bendrija turėjo skubiai imtis priemonių. Taigi, siekiant išvengti didesnių nuostolių, Bendrija turėjo pareigą užtikrinti daugiabučio namo savininkų teisių ir interesų apsaugą kuo skubiau demontuoti neteisėtai įrengtus laidus bendrojo naudojimo patalpose ir tą teisėtai padarė kartu su techniniu prižiūrėtoju UAB „Admi“ (namo administratoriumi). Tačiau ne atsakovė J. M. atliko šiuos veiksmus.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admi“ atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Daugiabučiame name yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kuri įsteigta su tikslu valdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrija yra Daugiabučio namo valdytoja CK 4.83 straipsnio prasme. Sprendimus dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai veikdami per Bendriją. Bendrojo naudojimo objektai valdomi bendru Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu ir pavieniai savininkai negali savavališkai atlikti jokių darbų bendrojo naudojimo objektuose.

23.2.                      Atliekant elektros laidų tiesimo darbus ir juos tiesiant per bendrojo naudojimo laiptinę (pragręžiant skyles, kabinant per sieną ir kt.), nepriklausomai nuo to, kuriame pastato aukšte ji yra, yra daromas poveikis pastato bendrojo naudojimo objektui. Atsižvelgiant į tai, atliekant elektros laidų tiesimo darbus daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovas turėjo gauti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų sutikimą ir / ar tokį laidų tiesimą suderinti su Bendrija.

23.3.                      Be CK įtvirtinto reguliavimo, ir paties ieškovo minimi Bendrijos įstatai (17.2.3. punktas) tiesiogiai įtvirtina bendraturčio pareigą, prieš norint daryti kokį nors poveikį bendrojo naudojimo patalpoms, tam gauti Bendrijos pirmininko / jo įgalioto asmens išankstinį leidimą.

23.4.                      Ieškovo minimų Bendrijos vidaus tvarkos ir priežiūros taisyklių 6 punkte numatytas draudimų sąrašas bendrojo naudojimo patalpose nesuponuoja išvados, kad atitinkamo draudimo šiame sąraše nesant, bendraturtis turi teisę daryti bet kokį poveikį bendrojo naudojimo objektui ir tam nereikia kitų bendraturčių sutikimo / suderinimo su Bendrija. Toks aiškinimas neatitiktų pagrindinės bendrojo naudojimo objektų valdymo nuostatos, kad bendrojo naudojimo objektai valdomi bendru daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu, taip pat teisinio apibrėžtumo dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo.

23.5.                      Ieškovas turėjo gauti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų sutikimą ir / ar laidų tiesimą suderinti su Bendrija. Toks sutikimas / suderinimas ieškovo turėjo būti gautas prieš atliekant veiksmus, kuriais būtų daromas poveikis bendrojo naudojimo patalpoms, ir turėjo būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Byloje nėra įrodymų, kad toks sutikimas / suderinimas buvo gautas (nei prieš atliekant laido tiesimą, nei jį atlikus).

23.6.                      Vienas svarbiausių teisėje galiojančių principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Ieškovui turėjus gauti sutikimą / suderinimą per bendrojo naudojimo patalpas tiesti 7 metrų ilgio elektros laidą iš savo buto iki savo sandėliuko ir tokius veiksmus atlikus be bendraturčių sutikimo / suderinimo su Bendrija, manytina, kad teisinės prielaidos ieškovui reikalauti žalos atlyginimo dėl jo patirtų išlaidų ir sumokėtos kompensacijos Bendrijai, įrodinėti jos buvimą ir kito asmens (šiuo atveju atsakovės) civilinės atsakomybės sąlygas, neatsirado. Todėl dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų trečiasis asmuo plačiau nepasisako.

23.7.                      Trečiasis asmuo nemano, kad asmens atliktų neteisėtų veiksmų pašalinimui visais atvejais turi būti inicijuojamos ikiteisminės ir / ar teisminės ginčų nagrinėjimo procedūros ir jos yra privalomos. CK 1.139 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji savigynos naudojimo principai, kurie nurodo, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Organizuojant elektros laido demontavimą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose buvo siekiama atkurti padėtį, buvusią iki elektros laido nutiesimo. Tokių veiksmų atlikimas yra galimas ir leistinas.

