Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-202/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24657-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.4.6; 1.1.6.2; 1.1.7.2.5;

1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2;

1.2.29.1.2; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2;

2.4.6.4.3

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2018 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

nuteistųjų gynėjams advokatams Linui Belevičiui, Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. (R. L.) ir nuteistųjų P. K. (P. K.) bei M. K. (M. K.) gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas – laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 5 metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. K. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. K.

2.       M. K. nuteistas dar ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. gegužės 21 d., 23.05 val., (duomenys neskelbtini), laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       M. K. buvo kaltinamas ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo V. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 21 d., 23:05 val., kol minėtame name atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį pasą. 

4.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. K. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. prašo: arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad jis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe ir šias veikas kvalifikuoti be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį; arba taikyti prieš jį BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti jam bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, R. L. paskirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą laisvės atėmimo bausmę; bausmes, paskirtas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, subendrinant bausmių apėmimo būdu.

5.1.                      Nuteistasis mano, kad jis nepagrįstai nuteistas už tai, jog nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe. Anot nuteistojo, konkrečiu atveju, bendrininkų veikimo schema buvo paprasta ir primityvi – visi bendrininkai tiesiogiai dalyvavo nusikaltime ir įgyvendino objektyviuosius veikos požymius, t. y. visi bendrininkai buvo bendravykdytojai. Tam tikras bendravykdytojų veiksmų diferencijavimas nereiškia vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste. Nuteistojo su kitais nuteistaisiais bendras nusikalstamas veikimas nepasižymėjo organizuotai grupei būdingais požymiais – nebuvo veikos vadovo, nebuvo pavaldumo, nebuvo bendrininkų nusikalstamo bendravimo ilgalaikiškumo, pastovumo, buvo vykdomas tik vienas nusikalstamas sumanymas, viena narkotinių medžiagų kontrabandos veika, nei iki jo, nei vėliau po jo, nebuvo planuojami ar vykdomi bendri asmenų nusikaltimai, kitokiu būdu palaikomi jų nusikalstami ryšiai, būdingi organizuotos grupės nariams. Nuteistasis asmens, prieš kurį byla išskirta (J. P.), apskritai nepažinojo ir su juo niekada nebendravo. Iki išvykstant į N. K., jokie jo veiksmai nebuvo nustatyti, automobilio ir slėptuvės remontu rūpinosi M. ir P. K., automobilio vairuotoją surado P. K.. Kaip parodė tyrėjas R. V., nuteistasis nebuvo atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, apie jį jokios informacijos nebuvo. Tokios aplinkybės rodo ne tik sąlyginai menkesnį jo indėlį į bendrai nuteistųjų atliktas veikas, bet paneigia ir bendrininkų nusikalstamų ryšių pastovumą, ilgalaikiškumą, būdingą organizuotai grupei. Nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, vertintinos tik kaip padarytos bendrininkų grupe.

5.2.                      Nuteistasis taip pat laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai individualizavo jam skirtiną bausmę, ją paskyrė formaliai, neatsižvelgdamas į konkrečias, išimtines šios bylos aplinkybes, neįvertindamas paskirtos bausmės įtakos jam bei bausmės tikslams įgyvendinti. Nuteistasis neteistas, turi tvirtus socialinius ryšius – sugyventinę, vaikus, kuriais rūpinasi ir išlaiko, iki sulaikymo dirbo, savo elgesį vertina kritiškai, proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kartu su kitais nuteistaisiais prisidėjo prie operatyvaus ir sklandaus bylos išnagrinėjimo (bylos nagrinėjimas iš esmės užtruko tik 2 teismo posėdžius). Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis yra mažiau pavojingas ir siekia pasitaisyti, o konstatavus, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupe, pripažintina, kad jis padarė 1-ą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos veiką. Antra vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad buvo gabenamas ganėtinai nedidelis kiekis vienų mažiausio pavojingumo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių disponavimas nedideliais kiekiais ir jų vartojimas kai kuriose valstybėse legalizuotas, nusikalstamomis veikomis realiai nebuvo padaryta žala įstatymo saugomoms vertybėms, nes narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos rinkoje, nepasiekė trečiųjų asmenų. Aptartos aplinkybės, nuteistojo vertinimu, rodo mažesnį nei tipinį BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos ir jį padariusio asmens pavojingumą bei laikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

