Civilinė byla Nr. 2-448/2014

              Proceso Nr. 2-55-3-00616-2013-4

              Procesinio sprendimo kategorija:

119.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria   ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-3846-603/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo - valstybės priteisti 1 756 112,56 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, jog ieškovas į 2013-12-17 11.15 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, siekiant tinkamai išsiaiškinti ieškovo ieškinio pagrindą ir nepažeisti atsakovo teisės pateikti atsikirtimus į ieškinį. Nors ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant, tačiau ieškovo nurodyta neatvykimo priežastis – tėvo slauga, nepripažintina svarbia, nesant duomenų apie būtinybę slaugyti asmenį nuolat. Todėl atsakovui per atstovą neprašant bylos nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimo už akių, bei esant nustatytai pareigai ieškovui būtinai dalyvauti teismo posėdyje, teismas konstatavo ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindą (CPK 246 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė ir neteisingai taikė procesinės teisės normas, skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei pažeidė CPK 246 straipsnio 4 dalį, nes ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo argumentai, kad ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl to, kad jam ir atsakovui neaiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, o ieškovui neatvykus dėl priežasties, pripažintos nesvarbia, teismas negalės tinkamai išsiaiškintų minėtų aplinkybių, nepagrįsti. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje galėjo nustatyti ieškinio trūkumų šalinimą CPK 135 straipsnio pagrindu, o priėmęs ieškinį ir nusiuntęs jį atsakovui, CPK 225 straipsnio pagrindu trūkumus šalinti parengiamojo posėdžio metu, tačiau teismas vilkino bylą, atidėdamas bylos nagrinėjimą ir siūlydamas ieškovui pateikti visus rašytinius įrodymus iš civilinių ir baudžiamųjų bylų į kitą teismo posėdį, o ne dėl to, kad atsakovo atstovui buvo neaiškus ieškinio pagrindas ir dalykas. Kadangi skundžiamojoje nutartyje aiškinama, kad nebuvo pateiktas medicininis dokumentas apie būtiną jo tėvo nuolatinę priežiūrą, tai CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka jis prie atskirojo skundo teikia tokią medicininę pažymą bei atkreipia dėmesį dar į pirmosios instancijos teismui pateiktą urologo 2013-12-04 konsultacijos metu nustatytą tėvui diagnozę, kurios, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat mano, kad teisėja buvo šališka, nes atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo V. V. atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl neaiškaus ieškinio dalyko ir pagrindo bei į teismo posėdžio metu šio atstovo įsakymą ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo - Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 001430 nepatvirtintos kopijos- pridėjimo prie bylos.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prieštaravimų šio dokumento pridėjimui prie bylos nepareiškė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl dokumento turinio nėra, todėl pažymos kopija, kaip įrodymas, turintis ryšį su byla, šiuo atveju su atskirojo skundo argumentais, pridėtinas prie bylos ir vertintinas bendrąja tvarka (CPK 314 str., 180 str.).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas savo atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad teismo padaryta išvada palikti jo ieškinį nenagrinėtą, net ir pripažinus neatvykimo į teismo posėdį priežastį nesvarbia, esant jo prašymui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, yra nepagrįsta dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą. Kaip jau ir buvo minėta, pirmosios instancijos teismas buvo aiškiai nustatęs ieškovui pareigą atvykti į teismą dėl ieškinio aplinkybių paaiškinimo, tačiau atsakovas nevykdė šios pareigos. Ieškovas, pateikdamas iki       2013-12-17 posėdžio pradžios prašymą (b. l. 123-124) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės jam nedalyvaujant, jį grindė ne tik negalėjimu atvykti į teismo posėdį dėl būtinos nuolatinės tėvo priežiūros dėl jo sunkios sveikatos būklės, bet ir kitomis nurodytomis aplinkybėmis t. y., jog jo ieškinys yra visiškai įrodytas ir pagrįstas, o atsakovo argumentai atsiliepime yra netinkami ir nepagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį, nes į teismo posėdį atvyko viena bylos šalis (atsakovo atstovas), todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 246 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios teisines pasekmes, kai nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis ar jos nesvarbios ir nė viena nepateikė prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant. Šiuo atveju teismas taikė ieškovo kaip vienos šalies neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes ir konstatavus, kad ieškovo dalyvavimo būtinumas jau buvo konstatuotas ankstesne teismo nutartimi, teismas pagrįstai svarstė bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybę, todėl atsakovui neprašius priimti sprendimo už akių, pagrįstai konstatavo ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindą. Ieškovo nurodytos dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybės galėtų būti svarstomos kaip priežastis dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau net ir pateikus pažymą apie jo tėvui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį, tokių duomenų nebūtų galima pripažinti pakankamais, nes, kaip ir nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra pateikti įrodymai apie ieškovo galimybę slaugyti tėvą, taip pat, kad ieškovas yra savo tėvo globėjas ar rūpintojas.

Taip pat nepagrįstu pripažintinas ir ieškovo argumentas dėl teismo šališkumo. Teismo nutartis yra tinkamai motyvuota teisės normomis ir pagrįsta nutarties priėmimo metu buvusia bylos medžiaga, todėl vien nepalankaus ieškovui procesinio sprendimo priėmimas, negali būti pagrindas pripažinti, jog teismas buvo šališkas (CPK 185 str.).

            Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė ieškovo, kurio atvykimas į teismo posėdį pripažintas būtinu, neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                        Audronė Jarackaitė

Danguolė Martinavičienė