24.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Daugiabučio namo konstrukcijos, prie kurių ieškovas pritvirtino laidus, savininkai yra visi daugiabučiame name, esančių butų ir kitų patalpų savininkai, o ne vienas ieškovas. Ieškovas savavališkai laiptinės hole keliais būdais apjungė elektros laidą su jau esamu vaizdo kamerų laidu, tačiau elektros laidai negalėjo būti montuojami šalia vaizdo kamerų laidų, juo labiau juos apjungiant. Iš UAB „Baltijos saugos grupė“ pranešimo matyti, kad negali būti tiesiami laidai šalia apsaugos, gaisro ar vaizdo stebėjimo sistemų laidų. Tai gali sutrikdyti tinkamą sistemų veikimą. Todėl Bendrija, gindama bendraturčių interesus, privalėjo imtis veiksmų pašalinti ieškovo nuteistus laidus nuo namo bendraturčiams priklausančio turto (bendrojo naudojimo patalpos sienos).

24.2.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Bendrijos pirmininkė J. M. nurodė, kad ji santykių su ieškovu neturi ir veikė Bendrijos ir kitų daugiabučio namo bendraturčių interesais. Bendrija dar kartą patvirtina šią aplinkybę.

24.3.                      Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog J. M. pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo Bendrijos pirmininkė, todėl jos paaiškinimai teismo posėdžio metu ir pateiktas patvirtinimas, kad Bendrija patvirtina atsakovės veiksmus, kuriuos J. M. atliko, kaip Bendrijos veiksmus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad J. M. santykyje su ieškovu veikė ne savo vardu, o kaip Bendrijos atstovė.

24.4.                      Į bylą pateiktuose daugiabučio namo bendraturčių rašytiniuose pranešimuose nurodoma, kad ieškovo savavališkai įrengti elektros inžinieriniai įrenginiai (kabelis) pažeidė jų interesus, kėlė grėsmę gyventojų saugumui, todėl kabelis turėjo būti kuo skubiau pašalintas. Trečiasis asmuo patvirtina, kad šiuos rašytinius pranešimus pasirašė (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendraturčiai.

24.5.                      Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad tam, kad elektros laidai būtų demontuoti, yra reikalingas visuotinio narių susirinkimo sprendimas, tačiau tokio teisinio reguliavimo nėra. Tam, kad laidai būtų demontuoti, užtenka Bendrijos administracijos sprendimo, o jeigu ieškovas nesutiko su Bendrijos sprendimais, jis turėjo teisę juos savalaikiai skųsti. Ieškovas neginčija jokių Bendrijos sprendimų, o jo ieškinys, pareikštas Bendrijos darbuotojai, yra strateginis ieškinys, siekiant įbauginti Bendrijos darbuotoją, ginančią Bendrijos ir kitų daugiabučio namo bendraturčių interesus.

24.6.                      Byloje yra Bendrijos pateiktas Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytąjį laikotarpį, sąrašas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Ši pažyma rodo, kad visą šį laikotarpį atsakovė J. M. buvo Bendrijos darbuotoja ir veikė kaip šios Bendrijos atstovė.

24.7.                      Jeigu kiltų kokių nors abejonių dėl J. M. kaip Bendrijos atstovės statuso, kuomet buvo sprendžiama dėl ieškovo laido pašalinimo, turėtų būti taikomas ir numanomo atstovavimo institutas, t. y. atstovavimas nesant išduoto įgaliojimo, tačiau kuris suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Toks atstovavimas materialiuoju teisiniu požiūriu yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms. Ieškovas byloje įrodinėja, kad J. M. neva negalėjo ant Bendrijos blanko kartu su dar keturiais įgaliotiniais pasirašyti rašto UAB „Admi“.

24.8.                      CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Todėl J. M. veiksmai pasirašant Bendrijos vardu raštą, pareigas (prievoles) sukuria ne J. M., o atstovaujamai Bendrijai.

24.9.                      Atsakovė J. M. jokio laido nenuėmė, ji nėra elektrikė. Atsakovės ir kitų keturių Bendrijos įgaliotų asmenų rašto pasirašymas bendrovei UAB „Admi“ nėra priežastiniame ryšyje su tariamais ieškovo išgyvenimais ar tariama žala. Apie šį raštą ieškovas sužinojo tik teismo proceso metu, todėl iki ieškinio pareiškimo jeigu ir patyrė kokius nors išgyvenimus, tai ne dėl J. M. ir Bendrijos įgaliotinių pasirašyto rašto.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

2.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

3.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

4.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas R. J., kuriam ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. iš savo buto per daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpą – trečios laiptinės holą, iki jam priklausančio sandėliuko pravedė 7 m ilgio laidą, tam neturėdamas Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), atstovaujančios daugiabučio namo savininkų (bendrosios nuosavybės bendraturčių) interesus, sutikimo. Ieškovas ne kartą buvo įpareigotas pats demontuoti laidą, tačiau jam pačiam to nepadarius, Bendrijos užsakymu galiausiai laido demontavimo darbus atliko UAB „Traffic LT“.

