Civilinė byla Nr. e2-68-1180/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02157-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; ; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 9 d.

Gargždai

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Sungailaitei,

dalyvaujant ieškovei A. B. ir jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

atsakovui S. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,

vertėjai Svetlanai Agafonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei pagal atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo E. B.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai patikslino 2023-11-14, prašo:

1.1.       Santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2.       Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į:

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 73 000,00 Eur;

-0,2352 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal UAB ,,Ober Haus“ turto vertinimo ataskaitą yra 18 000,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 277,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 987,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 120,00 Eur.

1.3. Pripažinti atsakovui S. B. po santuokos nutraukimo nuosavybės teisę į:

- 0,2513 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18 000,00 Eur;

- Pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 153 000,00 Eur;

- 0,7697 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33 000,00 Eur;

- 0,2374 ha dydžio žemėssklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal UAB ,,Ober Haus“vertės nustatymo ataskaitą yra 18 000,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 277,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 987,00 Eur;

- 1/4 dalį 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 120,00 Eur.

1.4.       Priteisti ieškovei iš atsakovo už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį 77 255,49 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

1.5.       Priteisti ieškovei iš atsakovo pusę piniginio indėlio, buvusio atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, t.y. 11 754,49 Eur.

5.       Ieškovė nurodo, kad šalys santuokoje pragyveno 45 metus, užaugino 2 vaikus, turi anūkų. Kol atsakovas plaukdavo dirbti į jūrą, šalių santykiai buvo įvairūs. Atsakovas labai pavydus, kaltindavo ieškovę neištikimybe. Jau du metai kaip atsakovas išėjęs į pensiją. Abu pamatė, kad jų nesieja jokie šilti jausmai, tik buitis. Nebeliko užuojautos, pagarbos vienas kitam, tarpusavio supratimo. Atsakovas nusprendė išvykti gyventi į savo gimtinę, (duomenys neskelbtini) kraštą. Jis pasakė ieškovei, kad nori ten nusipirkti namą ir gyventi savame krašte. Jis buvo išvykęs 2022 m. kovo mėnesį, pabuvo porą savaičių ir grįžo. Grįžęs nepasakojo, ar susirado ir nusipirko sau namą ar butą, tik sakė, kad vis tiek išvažiuos ten gyventi. 2022-08-15 atsakovas susikrovė į lengvąjį automobilį jo asmeninius daiktus, pasiėmė patalynės, darbo įrankius, grynuosius pinigus ir vėl išvažiavo. Atsakovas išvažiuodamas pasakė, kad dar grįš sutvarkyti santuokos nutraukimo klausimų, tačiau rugsėjo mėnesį paskambino ir pasakė, kad nesiruošia grįžti, o ieškovė gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo.

6.       Atsakovas byloje pateikė priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus ne kartą tikslino, galutinai atsakovas savo reikalavimus išdėstė 2023-11-29 atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovas prašo:

3.1       Santuoką tarp atsakovo ir ieškovės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės.

3.2       Ieškovei priteisti:

- l/2 dalį 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- l/2 dalį 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

- l/2 dalį 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 0,2374 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- 0,2352 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 0,7697 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3.3Atsakovui priteisti:

- 0,2513 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- Pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)  

7.       Atsakovas nurodo, jog jis niekada nesiruošė nutraukti santuokos, kadangi atsakingai žiūri į šeimą. 45 metų šeimyninio gyvenimo stažas, puoselėta šeimos gerovė tai patvirtina, o ieškovės nurodomos aplinkybės yra netiesa. Ieškovė santuokos nutraukimą inicijavo dėl atsakovui nežinomų priežasčių, pasinaudodama atsakovo išvykimu aplankyti giminaičių į (duomenys neskelbtini) kraštą. Atsakovo išvykimas aplankyti giminaičių niekaip negalėjo sąlygoti būtinumą nutraukti santuoką. Priešingai, santuokos nutraukimo būtinumą ieškovei galėjo sąlygoti jos noras išvykti gyventi į JAV, kur pasirengę yra emigruoti dukra su savo šeima. Žinodama atsakovo nepritarimą dėl gyvenimo JAV, ieškovė galimai ryžosi tokiam žingsniui viena, aukodama net šeimą. Atsakovas mato tik ieškovės siekį užvaldyti visą santuokoje įgytą turtą, jį parduoti, kad gautų emigracijai būtinas lėšas. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas išvyko ar ruošiasi išvykti pastoviam gyvenimui iš Lietuvos, neatitinka jai gerai žinomų faktinių aplinkybių, kad keletą mėnesių atsakovo iniciatyva ir už abiejų sutuoktinių lėšas buvo atliekamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontas, kuris buvo baigtas tik 2022 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas laiko, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos lojalumo, tolerancijos, pagarbos sutuoktiniui praradimo bei šeimos vertybių sumenkinimo. Esant susidariusiai situacijai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta savo kaltę, o jo kaltės neįrodė, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo negali būti tenkinamas. Tokio reikalavimo nepagrįstumą lemia tai, kad dalintino turto struktūra leidžia optimaliausiu būdu abiem ginčo šalims padalinti turtą natūra, nepažeidžiant bendraturčių turto dalių proporcijos ir teisėtų lūkesčių. Ieškovė siekia turtą padalinti taip, kad atsakovas turėtų išmokėti ieškovei gana didelę piniginę sumą. Toks padalijimas yra ne tik neteisingas ir neprotingas, bet ir prieštarauja teismų praktikai. Be to, ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo pusę piniginio indėlio, buvusio atsiskaitomojoje sąskaitoje, t. y. 11 754,49 Eur. Atsakovo manymu, toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi ieškovės nurodytų santaupų – 23 508,98 Eur sumos - ieškinio padavimo dienai sąskaitoje nebuvo. Santaupos buvo nuimtos santuokos metu, buvo naudojamos namo remontui, kuris baigėsi 2022 m. rugpjūčio mėn. Jokiomis piniginėmis lėšomis iš buvusių santaupų atsakovas nedisponuoja, to neįrodo ir ieškovė. Beje, ieškinyje ieškovė nurodo aplinkybę, kad nuimtos iš sąskaitos lėšos buvo saugomos seife namuose, tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma santaupų laikymo vieta ir galimybė jai jomis disponuoti. Pradiniu ieškiniu ieškovė buvo pasirengusi išmokėti atsakovui daugiau nei 40 000,00 Eur kompensaciją, todėl galima manyti, kad būtent pati ieškovė disponuoja piniginėmis lėšomis, kurių nenurodė ir kurios nepatenka į dalintiną turtą. Nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, teismas neturi realaus ir teisėto pagrindo padalinti menamas pinigines lėšas.

