Civilinė byla Nr. e2A-317-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.3; 2.8.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diginet LTU“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diginet LTU“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,cV Group“ dėl draudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius duomenų bazių gamintojų teises, ir jų nutraukimo, uždraudimo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jų nutraukimo, kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Diginet LTU“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. įpareigoti atsakovę UAB ,,cV Group“ nutraukti tęstinius ir sistemingus ieškovės duomenų bazių gamintojų (lot. sui generis) teises pažeidžiančius veiksmus – nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą iš ieškovės duomenų bazės (autoplius.lt) bei jų naudojimą atsakovės parduodamose „carVertical“ automobilių istorijos ataskaitose, gautus iš ieškovės duomenis ištrinti ir uždrausti perkelti bei naudoti duomenis ateityje be išankstinio ieškovės sutikimo;
1.2. įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir uždrausti juos atlikti ateityje;
1.3. priteisti iš atsakovės 1 000 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2003 metų ieškovė valdo interneto svetainę autoplius.lt, kurioje skelbiami vartotojų transporto priemonių, jų dalių ir (arba) aksesuarų pardavimo arba nuomos skelbimai. Pagal ieškovės ir atsakovės 2018 m. lapkričio 9 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį autoplius.lt svetainės lankytojams buvo suteikiama galimybė, be kita ko, naudotis ir automobilių istorijos patikros paslaugomis bei įsigyti ataskaitas atsakovės valdomoje interneto svetainėje carvertical.com, tam buvo integruotos atitinkamos nuorodos. Ir nors ieškovė 2020 m. kovo 10 d. šią bendradarbiavimo sutartį nutraukė, atsakovė, nesant tam teisinio pagrindo, toliau naudojasi ieškovės duomenų baze, teikdama mokamas naudotų automobilių istorijos ataskaitų rengimo paslaugas. Atsakovė be ieškovės leidimo ar sutikimo naudojasi visa arba esmine dalimi ieškovės duomenų bazės, perkeldama joje esančius duomenis.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė savo veiksmais pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir nesąžiningo konkuravimo draudimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės atliktos investicijos į duomenų bazę yra reikšmingos, plataus spektro, jos apima tiek kiekybines, tiek kokybines investicijų rūšis. Atsakovės vykdomi neteisėti veiksmai yra automatizuoti, tęstiniai, pasikartojantys ir sistemingi, o jų rezultatas – duomenų perkėlimas į atsakovės rengiamas ataskaitas, kurių sugeneruojama neabejotinai daug. Dėl šių veiksmų ieškovės galimybės konkurencingai teikti tokias paslaugas, išnaudojant savo pačios duomenų bazės privalumus, yra nepagrįstai ribojamos, nes atsakovė, neturėdama leidimo, verslo tikslais daro duomenų ištraukas iš ieškovės duomenų bazės ir naudoja duomenis savo parduodamose ataskaitose.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė yra pelningai veikiantis verslo subjektas, kurio oficialios 2020 metais gautos pajamos yra 8 526 450 Eur, o pelnas – 1 605 407 Eur. Atsakovė perkelia ir naudoja ieškovės duomenų bazės duomenis, o tai mažina ieškovės svetainės lankytojų skaičių, nes jie automobilių kainos ir ridos informaciją, automobilių nuotraukas dabar gali pamatyti ir atsakovės ataskaitose. Mažesnis svetainės lankytojų skaičius lemia ir mažesnes ieškovės pajamas iš svetainėje skleidžiamos reklamos. Atsakovės vykdomas duomenų bazės perkėlimas ir naudojimas daro žalą ieškovės investicijoms, todėl prašo uždrausti atlikti neteisėtus, ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus bei priteisti iš atsakovės 1 000 BSI kompensaciją už jau atliktus pažeidimus pagal ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Diginet LTU“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) uždraudė atsakovei UAB ,,cV Group“ perkelti duomenis iš ieškovės duomenų bazės autoplius.lt ir juos naudoti atsakovės parduodamose ataskaitose be išankstinio ieškovės sutikimo; (2) įpareigojo atsakovę ištrinti iš ieškovės duomenų bazės autoplius.lt gautus duomenis; (3) priteisė ieškovei iš atsakovės 21 000 Eur kompensaciją; (4) kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė esmines kokybines ir kiekybines investicijas, susijusias su duomenų bazės sukūrimu (duomenų gavimu, jų tikrinimu ir pateikimu), todėl jai taikytina duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsauga. Įvertinęs tai, kad atsakovė perkelia ir naudoja esminę ieškovės duomenų bazės dalį, ją parsisiunčia bei archyvuoja, teismas konstatavo, kad atsakovė daro žalą ieškovės, kaip duomenų bazės gamintojos, investicijoms. Tokius atsakovės veiksmus teismas pripažino prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, galinčiais pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti, atitinkamai, ieškinio reikalavimą dėl duomenų bazių gamintojo teises pažeidžiančių veiksmų uždraudimo teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino. Įvertinęs pažeidimo mastą, neteisėtų veiksmų trukmę, atsakovės turtinę padėtį ir atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 500 BSI, t. y. 21 000 Eur, kompensaciją.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, pašalindamas iš jo motyvuojamosios dalies 141 punkto išvadą, kad ,,byloje nustatyti atsakovės veiksmai pripažinti prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti“.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, viena vertus, sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovės duomenims taikomos teisinės apsaugos bei neteisėto šių duomenų naudojimo, nurodžiusi, kad šis teismas pagrįstai uždraudė atlikti neteisėtus veiksmus bei nustatė tinkamą kompensacijos dydį. Kita vertus, teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė įrodė ir KĮ normų pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ir ieškovė neatitinka konkuruojančių subjektų sampratos – ieškovė analogiška veikla neužsiėmė, iki ieškinio pateikimo dienos jos pagrindinė veikla buvo transporto priemonių skelbimai, o atsakovės – ataskaitų apie konkrečią kliento pasirinktą transporto priemonę generavimas. Todėl atitinkamus argumentus nutarė pašalinti iš teismo sprendimo.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB ,,cV Group“ kasacinį skundą, 2024 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Aiškindamas ATGTĮ, kurio nuostatomis įgyvendinta 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – Direktyva), bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką dėl duomenų bazių gamintojų sui generis teisinės apsaugos, kasacinis teismas nurodė, kad ginčą dėl duomenų bazių gamintojų sui generis teisės pažeidimo sprendžiantis teismas turi nustatyti: 1) ar įvyko esminės (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) duomenų bazės dalies perkėlimas ar panaudojimas; 2) ar dėl tokio perkėlimo ar panaudojimo padaroma žala duomenų bazės gamintojo investicijoms – kyla grėsmė galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis duomenų baze. Pažymėjo, kad vien duomenų perkėlimo ar jų panaudojimo faktas savaime nėra pakankamas duomenų bazių gamintojų sui generis teisių pažeidimui konstatuoti. Žala duomenų bazės gamintojo investicijoms nėra preziumuojama, ji turi būti nustatyta taikant pakankamo tikėtinumo kriterijų (kaip konkrečiai pasireiškia grėsmė investicijoms). Duomenų bazių gamintojui tenka pareiga pateikti argumentus ir įrodymus, kaip atsakovo veiksmai gali kelti grėsmę jo pajamoms iš duomenų bazės naudojimo.
11. Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai nenustatė ir nenustatinėjo žalos ieškovės investicijoms fakto, vien nepagrįstai ją preziumuodami. Teismai ieškovės sui generis teisių pažeidimą konstatavo neištyrę ir nenustatę būtinų sąlygų visumos, neištyrę didelės dalies reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių, todėl liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
12. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs šalių ginčą, 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 75 920,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, taikė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisė iš ieškovės atsakovei 30 933,70 Eur, sumokėtus pagal panaikintus teismų procesinius sprendimus, taip pat atmetė ieškovės prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
13. Visų pirma teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė perkėlė ir panaudojo esminę ieškovės duomenų bazės dalį. Ieškovė sisteminį jos duomenų bazėje esančių duomenų naudojimą ir perkėlimą įrodinėja 20 atsakovės parengtų ir suformuotų transporto priemonių ataskaitų, teigdama, kad jose nurodyti duomenys apie transporto priemones (kaina, rida, pardavimo faktas, nuotraukos) yra gauti iš jos duomenų bazės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir lentele, kuriuose nurodytos ieškovės įkeltų skelbimų datos ir laikas bei šių duomenų į atsakovės sistemą perkėlimo laikas. Teismo nuomone, nors atsakovės parengtose ataskaitose buvo pateikiamos galbūt tos pačios (panašios) nuotraukos, kurios yra ar buvo patalpintos ieškovės skelbimuose, tačiau tai savaime neįrodo, kad atsakovė perkėlė ir panaudojo esminę duomenų dalį. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė savo ataskaitose naudoja ne visus iš ieškovės duomenų bazės gautus duomenis, o tik dalį jų (kaina, rida, pardavimo faktas, nuotraukos). Tokiu atveju neegzistuoja ir galimybė, kad galėtų būti atkurta ir paviešinta visa ieškovės duomenų bazė ar didelė jos dalis. Tam tikrų autoplius.lt svetainėje viešai publikuotų automobilių skelbimų pavienių duomenų įtraukimas į atsakovės sugeneruotą ,,carVertical“ ataskaitą pats savaime nepatvirtina ir šių duomenų perkėlimo bei panaudojimo sistemiškumo. Atsakovė neneigia, kad atskiri ieškovės duomenys galėjo patekti į jos parengtas ataskaitas, visgi, atsižvelgiant į atsakovės turimų šaltinių (tiekėjų) skaičių (800–900), į kasdien patalpinamų skelbimų kiekį (1 000), tai negali būti laikoma esmine dalimi. Neatmestina ir tai, kad nurodyti duomenys galėjo patekti ir per kitus trečiuosius asmenis.
14. Teismo vertinimu, net ir tokia aplinkybė, kad ieškovė surado tik 20 transporto priemonių skelbimų, kuriuose nurodyti duomenys iš dalies sutapo su atsakovės parengtose ataskaitose esančiais duomenimis, paneigia ieškovės argumentus dėl sisteminio jos duomenų panaudojimo ir perkėlimo. Atsakovė po bylos iškėlimo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ieškovės duomenys nebūtų naudojami ,,carVertical“ ataskaitose ir nuo 2022 m. sausio 5 d. jų nebenaudoja. Taigi, nėra pagrindo padaryti ir tokią išvadą, kad atsakovė yra pasitelkusi automatizuotas informacines technologijas, suprogramavusi įrankius ar sudiegusi sąsajas su ieškovės autoplius.lt duomenų baze, kurios leistų perkelti visą autoplius.lt duomenų bazės turinį arba esminę šio turinio dalį. Atsakovės ,,carVertical“ ataskaitoms generuoti įgyvendintas mechanizmas nulemtas jos duomenų teikėjų per atsakymą į atitinkamą taikomojo programavimo sąsają (angl. Application Programming Interface, sutrumpintai – API) užklausą pateikiamais duomenimis. Jeigu duomenų teikėjai atitinkamus duomenis pateikė, tokie duomenys (įskaitant pavienius ieškovės autoplius.lt publikuotame skelbime buvusius duomenis, kurie nuo atsakovės nepriklausomu būdu tvarkomi vieno iš daugelio atsakovės duomenų teikėjų duomenų rinkiniuose) galėjo atsidurti ,,carVertical“ ataskaitoje.
15. Teismas pripažino, kad rizikos galimybė patirti žalą, susijusią su investicijomis, kurių ieškovė turėjo kurdama šią duomenų bazę, neegzistuoja, o jos, kaip duomenų bazių gamintojos, sui generis teisių apsaugos sąlygos – grėsmės jos investicijoms, ieškovė neįrodė. Ieškovės pateikti įrodymai – UAB „KOG institutas“ atliktos visuomenės apklausos duomenys, ,,Copenhagen Economics“ specialistų išvada bei kiti įrodymai – nepatvirtina, kad atsakovės veiksmai kelia ar gali kelti grėsmę ieškovės pajamoms iš duomenų bazės naudojimo. Pasisakydamas dėl UAB „KOG institutas“ atliktos visuomenės apklausos rezultatų teismas pažymėjo, kad ši apklausa nėra reprezentatyvi, nes iš apklaustų 505 respondentų tik 148 anksčiau yra pirkę automobilio istorijos ataskaitą, o didžioji dalis apklaustųjų (367) niekada nėra susidūrę su tokio pobūdžio ataskaitomis. Be to, UAB „KOG institutas“ apklausos ataskaitoje nėra nurodyti ją parengę asmenys, duomenys apie jų kvalifikaciją, nepateikta informacija apie tai, kokie buvo taikyti tyrimo ar analizės metodai ir pan.
16. Teismo vertinimu, UAB „KOG institutas“ apklausos rezultatai patvirtina tik tai, kad dalis pirkėjų, kurie jau pirko atsakovės paslaugas, galbūt ir pakartotinai pasirinks atsakovės paslaugas, užuot rinkęsi ieškovės teikiamas paslaugas. Ataskaitoje teigiama, kad 36 proc. respondentų automobilio pardavimo istorija yra labai svarbi, o 56 proc. – svarbi. Ir nors dalis respondentų nurodė, kad jų sprendimą pirkti automobilio istoriją lėmė galimybė matyti skelbimų portaluose talpintas automobilio istorines nuotraukas (14 proc.), galimybė matyti ankstesnius automobilio skelbimus (12 proc.), galimybė matyti automobilio kainos pokyčius (11 proc.) bei galimybė matyti, kiek laiko automobilis parduodamas (9 proc.), visgi dauguma respondentų nurodė tokias pagrindines priežastis, kurios nėra susijusios su ieškovės valdomais duomenimis, t. y. avarijų ir žalos istoriniai įrašai (81 proc.), automobilio ridos įrašai (77 proc.), techninės informacijos įrašai (47 proc.). Taigi, su ieškovės autoplius.lt interneto svetainėje viešai paskelbtais skelbimų duomenimis sietinos priežastys automobilio istorijos ataskaitai įsigyti respondentams yra nereikšmingos, palyginti su ta informacija, dėl kurios ir siekiama įsigyti tokią ataskaitą.
17. Teismo nuomone, ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kurie iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, neteikia pagrindo padaryti ir tokią išvadą, kad ieškovės indėlis į duomenų bazę buvo reikšmingas kokybės ir kiekybės požiūriu. Duomenų bazėje paskelbtus skelbimus sukūrė ne ieškovė, o skelbimus talpinantys asmenys. Ieškovės nurodyti duomenys – darbuotojams mokami atlyginimai, išlaidos sukurtai platformai palaikyti – nėra pakankami ieškovės esminiam indėliui kokybės ar kiekybės požiūriu konstatuoti. Ieškovės pagrindinėms pajamoms ginčui aktualiu laikotarpiu (2019–2022 metais), kurios leido ne tik susigrąžinti jos įvardytas 7 472 455 Eur investicijų sąnaudas, bet ir uždirbti didžiulį ikimokestinį 7 463 195 Eur pelną, atsakovės veiksmai įtakos neturėjo. Ieškovės pagrindines pajamas (87 proc.) sudarė automobilių pardavėjų skelbimo talpinimo pajamos, o automobilių istorijos ataskaitų pardavimo pajamos siekė tik 1 proc. Tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu neegzistavo ieškovės pajamos, kuriomis būtinumą sui generis teisių apsaugai šioje byloje įrodinėja ieškovė, yra nurodyta ir UAB ,,Forensic and Investigation Services“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. konsultacinėje išvadoje.
18. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas svarbia taip pat pripažino aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovės vykdomos veiklos buvo skirtingos. Aplinkybė, kad ieškovė, prasidėjus šiam teisminiam procesui, papildomai pradėjo vykdyti analogišką atsakovės vykdomai veiklą (automobilių istorijos ataskaitų formavimą), neleido teismui susidariusios situacijos įvertinti kitaip, nes didžioji dalis ieškovės pajamų yra gaunama būtent iš autoplius.lt talpinamų skelbimų. Ieškovės pajamos nuolat didėja ir nėra jokių požymių, leidžiančių spręsti apie kitokias tendencijas ateityje. Ieškovė išlieka vieninteliu tarpininku tarp automobilių skelbimus talpinančių pardavėjų ir atitinkamus skelbimus skaitančių potencialių pirkėjų. Todėl atsakovės veiksmai negali daryti jokios reikšmingos įtakos autoplius.lt duomenų bazės investicijų, skirtų skelbimų surinkimui, patikrinimui ir pateikimui, susigrąžinimui. Teismo nuomone, ieškovė investicijas susigrąžina gaudama užmokestį iš automobilių pardavimo (nuomos) skelbimus talpinančių asmenų. Ieškovės ieškinio reikalavimus, grindžiamus ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pripažino nepagrįstais, o taip pat dėl vykdomų veiklų skirtingumo neįžvelgė ir pagrindo konstatuoti KĮ nuostatų pažeidimą.
19. Ieškovės prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo teismas atmetė atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl šiam ginčui išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo ir ESTT praktikos.
20. Įvertinęs tai, kad atsakovė yra įvykdžiusi byloje priimtą ir vėliau kasacinio teismo panaikintą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą, t. y. sumokėjusi ieškovei 21 000 Eur kompensaciją ir 9 993,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas patenkino atsakovės prašymą taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB ,,Diginet LTU“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė grėsmės investicijoms buvimo. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurie pagal pakankamo tikėtinumo kriterijų patvirtina atsakovės veiksmų keliamą grėsmę ieškovės investicijoms.
21.2. Teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės pateiktos 2024 m. balandžio 17 d. ,,Copenhagen Economics“ ekonomikos specialistų išvados, kuria ji grindė grėsmę investicijoms. Specialistai išvadoje nurodė, kad grėsmė pasireiškė praeities pajamoms, esamoms pajamoms ir būsimoms pajamoms iš duomenų bazės, susijusioms su investicijomis į duomenų bazę. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė pajamas gauna tik iš pavienių skelbimus keliančių asmenų. Teismo neištirtoje ir nevertintoje ekonomikos specialistų išvadoje yra nurodyta, kad didžioji dalis, t. y. 48 proc., mėnesio pajamų gaunama iš profesionalių pardavėjų (verslo subjektų), kurie yra užsisakę partnerystės planus. Partnerystės planai apima ne tik skelbimų talpinimo paslaugą, bet ir papildomas paslaugas, pavyzdžiui, duomenų baze grįstą kainų analizės įrankį ar automobilių istorijos paslaugą. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad 87 proc. pajamų ieškovė gauna iš skelbimų talpinimo.
21.3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino UAB ,,KOG institutas“ atliktos apklausos duomenis. Pagal šios apklausos duomenis viena iš pagrindinių kategorijų, kurias vertina ir į kurias atsižvelgia potencialūs transporto priemonės pirkėjai, yra automobilio ridos įrašas (77 proc.). Ieškovės duomenų bazėje yra kaupiama ir pateikiama informacija apie automobilių ridą, todėl teismas, konstatuodamas priešingai, padarė klaidą. Nepagrįsta ir nemotyvuota taip pat teismo išvada, kad UAB ,,KOG institutas“ atlikta apklausa yra nereprezentatyvi. Tyrimu siekta apklausti konkrečią tikslinę grupę – 18–64 metų asmenis, per 5 metus įsigijusius (ar ketinančius įsigyti) naudotą automobilį, t. y. būtent tą tikslinę grupę, kuriai gali būti aktuali automobilio istorijos ataskaita.
21.4. Ieškovė įrodinėjo potencialią grėsmę, kuri kiltų, jei nebūtų taikoma duomenų bazių gamintojų sui generis teisių apsauga ir atsakovė toliau visiškai laisvai galėtų perkelti ieškovės duomenis į savo ataskaitas, naudotų duomenis kituose produktuose, kuriuos atsakovė jau teikia ar dar teiks ateityje. Ieškovė neturėjo įrodinėti žalos, kuri jau materializavosi, nes realūs neigiami pokyčiai tokiais atvejais matomi tik po ilgesnio laiko. Todėl teismo argumentai, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis už laikotarpį nuo 2019 metų iki 2022 m. gruodžio 5 d., yra nepagrįsti.
21.5. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovės pelnas, atpirkęs pirmines investicijas į duomenų bazę, sudaro prielaidas manyti, jog negali būti grėsmės jos investicijoms ateityje. Nei ATGTĮ, nei Lietuvos ar Europos Sąjungos teismų praktikoje nėra jokių nuorodų, kad pelningos bendrovės atžvilgiu sui generis duomenų bazių gamintojų apsauga netaikoma.
21.6. Tai, kad ieškovė atliko esmines kiekybines ir kokybines investicijas į duomenų bazę, jau buvo nustatyta pirmą kartą nagrinėjant šalių ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacinis teismas šių išvadų netyrė ir jų teisingumo nevertino, nes jos nesudarė bylos dalyko. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė teismui iš naujo aiškintis tokių aplinkybių. Todėl teismas jų iš naujo vertinti neturėjo ir negalėjo. Duomenų šaltinis, t. y. aplinkybė, kad tam tikrus duomenis pateikia klientai, neturi esminės reikšmės. Tai, kokie duomenys bus skelbiami, jų patikrinimas, nepriklauso nuo vartotojų, visas šias funkcijas atlieka ieškovė. Dar daugiau, ieškovė turėjo pasirūpinti tinkama programine įranga ir jos grafiniu išpildymu tam, kad vartotojai būtų suinteresuoti ja naudotis. Be to, darbuotojų atlyginimai, tiek jų intelektinė, organizacinė veikla, gaunant, tikrinant bei pateikiant duomenų bazės turinį, taip pat yra tinkama esminių investicijų į duomenų bazę sudedamoji dalis.
21.7. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė nuolat (sistemingai) naudojasi ir (ar) perkelia duomenis iš duomenų bazės. Tai, kad atsakovė naudojasi ne visais, o tik dalimi duomenų, priešingai nei konstatavo teismas, nelaikytinas neesminiu duomenų perkėlimu. Pagal ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalį net ir dalies duomenų perkėlimas yra draudžiamas. Teismas nepagrįstai duomenų kiekio esmingumą vertino pagal tai, kokią atsakovės duomenų bazės dalį sudaro iš ieškovės perkelti duomenys. Šiuo atveju aktualus ir turėjo būti vertinamas jų kiekis pagal ieškovės kaupiamus duomenis. Tai, kad duomenys faktiškai yra perkeliami, patvirtina atsakovės ataskaitose naudojamos automobilių nuotraukos iš ieškovės duomenų bazės su ieškovės logotipo vandens ženklais. Aplinkybė, kad šiuos duomenis atsakovė galėjo gauti iš kitų šaltinių, nėra aktuali, nes jai yra ir buvo žinoma, kas yra tų duomenų savininkė ir kad jais ji naudojasi be ieškovės leidimo ir sutikimo.
21.8. Teismas nepagrįstai vertino tik pateiktų ataskaitų skaičių, o ne jų esmę. Ieškovė pateikė 20 atsitiktinių ataskaitų, parengtų nuo 2019 metų iki 2021 metų. Iš šių ataskaitų matyti, kad į jas perkelti daugiau nei 3 metų ieškovės duomenys apie atitinkamus automobilius. Tai, kad atsakovė po ieškinio pateikimo nesinaudoja duomenimis, neturi teisinės reikšmės, nes neteisėti atsakovės veiksmai atlikti iki ieškinio pateikimo.
21.9. Ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai atskleidžia akivaizdžią ir sąmoningą jos duomenų perkėlimo sistemą, pagal tam tikrą suprogramuotą kriterijų nežymiai pakeičiant duomenis prieš juos talpinant atsakovės ataskaitose. Ieškovei pakako įrodyti duomenų panaudojimo faktą ir, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ji neturėjo pareigos įrodyti atsakovės tam naudotų technologinių sprendimų.