5.       Ieškovas, teigdamas, kad laidas demontuotas neteisėtai, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės, ieškovo teigimu, tuo metu sprendimus priėmusios, tačiau nesančios Bendrijos pirmininke, J. M. 567,67 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ji asmeniškai jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, o veikė daugiabučiame name įsteigtos Bendrijos ir namo bendraturčių vardu; atsakovė taip pat nesutiko ir su prašoma priteisti žala bei jos dydžiu.

6.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir to, kad ieškovas patyrė turtinę žalą. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, ir teigia, kad teismas pažeidė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, o, būtent, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, įrodinėjimą naštą perkeldamas ieškovui, netinkamai vertino įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrijos pirmininko skyrimo tvarką, civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, dėl ko nepagrįstai sprendęs, kad byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat neįrodyta žala bei jos dydis, ieškovo ieškinį atmetė.

8.       Atsakovė J. M. bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į apeliacinį skundą, be argumentų, kuriais atsikerta į ieškovo apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, be kita ko, kelia klausimą ir dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo. Atsakovė teigia, kad ji, kaip fizinis asmuo, savo vardu neatliko jokių (ne)teisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, o, inicijuodama laido demontavimo darbus, veikė tik kaip Bendrijos – juridinio asmens, atstovė, todėl šioje byloje ji nėra tinkama atsakovė pagal ieškovo ieškinį. Šiai atsakovės pozicijai pritaria ir trečiasis asmuo Bendrija.

9.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi klausimo dėl atsakovo byloje tinkamumo svarbą ginčui apeliacine tvarka tinkamai ir teisingai išnagrinėti, taip pat tai, kad šis klausimas nors ir buvo keliamas pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, nurodęs, kad atsakovė kvestionuoja atsakovo tinkamumo byloje klausimą, visgi dėl to ginčijamame sprendime nepasisakė ir šių esminių atsakovės argumentų išsamiau nevertino, sprendžia, kad yra tikslinga ir būtina toliau pasisakyti būtent šiuo aspektu.

Dėl atsakovo byloje tinkamumo

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

12.       Iš ieškovo byloje dėstomų argumentų matyti, kad ieškovas atsakovės J. M. neteisėtus veiksmus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė, ieškovo vertinimu, nebūdama Bendrijos pirmininke, organizavo ieškovui priklausančio laido, sumontuoto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės hole, demontavimą. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, būtent atsakovė, kaip fizinis asmuo, ir yra atsakinga už ieškovo laido demontavimą ir turi atlyginti ieškovui dėl to kilusią turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teisinius santykius, jų pobūdį, teisminį reglamentavimą bei teismų praktiką, neturi pagrindo pritarti šiems ieškovo teiginiams dėl žemiau nurodomų motyvų.

13.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Remiantis CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

14.       Paminėtina tai, kad DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrijos pirmininkas – bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina, ir kuris atsakovo už bendrijos veiklos organizavimą bei tikslų įgyvendinimą (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Į bylą pateiktų Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte nurodyta, kad Bendrijos valdymo organu yra Bendrijos pirmininkas; Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą – Bendrijos pirmininką (Įstatų 45 punktas; Bendrijos pirmininkas atstovauja Bendrijai, veikia ir sandorius sudaro Bendrijos vardu (Įstatų 50 punktas).

15.       Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad elektros laido demontavimo metu (iš ko ieškovas kildina jam padarytą žalą), ieškovui nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymui (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pakartotinio susirinkimo 2018 m. vasario 19 d. protokolo nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. Bendrijos pirmininke buvo išrinkta J. M.; ji Bendrijos pirmininke išrinkta ir 2022 m. balandžio 11 d. vykusio Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių visuotiniame susirinkime. Nors ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teigė, kad 2022 m. balandžio 11 d. narių susirinkimas sušauktas neteisėtai bei kad jo metu priimtas protokolas neturi teisinės galios, tačiau nesant duomenų, kad Bendrijos priimti sprendimai buvo įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ir panaikinti, taip pat ieškovui tokių reikalavimų nereiškiant ir šioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo šiais į bylą pateiktais įrodymais nesivadovauti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė J. M. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki šiol yra Bendrijos darbuotoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis).  