8.       Trečiajam asmeniui E. B.(šalių pilnamečiui sūnui) procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi jis atsisakė patvirtinti el. paštu jam siunčiamus procesinius dokumentus. Apie iškeltą bylą beiteismo posėdžius jis buvo informuotas ir pačios ieškovės. Trečiasis asmuo atsiliepimo į bylą neteikė.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus, nurodė, kad atsakovas teigė, kad jis nežino, kodėl šalys skiriasi, jis pateikė įvairias versijas. Jie kartu negyvena gal jaupenkis metus. Atsakovas pasakė jai, kad ji jam yra niekas. Sutuoktiniai gyvena atskirai, atskiruose kambariuose. Anksčiau ieškovė gamindavo valgyti, bet paskutinius du metus atsakovas atsisakė ieškovės gaminamo maisto. Atsakovas pats gamindavo sau. Jis liepė ieškovei neiti į virtuvę, kai atsakovas gamindavosi maistą. O atsakovas pažadėjo neiti į virtuvę, kai ieškovė gamins. Ieškovė patiria nuolatinius užgauliojimus, nuolatinį žeminimą, atsakovas ne kartą pakėlė prieš atsakovę ranką. Ieškovę varė gyventi į sūnaus butą. Ieškovė prašė atsakovo, kad jai nupirktų vieno kambario butą, tada ieškovė išeitų gyventi atskirai į tą butą. Ieškovas atsakė, kad neturi pinigų butui nupirkti. Kai atsakovas išėjo į pensiją, prasidėjo pragaras. Du metus atsakovas nuo ryto iki vakaro rėkdavo ant ieškovės. Atsakovas sakė, kad jam nepasisekė su ja. Visų žmonos kaip žmonos, o ieškovė nenormali. Ieškovė nieko nemoka daryti. Ieškovę žemino kaip galėjo. Atsakovas sutrenkė ieškovei į veidą anūko ir dukros akivaizdoje. 2022 m. birželio mėn. ieškovei buvo padaryta akies operacija, po savaitės, ieškovė nežino kodėl, atsakovas puolė ieškovę, griebė už gerklės ir smaugė. Ieškovė pasakė, kad kreipsis į policiją, o atsakovas pasakė, kad su ieškove susidoros. Atsakovas neleido ieškovei naudotis mašina. Be automobilio išvažiuoti yra sunku, nes jie gyvena tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini). Iki autobuso sustojimo vietos reikia eiti 2,5 km, kad galėtum į Klaipėdą nuvažiuoti. Ten sustoja maršrutinis ir reisinis autobusai. Todėl yra didelių nepatogumų. Automobilis būtinai reikalingas. Ieškovė niekada nesakė, kad nori išvažiuoti gyventi į Ameriką. Vaikai nėra išvažiavę ir neaišku, ar jie išvažiuos. Be to, ji nemoka anglų kalbos. Sutuoktiniai jau daug metų yra svetimi vienas kitam. Toks gyvenimas, kokį jie gyvena, neįmanomas. Jie apie tai yra kalbėję. Atsakovas jos klausė, ar jai patinka toks gyvenimas. Ieškovė atsakė, kad ne. Jie buvo nutarę parduoti turtą. Atsakovas sakė, kad jeigu ieškovė norės, jie galės kartu pirkti bendrą turtą, arba ieškovė galės pirkti sau atskirai. Vėliau buvo iškviestas nekilnojamo turto agentas. Jį pasikvietė dėl namo pardavimo sąlygų. Agentas atvažiavo su sąlygomis, bet tos sąlygos sutuoktiniams netiko, nes buvo dideli reikalavimai, įmonė prašė didelio procento. Sutuoktiniams tai netiko. Ir jie nusprendė, kad savarankiškai parduos tą namą. Per pusę metų (2021/2022 metais) atsakovas buvo du kartus išvažiavęs į Rusiją. Atsakovas sakydavo, kad važiuoja apsižiūrėti, nes norėtų įsigyti ten butą ar namą. Dėl to jis išgrynino santaupas. Atsakovas sakydavo, kad visi pinigai yra atsakovo, jo uždirbti, todėl ieškovė neturi teisės jais domėtis. Atsakovas pasiėmė daiktus, patalynę, paprašė, kad ieškovė įdėtų indų, prisikrovė pilną mašiną, dar pasiėmė darbo įrankius. Automobilis buvo pilnai pakrautas. Ir atsakovas išvažiavo. Nuotraukose, kurias atsakovas pateikė teismui, užfiksuoti ne tie daiktai, kuriuos išsivežė atsakovas, o likusios senienos. Įrankiai, kuriuos nufotografavo atsakovas, yra žento palikti, kažkas sūnaus atiduota. Bet tų įrankių, kur atsakovas išsivežė, jų neparsivežė. Ji nematė, kad įrankiai būtų parvežti. Kai atsakovas antrą kartą išvažiavo į Rusiją, prieš išvažiuojant atsakovas jai pasakė, kad jis nežino, kaip jam ja atsikratyti. Tada ji pradėjo galvoti, kad gali likti gatvėje. Anksčiau atsakovas sakė ieškovei, kad kai bus parduotas turtas, ieškovė kažką gaus. Jau kuris laikas buvo pardavinėjamas turtas: du garažai, BMV 5 ir BMV 6 automobiliai, tačiau ji jokių pinigų nematė. Atsakovui išvykus, ji kreipėsi į notarą, nes buvo davusi įgaliojimą atsakovui turto pardavimui. Visada viską tvarkydavo atsakovas. Ieškovei buvo sunku žengti tokį žingsnį. Tiek metų buvo kartu pragyventa. Buvo visko, buvo gero, buvo blogo, buvo tokių dalykų, apie kuriuos pasakoti gėda. Ir prisiminti gėda. Ieškovė nenori šmeižti atsakovo. Atsakovas yra geras žmogus. Bet jie kartu gyventi nebegali. Ji nori, kad visas procesas kuo greičiau baigtųsi, ir kad ieškovė galėtų pradėti savo gyvenimą be spaudimo. O spaudimas buvo didžiulis. Ieškovė norėtų, kad jos pavardė liktų „B.“. Jos mergautinė pavardė buvo „Š.