6.       Apeliaciniame skunde nuteistųjų M. K. ir P. K. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo: arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, pašalinant iš nuosprendžio aplinkybę, kad M. K. ir P. K. nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 199 straipsnio 3 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe ir šias veikas kvalifikuoti be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį; arba prieš M. K. ir P. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti jiems bausmes, mažesnes nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, arba minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę; bausmes, paskirtas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu; taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1.                      Gynėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios tiek su nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumo lygiu (veikos padarymo mechanizmas buvo elementarus ir netgi primityvus), tiek su bendrininkų veiksmų pasiskirstymu (visi tiesiogiai dalyvavo nusikaltime, betarpiškai įgyvendino objektyviuosius veikos požymius), konkrečiu atveju paneigia organizuotos grupės buvimą. Nors teismas konstatavo, kad M. K. buvo organizatorius, kuris kitiems pavedė organizuoti kitiems nuteistiesiems tam tikrus veiksmus (narkotinių medžiagų įgijimą, automobilio paruošimą), tačiau jis nebuvo veikos vadovas, nedavė niekam jokių įsakmių nurodymų, nebuvo ir pavaldumo, visų bendrininkų veiksmai buvo nukreipti siekiant bendrų nusikalstamų tikslų. Vien tai, kad nuteistųjų veiksmai apėmė skirtingus veiksmus, gynėjo įsitikinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tariamus bendrininkų vaidmenis, juo labiau, kuriems būdingas pastovumas. Nuteistųjų vykdomi veikų ,,maskavimo“ veiksmai taip pat buvo primityvūs, nebuvo taikoma konspiracija, bandoma atlikti klaidinamus veiksmus, siekiant paslėpti nusikaltimo pėdsakus, apsunkinti kanapių suradimą, narkotinės medžiagos buvo paliktos M. K. sugyventinės kieme. Byloje nebuvo nustatytas ir bendrininkų nusikalstamo bendravimo ilgalaikiškumas, pastovumas – buvo padarytas 1-as nusikaltimas, nei iki jo, nei vėliau po jo nebuvo planuojami ar vykdomi bendri šių asmenų nusikaltimai, kitokiu būdu palaikomi jų nusikalstami ryšiai, būdingi organizuotos grupės nariams. Aptartos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistųjų bendrų veiksmų suderinamumas ir įgyvendinimas, jų tarpusavio ryšiai buvo tokio sudėtingumo, jog pasiekė organizuotai grupei būdingą pavojingumo laipsnį. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, vertintinos kaip padarytos bendrininkų grupe.

6.2.                      Gynėjas mano, kad teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė neteisingą išvadą ir dėl M. K. kaltės padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą veiką. Nepaisant to, kad suklastotas vairuotojo pažymėjimas buvo laikomas kartu su kitais dokumentais, M. K. ne tik, jog neturėjo jokio tikslo jo panaudoti, bet net ir tai padarius, jis negalėtų sukelti jokios žalos normaliai dokumentų apyvartai, nes neliudija jokio realiai neegzistuojančio fakto. M. K. turi teisę vairuoti ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka. Bet kuris formalus pažeidimas (tame tarpe ir netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas tuo pačiu metu turint ir tikrą teisę vairuoti liudijantį dokumentą), negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės vien formaliai, tokiais veiksmais nesukeliant realios grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms. Toks formalus baudžiamosios atsakomybės taikymas, kai veikoje realiai nesant jokio pavojingumo M. K. yra pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, vienareikšmiškai yra netinkamas.