16.       Byloje taip pat nustatyta, kad Bendriją aptarnauja (duomenys neskelbtini), esančio namo techninis prižiūrėtojas UAB „Admi“, kuris veikia tarp jo ir Bendrijos 2019 m. balandžio 25 d. sudarytos administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-359, pagrindu. Visgi, nepaisant šios aplinkybės, Bendrija, nors ir pasitelkusi kai kurioms daugiabučio namo priežiūros funkcijoms įgyvendinti trečiąjį asmenį, savo, kaip daugiabučio namo valdytojos statuso, teisių ir pareigų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu neprarado (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).  

17.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo objektu laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

18.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas laidą nuo savo buto iki sandėliuko pravedė būtent per daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės holą, t. y. bendro naudojimo patalpą. Ginčo nėra ir dėl to, kad bendro naudojimo objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti šiame name yra įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), todėl būtent ji yra atsakinga už šių objektų tinkamą priežiūrą, naudojimą ir turi teisę imtis veiksmų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, susijusiems su bendrąja nuosavybe, ginti.

19.       Nors ieškovas teigia, kad dėl sprendimo demontuoti elektros laidą, esantį bendrojo naudojimo patalpoje, yra atsakinga atsakovė J. M., todėl ji turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą, tačiau su tuo nesutiktina. Byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad sprendimas organizuoti ieškovo bendro naudojimo patalpoje pravesto laido demontavimą ir nurodymas jį demontuoti, buvo priimtas J. M., kaip fizinio, o, ne kaip juridinį asmenį – Bendriją, atstovaujančio ir faktiškai atliekančio Bendrijos pirmininkės pareigas, asmens.  

20.       Iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 19 d. įpareigojimo, adresuoto UAB „Admi“, matyti, kad UAB „Admi“ buvo įpareigota demontuoti (duomenys neskelbtini), daugiabučio trečios laiptinės hole 56 buto savininkų nelegaliai pravestus elektros laidus, demontavimo išlaidas priskiriant (duomenys neskelbtini), savininkams A. J. ir R. J. Šis įpareigojimas parengtas ant Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) blanko su jame nurodytais Bendrijos rekvizitais ir pasirašytas J. M., nurodant jos pareigas „DNSB (duomenys neskelbtini), „Pirmininkė“, be kita ko, pasirašytas ir įgaliotinių A. B., L. E., Č. R., D. S.; raštas taip pat patvirtintas ir Bendrijos antspaudu. Ieškovas į bylą taip pat pateikė 2022 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu J. M., pasirašiusios kaip DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės, UAB „Traffic LT“ siųstą įpareigojimą dėl laido demontavimo. UAB „Admi“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad laidų demontavimas nepatenka į priežiūros sutartimi nustatytas jos pareigas ir laikytinas papildomu darbu, kurį trečiasis asmuo atlieka tik davęs aiškų sutikimą, trečiasis asmuo atsisakė atlikti laidų demontavimo darbus ir pasiūlė Bendrijai kreiptis į kitus paslaugų teikėjus. Bendrija laidų demontavimui pasitelkė UAB „Traffic LT“. Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo.  

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto 2022 m. sausio 19 d. įpareigojimo forma ir turinys akivaizdžiai pagrindžia tai, kad atsakovė J. M., nurodydama UAB „Admi“, kaip ir vėliau UAB „Traffic LT“, demontuoti ieškovo laidą, veikė ne kaip fizinis asmuo, veikdama savo vardu ir interesais, o būtent kaip juridinio asmens – Bendrijos, atstovė, faktiškai atliekanti Bendrijos pirmininkės pareigas (ginčo dėl to, kad tarp atsakovės ir Bendrijos tuo metu buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai nekilo, tą patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys). Šį atstovavimo faktą atsakovė aiškiai atskleidė minėtuose raštuose (laiškuose), juos pasirašydama ne savo, kaip fizinio asmens, vardu, o kaip Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, taip pat naudodama Bendrijos blanką bei antspaudą, kurie įprastai nėra lengvai prieinami disponuoti bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, ir kas papildomai sudaro pagrindą spręsti atsakovę veikus būtent pagal jai Bendrijos suteiktus įgaliojimus ir Bendrijos vardu bei interesais.  