21.10. Deklaratyvi bei nepagrįsta įrodymais yra ir teismo išvada, kad ieškovė ir atsakovė nėra konkurentės, o atsakovė neįgijo nesąžiningo komercinio pranašumo. Pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį konkurentu laikomas ne tik esamas, bet ir potencialus konkurentas. Vien dėl to, kad 2022 metų pradžioje ieškovė dar neteikė paslaugų, tiesiogiai konkuruojančių su atsakove, ir jas pradėjo teikti vėliau, nepaneigia KĮ nuostatų aktualumo. Teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad atsakovė integruoja savo paslaugą su kitais ieškovės konkurentais kitame automobilių skelbimų portale – autogidas.lt.
22. Ieškovė UAB ,,Diginet LTU“ apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, ar: (1) Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis kartu su 39–42 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinami taip, kad byloje Nr. C-762/19 įvardyta „potenciali grėsmė esminėms duomenų bazės gamintojo investicijoms“ turi būti suprantama kaip savarankiškas teisinis kriterijus, kurį reikia įrodyti duomenų bazės gamintojui, siekiant pasinaudoti Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies numatytomis teisėmis? Ar atsakymui į šį klausimą turi įtakos tai, kas yra asmuo, atlikęs esminės duomenų bazės dalies perkėlimo ar panaudojimo iš naujo veiksmą, ir kokiu būdu bei tikslais jis atliko šį veiksmą (pavyzdžiui, konkurentas, parduodantis mokamas paslaugas ir siekiantis komercinės naudos, duomenų agregatorius, pelno nesiekiantis asmuo)? Nepriklausomai nuo to, kas yra asmuo, atlikęs pirmiau nurodytus veiksmus, kokiais kriterijais vadovaujantis pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies ir 40 konstatuojamąją dalį turi būti nustatoma potenciali grėsmė laiko, energijos, pastangų investicijų atsipirkimui?; (2) Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis kartu su 39–42 konstatuojamosiomis dalimis, reikia aiškinti taip, kad potenciali grėsmė investicijoms į duomenų bazę turi pasireikšti kiekybiniu (žalos apskaičiavimu paremtu) duomenų bazės gamintojo pajamų sumažėjimu? Jei taip, ar tai reiškia, kad pagal Direktyvą sui generis teisių pažeidimo bylose nėra galimybės faktiškai apginti šių teisių pasinaudojant prevenciniais ieškiniais, t. y. ieškiniai, teikiami siekiant uždrausti duomenų bazės gamintojo teises pažeidžiančius veiksmus dar nepasireiškus kiekybiniam pajamų sumažėjimui arba kai jį apskaičiuoti yra itin sudėtinga?; (3) Direktyvos 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame įtvirtintas duomenų bazės apsaugos terminas gali pasibaigti anksčiau, jei duomenų bazės gamintojas per greitesnį nei 15 metų laikotarpį uždirba pelno kiekį, atperkantį atliktų finansinių investicijų sumą?; (4) Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis kartu su 39–42 konstatuojamosiomis dalimis aiškinimas, pagal kurį duomenų bazių gamintojas įpareigojamas kiekybiškai apskaičiuoti potencialią grėsmę investicijoms, suderinamas su 2004 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo normų aiškinimo ir taikymo (toliau – Direktyva Nr. 2004/48/EB) 13 straipsnio ir 3 bei 26 konstatuojamomis dalimis, kuriomis siekiama palengvinti intelektinės nuosavybės teisių turėtojo apsaugos įgyvendinimą, ypač kai sunku nustatyti faktiškai patirtą žalą? Nurodo tokius prašymo argumentus:
22.1. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad kasacinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatyta grėsmė investicijoms kaip sąlyga teisių pažeidimui konstatuoti.
22.2. ESTT savo praktikoje nėra plačiau pasisakęs dėl šios sąlygos aiškinimo, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti nustatoma grėsmė investicijoms. Priešingai nei nurodė teismas, atmesdamas prašymą, ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendime byloje SIA ,,CV-Oline Latvija“ prieš SIA ,,Melons“, C-762/2019 atitinkamu klausimu nepasisakė. Todėl būtina kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
23. Atsakovai UAB ,,cV Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
23.1. Procesinė pareiga įrodyti žalą investicijoms teko ieškovei, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, ji šios pareigos neįvykdė. ESTT jurisprudencijoje įtvirtintas grėsmės investicijų susigrąžinimui vertinimo modelis reikalauja nuosekliai analizuoti atliktų investicijų (patirtų sąnaudų) ir gaunamų pajamų (duomenų bazės naudojimo finansavimo šaltinių) tarpusavio santykį. Vien tik grėsmės pajamoms vertinimas be palyginimo su patirtomis investicijomis (sąnaudomis) neleistų nustatyti ir įvertinti potencialios grėsmės duomenų bazės gamintojo galimybėms susigrąžinti investicijas, skirtas duomenų bazės turiniui gauti (Generalinio advokato M. Szpunar 2021 m. sausio 14 d. išvada ESTT byloje Nr. C-762/19).
23.2. Ieškovės pozicija nebuvo nuosekli. Iš pradžių ieškovė žalą jos investicijoms įrodinėjo deklaratyviais teiginiais dėl klientų skaičiaus mažėjimo, tačiau, išreikalavus iš jos įrodymus, paaiškėjo, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Be to, bylos duomenimis, ieškovės finansinė padėtis taip pat nuolat gerėjo, todėl ieškovė pasirinko įrodinėti grėsmę pajamoms, o ne esminę žalą investicijoms.
23.3. Į bylą pateiktas įrodymas – ,,Copenhagen Economics“ specialistų nuomonė – nėra pagrįstas tyrimais ar analizės metodais. Specialistai tik atkartojo deklaratyvius pačios ieškovės nurodytus teiginius, jos nuomonę. Tai, kad ši specialistų išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, patvirtino R. B. konsultacinėje išvadoje. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad po bylos iškėlimo ieškovės duomenų ji nenaudoja, ji nediegė ir netaikė automatizuotų sprendinių duomenims perkelti.
23.4. Ieškovės pateikta UAB ,,KOG institutas“ apklausa yra su trūkumais, kadangi apklausos imtis buvo itin maža, jos rezultatai neatspindi realios situacijos. Atsakovės užsakymu UAB ,,Civitta“ specialistai nustatė, kad ieškovės atliktas rinkos tyrimas negali būti laikomas reprezentatyviu ieškovės tikslinės auditorijos atžvilgiu, apklausa nėra pagrįsta statistikos ir analizės moksle taikomais metodais ir praktikomis.
23.5. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sistemingai perkelia duomenis, ieškovė nepateikė. Atsakovė yra pasirinkusi tokį duomenų generavimo ataskaitoms mechanizmą – bendradarbiauti su duomenų teikėjais per integracines API sąsajas su jų naudojamomis informacinėmis sistemomis, siekiant ataskaitų generavimui naudoti ne pavienius, nestruktūrizuotus savo pačios sukauptus duomenis, bet vykdyti automatizuotas užklausas į išsamius ir nuolat duomenų teikėjų atnaujinamus duomenų rinkinius.
23.6. Tai, kad į dalį atsakovės ataskaitų (iki 2022 m. sausio 5 d.) buvo įtraukti tam tikri autoplius.lt svetainėje viešai publikuotų automobilių skelbimų pavieniai duomenys, neįrodo nei atsakovės atlikto duomenų nukopijavimo, nei sisteminio pobūdžio. Ieškovė pateikė tik 20 tokių ataskaitų, kurių nepakanka konstatuoti sistemingo atsakovės elgesio.
24. Atsakovė UAB ,,cV Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio teismo sprendimo priėmimo, nes:
24.1. ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendime byloje C-762/19 yra pasisakęs visais nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais.
