Civilinė byla Nr. e2-4618-832/2018

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01565-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.3.2.5.3.; 1.3.2.6.2.; 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.2.; 1.3.2.10.; 1.3.5.5.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.;

3.2.6.1

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui, atsakovei V. V. ir jos atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei V. V., dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Ieškovė Naftininkų profesinė sąjunga (profesinė sąjunga ar susivienijimas, juridinio asmens kodas 167209442, buveinės adresas Mažeikių r. sav., Juodeikių k., Mažeikių g. 75) 2018-07-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).), dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo. Ieškovė ieškiniu prašo:

1.1. Panaikinti Naftininkų profesinės sąjungos tarybos 2018-06-12 sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta darbo sutartį su atsakove nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio pagrindu ir išmokėti 7-ių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kompensaciją.

1.2. Pripažinti negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento 2018-06-13 susitarimą, dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu.

1.3. Pripažinti darbo sutarties, tarp atsakovės ir ieškovo, pasibaigimą DK 104 straipsnio pagrindu.

1.4. Priteisti iš atsakovės 9502,13 Eur nepagrįstai gautą kompensaciją ieškovo naudai.

1.5. Priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.6. Priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė Naftininkų profesinė sąjunga ieškinyje nurodė, kad atsakovė V. V. dirbdama pagal 2014-03-24 sudarytą darbo sutartį Naftininkų profsąjungos pirmininke, 2018-06-07 Naftininkų profsąjungos tarybai (toliau – Taryba) pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, šalių susitarimu (DK 54 str.) išmokant 7-ių mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2018-06-12 vykusio Tarybos posėdžio metu ketvirtu dienotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas: patenkinti V. V. 2018-06-07 prašymą ir 2018 m. birželio 13 d. nutraukti darbo sutartį su V. V. šalių sutarimu (DK 54 str.) išmokant 7-ių (septynių) mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2018-06-01 ataskaitinėje-rinkiminėje Naftininkų profesinės sąjungas konferencijoje nauja pirmininke buvo išrinkta tarybos narė S. S., buvusi pirmininkė, V. V., neteko įgaliojimų.

2.1. V. V. 2014-03-21 Naftininkų profesinės sąjungos konferencijos buvo išrinkta profesinės sąjungos pirmininke. Šios konferencijos įgaliotas asmuo, A. V., 2014-03-24 su V. V. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė keturiems metams (kadencijos laikotarpiui) už nustatytą atlyginimą nuo 2014-03-24 pradėjo eiti juridinio asmens, Naftininkų profesinės sąjungos vadovo pareigas.

2.2. Darbo sutartimi nustatytas darbo sutarties terminas baigėsi po keturių kadencijos metų t.y 2018-03-24.

2.3. Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, darbdavys – Naftininkų profesinė sąjunga, turėdama etatinį teisininką, nesiėmė savalaikių veiksmų pasibaigusios darbo sutarties įforminimui, nesiėmė savalaikių veiksmų naujų rinkimų organizavimui. Minėti veiksmai išskirtinai yra sąlygoti asmenų: profesinės sąjungos pirmininko ir juridinio asmens teisininko tiesioginių pareigų netinkamu atlikimu.

2.4. Anot ieškovės, atsakovė, būdama juridinio asmens vadove, ne tik neatliko savo tiesioginės pareigos, neįformino įstatymų nustatyta tvarka darbo santykių pabaigos, bet ir neteisėtą veiksmą – pasibaigusios terminuotos darbo sutarties nutraukimą, savanaudiškais tikslais, priešingais juridinio asmens veiklai ir tikslams (1-4 b. l.).

3. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke buvo renkama nuo 1998 m. Pagal Naftininkų profesinės sąjungos įstatų (toliau – Įstatai) 6.11.12 p. pirmininkas renkamas 4 metams. Kadencija baigiasi su ataskaitinės – rinkiminės konferencijos sušaukimu, kuri kviečiama kas keturi metai, paskelbiant apie ją prieš 2 mėnesius (6.7.8. p.). Datą, kada turi vykti ataskaitinė – rinkiminė konferencija, sprendžia ne pirmininkas, kaip teigia ieškovė, bet taryba (6.8.5. p.).