22.       Šiuo atveju ieškovo nurodomi argumentai dėl teisinio pagrindo, kuriam esant atsakovė veikė Bendrijos vardu, pagal šioje byloje apibrėžtą ginčo dalyką ir pagrindą, ne tik neturi teisinės reikšmės, tačiau ir peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas atsakovės paskyrimo Bendrijos pirmininke teisėtumo klausimas (tokių reikalavimų byloje pareikšta nebuvo), todėl vertinimas to, kokiu pagrindu Bendriją ir atsakovę siejo jų tarpusavio teisiniai santykiai, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos demontavus jam priklausantį laidą, kuris buvo pravestas bendro naudojimo patalpoje (hole), už kurios, kaip bendro objekto, tinkamą priežiūrą tiek pagal įstatyminį reglamentavimą, tiek pagal Įstatus, yra atsakinga būtent Bendrija, atlyginimo. Dėl to darytina išvada, kad tinkama atsakove pagal ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą laikytina Bendrija, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovė J. M., kaip fizinis asmuo, kuri tik atstovavo Bendriją. Kaip jau minėta, Bendrijos tarpusavio santykiai su jos vardu veikiančiais subjektais nėra šio ginčo dalykas, todėl šiuo aspektu ieškovo dėstomi apeliacinio skundo argumentai plačiau nevertintini.  

23.       Papildomai teisėjų kolegija pažymi tai, kad ir pati Bendrija viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir tvirtino, kad J. M., nurodydama demontuoti ieškovo laidą, veikė būtent Bendrijos vardu, siekdama apsaugoti bendraturčių interesus, todėl teisinės pasekmės, jeigu jos ir kiltų, turėtų kilti ne atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, kuri nėra teisiniame santykyje su ieškovu – tuo metu dar daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiu, o būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, atsakingam už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą. Šiuo aspektu Bendrija tapačius argumentus išdėstė ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

24.       Teisėjų kolegija pastebi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas pasirinko reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje reikšti atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, savaime nekeičia byloje susiklosčiusių teisinių santykių prigimties ir įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir subjekto, kuris už tai yra atsakingas (šiuo atveju – Bendrijos). Be to, teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo pozicija, jam renkantis atsakove byloje patraukti būtent J. M., taip pat nėra iki galo nuosekli ir aiški, įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, 2022 m. sausio 19 d. įpareigojimą UAB „Admi“ demontuoti ieškovo elektros laidą pasirašė ne tik atsakovė, bet ir kiti keturi Bendrijos įgaliotiniai, nors jiems reikalavimų, kaip fiziniams asmenims, ieškovas šioje byloje pasirinko nereikšti.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš to, kad bendrojo naudojimo patalpoje – trečios laiptinės hole, buvo demontuotas ieškovui priklausantis laidas, taip pat įvertinus tai, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra pagal teisinį reglamentavimą priskirtinas Bendrijos, kaip juridinio asmens, kompetencijai, o ne jos valdymo organams ar kitiems subjektams, kaip fiziniams asmenims, veikiantiems Bendrijos vardu ir interesais, konstatuotina, kad atsakovė J. M. šioje byloje nėra tinkama atsakovė pagal ieškovo ieškinį. Kaip jau minėta, Bendrijos ir atsakovės tarpusavio santykiai (įgaliojimų veikti Bendrijos vardu (ne)buvimas, funkcijų apimtis, kt.), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jie nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

26.       CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

27.       Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje atsakove nurodė J. M., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė UAB „Admi“. Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, į bylą buvo įtraukta teismo iniciatyva 2023 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu.

29.       Pažymėtina tai, kad 2023 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog atsižvelgiant į ginčo esmę, jame turėtų dalyvauti ir Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus, atsakovės dėstomą poziciją matyti, kad atsakovė ne asmeniškai pašalino laidą, o Bendrijos vardu, todėl klausė ieškovo pozicijos dėl šių aplinkybių ir Bendrijos dalyvavimo byloje atitinkamoje procesinėje padėtyje. Ieškovas pažymėjo, kad laido demontavimo metu Bendrijai niekas neatstovavo, todėl atsakinga pagal ieškinį yra atsakovė, o dėl Bendrijos įtraukimo į bylą prašė spręsti teismo nuožiūra (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:30 iki 00:17:04; nuo 00:21:23 iki 00:21:26). Atsakovės atstovas į teismo klausimą dėl subjekto, demontavusio laidą, nurodė, kad atsakovė ieškovo laidų nepašalino, tikėtina, kad tas buvo padaryta Bendrijos prašymu, o tai, ką pasirinkti atsakovu ir įrodinėti ieškinį, yra ieškovo pareiga (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:18:30 iki 00:19:10). Trečiasis asmuo UAB „Admi“ taip pat nurodė, kad pareiga pasirinkti atsakovą priklauso ieškovui, tačiau pagal ginčo esmę Bendrija turėtų dalyvauti byloje (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:21:42 iki 00:23:00).