24.2. Įrodinėjimo procesas yra išimtinai nacionalinių teismų kompetencija, todėl ESTT tokių klausimų nesprendžia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
25. Apeliantė UAB ,,Diginet LTU“ apeliaciniame skunde pakartojo pirmosios instancijos teismui teiktą ir skundžiamu teismo sprendimu atmestą prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliantė būtinybę kreiptis į ESTT sieja su žalos duomenų bazės gamintojo investicijomis, kaip vienos iš būtinųjų duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos sąlygų, aiškinimo ir taikymo išplėtojimo poreikiu, teigdama, kad nei iš Direktyvos, nei iš kitų tarptautinių teisės aktų turinio nėra aišku, ar potenciali grėsmė duomenų bazės gamintojo investicijoms turi būti suprantama kaip savarankiškas kriterijus, kurį turi įrodyti duomenų bazės gamintojas, ar svarbus perkeltų duomenų panaudojimo tikslas, kokiais kriterijais vadovaujantis grėsmė turėtų būti nustatoma, ar ji turi pasireikšti kiekybiniu pajamų sumažėjimu ir ar galimas prevencinis teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija pagrindo kitaip išspręsti šį klausimą, nei jį yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia.
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
27. ESTT yra išaiškinęs, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14).
28. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti aktualus yra Direktyvoje įtvirtintas ir į nacionalinę teisę, t. y. į ATGTĮ, inkorporuotas teisinis reguliavimas, susijęs su duomenų bazių gamintojų teisių apsauga. Visgi, priešingai nei teigia apeliantė, visi aktualūs nagrinėjamai bylai aspektai, susiję su Direktyvos aiškinimu, buvo aptarti šią bylą pirmiau nagrinėjusio kasacinio teismo. Nagrinėdamas atsakovės UAB ,,cV Group“ kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-469/2024 (toliau – kasacinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis) ne tik aiškiai įvardijo sąlygas, kurios turi būti nustatomos bylose dėl duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos, bet ir pateikė tų sąlygų įrodinėjimo ir vertinimo kriterijus. Kasacinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad žalos duomenų bazės gamintojo investicijoms įrodinėjimo pareiga tenka būtent duomenų bazės gamintojui. Duomenų bazės gamintojui tenka pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, kaip atsakovo veiksmai gali kelti grėsmę jo pajamoms iš duomenų bazės naudojimo, o teismui tenka pareiga ištirti, iš kokių duomenų bazės naudojimo duomenų bazės gamintojas gauna pajamų ir ar duomenų bazės panaudojimas naujam tikslui daro įtaką įprastam duomenų bazės naudojimui. Taigi, skirtingai negu savo prašyme vertina apeliantė, iš esmės kvestionuodama jai ir iš naujo bylą nagrinėjantiems teismams privalomus kasacinio teismo išaiškinimus (CPK 18 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis), grėsmės investicijoms kriterijaus svarba ir šio kriterijaus įrodinėjimo privalomumas jau yra aiškiai įvardyti kasacinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartyje ir negali būti interpretuojami kaip galbūt nesavarankiškas ar neįrodinėtinas kriterijus.
29. Kiti prašymo argumentai, susiję su duomenų bazės apsaugos terminu, Direktyvos Nr. 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo normų aiškinimu ir taikymu, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi. Duomenų bazės apsaugos termino klausimas nagrinėjamoje byloje nekyla. Direktyvoje Nr. 2004/48/EB įtvirtinti turtinės žalos dydžio nustatymo klausimai taip pat nėra aktualūs, nes byloje nėra keliamas apeliantei padarytos konkrečios žalos atlyginimo klausimas.
30. Taigi, kreipimasis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju nėra būtinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo jį tenkinti ir apeliacinės instancijos teisme.
Dėl su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto įrodymo
31. Atsakovė UAB ,,cV Group“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Prancūzijos kasacinio teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Nr. RG 21/09261 ir jo vertimą į lietuvių kalbą.
32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
33. Atsakovė prašymo priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą rašytinį įrodymą nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi atsakovė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų
34. Šalių ginčas dėl apeliantės teisės pasinaudoti duomenų bazių gamintojo sui generis teisine apsauga, uždraudžiant atsakovei perkelti ir naudoti savo teikiamose ,,carVertical“ automobilių istorijos ataskaitose duomenis iš apeliantės duomenų bazės autoplius.lt (automobilių nuotraukas, VIN kodus, pardavimo kainas, ridas ir kitus), įpareigojant surinktus duomenis ištrinti ir nenaudoti ateityje be apeliantės išankstinio sutikimo, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas antrą kartą. Kasacinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais apeliantės ieškinys iš esmės buvo patenkintas, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad duomenų bazės gamintojo sui generis teisių teisinė apsauga taikoma tik nustačius visumą sąlygų: (a) įvyko esminės (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) duomenų bazės dalies perkėlimas ar panaudojimas; (b) dėl tokio perkėlimo ar panaudojimo padaroma žala duomenų bazės gamintojos investicijoms – kyla grėsmė galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze.
36. Nors kasacinis teismas bylą pirmosios instancijos teismui grąžino iš naujo nagrinėti konstatavęs būtinybę ištirti ir įvertinti antrosios sąlygos egzistavimą, kiek tai susiję su žalos duomenų bazės gamintojos investicijoms padarymu, nes teismai tokių aplinkybių iš viso netyrė ir nevertino, tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nereiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjęs teismas neturėjo teisės iš naujo ištirti ir įvertinti perkeltos duomenų bazės dalies esmingumo (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) aspektu. Kasacinis teismas, grąžinęs nagrinėti visą ginčą (o ne kurią nors jo dalį) pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Vadinasi, įsiteisėjusio sprendimo (jo dalies), kuriuo jau būtų nustatytas tam tikras faktas arba teisinis santykis, dar nėra, juo labiau nėra faktinės aplinkybės prejudicinės reikšmės, nes nėra vieno esminio prejudicialumo nustatymo kriterijų, t. y. kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl šią bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neabejotinai galėjo ir turėjo pareigą atlikti kasacinio teismo nurodytų sąlygų vertinimą ir tik jas nustatęs (arba nenustatęs) daryti išadą, ar apeliantės ieškinys gali būti patenkintas.
37. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad autoplius.lt duomenų bazei galėtų būti taikoma sui generis teisinė apsauga, t. y. sui generis teisių objektas ir subjektas egzistuoja. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytos būtinosios sąlygos taikyti apeliantės sukurtai (pagamintai) duomenų bazei sui generis teisinę apsaugą ir nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningo konkuravimo faktą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl esminės duomenų bazės dalies perkėlimo ar panaudojimo kaip vienos iš duomenų bazės gamintojo sui generis teisių teisinės apsaugos sąlygos
38. ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį jis padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti. Taigi, bendroji taisyklė draudžia visos duomenų bazės ar esminės jos dalies perkėlimą į kitą laikmeną. ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas ir toks bendrojo draudimo išimties taikymo atvejis, kuris neleidžia daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti taip pat ir nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.
39. Kaip aiškinama teisės doktrinoje, yra kelios ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo (išimties iš bendrojo draudimo) taikymo sąlygos. Ji taikoma naudojant tik neesmines duomenų bazių dalis, o tokiu atveju jau galima toliau vertinti, ar yra kitos aptariamos išimties taikymo sąlygos – pakartotinis ir sistemingas naudojimas, prieštaravimas įprastam duomenų bazės naudojimui arba teisėtų duomenų bazės gamintojo interesų pažeidimas. Vertinant, buvo ar ne sistemingas ir pakartotinis neesminis duomenų bazės dalies naudojimas, turi būti nustatytas tam tikras naudojimo planingumas, turint tikslą, pakartotinai naudojant nedidelę duomenų bazės dalį, panaudoti esminę duomenų bazės dalį. Kitaip tariant, sistemingai naudojant nedideles dalis, atsiranda toks rezultatas, kad panaudojama esminė duomenų bazės dalis. Taigi, ši sąlyga susijusi su draudimu piktnaudžiauti teise. Kas yra normalus (įprastas) duomenų bazės naudojimas, nustatoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, duomenų bazės, kuri skirta naudoti privačiais tikslais, dalies naudojimas asmens komercinei ar profesinei veiklai laikytinas neatitinkančiu normalaus (įprasto) bazės naudojimo reikalavimo. Ir nors šiai išimties taikymo sąlygai nustatyti nereikia įrodinėti atsiradusios konkrečios žalos, visgi ir tik tikėtinos būsimo duomenų bazės naudojimo galimybės, t. y. to, kad duomenų bazės gamintojas gali naudoti ar galėtų naudoti duomenų bazę tokiam tikslui, taip pat nepakanka (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 148–149). Teisės doktrinoje yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad sprendžiant dėl aptariamos sąlygos egzistavimo turi būti vertinama neesminio duomenų perkėlimo ar naujo panaudojimo veiksmų visuma, nepriklausomai nuo to, ar informaciją atsakovas pasilieka ir ar ją naudoja, ar ne (Birštonas R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 272).
40. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės į bylą pateiktų įrodymų – atsakovės parengtų 20 automobilių istorijų ataskaitų (1 t., b. l. 38–365), ataskaitose nurodytų automobilių skelbimų, buvusių apeliantės duomenų bazėje, išrašai (1 t., b. l. 379–462), duomenų suvestinės (1 t., b. l. 626–634) – visuma teikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė savo ataskaitose naudoja tik dalį apeliantės duomenų bazėje esančių duomenų. Nurodytų įrodymų turinys leidžia įsitikinti, kad atsakovė į savo ataskaitas yra perkėlusi apeliantės duomenų bazėje buvusią informaciją, susijusią su automobilių kaina, rida ir jų pokyčiais, automobilių nuotraukas. Vadinasi, atsakovė yra perkėlusi ir panaudojusi tik dalį apeliantės duomenų.
41. Kita vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau, net ir dalies duomenų panaudojimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu duomenų bazės gamintojo sui generis teises, jeigu toks naudojimas yra pakartotinis, sistemingas ir prieštaraujantis įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeidžiantis teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė įrodė tiek atsakovės veiksmų pakartotinumą ir sistemingumą, tiek ir duomenų naudojimą ne tuo tikslu, kuriuo jie buvo talpinami apeliantės duomenų bazėje, o kitokios išvados priėjęs pirmosios instancijos teismas suklydo.
42. Aplinkybę, kad atsakovė sistemingai kaupė ir naudojo dalį apeliantės duomenų, patvirtina jos parengtose automobilių istorijos ataskaitose ir apeliantės duomenų bazėje buvusių duomenų sutaptys. Pavyzdžiui, atsakovės 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengtoje automobilio ,,Mercedes-Benz SLK-Class“ (VIN (duomenys neskelbtini)) ataskaitoje (1 t., b. l. 264–279) yra nurodyta, kaip kito šio automobilio kaina, t. y. 2018 m. gruodžio mėn. jo kaina buvo 14 507 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 12 200 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 14 500 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 13 500 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 11 900 Eur. Aptarti kainos pokyčiai visiškai sutampa su apeliantės duomenų bazėje 2019 m. liepos mėn. patalpintame skelbime nurodyta ir vėliau tomis pačiomis datomis, kaip ir ataskaitoje, modifikuota šio automobilio kaina (1 t., b. l. 439, 442, 445). Be to, tai nėra vienintelis sutapimas, nes ir kitose atsakovės parengtose bei į nagrinėjamą bylą pateiktose ataskaitose nurodyti automobilių kainų pokyčiai visiškai sutampa su apeliantės duomenų bazėje įvardytomis kainomis ir jų pasikeitimo momentu.
43. Dar daugiau, ataskaitose nurodyta automobilių rida atitinkamu laikotarpiu taip pat iš esmės yra identiška apeliantės duomenų bazėje buvusiai informacijai. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad į apeliantės duomenų bazę 2019 m. birželio mėn. įkeltame automobilio BMW 635 (VIN (duomenys neskelbtini)) pardavimo skelbime jo rida nurodyta 242 000 km (1 t., b. l. 415), 2021 m. gegužės mėn. kito pardavėjo įkelto to paties automobilio pardavimo skelbime jo rida nurodyta 259 800 km. Atsakovės parengtoje šio automobilio ataskaitoje (1 t., b. l. 65–86) yra nurodyti tokie patys ridos duomenys atitinkamais laikotarpiais, o ataskaitoje patalpintose automobilių nuotraukose akivaizdžiai matyti ir apeliantės logotipai. Sutampa ir kitų automobilių ataskaitose nurodyti duomenys (rida, nuotraukos) su apeliantės duomenų bazėje buvusiais duomenimis atitinkamu jų įkėlimo momentu.
44. Taigi, aptartų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė kaupė ir naudojo dalį apeliantės duomenų bazėje esančių duomenų, o tai ji darė pakartotinai ir sistemingai, nes jos ataskaitose pateikti net kelerių metų (2019–2021 metų) apeliantės duomenys, neapsiribojant vien ataskaitos parengimo metu apeliantės duomenų bazėje viešai skelbiamais duomenimis. Atsakovės aktyvius veiksmus, ilgą laiką (mažiausiai 3 metus) kaupiant ir vėliau atkuriant dalį apeliantės duomenų bei juos panaudojant komerciniais tikslais – parengiant automobilių istorijos ataskaitas, teisėjų kolegija, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, vertina kaip pakartotinį ir sistemingą elgesį.
45. Sutiktina ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktas ataskaitas įvertino išimtinai tik jų kiekio aspektu, neatsižvelgdamas į jų turinį. Nors pateiktų ataskaitų skaičius nėra didelis (jų į bylą pateikta 20), tačiau jose esančių duomenų, liudijančių, kad atsakovė mažiausiai 3 metus kaupė, sistemino ir vėliau savo komercinėje veikloje panaudojo apeliantės duomenis, pakanka kitokioms nei pirmosios instancijos teismo sprendime išvadoms padaryti. Atsakovei siekiant paneigti grindžiamus rašytiniais įrodymais apeliantės teiginius apie apeliantės skelbiamų duomenų dalies sistemingą rinkimą, kaupimą ir naudojimą atsakovės komerciniais tikslais, jai teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad kitose jos parengtose ataskaitose nurodyti duomenys nesutampa su apeliantės skelbtais duomenimis ir (ar) kad apeliantės į bylą pateiktos ataskaitos su sutampančiais duomenimis yra vienintelės, tačiau tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.
46. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien deklaratyvūs (t. y. neparemti jokiais kitais objektyviais įrodymais) atsakovės atsikirtimai į ieškinį, jog duomenis, kurie sutampa su apeliantės duomenų bazėje esančiais duomenimis, ji galėjo gauti ir iš kitų šaltinių, kurių ji turi apie 800–900, neteikia prielaidų nesivadovauti apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais ar abejoti jų įrodomąja reikšme. Juo labiau kad atsakovė jokių konkrečių šaltinių, iš kurių tie duomenys galėjo būti gauti, ir neįvardijo, atitinkamų įrodymų į bylą nepateikė.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės duomenų dalies kaupimas ir paskesnis jų panaudojimas komerciniais tikslais nėra suderinamas ir su duomenų bazės normaliu naudojimu. Apeliantės duomenų bazė, iš kurios ji gauna ekonominę naudą, visų pirma yra skirta automobilių ir kitų transporto priemonių bei jų dalių pardavėjų skelbimams viešinti, o taip pat pirkėjams, ieškantiems jų įsigyti. Kitaip tariant, šios duomenų bazės paskirtis nėra susijusi su atsakovės ūkine komercine veikla ir jos vykdymu, informacijos atsakovės komerciniais interesais teikimu, nes pastaroji nėra nei pardavėja, nei pirkėja.
48. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalyje numatytos išlygos įrodinėjimo prielaidos, sutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog apeliantė neįrodė esminio ar jam prilyginamo duomenų kiekio perkėlimo ar panaudojimo, suklydo. Įstatymų leidėjo valia gali būti įrodinėjamas ir be duomenų bazės gamintojo leidimo pakartotinių bei sistemingų ištraukų iš duomenų bazės darymas ir naudojimas nedidele duomenų bazės turinio dalimi, dėl kurio atsiranda toks rezultatas, kad galiausiai panaudojama esminė duomenų bazės dalis.