6.3.                      Be kita ko, gynėjas vertina, kad nuteistiesiems M. K. ir P. K. teismas paskyrė aiškiai per griežtas, neteisingas, laisvės atėmimo bausmes, kurios neatitinka nei jų asmenybių pavojingumo, nei jų padarytų veikų pavojingumo. Byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą prieš M. ir P. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. M. K. dirba, turi verslą J. K., draugę, kuri laukiasi, kritiškai vertina savo veikas, dėl jų prisipažino ir gailisi, niekada anksčiau neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, davė išsamius parodymus, tokiu būdu prisidėdamas prie operatyvaus ir sėkmingo baudžiamojo proceso. Tokių aplinkybių, apibūdinančių M. K. poziciją dėl padarytos veikos, jo socialinius ryšius, ypatingai vertinant jo draugės nėštumą, šeiminę padėtį, visuma vertintina kaip išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme bei sudaro pagrindą skirti M. K. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. Antai, P. K. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, kuriais rūpinasi, juos išlaiko, iki sulaikymo dirbo, kritiškai vertina savo veikas, dėl jų padarymo prisipažino ir gailisi, davė išsamius parodymus, tokiu būdu prisidėdamas prie operatyvaus ir sėkmingo baudžiamojo proceso. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bausmė neproporcinga. Kita vertus, konkrečiu atveju, konstatavus, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, pripažintina, jog P. K. ir M. K. padarė po 1-ą narkotinių medžiagų labai didelio kiekio kontrabandos veiką, atsižvelgtina ir į tai, kad buvo gabenamas gana nedidelis kiekis vienų ,,lengviausių“ narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių disponavimas nedideliais kiekiais ir jų vartojimas kai kuriose valstybėse legalizuotas, nusikalstamomis veikomis realiai nebuvo padaryta žala įstatymo saugomoms vertybėms, nes narkotinės medžiagos nebuvo realizuotos rinkoje, nepasiekė trečiųjų asmenų. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų bei padarytų veikų pavojingumą, laikytina, kad net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo, šiuo atveju aiškiai per griežta.

7.       Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

8.       Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9.       Apeliantai, skųsdami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį, neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. L., M. ir P. K. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka tik su BK 25 straipsnio 3 dalies taikymu, prašo jų nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti, nurodant, jog jie paminėtas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jiems švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Be kita ko, M. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistąjį išteisinti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, neatlikusi įrodymų tyrimo, tačiau iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl nuteistųjų R. L., M. ir P. K. bendrininkavimo, kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo formos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos suvaržė nuteistųjų teises būti teisingai nubaustiems, t. y. būtent už tas veikas ir ta apimtimi, kurias jie yra padarę, bei tokia bausme, kuri atitiktų padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Todėl apskųstasis teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai). Tuo tarpu, nuosprendžio dalis, kurioje M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, panaikintina ir dėl šios dalies byla nutrauktina vadovaujantis BK 37 straipsniu, t. y. M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl organizuotos grupės požymio nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. veiksmuose

11.       Apeliaciniuose skunduose laikomasi pozicijos, kad be pagrindo R. L., P. K. ir M. K. nusikalstami veiksmai, susiję su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimu, laikymu ir jų gabenimu kontrabandos būdu, kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, kaip padaryti veikiant organizuota grupe. Apeliantai mano, kad jie veikė bendrininkų grupe, todėl prašo jų veikas perkvalifikuoti be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį.

12.       Toks prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

13.       Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015 ir kt.). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės vertinamas ne tik organizuotumo lygis, bet ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (kasacinė nutartys Nr. 2K-304-942/2015, 2K-160-303/2018 ir kt.).

