Baudžiamoji byla Nr. 1S-352-634/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45083-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Kantaravičiaus,
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,
dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,
kaltinamojo Mariaus varnelio gynėjui advokatui M. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. V. gynėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 28 d.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. V. kaltinamas tuo, kad:
1.1. 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val., veikdamas bendrai su R. J. ir V. Z., iš R. J., atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs nurodymą įvykdyti plėšimą ir kokius daiktus reikia pagrobti, kartu su V. Z. įsibrovė į T. V. nuomojamą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur su R. J. pagrasino panaudoti fizinį smurtą, sakydami, kad „sumaitos“, „pripjausiu tave“, „tuoj užmušiu“, po to vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiai T. V. į lūpas, vieną kartą – į galvą, dėl to nukentėjusioji T. V. atsitrenkė į sieną, taip T. V. padarė odos nubrozdinimą galvoje ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to kartu su V. Z. pagrobė 2 000 eurų grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ su SIM kortele, kurios vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 7 plus“ su užsienietiška SIM kortele, kurios vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini), 800 eurų vertės, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajai T. V. padarė bendrą 3 000 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su V. Z., plėšimo metu pagrobė Ukrainos pilietės T. V. vardu Ukrainos Respublikoje išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo data 2017 m. spalio 24 d.) ir Ukrainos Respublikoje išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo data 2007 m. rugpjūčio 16 d.), t. y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas 2 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi suėmimo terminas M. V. pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas M. V. buvo pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 28 d. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartimi suėmimo terminas M. V. pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 28 d.
3. Kaltinamojo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti M. V. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams. Skunde nurodė, kad:
3.1. kaltinamajam kardomoji priemonė - suėmimas yra taikoma jau daugiau nei 1 metai 4 mėnesiai, t. y. M. V., nesant priimto jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, jau faktiškai atlikinėja laisvės atėmimo bausmę.
3.2. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės taikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nors įstatymas teismą ta daryti įpareigoja. Suėmimas kaltinamajam yra tęsiamas vien formaliais pagrindais, nevertinant suėmime išbūto laiko bei priežasčių kodėl procesas teisme yra užsitęsęs.
3.3. Bylos nagrinėjimas teisme yra užtrukęs išimtinai vien dėl nukentėjusiosios veiksmų, t. y. jos vengimo atvykti į teismą duoti parodymų. Taip pat prie proceso trukmės prisidėjo ir nekokybiškai atliktas ikiteisminis tyrimas, paaiškėjus, kad byloje esanti fonoskopinė ekspertizė, kuri buvo padaryta pagal ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotį, yra atlikta netinkamai, dėl ko buvo paskirta nauja fonoskopinė ekspertizė. Teisme gavus ekspertizės aktą paaiškėjo, kad dalis ekspertizės priedų yra surašyti rusų kalba ir nepateiktas vertimas į lietuvių kalbą, dėl ko bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Faktiškai teismo posėdžiai nevyksta nuo 2019 m. spalio mėnesio, tačiau nežiūrint į tai, M. V. yra tęsiamas suėmimas.
3.4. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino M. V. teistumus praeityje, nors turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą. Teismas neatsižvelgė kaltinamojo charakteristikas, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymą dėl paskatinimo M. V. skyrimo, išrašus iš medicininių dokumentų, kurie rodo, jog M. V. nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis. Į bylą buvo pateiktas įmonės raštas, kuriuo bendrovė įsipareigojo priimti M. V. į darbą, jeigu jam bus paskirta švelnesnė kardomoji priemonė. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino. Teismas net neatsižvelgė ir į kaltinamąjį saistančius tvirtus socialinius ryšius, t. y. į tai, kad turi šeimą, dešimt vaikų, vienam kurių nustatytas neįgalumas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
3.5. M. V. inkriminuojama veika nėra išskirtinai pavojinga ar padaryta išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių M. V. negalėtų būti taikoma jokia kita kardomoji priemonė, išskyrus suėmimą. Teismų praktika rodo, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės yra skiriamos ir labiau neigiamai apibūdinamiems asmenims nei M. V. ir įtariamiems (kaltinamiems) sunkesnėmis veikomis.
4. Teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė, prokurorė prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamojo gynėjo skundo argumentais dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas pratęsti M. V. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą neišnyko ir nepasikeitė.
6. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Šią išvadą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju įtariamajam M. V. pareikštus kaltinimus patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos kontrolės, kaupimo ir fiksavimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių objektyvių duomenų šioje proceso stadijoje pakanka, kad būtų sprendžiamas griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
8. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog tikimybė, kad M. V. darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, pagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį) priskirtina sunkių, o kita (BK 302 straipsnio 1 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. V. praeityje teistas 10 kartų, iš jų – už apysunkių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, tai yra teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas galimai padarė praėjus vos trims mėnesiams nuo jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, neišnykus teistumui, galimai veikiant su toje pačioje įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiu nuteistuoju. Kaltinamojo vaidmuo galimo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, o anksčiau taikyta probacija, švelnesnės bausmės nesulaikė jo nuo galimo naujų nusikaltimų darymo. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. V. būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
9. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad M. V. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau toks gynybos pateikiamas ligoto ir silpnos sveikatos kaltinamojo portretas visiškai neatitinka byloje surinktų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo sveikatos būklė netrukdo jam daryti nusikalstamas veikas, dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis negali būti suimtas dėl sveikatos būklės.
10. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į M. V. teigiamą charakteristiką, į tai, kad M. V. yra vedęs, turi dešimt vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog jo socialiniai ryšiai, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo, yra pakankamai tvirti. Tačiau, įvertinus tai, jog šios aplinkybės egzistavo ir kaltinamajam šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, neabejotina, jog nuo neteisėto elgesio jos kaltinamojo nesustabdė, todėl ir šiuo metu jos nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui.
11. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kad apylinkės teismas net nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat nepagrįstas. Apygardos teismas, įvertindamas galimybę skirti švelnesnę baudžiamojo proceso įstatyme numatytą kardomąją priemonę ar jų kompleksą, visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, dėl kurių kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas nebūtų tikslingas.
12. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimas yra užtrukęs ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl nukentėjusiosios vengimo atvykti į teismo posėdžius bei dėl to, kad byloje buvo paskirta nauja fonoskopinė ekspertizė. Tačiau, šie gynėjo argumentai neturi įtakos sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, o kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
13. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, kaip to skunde prašo įtariamojo gynėjas, nėra pagrindo.
14. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, spręstina, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartis paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. V. gynėjo advokato M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Giedrius Endriukaitis
Darius Kantaravičius