“. Nori santuokinės pavardės, nes kartu gyveno, vaikus augino. Ji kalbėjo su sūnumi, sakė sūnui, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) g., kovoja ne dėl savęs, o dėl sūnaus, nes tai jo butas. Ji sakė sūnui, kad jis galėtų reaguoti į teismo pranešimus, kuriuos gauna, tačiau sūnus pasakė, kad jis nenori dalyvauti teismo procese, nenori kištis. Jeigu tėvas nusprendė atimti iš sūnaus butą, tegul taip ir būna, jis užsidirbs. Anot ieškovės, kai sūnus buvo jaunas, apie 20 metų, jis metus laiko išdirbo jūroje. Sūnus neturėjo asmeninės sąskaitos. Pinigai buvo pervedami į atsakovo sąskaitą. Kai jie (šalys) pirko butą (duomenys neskelbtini) g., atsakovas pasinaudojo sūnaus pinigais, nes trūko pinigų, paliko sūnui tik kelis šimtus. Sūnus labai pergyveno. Sūnus net verkė prie ieškovės. O atsakovas pasakė, kad sūnui butas liko. Kai jie nusipirko (duomenys neskelbtini) gatvėje butą, leido sūnui gyventi (duomenys neskelbtini) g. Daug metų sūnus mokėjo mokesčius. Sūnus visą laiką tą butą išlaikė, darė remontą. Ten yra jų daiktai. Ieškovė dabar ten kaip nuomininkė gyvena. Marti jai sakė, kad ji įkalbinėjo sūnų atvažiuoti į teismą ir patvirtinti, kad butas jų, tačiau sūnus kategoriškai atsisakė dalyvauti. Sūnus E. B. gyvena (duomenys neskelbtini), apie teismo procesą žino, atsisakė dalyvauti teisminiame procese. Ieškovė sutinka, kad butas (duomenys neskelbtini) g. , atitektų ieškovei, ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ir kad būtų sumokėta piniginė kompensacija 77 255,00 Eur, paskaičiuota pagal rinkos vertę ir ekspertizę. Visi sklypai buvo pirkti atsakovo iniciatyva, jis juos surado per įmonę. Ieškovė nenorėjo, nes jie buvo laukuose tada. Nebuvo privažiavimo, nieko nebuvo. Taip pat prašo teismo priteisti abiem po ¼ dalį sklypo, kuriame yra inžineriniai tinklai. Dėl piniginio indėlio - jis buvo nuimtas atsakovo, kai atsakovas sužinojo, kad jie skiriasi. Ieškovė jokių pinigų nematė ir negavo. Atsakovas sakė, kad išleido pinigus remontui, tačiau ieškovė tokios sumos pinigų nematė. Ji jų iš seifo neėmė. Seifo kodas labai sudėtingas. Ji niekada nebuvo seifo atrakinusi, niekada net nemėgino atrakinti. Dar namuose buvo kitas mažas seifas, ten buvo laikomi žiedai, laikrodžiai, kiti vertingi dalykai. To seifo raktą turėjo ieškovė. Vėliau dingo raktas, atsakovas sakė, kad rado raktą ieškovės piniginėje. Tačiau ir to seifo ieškovė daug metų nebuvo atidariusi. O vėliau tas seifas dingo, atsirado naujas, apie kurį atsakovas ieškovei nieko nesakė. Tuo metu tarp sutuoktinių buvo įtempti santykiai, pastaruosius du metus, ir tik tada ieškovė pamatė, kad buvo naujas nupirktas seifas. Ieškovė neturėjo jokio rakto, jokio priėjimo prie to seifo. Pinigų ieškovė nematė, nenaudojo. Ieškovė dėl smurto nesikreipė į gydytojus ar į policiją, nes ieškovė nebuvo sumušta iki mėlynumo ar panašiai. Ieškovei tiesiog trenkė, ji jautė fizinį skausmą, jokių mėlynių nebuvo. Sūnus (duomenys neskelbtini) bute pragyveno daugiau kaip 20 metų. Tai buvo sutuoktinių susitarimas, kad tas butas lieka sūnui. Atsakovas norėjo anksčiau perrašyti tą butą sūnui, bet ieškovė nesutiko, sakė neperrašyti, nes sūnus buvo „paklydęs“. O dabar atsakovas atsisako tai padaryti. Nežino, koks remontas buvo nuo 2022 m. kovo pradžios iki pabaigos. Nuo 2021 m./2022m. žiemos buvo kambarių remontas, buvo perdažyti kambariai visi. Darbininkų nesamdė, pats atsakovas viską darė, buvo perkami dažai ir kas reikalinga. Visi ginčo žemės sklypai yra prie gyvenamojo namo. Sutuoktiniai pirko 2 ha žemės sklypą. Iš pradžių galvojo palikti ir padaryti ten didelį prūdą. Vėliau atsakovas persigalvojo ir jie padalijo žemės sklypą į du sklypus po 1 ha. Dar truputį vėliau atsakovas sugalvojo tą 1 ha sklypą padalinti į 4 sklypus. Dėl inžinerinių tinklų, aptarnaujančių namą, adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jie yra pastatę gręžinį kartu su kaimynu. Gręžinys stovi tarp tų 4 sklypų, kurie yra parduodami, „ant rubežiaus“ su kaimynais. Jie kaip tik dalino į 4 dalis tą hektarą ir ten išskyrė žemės sklypą privažiavimui prie gręžinio. Atsakovui lengviau parduoti žemės sklypus, nes jis jų norėjo, atsakovas yra protingas. Be to, atsakovui būtų patogiau, nes jo namas šalia tų sklypų. Ji prašo piniginės kompensacijos, kad galėtų nusipirkti sau butą. Ji sklypų nenori, nori kompensacijos, nes tie sklypai yra šalia (duomenys neskelbtini). Ieškovui būtų patogu parodyti klientams. Atsakovas norėjo tų sklypų, o ne ieškovė. Norint parduoti tuos sklypus, kuriuos įvertino po 18 000,00 Eur, ten yra nebaigtos pravesti komunikacijos, ieškovei reiktų investuoti, kad ji gautų tuos 18 000,00 Eur. Jeigu ieškovei reiks juos parduoti, tada teks mažinti kainą. Jai būtų sunku parduoti sklypus. Jai reiktų tolokai atvažiuoti, rodyti sklypus pirkėjams. O atsakovui viskas šalia, už tvoros sklypai. Ieškovė nori piniginės kompensacijos, kad galėtų kuo greičiau nusipirkti savo butą. Dėl to ji ir prašo piniginės kompensacijos, kad ji kuo greičiau galėtų nusipirkti sau butą. Šalys atskirus ūkius veda, ieškovės nuomone, apie du metus. Ieškovė išlaiko save, nes dirba namų bendrijoje buhaltere. Ji „į rankas“ gauna 319,00 Eur, prie pensijos prisideda. Atsakovas jau daug metų ieškovei neskiria pinigų. Maistą perka atskirai. Nuo tada, kai atsakovas grįžo iš Rusijos pirmą kartą, kai 2022 m. buvo kovo mėnesį buvo išvykęs, po to pirmo išvykimo, kai atsakovas grįžo, nuo tada viskas atskirai. Bendras gyvenimas buvo iki 2022 m. kovo mėn. Sutuoktiniai kreditorių, paskolų neturi, niekam nieko neskolingi. Ginčo tarp šalių dėl kilnojamųjų daiktų nėra. Ieškovė išeidama pasiėmė, ką atsakovas leido, t. y. skalbimo mašiną ir džiovyklę, du dulkių siurblius, vieną plaunamą, vieną paprastą, dukros puodus, patalynę, rankšluosčius, televizorių ir darbo kompiuterį su monitoriumi. Nėra daiktų, dėl kurių keltų ginčą. Ateityje dėl daiktų pretenzijų nekels.