Dėl žalos duomenų bazės gamintojo investicijoms kaip vienos iš duomenų bazės gamintojo sui generis teisių teisinės apsaugos sąlygos
49. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau (žr. šios nutarties 10 punktą), kasacinis teismas šioje konkrečioje byloje pateikė išaiškinimą, kad vien duomenų perkėlimo ar jų panaudojimo faktas savaime nėra pakankamas duomenų bazių gamintojų sui generis teisių pažeidimui konstatuoti, atitinkamai, ir ieškiniui dėl sui generis teisinės apsaugos taikymo patenkinti. Turi būti nustatyta ir konkreti žala duomenų bazės gamintojo investicijoms (kaip konkrečiai pasireiškia grėsmė investicijoms), kuri nėra preziumuojama, tokia faktinė aplinkybė turi būti nustatyta taikant pakankamo tikėtinumo kriterijų. Pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, kaip atsakovės veiksmai gali kelti grėsmę duomenų bazės gamintojos pajamoms iš duomenų bazės naudojimo, tenka duomenų bazės gamintojai, t. y. apeliantei. Siekdamas nustatyti, ar yra grėsmė duomenų bazės gamintojo investicijoms, teismas turėtų ištirti, iš kokio duomenų bazės naudojimo duomenų bazės gamintoja gauna pajamų ar duomenų bazės panaudojimas naujam tikslui daro įtaką įprastam duomenų bazės naudojimui (kasacinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties 39–40 punktai). Kitaip tariant, pirmiau aptarti apeliantės veiksmai, susiję su duomenų bazės dalies perkėlimu ir panaudojimu, galėtų būti pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais apeliantės, kaip duomenų bazės gamintojos, sui generis teises, jeigu ji leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodytų, kad dėl atsakovės sukurtos automobilių ataskaitų rengimo platformos ,,carVertical“ ir jos veikimo apeliantė netenka pajamų iš duomenų bazės naudojimo, kurios, be kita ko, leistų jai susigrąžinti ir investicijas į duomenų bazės autoplius.lt sukūrimą ar kad grėsmė investicijų susigrąžinimui pasireiškia kaip nors kitaip.
50. Kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ir atsakovė, apeliantės pozicija dėl žalos investicijoms nebuvo nuosekli – pirmiausia ji nurodė, kad dėl atsakovės atliktų duomenų perkėlimo veiksmų sumažėjo asmenų, besinaudojančių jos duomenų baze, skaičius, o vėliau, įrodymais paneigus tokius teiginius, ėmė tvirtinti, kad mažėja ir ateityje toliau mažės jos gaunamos pajamos iš profesionalių pardavėjų, kurie yra užsisakę išplėstines paslaugas, į kurias patenka ir automobilių istorijų teikimas.
51. Bylos šalys neginčija tokių faktinių aplinkybių, kad jų veikla, nors ir susijusi su transporto priemonėmis bei jų pardavimu, nebuvo identiška, todėl jos buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartį. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantė teikia automobilių klasifikuotų skelbimų paslaugas, t. y. suteikia teisę automobilių pardavėjams už atlygį įdėti savo parduodamų automobilių skelbimus autoplius.lt svetainėje tam, kad šie galėtų pasiekti potencialius pirkėjus. Šią veiklą apeliantė pradėjo vykdyti 2003 metais (1 t., b. l. 33–37). Atsakovės veikla yra susijusi su naudotų automobilių istorijos ataskaitų parengimu, naudojant kliento nurodytą automobilio VIN kodą, o šią veiklą ji pradėjo vykdyti 2019 metais (1 t., b. l. 366–368). Šalys buvo sudariusios 2018 m. lapkričio 9 d. bendradarbiavimo sutartį (1 t., b. l. 371–374), pagal kurią apeliantės svetainės autoplius.lt lankytojams buvo suteikta galimybė naudotis automobilių istorijos patikros paslaugomis ir įsigyti ataskaitas „carVertical“ interneto svetainėje, tam integruojant reikiamas nuorodas. Šalys 2020 m. kovo 10 d. bendru susitarimu nutraukė bendradarbiavimo sutartį, o apeliantė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. pradėjo teikti mokamas transporto priemonių istorijos ataskaitų teikimo paslaugas, t. y. analogiškas paslaugas, kurias jau anksčiau buvo pradėjusi teikti atsakovė (6 t., b. l. 36–59).
52. Akivaizdu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantės ir atsakovės teikiamų paslaugų pobūdis iš esmės skyrėsi, nesutapo ir subjektai, į kuriuos kiekvienos jų teikiamos paslaugos buvo orientuotos. Apeliantės potencialiais klientais buvo automobilių pardavėjai, kurie buvo suinteresuoti parduoti transporto priemones ar jų dalis, o atsakovės – automobilių pirkėjai, kurie siekė gauti kuo detalesnę informaciją apie norimą įsigyti automobilį.
53. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovė 2019–2021 metais jau naudojosi apeliantės duomenimis, juos kaupė savo sistemoje bei panaudodavo klientams teikiamose ataskaitose. Dalį šio laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. iki 2018 m. lapkričio 9 d. bendradarbiavimo sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 10 d., apeliantės bazės duomenimis atsakovė naudojosi teisėtai, galiojančios bendradarbiavimo sutarties pagrindu (t. y. turėdama duomenų bazės gamintojos leidimą). Apeliantė turėjo ir neabejotinai galėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kaip keitėsi faktinės aplinkybės tuo laiku ir vėliau, ir kokią įtaką jos investicijų atgavimui, sukuriant duomenų bazę, turėjo atsakovės teikiamos paslaugos, naudojantis dalimi apeliantės duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad apeliantė jokių įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad galimybės atgauti investicijas į duomenų bazės sukūrimą yra sumažėjusios dėl lankytojų srautų, talpinamų skelbimų skaičiaus ar kitų aplinkybių, nepateikė.
54. Kaip matyti iš apeliantės parengtų apibendrintų duomenų (13 t., b. l. 2–3), tiek lankytojų srautas, tiek gautas užmokestis iš portalo naudotojų (privačių ir verslo subjektų) nuo 2019 metų tik didėjo. Unikalių lankytojų, kurie apsilankė autoplius.lt svetainėje skaičius 2019 metais buvo 113 244 943, 2020 metais – 117 065 042, 2021 metais – 117 303 998. Už skelbimus gautas užmokestis iš klientų taip pat nuolat didėjo, t. y. 2019 metais jis buvo 4 969 349 Eur, 2020 metais – 5 661 266 Eur, 2021 metais – 6 167 306 Eur, 2022 metais – 8 656 585 Eur, 2023 metais – 12 216 748 Eur. Vadinasi, ir pagrindo padaryti išvadą, kad dėl šioje byloje vertinamų atsakovės veiksmų apeliantės svetainės lankytojų skaičius arba skelbimų pardavimo pajamos būtų sumažėjusios, kad būtų sumažėjusios apeliantės galimybės atgauti aiškiai taip ir neįvardytas investicijas, susijusias su duomenų bazės sukūrimu, su jos palaikymu, administravimu ar pan., nėra.
55. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ,,Copenhagen Economics“ ekonomikos specialistų 2024 m. balandžio 17 d. nuomonė (10 t., b. l. 68–98) nesudaro pagrindo vertinti, kad yra įrodyta grėsmė apeliantės investicijų susigrąžinimui. Šioje specialistų pateiktoje nuomonėje teigiama, kad 2023 m. spalio mėn. 48 proc. apeliantės gautų pajamų sudarė pajamos, gautos iš profesionalių pardavėjų, 38 proc. – iš privačių pardavėjų, o kitos paslaugos sudarė 13 proc. pajamų, iš kurių tik 1 proc. yra duomenų paslaugos, įskaitant automobilių istoriją (10 t., b. l. 78). Pažymėtina, kad tokią pačią paslaugą apeliantė ėmė teikti tik po bendradarbiavimo sutarties su atsakove nutraukimo. Be to, automobilių istorijų rengimo paslaugos sudarė nereikšmingą ir itin mažą (1 proc.) apeliantės pajamų dalį, todėl grėsmės investicijoms objektyviai negali kilti, nes pagrindines pajamas ji gauna iš skelbimus talpinančių klientų.