14.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, sprendė, kad R. L., M. K. ir P. K. veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad darant šias veikas veikė mažiausiai 4 asmenys – M. K., P. K., R. L. ir nenustatytas asmuo, prieš kurį byla išskirta, visi jie turėjo bendrą sumanymą iš N. K. į Lietuvą atvežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir kiekvienas iš jų turėjo skirtingą vaidmenį bei užduotis. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl nuteistųjų bendrininkavimo, kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo formos. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad darant nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, veikė mažiausiai 4 asmenys – M. K., P. K., R. L. ir nenustatytas asmuo, prieš kurį byla išskirta, tarp jų buvo susitarimas iš N. K. į Lietuvą atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kiekvienas iš jų turėjo skirtingą vaidmenį bei užduotis. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, susitarimas daryti nusikalstamą veiką, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo asmenų neteisėtuose veiksmuose. Ne tik organizuota grupė, bet ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. Kaip minėta, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, esminės aplinkybės, atribojančios organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, yra grupės organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus. 

16.       Aptariamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. pasirengimas daryti nusikalstamas veikas ir jų padarymo organizuotumas buvo aukšto lygio. Iš nuteistiesiems R. L., P. K. ir M. K. kaltinime aprašytų aplinkybių bei jų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad P. K., siekdamas užsidirbti pinigų, nusipirko automobilį „Škoda Octavia“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jame įrengė dujų balioną su slėptuve ir tokiu būdu pasiruošė kontrabandos būdu iš N. K. gabenti kanapes, kurių įsigijimą suorganizavo tėvas M. K. per R. L., kuris turėjo pažįstamų Olandijoje; M. K. kartu su R. L. vyko į N. K. automobiliu „Škoda Octavia“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kanapės buvo įgytos už M. K. lėšas; kanapių dalis už 11 000 Eur buvo R. L. dalis, o kita – M. K.; vėliau į N. K. P. K. atvyko su asmeniu, prieš kurį byla išskirta; R. L., P. K. ir M. K., susitikę N. K., įgytas kanapes bendrais veiksmais paslėpė automobilyje „Škoda Octavia“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje; R. L., P. K. ir M. K. į Lietuvą grįžo su automobiliu „Škoda Octavia“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilį „Škoda Octavia“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), parvairavo P. K. surastas asmuo, prieš kurį bylą išskirta, t. y. P. K. suorganizavo automobilio su paslėptomis kanapėmis parvairavimą ir kanapių kontrabandos būdu įvežimą į (duomenys neskelbtini), pasitiko šį automobilį (duomenys neskelbtini) ir palydėjo iki vietos, kurioje ši transporto priemonė buvo perduota M. K., kuris automobilį atgabeno ir pastatė prie savo gyvenimo draugei priklausančio namo, prie kurio paminėtas automobilis su narkotinėmis medžiagomis ir buvo rastas policijos pareigūnų (t. 9, b. l. 96–105). Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji bendrai dalyvavo nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme ir bendrai įgyvendino paminėtų veikų objektyviuosius požymius. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad nuteistieji būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Nė vienas iš kaltinamųjų apklausiamas teisme neparodė suvokęs priklausantis kokiai nors nusikalstamai grupei (t. 9, b. l. 96–105). Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiškus jų nusikalstamus ryšius.

17.       Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nuteistieji R. L., P. K. ir M. K. veikė kaip bendravykdytojai, tarp nuteistųjų nenustatytas ryšių pastovumas, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo sudėtingumas, realizuotas vienas nusikalstamas sumanymas, jų atliktiems vaidmenis ir užduotims būdingas laikinumas, darytina išvada, jog nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. padaryta didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kontrabanda nepagrįstai pripažinta kaip padaryta veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Todėl nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies, į BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad jie kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas padarė veikdami paprasta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Dėl M. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį

18.       BK 300 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas <...> laikė žinomai netikrą <...> vairuotojo pažymėjimą <...>.

19.       M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. gegužės 21 d., 23.05 val., (duomenys neskelbtini), laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       M. K. gynėjas apeliaciniame skunde mano, kad M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, prašo jį išteisinti.

21.       Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

22.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. K. neteisėtai nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. gegužės 21 d., 23.05 val., (duomenys neskelbtini), laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia teismo išvada pagrįsta byloje surinktais, teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais. Teismas padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes. M. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. 