10.       Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė visuose pareiškimuose kaltina atsakovą visais blogais dalykais, visada kaltas atsakovas. Per pusantrų metų laikotarpį, vykstant šiam teismo procesui, ieškovė tik šiandien pasakė, kad atsakovas yra geras žmogus. Atsakovas ieškovės niekada niekuo nekaltino. Jis taip pat ieškovę laiko geru žmogumi. Mano, kad ieškovė sutiko ištekėti už atsakovo ne iš meilės, ji tekėjo ne už žmogaus, o už pinigų. Todėl visuose savo prašymuose ji reikalauja pinigų. Jis nori padalinti turtą taip, kad niekas niekam neliktų skolingas. Jeigu reikalautų iš kitos pusės kažkokių pinigų, tektų pardavinėti turtą, tiek vienam, tiek ir kitam. Todėl jis pasiūlė tokį turto padalijimo būdą, kuris praktiškai nereikalauja jokio apmokėjimo nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Dėl pavardės - nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, nes ieškovė nuolat kaltindavo atsakovą visomis nuodėmėmis, tuo, kad jos gyvenimas buvo blogas. Mano, kad pavardė „B.“, kadangi ieškovė pati norėjo palikti šeimą, ieškovei būtų sunki našta, nes ji kaltino atsakovą visais blogais dalykais. Jeigu ieškovė nori išeiti, tai ką padarysi. Jeigu nori nutraukti santykius, tai tegul nutraukia visiškai. Jis apie skyrybas sužinojo netikėtai. Jis buvo išvažiavęs ilsėtis į tėviškę, kurioje nebuvo 17 metų, nuo namo pastatymo (duomenys neskelbtini). Jo visi giminės, kurie ten gyvena, jo labai prašė, kad atsakovas atvyktų. Praėjus savaitei nuo atvykimo, ieškovė jam pranešė, kad padavė skyryboms ir atsakovas turėtų grįžti, kad jie galėtų aptarti skyrybas. Atsakovui tai buvo netikėta. Savaime suprantama, jis negrįžo, tęsė poilsį ir grįžo po trijų mėnesių. Kai grįžo, pradėjo tvarkyti teisminius reikalus. Šeimos akivaizdoje atsakovas siūlė ieškovei sustabdyti procesą. Net klausė advokato, ar galima sustabdyti procesą, bet advokatas pasakė, kad jeigu vienas sutuoktinis nori skirtis, negalima sustabdyti teisminio proceso. Jis siūlė sustabdyti procesą, geriau viską kartu parduoti. Ir jeigu po to ji norėtų kažką daryti, tegu daro. Jeigu ieškovė nusprendė taip netikėtai skirtis, geriau būtų viską parduoti, padalinti per pusę. Ir po to skirtis. O dabar jau pusantrų metų vyksta procesas ir jokios naudos. Kadangi ieškovė reikalauja pinigų, o iš kur jų imti, jeigu nei vienas, nei kitas jų neturi. Atsakovas neklausė, kodėl ieškovei reikia skyrybų. Kaip ieškovė pasakojo, po jo išėjimo į pensiją, jai tapo sunku gyventi su atsakovu. Atsakovo nuomone, jis nebebuvo reikalingas daugiau ieškovei, nes nebeuždirbo pinigų. Dėl nuimtų sumų iš banko sąskaitos - paaiškino, kad pinigus jie ir anksčiau nuimdavo dėl įvairių priežasčių. Bet pagrindinę sumą nuėmė pagal susitarimą su ieškove, kai prasidėjo kariniai Rusijos veiksmai prieš Ukrainą. Kadangi nedideli atstumai, atsakovas pagalvojo, kad visko gali atsitikti ir čia. Ir geriau būtų, jeigu pinigai būtų su jais, negu kažkur banke. Su tuo ieškovė sutiko. Kaip ieškovė pasakė, 2021 m.- 2022 m. pradėtas remontas tęsėsi iki atsakovo išvažiavimo rugpjūtį. Atsakovas uždėjo metalinius apvadus ant langų. Iki to buvo atlikta daug darbų namo remonto. Pagrindiniai darbai jau buvo atlikti prieš tai. Iš esmės buvo perdaryta nuogrinda. Buvo apšiltinti pamatai. Buvo atkasti pamatai, labai daug darbų. Pasamdytas darbininkas dirbo tris mėnesius. Be pertraukos, nuolat dirbdavo. Vėliau atsakovas irgi darė remontą viduje savo jėgomis. Pinigai buvo išleisti. Nežino dabar, kokia suma liko seife. Jis neskaičiuodavo. Kiek reikėdavo, tiek jie išleisdavo. Už tuos pinigus jie apmokėjo įvairius darbus, remontus. Buvo didelės išlaidos. Du kartus jie remontavo traktorių, kainavo po 600,00 Eur. Jis apmokėdavo visas išlaidas, kad namas funkcionuotų. O ieškovė apmokėdavo nedideles išlaidas, komunalines. Atsakovas