Civilinė byla Nr. e2-19846-1052/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12333-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;

 (S)

2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1; 3.1.7.6

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Bundonė,

sekretoriaujant J. T., J. Š.

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Timber construction group“, atstovo bankroto administratoriaus UAB „Admivista“ atstovei advokatei  B. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Timber construction group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovės atstovas 2018 m. gegužės 22 d. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovo A. M. 3565,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovui UAB „Timber construction group“ iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-149-221/2020), bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“, kuri iš pareigų atstatydinta 2019 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir paskirta bankroto administratore UAB „Paltaja“, kuri 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismas nutartimi atstatydinta ir bankroto administratore paskirta UAB „Admivista“. 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismas nutartimi už turto neperdavimą bankroto administratoriui paskyrė buvusiam vadovui A. M. 500 Eur baudą, kuri 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo sumažinta iki 100 Eur. 2019 m. gegužės 13 d. turto priėmimo-perdavimo aktu bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis įmonės turto. Iš 2019 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovas bandė bankroto administratoriui perduoti kitą turtą, negu yra nurodytas ilgalaikio turto žiniaraštyje ir buvo įsigytas pagal įmonėje esančias PVM sąskaitas -faktūras. Nemokumo administratorius UAB „Admivista“ kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu paskirti atsakovui baudą už turto neperdavimą. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog buvusi administratorė atsisakė perimti turtą už 3565,96 Eur motyvuodama tuo, kad tai nėra UAB „Timber construcion group“ nuosavybė. Pažymėjo, jog jo žinioje nėra kito, nei pateiktas administratorei, turto, todėl baudos paskyrimas neužtikrins bankroto procedūrų vykdymo ir kreditorių interesų apsaugos. teismo 2020 m. birželio 11 d. Kauno apygardos nutartimi buvo atmestas prašymas dėl baudos paskyrimo. Teismas pažymėjo, jog A. M. nurodo, kad negali administratorei UAB „Admivista“ perduoti kito, nei siekė perduoti administratorei UAB „Tigesta“, turto. Dėl šios aplinkybės, administratorei turint duomenų, kad norimas perduoti turtas nėra tas, kuris priklausė BUAB „Timber construction group“, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Iš 2019 m. gegužės 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei paties atsakovo atsiliepime nurodytų paaiškinimų (pastraipa 7 ) matyti, jog buvęs įmonės vadovas yra neperdavęs įmonės turto iš viso už 3565,96 Eur (Šaldytuvas Samsung 323,44 Eur, Kompiuteris Lenovo - 237,39 Eur, Kompiuteris PC - 372,25 Eur, Spinta vienų durų - 669,28 Eur, Stalas kampinis - 993,81 Eur, kompiuterinė įranga – 488,04 Eur, Kavos virimo aparatas Delonghi -481,75 Eur). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o pasibaigus vadovavimo laikotarpiui, perduoti visą įmonės turtą naujajam vadovui. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusio įmonės vadovo A. M.. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai Įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti Įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Atsakovas, būdamas juridinio asmens organu - direktoriumi, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui bei painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas bankroto administratoriui. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Vykdant Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį buvo perduota tik dalis įmonės turto, o kita dalis, kuri nurodyta ilgalaikio turto sąraše neperdavė. Nurodė, kad kito turto negu siūlė perduoti buvusiam bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ neturi. Atsakovas, neperdavęs ieškovui vadovavimo laikotarpio pabaigoje įmonės turto – 8 turto vienetų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kuri yra lygi neperduoto turto likutinei vertei, t. y. 3565,96 Eur. Nemokumo administratoriaus nuomone, egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto ir atsiradusios žalos bankrutuojančiai įmonei praradus turėtą turtą (jo vertę). Tuo atveju, jeigu įmonei vadovavęs asmuo elgtųsi teisėtai, tinkamai įvykdytų jam tenkančią pareigą bankrutuojančios įmonės turtą perduoti bankroto administratoriui, minėta 3565,96 Eur žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta. Tarp atliktų bendrų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numatytų palūkanų dydis taikomas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė rašytinį prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nagrinėjant bylą atsižvelgti į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus.  Atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas yra BUAB „Timber construction group” vienintelis akcininkas bei kreditorius bankroto byloje. Jo kreditorinis reikalavimas sudaro 3 197,95 Eur, t. y. 0.365 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų. 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlus BUAB „Timber construction group” bankroto bylą jis kaip įmonės buvęs vadovas turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. UAB „Tigesta” iš atsakovo perėmė tik dalį turto. Atsakovas nevengė vykdyti 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutarties. Tokios aplinkybės yra nustatytos ir 2018 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad BUAB „Timber construction group“ turto sąrašas yra pateiktas bankroto administratoriui, o aš esu pasiruošęs perduoti turtą, tačiau dėl bankroto administratoriaus nepakankamo bendradarbiavimo turtas neperimamas. Taigi teismas dėl atsakovo pareigos perduoti turtą pagal 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį jau yra pasisakęs. Po 2017 m. lapkričio 24 d. priimtos nutarties su bankroto administratoriumi buvo suderintas laikas ir vieta dėl viso BUAB „Timber construction group“ turto perdavimo. 2018 m. vasario 13 d. bankroto administratoriaus atstovas atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) dėl nežinomų priežasčių perėmė tik dalį kilnojamo turto. Bankroto administratorius UAB „Tigesta” 2019 m. gegužės 13 d. pakartotinai atvyko perimti įmonės turto, tačiau vėlgi perėmė tik dalį jo. Bankroto administratorius UAB „Tigesta” atsisakė perimti dalį turto motyvuodamas, kad perduodamas turtas yra ne BUAB „Timber construction group” priklausantis turtas. Tokią išvadą bankroto administratorius UAB „Tigesta” padarė atlikęs vizualinę turto apžiūrą. Nurodo, kad bankroto administratorius UAB „Admivista” perduotino turto neapžiūrėjo. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis), ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtų veiksmų dėl perduotino įmonės turto bankroto administratoriui, nes pats ieškovo atstovas turtą priimti atsisakė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovės, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, ieškovui UAB „Timber construction group“ Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi Nr. B2-149-221/2020 iškėlė bankroto bylą bei bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“. Iškeldamas bankroto bylą ieškovei teismas nustatė, kad bendrovės valdymo organas privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Atsakovas 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu buvo ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius. Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Tigesta“ atstatydinta ir bankroto administratore paskirta UAB „Paltaja“. 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismas nutartimi atstatydino UAB „Paltaja“ ir bankroto administratore paskyrė UAB „Admivista“.  Byloje pateiktas UAB „Timber construction group“ ilgalaikio turto sąrašas, kuriame nurodyta turto už 58880,86 Eur. 2019 m. gegužės 14 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog 2019 m. gegužės 13 d. 13.10 min. buvo apžiūrėtas atsakovo A. M. pateiktas turtas neatitinka turto nurodyto įmonės apskaitoje.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo bankroto administratoriui neperdavė šio turto :

1. Šaldytuvas Samsung 323,44 Eur,

2. Kompiuteris Lenovo -237,39 Eur,

3. Kompiuteris PC -372,25 Eur,

4. Spinta vienų durų -669,28 Eur,

5.Stalas kampinis -993,81 Eur,

6. kompiuterinė įranga – 488,04 Eur,

7. Kavos virimo aparatas Delonghi -481,75 Eur, iš viso turto pagal UAB „Timber construction group“ ilgalaikio turto sąrašą už 3565,96 Eur.

Šioje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už UAB „Timber construction group“ bankroto administratoriui  išvardintą ilgalaikio turto sąraše ir bankroto administratoriui neperduotą turtą.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

Ieškovės atstovė prašo iš atsakovo priteisti juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimą – prarasto turto vertę - 3565,96 Eur.

Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Atsakovas ginčija ieškinį, nurodydamas kad nepadarė neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iškėlus bankroto bylą, atsakovas neperdavė ieškovės turto – konkrečių daiktų, nurodytų UAB „Timber construction group“ ilgalaikio turto sąraše, kurių vertė 3565,96 Eur, t.y. šaldytuvo Samsung - 323,44 Eur vertės, kompiuterio Lenovo - 237,39 Eur, kompiuterio PC -372,25 Eur, spintos vienų durų -669,28 Eur, stalo kampinio -993,81 Eur, kompiuterinės įrangos – 488,04 Eur, ir kavos virimo aparato Delonghi - 481,75 Eur. iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog daiktų perdavimo metu 2019 m. gegužės 13 d. buvo surašytas BUAB „Timber construcion group“ Turto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį BUAB Timber construcion group bankroto administratorė perėmė R. V., A. M. perdavė turtą: 2 grąžtus, suvirinimo aparatą, plytelių pjaustymo stakles (ant kurių nebuvo nurodyta nei gamintojas, nei modelis ir tai pažymėta turto perdavimo akte), kuro talpyklą. Aktą pasirašė R. V., A. M.. Atsakovas neneigia, jog ieškovės nurodytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, tačiau nurodo, kad dabartinis bankroto administratorius nepažiūrėjo perduodamo turto, todėl turtas bankroto administratoriui neperduotas ne dėl atsakovo kaltės.

Taigi, faktiniu ieškinio pagrindu buvo nurodyti imperatyvios pareigos pažeidimai, dėl kurio bankrutuojančios įmonės vadovui  gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui  įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši nuostata galiojo ir tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui  įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).  Bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovės  turtą ir dokumentus. valdė ir administravo atsakovas A. M.. Atsakovas neginčija, jog ieškovės nurodytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, tačiau nurodė, kad jo kaltės tame nėra, tačiau  atsakovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nors tai jo pareiga įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovas 2019 metais bandė bankroto administratoriui perduoti, ne tą turtą, kuris nurodytas įmonės apskaitoje ir Ilgalaikio turto apraše. Atsakovas šioje byloje nepateikė įrodymų, kad turi ilgalaikį įmonės turtą, nurodytą Ilgalaikio turto sąraše, ir gali jį perduoti bankroto administratoriui, priešingai iš bylos duomenų – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, teismas turi pagrindą spręsti, jog atsakovas minėto turto neturi, ir negali bei neketina perduoti bankroto administratoriui, nors įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo šis turtas buvo atsakovo A. M. žinioje ir turėjo būti perduotas bankroto administratorei. Bankroto administratoriui buvo perduotas tik dalis turto, už kurį buvo atsakingas A. M., neperduoto bankroto administratorei turto vertė – 3565,96 Eur šioje byloje įrodyta Ilgalaikio turto aprašu ir nebuvo ginčyta ir nuginčyta atsakovo. Įmonės turto neperdavimas bankroto administratoriui, reiškia imperatyvios pareigos neįvykdymą – t.y. neteisėtus atsakovo veiksmus. Aplinkybių šalinančių atsakovo atsakomybę šioje byloje nenurodyta ir neįrodinėta. Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Atsakovas, teigdamas, kad turtas neperduotas ne dėl jo kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes būtent jis, kaip vadovas buvo atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų apskaitą ir įmonės turto apsaugą ir valdymą. Paminėtina, jog 2018 m. spalio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog turtas nebuvo perduotas ir dėl bankroto administratoriaus veiksmų, šioje byloje nebeaktuali, nes nuo 2018 m. jau praėjo pakankami laiko turtui perduoti, o iš 2019 m. gegužės 14 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jau po atsakovo minėtos nutarties, buvo vykdomas turto perdavimas, tačiau visi Ilgalaikio turto apraše nurodyti daiktai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, o atsakovas byloje neįrodė, kad šiuos daiktus turi ir gali realiai perduoti bankroto administratoriui. Byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia išvadą dėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos fakto, t. y. kad dėl atsakovo neįvykdytos pareigos perduoti bankroto administratorei ieškovės turtą, ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 185 straipsnis). Esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir iš atsakovo ieškovei priteisti 3565,96 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Be to, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnis) Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškinį turi būti mokamas 80 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo valstybei 80 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 855 Eur už advokato teisines paslaugas. Prašomos suteikti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos leistinais įrodymais, neviršija maksimalių patvirtintų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos  (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį  tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Timber construction group“, įmonės kodas 303048918, 3565,96 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 96 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3565,96 Eur sumos nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 855 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų 0 ct) dydžio žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                            Asta Bundonė