3.1. Prieš išrenkant ją tarybos nare ji nuo 1995 m. dirbo Naftininkų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, todėl vadovaujantis DK 106 straipsniu ji turėjo teisę grįžti į buvusias pareigas.

3.2. Su atsakove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui ir pasibaigus kadencijai darbo sutarties nutraukimui turėjo būti taikoma DK 69 straipsnio 4 dalis, o taip pat, kadangi turėjo teisę grįžti į buvusias pareigas, turėjo būti taikomas DK 106 straipsnis bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (48-51 b. l.).

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti bei nurodė, kad pirmininko pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta 2005 m. pačios atsakovės iniciatyva. Darbo sutartis sudaryta 2014-03-24, o tarybos sprendimas 2018-06-12. Darbdavys turėjo konstatuoti darbo sutarties pasibaigimo faktą.
5. Atsakovė V. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji nuo 1998 m. renkama profsąjungos pirmininke. 1995-08-15 dirbo pirmininko pavaduotoja. Kadangi turėjo teisę grįžti į buvusias pareigas, kurios buvo panaikintos, todėl įskaičiavo įspėjimo laikotarpį ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį tokiomis sąlygomis, kurios naudingos abejoms šalims.

II. Teismo nustatytos aplinkybės

6. Ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – profesinė sąjunga ar susivienijimas. Profesinė sąjunga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu) (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) 4 straipsnis).
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos įstatai (2012-05-08 redakcija), įregistruoti Juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 25 d. Profesinės sąjungos organizacinė struktūra ir valdymas nustatytas įstatų VI skyriuje. Konferencija yra aukščiausiasis Profesinės sąjungos organas (6.2 punktas). Taryba yra kolegialus profesinės sąjungos atstovaujamasis ir valdymo organas, vykdantis Profesinės sąjungos veiklą (6.3 punktas). Konferencija renka ir atšaukia Tarybos pirmininką (6.7.3 punktas). Taryba priima sprendimus dėl etatinių darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, nustato jiems darbo užmokestį, darbo funkcijas; Svarsto Tarybos (vyresniųjų atstovų), Komitetų (atstovų), Revizijos komisijos narių ir kitų Profesinės sąjungos narių atleidimo iš darbo pagrįstumą (6.8.13., 6.8.14 punktai). Tarybą sudaro vyresnieji atstovai ar juos pavaduojantys asmenys, tarybos pirmininkas, teisininkas, buhalteris, garbės narių draugijos pirmininkas (6.8.20 punktas). Tarybos pirmininkas turi pirmojo parašo teisę, savo kompetencijos ribose valdo Profesinės sąjungos lėšas ir turtą, atsako už lėšų bei turto racionalų panaudojimą (6.11.1 punktas). Tarybos pirmininkas yra Tarybos narys ir vykdo pirmininko funkcijas Tarybos posėdžiuose (6.11.9 punktas). Profesinės sąjungos Tarybos pirmininkas renkamas Konferencijoje 4 metams slaptu balsavimu daugiau kaip puse balsų nuo dalyvaujančių delegatų skaičiaus (6.11.12 punktas) (10-17 b. l.).
8. 2014 m. kovo 24 d. darbdavio (Naftininkų profesinės sąjungos) atstovas, Naftininkų profesinės sąjungos konferencijos, įvykusios 2014 m. kovo 21 d., įgaliotas asmuo sudaryti darbo sutartį, A. V., ir darbuotojas – V. V. sudarė darbo sutartį, Naftininkų profesinės sąjungos tarybos pirmininkė, terminuota darbo sutartis, kadencijos laikotarpiui (išrinkta 2014 m. kovo 21 d.) (5-8 b. l.).
9. Šioje byloje kilo ginčas dėl darbdavio ir darbuotojo sudaryto 2018 m. birželio 13 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 str.) (9 b. l.). Ieškovė kildina jai padarytą žalą iš darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį atsakovei buvo išmokėta septynių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kompensacija. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tokį sprendimą priėmė ieškovės, juridinio asmens Naftininkų profesinės sąjungos kolegialus valdymo organas – taryba iš vienos pusės ir atsakovė V. V. iš kitos pusės, kuri tuo pačiu buvo ir tarybos narė, jos pirmininkė. Tokiu atveju kyla klausimas ar atsakovė V. V. gali būti atsakinga už kolegialaus organo priimtą sprendimą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente.