mano, kad ieškovė apmokėdavo komunalinius mokesčius ir iš jos uždirbtų pinigų, ir iš pinigų, kurie buvo sutuoktinių bendri. Nes tos išlaidos irgi nemažos. Jis negalėjo įsivaizduoti, kad jis bus paduotas skyryboms, tai visi pinigai jam išvykus liko namie. Tuo labiau, kad atsakovas tokių pinigų pasiimti su savimi negalėjo, nes Seimas išleido įstatymą, kuris įsiteisėjo 2022-03-18, kad negalima išvežti pinigų iš Lietuvos. Todėl atsakovas negalėjo išvežti pinigų. Pinigai liko namie. Atsakovas nekėlė klausimo, kur tie pinigai yra dabar. Jis nežino, kur tie pinigai šiuo metu. Pinigų nėra seife, seife nieko nėra. Jis negali pasakyti, kokią sumą paliko seife prieš išvažiuodamas 2022 m. kovo mėnesį. Seife liko kažkokia suma po remonto. Jie neketino skirtis, leisdavo tiek, kiek reikėjo. Nieko daugiau nepirko, tik remontui leido. Grįžęs tų pinigų neberado. Jis neketino skirtis, tai bendri pinigai, kiek pinigų buvo, nežino, bet buvo ten pinigų. Grįžęs namo neklausė ieškovės, kur yra pinigai. Jis dažydamas namus išleido apie tūkstantį eurų 2022 m. pavasarį. Paskutiniai darbai buvo atlikti rugpjūčio mėnesį - apdaila, langų apvadai. Vien už trinkelių klojimą (už darbą) jis sumokėjo 3 200,00 Eur. Trinkeles turėjo pirkti, reikėjo pirkti smėlį. Reikėjo ir pamatus apšiltinti. Aplink namą buvo nukasta žemė, apie 1,5 m nuo sienos buvo iškastas griovys. Pylė smėlį, trombavo. Atsakovas dirbo kartu su darbininku, per dieną darbininkui mokėdavo 40,00 Eur. Negali pasakyti, kiek kainavo trinkelės. Jie tuo metu nesiskyrė, kai buvo daromas remontas. Ieškovė sakė, kad remontas prasidėjo 2021 m., jis tai patvirtina, bet prideda, kad remontas pasibaigė 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Vien išklojimui trinkelių buvo 3 200,00 Eur sumokėta, ir tai ką atsakovas mokėjo pagalbiniam darbininkui už 3 mėnesius darbo. Nesupranta, ką ieškovė įrodinėja pateikdama kiemo nuotraukas. Kiemas buvo išklotas trinkelėmis 2008 m. Arčiau namo buvo išklota gal 2021 m., arba 2022 m. Galėjo pradėti kloti 2021 m., o pabaigė 2022 m. Tiksliai neprisimena. Galbūt trinkeles pirko anksčiau. Jeigu remontą darė 2022 m., tai trinkeles atsakovas pirko anksčiau. Negali pasakyti, kada pirko trinkeles. Jų sklypas ((duomenys neskelbtini)) susijęs tik su kaimyno sklypu, su prašomais priteisti po ¼ dalį sklypais nesusijęs dėl komunikacijų. Jie su kaimynu statė gręžinį jų ir kaimynų namams. Atsakovas į Rusiją išvyko ne 2022 m. kovą, kaip sako ieškovė, bet vėliau. Atsakovas išvažiavo gegužės mėn. Jis išvažiavo trumpam laikui. Trims mėnesiams važiavo antrą kartą. Pirmą kartą važiavo trumpam laikotarpiui, kelioms dienom. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Antrą kartą išvyko 2022-08-16, grįžo tiksliai po 3 mėnesių 2022-11-16. Grįžęs iš atostogų paskutinį kartą, kai ieškovė padavė skyryboms, siūlė nesiskirti, parduoti turtą ir padalinti gautus pinigus per pusę. Sūnui bet kuriuo atveju būtų leista gyventi bute (duomenys neskelbtini) g. Net jei jie išsiskirs, sūnaus iš ten neiškraustys. Jie pirko tą butą už pinigus, kuriuos uždirbo atsakovas. Ieškovei nesiūlo namo, nes ieškovė pati sako, kad ji ten nenorėjo gyventi, jai nepatiko ten gyventi, tad kam jai siūlyti tą namą. Namuose yra vienas seifas, kuris ten buvo jau seniau. Seifu naudojosi abu sutuoktiniai. Jis negalėjo to seifo užrakinti, nes ten buvo ir ieškovės brangenybės padėtos. Kadangi daiktai bendro naudojimo, tai ir seifas buvo bendro naudojimo. Šiuo metu jis gauna tik pensiją 395,00 Eur. Tokios kompensacijos, kurios prašo ieškovė, negalėtų šiuo metu sumokėti. Jis nenori pats pardavinėti sklypų. Užsiiminėti sklypų pardavimu nesutiktų ir nenorėtų. Jis prastai kalba lietuviškai, būtų sunku bendrauti su pirkėjais. O ieškovei gali padėti dukra, kuri gyvena netoli.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