23.       Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė. Ne bet kokie pažeidimai lemia veikos pavojingumą ir nusikalstamą pobūdį. Nors BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, įstatymo leidėjo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė siejama su žalingais padariniais, kai netikri dokumentai panaudojami viešoje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės nelemia vien tik netikro dokumento egzistavimas. Veikos pavojingumas nepreziumuojamas, nes jį lemia nusikalstamos veikos pobūdis, intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas.

24.       BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu gali būti pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-230-697/2017, 2K-87-696/2018 ir kt.).

25.       Byloje nustatyta, kad M. K. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą kartu su kitais jam priklausančiais daiktais, t. y. jis rastas rankinėje kartu su jam išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, tikru vairuotojo pažymėjimu, banko kortele. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo kilo reikšmingi neigiami padariniai asmens ar viešosioms vertybėms. Byloje nenustatytas ir joks realus pavojus valstybės ir / ar savivaldybės institucijų teisėms ir teisėtiems interesams. Kita vertus, byloje liko nepaneigta ir aplinkybė, kad M. K. netikrą vairuotojo pažymėjimą gavo dovanų ir su savimi jį nešiojosi kaip suvenyrą.

26.       Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, į tai, kad BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskirtinas apysunkių kategorijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju M. K. padarytos veikos pavojingumas yra nominalus, jos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga M. K. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybė ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl M. K. padaryta nusikalstama veika pripažintina mažareikšme ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems R. L., P. K. ir M. K.

27.       Apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių nesutikimo argumentų dėl nuteistiesiems R. L., P. K. ir M. K. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo. Apeliantai nesutinka tik su nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos per griežtos, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jas sušvelninti.

28.       Toks prašymas nepagrįstas.

29.       BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Konkrečiu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių visumos, susijusios su daug mažesniu tiek R. L., tiek P. K., tiek M. K. asmenybės ir jų padarytos veikos pavojingumo vertinimu. Byloje nesusiklostė kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad nagrinėjamu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį už R. L., P. K. ir M. K. padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, klaidų nepadarė. 

30.       Tačiau, atsižvelgus į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu sumažinta nuteistųjų R. L., P. K. ir M. K. atliktų neteisėtų veiksmų apimtis ir pavojingumas, t. y. konstatuota, kad jie veikė ne organizuota, bet bendrininkų grupe, iš naujo išspręstinas bausmės paskyrimo klausimas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas M. K. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), disponuota labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), veikta tiesiogine tyčia, veika baigta, yra savanaudiško pobūdžio, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakomybę sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukštesnės instancijos teismas taip pat įvertina ir tai, kad M. K. anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, baustas administracine tvarka, turi verslą D. B., draugę, kuri laukiasi jo vaiko.

32.       Parenkant P. K. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), disponuota labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veika baigta, yra savanaudiško pobūdžio, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakomybę sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertintina ir tai, kad P. K. anksčiau teistas net 9 kartus, įskaitant ir užsienio valstybėje (Švedijoje), už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, baustas administracine tvarka, dirbo, vedęs, turi išlaikytinių.

33.       Parenkant R. L. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), buvo disponuota labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), veikiant tiesiogine tyčia, baigta, yra savanaudiško pobūdžio, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakomybę sunkina tai, kad veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertintina ir tai, kad R. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbo, nevedęs, bet turi gyvenimo draugę, išlaikytinių.

34.       Apibendrinus paminėtas aplinkybes, įvertinus tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad nuteistieji davė išsamius parodymus, kuriais remiantis buvo nustatytos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, spręstina, kad nuteistiesiems R. L., P. K. ir M. K. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtinos mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas galimos skirti bausmės vidurkis arba minimali sankcijoje numatyta bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1–2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1–3 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. K. (M. K.) pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:

M. K. nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti Viliaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

P. K. (P. K.) nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

P. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Panaikinti Viliaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl P. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu P. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir P. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

R. L. (R. L.) nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

R. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Panaikinti Viliaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu R. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai                                                                                                            Valdimaras Bavėjanas

                                                                                                                             Viktoras Kažys

                                                                                                                             Aloyzas Kruopys