11. Kaip minėta anksčiau, ieškovė, kaip juridinis asmuo, turi kolegialų valdymo organą – Tarybą, o tarybos pirmininkas atstovauja Profesinei sąjungai ir jos nariams be atskiro įgaliojimo (žr. 7 punktą) ir jis nėra vienasmenis valdymo organas CK 2.82 straipsnio prasme.
12. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (CK 2.82 str. 4 d.). Šiuo atveju ieškinį ieškovės vardu padavė advokato padėjėjas, pavestas tarybos pirmininkės (57 b. l.), kuri turi teisę atstovauti Naftininkų profesinę sąjungą teisme be atskiro įgaliojimo (įstatų 6.11.2 punktas), nes ji veikia profesinės sąjungos vardu (vienasmenis atstovavimas) (39 b. l.). Todėl atsakovės ir jos atstovo abejonės dėl galėjimo kreiptis į teismą yra nepagrįstos.
13. Sprendžiant dėl juridinio asmens kolegialaus valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, svarbu išsiaiškinti ar jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 2.82 str. 4 d.). Darbo teisės normos nedraudžia susitarti dėl palankesnių darbuotojui sąlygų, už tas kurios nustatytos DK, kituose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (DK galiojusio iki 2017-06-30 94 str. 2 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2A-1322-910/2018, 40 punktas). DK įsigaliojęs 2017-07-01 to taip pat nedraudžia, nes bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta DK ar kitose darbo teisės normose (DK 33 str. 4 d.).
14. Taigi, šiuo atveju tarp darbdavio kolegialaus valdymo organo – tarybos ir atsakovės V. V. buvo sudarytas susitarimas, pagal rašytinį atsakovės V. V. 2018 m. birželio 7 d. pasiūlymą (92 b. l.). Sprendimas priimtas 2018 m. birželio 12 d. tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo naujai išrinkta (2018-06-01) tarybos pirmininkė S. S., duomenys apie tai registrų centre įregistruoti 2018-06-25 (39 b. l.). Protokole nurodyta, kad dalyvauja 16 narių (22 b. l.) (sąrašas pridedamas), tačiau iš pridėto sąrašo ir balsų pasiskirstymo matyti, kad dalyvavo 18 tarybos narių (26 b. l.). Tokiu būdu konstatuotina, kad kolegialaus valdymo organo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, posėdyje dalyvavo reikiamas tarybos narių skaičius, ir po sprendimo priėmimo jokios kitos aplinkybės nepaaiškėjo. Panaikinus/atšaukus priimtą kolegialaus organo sprendimą būtų pažeistas kitos sutarties šalies teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. Svarbu pažymėti, kad ginčą inicijavo tarybos pirmininkė dėl kolegialaus valdymo organo – tarybos – sprendimo, kurio narė ji taip pat buvo ir yra. Esant tokiai situacijai atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tarybai – kaip juridinio asmens kolegialiam valdymo organui, tačiau ne buvusiai tarybos narei, jos pirmininkei, atsakovei V. V., nes ji nėra atsakinga už tai, kad jos pasiūlytam rašytiniam pasiūlymui nutraukti darbo sutartį, taryba pritarė.
15. Kita vertus, sudarant susitarimą su trečiuoju asmeniu ir jį atleidžiant, DK nedraudė darbo sutarties šalims susitarti dėl kitokio dydžio, nei numatyta įstatyme, išeitinės išmokos sumokėjimo, o DK nustatyti išeitinės išmokos dydžiai taikomi tik kai nėra šalių susitarimo. Jei nebūtų šalių sutarimo, darbdavys, t. y. ieškovė, turėjo priimti sprendimą – konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą (DK 65 str. 1 d.) ir darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 69 str. 4 d.). Tačiau šiuo atveju buvo priimtas kitoks sprendimas dėl darbo santykių pabaigos, ko iš esmės nedraudžia darbo teisės normos.
16. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus DK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (DK 69 str. 1 d.). Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 69 str. 4 d.). Šios teisės normos aktualios kilusiam teisiniam santykiui, tačiau šalių susitarimu darbo santykiai nutraukti DK 54 straipsnio tvarka, kas buvo teisėta, ir atsižvelgiant į ilgametį tarybos pirmininkės darbą, jos amžių, darbo sutarties sąlygas (taikomos AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties garantijos ir nuostatos) yra teisinga. Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, kad juridinio asmens organo sprendimas prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė tokių aplinkybių nepagrindė ir neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad toks priimtas sprendimas labai paveikė ieškovės turtinę padėtį, sukliudė jos tolimesnei veiklai, įsipareigojimų vykdymui ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta tam tikrais etapais. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga yra būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad darbo sutarties nutraukimas DK 54 straipsnio pagrindu prieštarauja DK normoms.
17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiam teisiniam santykiui aktualus DK 104 straipsnis. Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai numatyti DK VII skyriuje. Ieškovo minimame DK 104 straipsnyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Visų pirma, atsakovė nebuvo vienasmenis valdymo organas. Ji buvo tarybos narė, jos pirmininkė, ir atsakovė V. V. nebuvo atšaukta, ji tik nebuvo išrinkta kitai kadencijai. Atsakovės V. V. darbo sutartis buvo terminuota, kadencijos laikotarpiui, o jos neišrinkus tarybos pirmininke dar vienai kadencijai, turėjo būti nutraukta darbo sutartis, šiuo atveju tai ir buvo padaryta. O kokiu pagrindu nutraukti darbo sutartį ir kokią išmoką išmokėti darbuotojai, tai šalių valios ir susitarimo klausimas, ir darbdavio diskrecijos teisė nuspręsti kokią išmoką mokėti atleidžiamam darbuotojui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju profesinės sąjungos tarybos pareiga buvo šaukti konferenciją pasibaigus tarybos pirmininkės kadencijai (įstatų 6.8.5. punktas), tačiau taryba šito nepadarė, kas lėmė tai, kad su tarybos pirmininke, kurios kadencija baigėsi, laiku nebuvo nutraukta darbo sutartis. Taigi, šiuo atveju paties juridinio asmens, ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos kolegialaus valdymo organo – tarybos – neveiklumas lėmė tai, kad iki pat 2018 m. birželio 13 d. tarybos pirmininke buvo atsakovė V. V..
18. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos tarybos pirmininkė nėra ir negali būti prilyginta juridinio asmens vadovui, kaip tai nustatyta DK 101 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos. Ši taisyklė netaikoma, jeigu su jais sudarytos darbo sutartys, pagal kurias jie už atlyginimą įsipareigoja atlikti kitas darbo funkcijas, taip pat ir derindami jas su nario pareigomis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė V. V. buvo kolegialaus valdymo organo – tarybos – narė ir jos pirmininkė. Tačiau ji nebuvo vienasmenis valdymo organas, ir todėl ji negalėjo priimti ir nepriėmė skundžiamo sprendimo, kuriuo jai buvo išmokėta septynių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.
19. Ieškovė ieškinyje teigia, kad susitarimas yra sąlygotas neteisėto tarybos sprendimo ir prieštaraujantis juridinio asmens interesams. Tačiau ieškovė nepagrindė ir neįrodė tarybos sprendimo neteisėtumo. Kaip minėta (sprendimo 13 punktas), darbdavys gali susitarti dėl geresnių sąlygų.