 

11.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas įgijo bendro nekilnojamojo turto, bendrų kreditorių neturi, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra.

 

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės

 

13.       Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pateikė prašymą nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

15.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

16.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

17.       Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

18.       Ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad šalių nebesieja jokie šilti jausmai, nebeliko užuojautos, pagarbos vienas kitam, tarpusavio supratimo. Nuo 2022 m. kovo mėn. šalys visiškai nebeveda bendro ūkio. Bylos eigoje ieškovė išsikraustė gyventi atskirai nuo atsakovo. Ir nors atsakovas teigia, kad skirtis su ieškove jis neketino ir neplanavo, ieškovė santuokos nutraukimą inicijavo dėl atsakovui nežinomų priežasčių, tačiau teismas tokią atsakovo poziciją laiko neįtikinamą, kadangi pats atsakovas teismui nurodė, jog 2022 m. pavasarį ir vėlyvą vasarą išvykdamas aplankyti giminių į Rusijos Federaciją jis ieškovei net nepasiūlė vykti kartu. Nors atsakovas teigė norėjęs apsaugoti ieškovę nuo prasidėjusių karinių veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, kai vienas iš sutuoktinių ketina išvykti į šalį, kur gali kilti pavojus išvykstančio sutuoktinio gyvybei, tokia kelionė derinama tarpusavyje, jeigu sutuoktinius dar sieja šeimyniniai santykiai. Jeigu sutuoktiniai bendro intereso dėl šeimos gerovės nebeturi, akivaizdu, jog jie vienas su kitu tokių klausimų nebederina, kas ir buvo nagrinėjamu atveju. Kaip nurodė atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, jis, savaime suprantama, negrįžo, tęsė poilsį ir grįžo po trijų mėnesių. Tai teismui leidžia vertinti, jog šalių santuoka faktiškai jau buvo iširusi dar iki ieškovei pasikreipiant į teismą su ieškiniu. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, todėl pripažįsta, kad nuo 2022 m. kovo mėn. šalių šeimyninis gyvenimas faktiškai iširo.

19.       Nors atsakovas teigia, kad tik ieškovė laikytina kalta dėl santuokos iširimo, o ne abu sutuoktiniai, tačiau tokios savo pozicijos atsakovas byloje nepagrindė. Jo argumentas, kad ieškovė savo pareiškimuose kaltina atsakovą blogais dalykais, per pusantrų metų laikotarpį, vykstant šiam teismo procesui, ieškovė tik 2023-12-06 posėdžio metu pasakė, kad atsakovas vis dėlto yra geras žmogus, o atsakovas ieškovės niekada niekuo nekaltino, nėra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

20.       Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu.

21.       Teismas sprendžia, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui tik dėl ieškovės kaltės. Ieškovė savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta, tačiau jos nurodytos aplinkybės – šalių nebesieja jokie šilti jausmai, nebeliko užuojautos, pagarbos vienas kitam, tarpusavio supratimo, šalys nebeveda bendro ūkio – nėra pagrindas spręsti, kad ji viena atsakinga už santuokos iširimą.

22.       Aplinkybės, kad ginčo šalys nebeturėjo bendrų interesų, nebevedė bendro ūkio, pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad bent viena iš šalių būtų dėjusios dideles pastangas, jog šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, galbūt ir pagalbos iš šalies. Abu sutuoktiniai yra nepatenkinti vienas kitu, vyrauja didelis nepasitikėjimas vienas kitu, abu teigia, kad kitas sutuoktinis kalba netiesą.

23.       Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo būdo, santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, dėl nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

 

24.       Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę „B.“. Nurodo, jog santuokoje išgyveno 45 metus, užaugino su atsakovu du vaikus, turi anūkų. Kadangi tiek metų išgyveno santuokoje, būdama vyresnio amžiaus, ji nenori būti moteris su mergautine pavarde.

25.       Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, kadangi laikosi pozicijos, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose negatyviai atsiliepia apie atsakovą. Taip pat, atsakovo manymu, kadangi ieškovė nori išsiskirti, turėtų atsisakyti ir santuokinės pavardės, kad būtų visiškai nesusijusi su atsakovu.

26.       CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

27.       Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad ieškovė išreiškė norą pasilikti santuokos metu įgytą pavardę, nenustačius atsakovo nesutikimą grindžiančių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „B.“, o atsakovui - jo prigimtinė pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

 

Dėl turto padalinimo

 

28.       Byloje šalys nekelia ginčo dėl kilnojamųjų namų apyvokos ir buities daiktų padalinimo. Ieškovė nurodė, kad kilnojamieji namų apyvokos ir buities daiktai šalių buvo pasidalinti, jokių pretenzijų ieškovė atsakovui neturi ir ateityje neturės. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo.

29.       Byloje kilo ginčas dėl 23 508,98 Eur atsakovo piniginio indėlio ir šalims priklausančio santuokos metu įgyto registruotino nekilnojamojo turto padalijimo. Ginčo turtas:

-       2022-03-02 dienai atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, buvusi sukaupta 23 508,98 Eur suma,

-       pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

-       0,2513 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ant kurio stovi pastatytas minėtas gyvenamasis namas),

-       0,7697 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),

-       0,2374 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

-       0,2352 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),

-       l/2 dalis 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos,

-       l/2 dalis 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos,

-       l/2 dalis 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos,

-       butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

30.       Pagal į bylą pateiktus duomenis, nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatytos atskirais vertinimais, t. y.:

-       pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ant kurio stovi pastatytas minėtas gyvenamasis namas), ir šalia esantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buvo įvertintas bendra 195 000,00 Eur suma kaip užbaigtas turtinis kompleksas. Byloje tarp šalių kilus ginčui, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atskiras turto vienetas, į bylą buvo pateikta papildomai UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad turto rinkos vertės priskyrimas turtiniams vienetams yra toks: pastatas-gyvenamasis namas – 153 000,00 Eur; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) - 18 000,00 Eur, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 24 000,00 Eur. Byloje tarp šalių kilus ginčui, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė galimai vis dėlto yra kitokia, kad nepagrįstai šis atskiras turto objektas buvo vertinamas kaip turto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis / kompleksas, byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 33 000,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog kadangi trijų objektų bendra vertė buvo nustatyta 195 000,00 Eur, teismo ekspertui nustačius, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vis dėlto yra 33 000,00 Eur, vadinasi, gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 162 000,00 Eur, kaip ir nurodo atsakovas.