30.       Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas taip pat ieškovui išaiškino, kad byloje reiškiant ieškinį atsakovei, ieškovas, siekdamas, jog ieškinys būtų patenkintas, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kad būtent atsakovė nukirpo laidą. Ieškovas šiuo aspektu teismui nurodė, kad sutinka, jog pati atsakovė J. M. nekirpo laido. Teismas, reaguodamas į ieškovo išsakytus teiginius, paklausė ieškovo dėl to, ar tokiu atveju atsakove byloje neturėtų būti Bendrija, tuo pačiu išaiškindamas tai, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu, ir kad būtent ieškovas turi pasirinkti tinkamą atsakovą byloje. Visgi ieškovas 2023 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad tai atsakovė nurodė UAB „Admi“ demontuoti laidą, nors jos, kaip Bendrijos pirmininkės, kadencija buvo pasibaigusi, be to, būtent ji atsiuntė ieškovui nupjautą jo laidą (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:33:39 iki 00:34:26). Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, parengiamojo teismo posėdžio metu savo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) (CPK 47 straipsnis), be kita ko, pasiūlydamas ieškovui pasirūpinti profesionalu atstovavimu.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai šioje dispozityvioje civilinėje byloje įgyvendino bendradarbiavimo ir išaiškinimo pareigą dėl atsakovo byloje tinkamumo, sudarydamas galimybę ieškovui pasirinkti, kam jis siekia byloje reikšti materialaus pobūdžio teisinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CPK 8, 45 straipsniai). Visgi bylos eiga rodo, kad ieškovas, net ir po 2023 m. balandžio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio pasitelkęs profesionalią teisinę pagalbą – būdamas atstovaujamas advokatės, ir toliau byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pagal ieškinį yra atsakinga būtent atsakovė J. M., t. y. reikalavimus pasirinko reikšti atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, nors atsakovė ne kartą gynėsi tuo, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, jog ji veikė ne savo vardu, o tik kaip Bendrijos atstovė. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo pozicijos nuoseklumą dėl atsakovės J. M. tinkamumo atsakyti pagal ieškinį patvirtina ne tik ieškovo / ieškovo atstovės kitų 2023 m. gegužės 15 d. ir 19 d. vykusių teismo posėdžių metu dėstomi argumentai, įrodinėjamos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, tačiau ir šiuo aspektu tapatūs argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą.

32.       Kadangi netinkamos šalies pakeitimas tinkama gali įvykti tik ieškovo valia ir jo sutikimu, šiuo atveju ieškovui byloje pasirinkus ieškinio reikalavimus reikšti būtent atsakovei J. M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai toliau nagrinėjo bylą, atsakove laikydamas J. M.. Visgi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertinęs ir sprendime nepasisakęs dėl atsakovo tinkamumo (nors šis klausimas buvo keliamas ir sudarė vieną esminių byloje įrodinėtinų aplinkybių), kas savaime sudaro pagrindą ieškinį atmesti, ieškovo ieškinį atmetė kitu pagrindu, o, būtent, tuo, kad ieškovas byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, jos dydžio.

33.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų aplinkybių dėl atsakovės civilinės atsakomybės vertinimas, atsakovei nesant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, subjektu, teismo šioje byloje apskritai neturėjo būti atliekamas. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat nepasisako ir nevertina dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo ir reikalavimo atsakovei atlyginti ieškovui žalą (ne)pagrįstumo.   

Dėl bylos baigties

34.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant to, kad teisinis pagrindas ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remdamasis teismas ieškovo ieškinį atmetė, ir nėra pagrįsti, visgi, nustačius atsakovo netinkamumo byloje faktą, sudarantį pagrindą per se (savaime) ieškinį atmesti, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal teisinį bylos rezultatą priėmė iš esmės teisingą sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo atmesti. Todėl, esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu (dėl atsakovo netinkamumo) paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35.       Atsakovė J. M. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 016,40 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

36.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admi“ pateikė prašymą priteisti 1 143,45 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

38.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

39.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovei ir trečiajam asmeniui (CPK 98 straipsnis).

40.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

        

ieškovo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

        Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Admi“, juridinio asmens kodas 300527781, 1 143,45 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                            Giedrė Čėsnienė

 

 

                   Andrius Verikas

 

 

                   Renata Volodko