20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ataskaitinė-rinkiminė konferencija įvyko 2018-06-01 (šios konferencijos protokolas byloje nepateiktas), ir klausimas dėl tarybos pirmininkės atleidimo buvo sprendžiamas tik 2018-06-12 tarybos posėdyje (22-25 b. l.). Kai tuo tarpu ankstesnės ataskaitinės-rinkiminės konferencijos, vykusios 2014 m. kovo 21 d., metu, Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke išrinkus V. V., konferencija be kita ko, įpareigojo A. V., įgaliotą konferencijos dalyvių, pasirašyti sutartį su Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke V. V. (20, 71 b. l.). Šiuo atveju klausimas dėl darbo sutarties sudarymo su naujai išrinkta Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke S. S. ir dėl darbo sutarties su buvusia Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke V. V. buvo sprendžiamas tarybos posėdyje 2018 m. birželio 12 d., kuriame buvo nuspręsta įgalioti tarybos narį G. S. pasirašyti darbo sutartį su naujai išrinkta tarybos pirmininke S. S., taip pat pasirašyti darbo sutarties nutraukimą su buvusia tarybos pirmininke V. V. (22, 23 b. l.). Taigi šios aplinkybės rodo, kad pats aukščiausiasis Profesinės sąjungos organas nesiėmė priemonių laiku ir tinkamai įforminti darbo santykių pabaigą su atsakove V. V., todėl turi prisiimti kilusias pasekmes, t. y. tai, kad iki pat 2018 m. birželio 13 d. su naujai išrinkta tarybos pirmininke nebuvo sudaryta darbo sutartis.
21. Pažymėtina ir tai, kad pagal Profesinės sąjungos tarybos pirmininko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2002 m. sausio 29 d. AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos taryboje, 1.2. punktą, pirmininkas renkamas ir atleidžiamas profesinės sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Darbo sutartį su pirmininku sudaro konferencijos įgaliotas asmuo (77 b. l.). Šiuo atveju darbo sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas taryboje, o ne konferencijoje.
22. Iš Juridinių asmenų registro 2018-06-25 išrašo matyti, kad Tarybos narių skaičius yra 14 (29, 40 b. l.), pagal įstatus tarybos nariai taip pat yra tarybos pirmininkas (įstatų 6.11.9 punktas), teisininkas (įstatų 6.12.1 punktas) ir buhalteris (įstatų 6.13.1 punktas) (16 b. l.). Kaip matyti iš 2018 m. birželio 12 d. tarybos posėdyje dalyvavusių narių sąrašo, posėdyje dalyvavo 18 narių (26 b. l.), nors pagal viešai įregistruotus duomenis jų galėjo būti 17, t. y. 14 narių, tarybos pirmininkas, teisininkas ir buhalteris. Sąraše Nr. 6 nurodytas asmuo R. K. nėra registruota kaip tarybos narė, tačiau visi kiti tarybos nariai posėdyje dalyvavo, be to tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 10 tarybos narių (įstatų 6.8.21 punktas), todėl konstatuotina, kad tarybos posėdis buvo teisėtas.
23. Taigi, teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
25. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).
26. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. V. už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme advokatui A. Staškūnui 2018 m. rugpjūčio 6 d. sumokėjo 800 Eur ir pinigų priėmimo kvito skaitmeninę kopiją pateikė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (93b. l.).
27. Ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą advokato padėjėjui Laurynui Vainorui 2018 m. rugsėjo 3 d. sumokėjo 1670 Eur, kurias patvirtina 2018-09-04 pažyma (94 b. l.) ir pateikė pinigų priėmimo kvitą (101 b. l.).
28. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmetamas, todėl atsakovei V. V. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos, kurias sudaro 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (8.2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei V. V. atmesti.

Priteisti iš ieškovės Naftininkų profesinės sąjungos atsakovei V. V. 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas                                                                                    Mindaugas Klemenis