-       Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 18 000,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

-       Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 18 000,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

-       l/2 dalies 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, vertė pagal VĮ Registrų centro skelbiamą vidutinę rinkos vertę yra 555,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

-       l/2 dalies 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, vertė pagal VĮ Registrų centro skelbiamą vidutinę rinkos vertę yra 1 975,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

-       l/2 dalies 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, vertė pagal VĮ Registrų centro skelbiamą vidutinę rinkos vertę yra 240,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

-       Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą buvo įvertinta 73 000,00 Eur (ginčas dėl vertės tarp šalių nekilo).

31.       CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčas, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo prašoma.Tačiau tarp šalių kilo ginčas, kokiu būdu turi būti padalijamas turtas. Atsakovas prašo visą turtą šalims padalinti natūra, be jokios kompensacijos priteisimo, tuo tarpu ieškovė prašo jai priteisti mažesnę dalį turto natūra, atsakovui – didesnę dalį turto natūra, tačiau už tai priteisiant piniginę kompensaciją ieškovei iš atsakovo.

31.                      CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į teismo nustatytas svarbias aplinkybes.

32.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

33.                      Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

34.                      Atsakovas pateikė Sodros pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Matyti, kad atsakovas gauna senatvės pensiją, kuri siekė 2018-12-23 192,91 Eur, 2019-12-23 233,09 Eur, 2020-12-23 251,95 Eur, 2021-12-23 259,50 Eur, 2022-12-23 351,32 Eur. Byloje nenustatyta, kad atsakovas disponuotų 77 255,49 Eur dydžio santaupomis, ar bent jau panašia suma, kurią jis galėtų sumokėti ieškovei kaip jos prašomą kompensaciją už tai, kad atsakovui atitektų daugiau turto natūra. Teismo vertinimu, atsakovo finansinė padėtis nagrinėjamu atveju neleidžia tenkinti ieškovės prašymo ir nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, priteisiant ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją. Nors ieškovė nurodė, nenorinti nekilnojamojo turto pardavinėti, nes neturi patirties tokiuose dalykuose, tačiau ir atsakovas nurodė, kad jam pakankamai sudėtinga būtų užsiimti turto pardavimu dėl kalbos barjero. Kadangi dalintino turto struktūra leidžia turtą šalims padalinti natūra, teismo vertinimu, toks turto padalijimas,  kiekvienai šaliai priteisiant po gyvenamąją vietą ir dalį žemės sklypų, šiuo atveju bus teisingiausias ir sąžiningiausias, nors ir sukels šaliai(ims) nepatogumų nusprendus jį parduoti.

35.                      Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, kad l/4 dalis žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteisti atsakovui, tačiau nustačius, kad būtent šiais žemės sklypais (kurių naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) yra patenkama prie gręžinio, kuris aptarnauja žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), kurie priteistini atsakovui, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti naujiems ginčams (pvz., užtveriant pravažiavimą ir tokiu būdu apribojant atsakovo patekimą prie gręžinio), teismo vertinimu, yra tikslinga 1/4 dalį šių žemės sklypų priteisti būtent atsakovui, kaip ir prašo ieškovė.

36.                      Įvertinus tai, kas aptarta, ieškovei priteistina:

-       butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 73 000,00 Eur vertės (teismas pažymi, jog nors ieškovė proceso metu teigė, kad šis butas neva priklauso šalių sūnui – trečiajam asmeniui E. B., tačiau apart ieškovės žodinių paaiškinimų daugiau jokių byloje įrodymų, kurie tai patvirtintų, nėra; reikalavimas šį butą pripažinti trečiojo asmens nuosavybe byloje nepareikštas; trečiasis asmuo į teismą neatvyko, ieškovės teiginių nepatvirtino ir jokių įrodymų nepateikė);

-       0,7697 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 33 000,00 Eur vertės;

-       0,2374 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 18 000,00 Eur vertės;

-       0,2352 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 18 000,00 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 277,50 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 987,50 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 120,00 Eur vertės.

-       Bendra ieškovei priteistino natūra turto vertė - 143 385,00 Eur.

37.                      Atsakovui priteistina:

-       pastatas-gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 162 000,00 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 277,50 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 987,50 Eur vertės;

-       l/4 dalis 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 120,00 Eur vertės.

-       Bendra atsakovui priteistino natūra turto vertė – 163 385,00 Eur. Kadangi atsakovui tenkančio natūra turto vertė 20 000,00 Eur suma didesnė negu tenkančio ieškovei, ieškovei priteistina iš atsakovo 10 000,00 Eur kompensacija.

38.                      Ieškovė taip pat pateikė reikalavimąpriteisti ieškovei iš atsakovo 11 754,49 Eur, t. y. pusę piniginio indėlio, buvusio atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 2022-03-02 dienai.

39.                      CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

40.                      CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

41.                      Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys nuo 2022 m. kovo mėn. visiškai nebeveda bendro ūkio, santuoka ir šeimyninis gyvenimas faktiškai iširo.