56. Apeliantės pozicija, kad į profesionaliems pardavėjams teikiamų paslaugų paketą patenka ir papildomos paslaugos, t. y. duomenų baze grįstas kainų analizės įrankis bei automobilių istorijos paslaugos, todėl ir gaunama 48 proc. pajamų dalis laikytina susijusia su automobilių istorijos teikimu, aiškiai stokoja pagrįstumo. Kaip jau buvo minėta, ir pati apeliantė viešai deklaruoja, kad jos pagrindinė veikla, generuojanti pajamas, yra mokamų automobilių skelbimų talpinimas svetainėje autoplius.lt. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kokia profesionalių pardavėjų dalis pasirinko apeliantės paslaugas (patalpino skelbimus svetainėje autoplius.lt) tik todėl, kad ji teikia dar ir papildomas automobilių istorijų ataskaitų paslaugas, kad tokia paslauga, kaip automobilio istorija, iš viso gali būti aktuali profesionaliems pardavėjams, apeliantė nepateikė. Todėl ir apeliantės interpretacijos, kad 48 proc. jos gaunamų pajamų taip pat yra susijusios su ataskaitų teikimu, todėl šių pajamų gavimui kyla grėsmė, pripažintinos deklaratyviomis. Priešingai, apeliantės gaunamų pajamų iš skelbimų dydis nuolat augo, todėl ir apeliantei kilusios rizikos nesusigrąžinti investicijų dėl atsakovės vykdomos veiklos ar jos atliktų veiksmų teisėjų kolegija neįžvelgia. Nenustačius, kad reklamos pajamos sudarytų reikšmingą apeliantės pajamų dalį, tokia jos deklaruojama aplinkybė, jog galbūt apeliantės duomenų bazės lankytojai svetainėje praleis mažiau laiko, neturi teisinės reikšmės.
57. Nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB ,,KOG institutas“ atliktos apklausos (17 t., b. l. 152–191) duomenis, pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles. Apeliantės užsakymu apklausa buvo atlikta apklausus 505 respondentus, kurie per 5 metus pirko arba planuoja pirkti naudotą automobilį, jiems užduodant tokius klausimus: ar prieš pirkdamas naudotą automobilį esate pirkęs automobilio istorijos ataskaitą; kokią informaciją jums buvo svarbiausia gauti apie naudoto automobilio istoriją; kiek tikėtina, kad pirktumėte automobilio istorijos ataskaitą; kas jums svarbu renkantis automobilių skelbimo portalą, kt. Iš atliktos apklausos turinio ir jos rezultatų nėra įmanoma nustatyti, kaip pasikeitė ir galėtų pasikeisti apeliantės esamų ar būsimų klientų įpročiai ir poreikiai, susiję su jos teikiamomis paslaugomis (automobilių pardavimo skelbimų paslaugos pirkimu), dėl atsakovės teikiamų paslaugų. Vien tai, kad respondentai nurodė, jog jiems yra svarbi automobilio rida ir kiti istoriniai duomenys, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog automobilių pardavėjai dėl atsakovės rengiamų ataskaitų praras suinteresuotumą pirkti automobilių pardavimo skelbimų talpinimo paslaugas iš apeliantės, iš kurių apeliantė generuoja pajamas ir dengia investicijas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis įrodymas apeliantės pozicijos pagrįstumo nepatvirtina.
58. Nors tokie apeliacinio skundo argumentai, kad vien aplinkybė, jog apeliantė iš vykdomos veiklos gauna pelną, pati savaime neeliminuoja rizikos jos investicijoms ar tokios rizikos neatsiradimo ateityje, iš esmės yra pagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas su šia aplinkybe ir nesiejo ieškinio atmetimo. Kaip ne kartą jau buvo nurodyta, siekdama, kad jai būtų taikoma duomenų bazių gamintojos sui generis teisių apsauga, apeliantė turėjo pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsakovės panaudotų apeliantės duomenų jos investicijos šių duomenų gavimui neatsipirks dėl sumažėjusios skelbimų paklausos ar kitų aplinkybių. Apeliantei tokių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad žala investicijoms nėra įrodyta.
59. Kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės atliktomis esminėmis kiekybinėmis ir kokybinėmis investicijomis į duomenų bazę. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad nagrinėdamas ginčą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, be kita ko, įvertinti ir tokias aplinkybes, nepaisant to, kad būtent toks pavedimas kasacinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartyje expressis verbis (tiesiogiai) ir nebuvo nurodytas. Teiginiai, kad nors duomenis faktiškai pateikia patys klientai, tačiau prieš juos paskelbiant apeliantės darbuotojai turi atlikti jų patikrą, o apeliantei kyla pareiga mokėti darbuotojams atlyginimą už jų intelektinę bei organizacinę veiklą, gaunant, tikrinant bei pateikiant duomenų bazės turinį, ginčo kontekste nėra aktualūs. Tiek šios apeliantės išlaidos, susijusios su darbuotojų išlaikymu, tiek ir apsirūpinimas tinkama programine įranga, tiek ir duomenų bazės grafinis išpildymas, yra apeliantės komercinės ūkinės veiklos sąnaudos, kurios neatitinka esminių kiekybinių ir kokybinių investicijų į duomenų bazę kriterijaus, juolab kad asmenys turi suinteresuotumą naudotis apeliantės duomenų baze ne dėl jos dizaino (grafinio išpildymo), bet kaip informacine platforma, siekiant parduoti ar pirkti transporto priemones.
Dėl nesąžiningos konkurencijos
60. KĮ 15 straipsnyje nustatyta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
61. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Pastaroji sąlyga išreiškia neigiamus nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos padarinius, tačiau šiuo atveju nėra būtina įrodyti realios kilusios žalos – užtenka tik tokių neigiamų pasekmių tikimybės. Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 88–89 punktai).
62. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė, kad apeliantė su atsakove veikia toje pačioje rinkoje, nėra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti nesąžiningą konkurenciją. Pažymėtina, kad pirmoji automobilių istorijos ataskaitų teikimo paslaugas pradėjo teikti būtent atsakovė, o ne apeliantė. Apeliantė, vėliau už atsakovę pradėjusi teikti panašias paslaugas, turėjo įrodyti nesąžiningus atsakovės veiksmus – ketinimą nesąžiningai konkuruoti, naudojantis apeliantės reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais. Byloje nenustačius, kad atsakovė savo veiksmais būtų pažeidusi apeliantės, kaip duomenų bazės turėtojos, teises, o būtent su šiais veiksmais ir buvo siejamas nesąžiningas konkuravimas, objektyviai nelieka pagrindo konstatuoti nesąžiningą konkuravimą. Juo labiau kad konkurencija rinkoje nėra draudžiama, priešingai, ji yra skatinama. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir šią apeliantės ieškinio dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė iš esmės teisingai. Išvados, su kuriomis teisėjų kolegija nesutiko, nelemia skundžiamo sprendimo panaikinimo, nes iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas formaliu pagrindu negali būti panaikintas (CPK 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
64. Atmetus kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinį skundą, jos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, tenka pareiga atlyginti atsakovės dėl pradėto apeliacinio proceso patirtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ji yra patyrusi 926,65 Eur apeliacinio skundo analizės, 847 Eur prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 8 213,48 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.
65. Atsakovės nurodytos apeliacinio skundo analizės bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimo išlaidos neatitinka joms keliamo pagrįstumo reikalavimo, todėl jai neatlyginamos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos, kaip medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Išlaidos, susijusios su prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimu, taip pat neatitinka pagrįstumo reikalavimo, nes šie dokumentai yra techninio pobūdžio, jų parengimas nereikalavo teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas).
66. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo 8 213,48 Eur išlaidos atsakovei atlygintinos tik iš dalies. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal teisinių paslaugų apmokėjimo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, maksimalus užmokesčio dydis už ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3). Kadangi atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti bylinėjimosi išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, jai iš apeliantės priteisiamas 2 909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diginet LTU“, juridinio asmens kodas 126222639, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,cV Group“, juridinio asmens kodas 303134915, 2 909,72 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė