Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-594/2017

                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-51817-2016-4

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.;

(S)

     2.4.7. 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2017 m. birželio 20 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistajam A. A.,

nuteistojo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. (toliau – A. A.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 39 MGL dydžio – 1468,74 eurų bauda. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, A. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, nubaudžiant jį 26 MGL dydžio – 979,16 eurų bauda.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. A. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą T. B. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus – prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pradėjęs važiavimo manevrą į priekį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir vairuojamo automobilio priekine dalimi prispaudė priekyje automobilio stovėjusią D. K., buvusią tarp automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai D. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl stipinkaulio distalinės dalies daugiaskeveldrinio intrasąnarinio lūžio.
2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. B. (toliau – prokurorė) prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, kitoje dalyje nuosprendį paliekant nepakeistą.
1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai A. A. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Prokurorė pažymi, kad 2017 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. A. už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, be viso ko, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju baudžiamojo įsakymo priėmimo metu, priešingai nei skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu abejonių, jog pagal surinktus duomenis baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pagrįstas, Alytaus rajono apylinkės teismui nekilo.
2. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti ir kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus. Nagrinėjamu atveju A. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo ypatingai neatidus ir nedėmesingas, nors matė šalia automobilio stovinčią moterį, tačiau pavojingai manevravo ir ją prispaudė tarp jo vairuojamo automobilio ir kito, priekyje stovėjusio, automobilio. Nukentėjusioji iš karto nurodė, jog buvo sužalota, tačiau nuteistasis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba. Be to, A. A. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, kas rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja taisykles.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras V. Turauskis pritarė prokurorės apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. A. ir jo gynėja advokatė L. Daukšienė, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio sprendimu netaikyti nuteistajam A. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama A. A. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.
6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. A. buvo pripažintas kaltu už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, įstatymas nesieja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su eismo įvykio sukėlimu vairuojant transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio. Tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-207-139/2016).
8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. A. iki 2016 m. spalio 24 d. dirbo UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ (b. l. 92-93), duomenų apie tolesnę nuteistojo darbinę veiklą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Praeityje (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu) jis buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) (b. l. 94-95), administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių teisės pažeidimų padarymą A. A. buvo baustas net 14 kartų (b. l. 96-104). Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be viso ko, betarpiškai susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nuteistasis įvykdė galiojant vienai administracinei nuobaudai (paskirta 2016 m. spalio 6 d.), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
1. Šių duomenų visumoje įvertintinas ir itin šiurkštus A. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdis – nuteistasis buvo nerūpestingas ir itin neatidus, nes pradėdamas važiuoti techniškai netvarkingu automobiliu jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, matydamas prie kito automobilio stovinčią D. K., prispaudė ją, dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Matydamas, kad neteisėtais savo veiksmais prispaudė nukentėjusiąją, dėl ko, ši kvietėsi pagalbą, nuteistasis, nesusimastydamas apie D. K. galimai padarytus sužalojimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba.

9. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. A. už BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirtiną bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko, nuteistajam nepagrįstai netaikė baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Vien tai, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė A. A. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jo ūkiu, darbu bei giminaitės priežiūra, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, esminės reikšmės neturi ir nesudaro pakankamo neskirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam sukels tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

10. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus aukščiau išdėstytas A. A. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, (neviršijant apeliacinio skundo ribų), aptarto proporcingumo principo nepažeidžia bei yra tinkamas nuteistajam paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimui.
1. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintą teisinį reguliavimą. ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį, sutinkamai su komentuojamo straipsnio 4 dalimi, gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 2 (dviejų) metų. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta administracinė atsakomybė už vairuotojo pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams vėlgi gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 3 (trejų) metų. Iš aptartų teisės normų seka, kad asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, bei pasitraukusiam iš eismo įvykio vietos, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus (po ANK įsigaliojimo – administracinius nusižengimus), apibrėžtus inter alia ATPK (ANK), o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamu atveju A. A. ne tik padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nesunkų nukentėjusiosios D. K. sveikatos sutrikdymą, bet ir pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs. Įvertinus šiuos A. A. veiksmus tiek aptarto ANK teisinio reguliavimo, tiek konstitucinės jurisprudencijos kontekste, manyti, jog šiuo atveju nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra per griežta ir neproporcinga neteisėtiems A. A. veiksmams, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gauta 2017 m. gegužės 30 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-6584 dėl 49,22 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 162). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                        Albinas Antanaitis

                                                                                                        Giedrius Endriukaitis

                                                                                                          Daiva Jankauskienė