52.       Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2022-03-02 dienai atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, buvo 23 508,98 Eur suma (teismas pažymi, jog teismas įskaičiuoja ir 2022-03-02 į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas indėlio sumas 5 007,67 Eur ir 10 015,30 Eur iš kitų dviejų sąskaitų, kadangi minėti indėliai susikaupė dar iki 2022-03-01, jau 2022-01-01 šios sumos buvo susikaupusios kitose sąskaitose, tik pervestos 2022-03-02 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Po ko atsakovas iš šios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamai intensyviai grynais pinigais nuiminėjo 2022-03-04 3000,00 Eur, 2022-03-07 3000,00 Eur, 2022-03-08 3000,00 Eur, 2022-03-09 3000,00 Eur, 2022-03-10 3000,00 Eur, 2022-03-11 3000,00 Eur, 2022-03-12 3000,00 Eur, 2022-03-13 2000,00 Eur, iš viso nuimta 23 000,00 Eur suma, mažesnės sumos išleistos maisto parduotuvėse, už draudimą ir pan. Taip pat pateiktas atsakovo banko sąskaitos AB SEB banke išrašas. Matyti, kad atsakovas išsiėmė grynais pinigais 2022-03-15 1000,00 Eur, 2022-03-16 2000,00 Eur; 2022-03-18 1 500,00 Eur, tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl šių sumų iš AB SEB banko nuėmimo nereiškia, sutinka, kad atsakovas iš šių piniginių lėšų galėjo pirkti dažus, įrankius, reikalingus namo kambarių perdažymui, kurį jis pats atliko 2022 m. pavasarį.

53.       Tuo tarpu ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 2022-03-01 dienai buvo 5 836,03 Eur likutis.

54.       Atsakovas byloje nurodė, kad santuokos metu iš santaupų buvo remontuojamas šalių gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apšiltinti namo pamatai, perdaryta nuogrinda, samdomam darbininkui mokėjo po 40,00 Eur per dieną (iš viso 3 mėnesius), kiemas buvo klojamas trinkelėmis, o už kiemo klojimą sumokėjo 3200,00 Eur, taip pat buvo dedami apvadai ant langų, dažomi kambariai. Tačiau jokių rašytinių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Ieškovė sutiko tik su tuo, kad 2022 m. pavasarį atsakovas perdažė namuose visus kambarius, kas kainavo apie 1 000,00 Eur ir šią sumą atsakovas galėjo išleisti iš AB SEB banko nuimtų pinigų. Taip pat atsakovas nurodė, kad nuiminėjo pinigus prasidėjus kariniams Rusijos veiksmams prieš Ukrainą, kad būtų saugiau turint grynųjų pinigų, pinigus laikė seife. Atsakovui pripažinus, kad jis nuėmė ir padėjo pinigus į seifą, byloje nesant absoliučiai jokių įrodymų, kad pinigus paėmė ir jais disponavo ieškovė, teismas daro išvadą, kad pinigai yra atsakovo žinioje. Daryti kitokias išvadas teismas neturi jokio pagrindo. Teismas sprendžia, jog atsakovas byloje neįrodė, kad ginčo lėšos, buvusios jo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2022-03-02, buvo panaudotos bendroms šeimos reikmėms, šios piniginės lėšos dalintinos sutuoktiniams pusiau.

55.       Kita vertus, teismas vertina, jog, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas dalinti ne tik tas pinigines lėšas, kuriomis bendro ūkio vedimo pasibaigimo momentu 2022-03-02 disponavo atsakovas (23 508,98 Eur), bet ir tas, kuriomis šią dieną disponavo ieškovė (5 836,03 Eur). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ne 11 754,49 Eur, o 8 836,50 Eur pajamų / piniginio indėlio (t. y (23 508,98 Eur - 5 836,03 Eur) / 2)).

56.       Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 18 836,50 Eur piniginė kompensacija (10 000,00 Eur + 8 836,50 Eur).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

57.       Vadovaujantis CK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

58.       Ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas 1500,00 Eur atstovavimo išlaidas (sumokėta advokatei už ieškinio parengimą, atsiliepimą į priešieškinį, 2 patikslintų ieškinių parengimą, užklausimus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, susipažinimą su dokumentais, dalyvavimą teismo posėdžiuose), taip pat ieškovė sumokėjo 459,00 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį, 265,00 Eur už patikslintą ieškinį, taip pat ieškovė sumokėjo 275,00 Eur už teismo ekspertizę. Iš viso ieškovė byloje patyrė 2 499,00 Eur bylinėjimo išlaidų.

59.       Atsakovas patyrė 2 350,00 Eur atstovavimo išlaidas (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, priešieškinio parengimą, patikslinto priešieškinio parengimą, pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose), sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, tačiau teismas įskaitė tik 105,00 Eur (95,00 Eur permoka 2022-12-28 nutartimi grąžinta, norėdamas susigrąžinti šią sumą, atsakovas privalo kreiptis į VMI suminėta nutartimi), bei 275,00 Eur už teismo ekspertizę. Iš viso atsakovas byloje patyrė 2 730,00 Eur bylinėjimo išlaidų.

60.       Teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko ieškovei santuokinę pavardę, ko ir siekė ieškovė, tačiau ginčo turtą teismas padalijo labiau atsižvelgdamas į atsakovo poziciją ir dėstomus argumentus, kita vertus, iš dalies atsižvelgta ir į ieškovės reikalavimą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo žemės sklypus padalinti abiem šalims. Ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos ir piniginio indėlio priteisimo tenkintas iš dalies, nors atsakovas su tuo nesutiko. Teismas įvertinęs, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies ir pakankamai / lygiomis panašiomis dalimis, kad šalių patirtos išlaidos pakankamai panašios, sprendžia, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir kiekvieną iš šalių palikti prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

61.       Byloje buvo atidėtas 1 500,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Taip pat byloje susidarė 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi tektų priteisti po 5,56 Eur sumą, o minimali priteistina valstybei suma nuo 2024-01-01 yra 8,00 Eur. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies ir pakankamai lygiomis / panašiomis dalimis, nusprendžia iš kiekvienos šalies priteisti valstybei po 750,00 Eur atidėto žyminio mokesčio.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini),palikti santuokinę pavardę – „B.“, atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini),jo prigimtinę pavardę – „B.“.

Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

-       butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,7697 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,2374 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

-       0,2352 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

-       Pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,2513 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0176 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0998 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

-       l/4 dalis 0,0091 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 

Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo S. B. 18 836,50 Eur piniginę kompensaciją.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B.valstybei 750,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. B. valstybei 750,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteistas žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5661.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

 

 

Teisėja                                                                     Laura Kačinskienė