Baudžiamoji byla Nr.1-1163-939/2018
Teisminio proceso Nr.1-01-2-00035-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.1; 1.1.6.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3
(S)
ALYTAUSAPYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 18 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,
kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui G. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeJ. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, neteistas, 4 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. D. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 50 punktu, laikoma šaunamuoju ginklu, tai yra savadarbį šaunamojo ginklo pagrindinės dalies pusgaminį – savadarbiorevolverio būgnelį, kurį 2016 m. gegužės 31 d. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo šaudmenis: 2 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro C kategorijos revolveriams, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2016 m. gegužės 31 d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Be to, jis tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. gegužės 31 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė: svaidomo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė – 77g., skirtą lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui, taip pat savadarbės sprogstamosios medžiagos ar savadarbio sprogmens gamybai; o laikotarpiu po antro pasaulio karo, tiksliau nenustatytu laiku iki 2016 m. birželio 21 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą– bedūmį paraką, kurio masė – 114 g., skirtą artilerinių šaudmenų išmetančiųjų užtaisų gamybai, kurį taip pat galima naudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą.
Taip pat jis, 2014 metais, tiksliai nenustatytu laiku, savo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš santechninio metalinio vamzdžio pasigamino šaunamąjį ginklą, o būtent ant vamzdžio gale suformuoto išorinio sriegio užsukamo dangtelio, atliekančio užrakto funkciją, centre suformavo kiaurymę, į kurią įstatė vinį, atliekančią daužiklio funkciją bei vinies galvutę uždengė metalinės skardos gabalėliu, po ko, kitą skardos kraštą pritvirtino prie užsukamo dangtelio, tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasigamino tinkamą šaudyti savadarbį vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 26,5 kalibro signaliniais šoviniais arba savadarbiais šoviniais, pagamintais iš 26,5 mm kalibro signalinio šovinio tūtelės su kapsule, parako užtaiso ir kietojo užtaiso, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu civilinėje apyvartoje draudžiamas ir į kategorijas neskirstomas, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2016 m. birželio 21 d., kol atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis J. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad mėgsta kolekcionuoti senus daiktus, yra ginklų mėgėjas. Savadarbio revolverio būgnelį pirko Rygoje turguje apie 2014 m., kadangi jis senoviškas. Šaudyti juo negalima. Pareigūnai kratos metu jo kolekcijoje rado du čekiškus šovinius, tačiau jie be parako. Negali pasakyti iš kur juos gavo. Galėjo įsigyti apie 2012 m. Nuo 1945 m. ardė sviedinius, kuriuose rasdavo parako. Su tiek parako nieko negalima susprogdinti. Jį laikė kaip senovinį daiktą. Kratos metu buvo rasta dviejų rūšių parako – vienas tinkamas šautuvui, kitas – granulėmis, dėl kolekcijos. Paraką naudojo lygiavamzdžiam šautuvui, naudojo kaip bedūmį paraką šoviniui daryti. Iš ginklų fondo įsigijo signalinių šovinių. Iš santechninio vamzdžio, pragręžęs skylutę ir įstatęs vinį, pasidarė aparatą signaliniams šoviniams šaudyti. Nepagalvojo, kad jo laikyti negalima, nemanė, kad tai ginklas. Leidimą ginklams turėjo 16 metų, niekada nieko neteisėto nepadarė. Niekam ginklų nepardavinėjo, netaisė ir negamino. Turėjo ginklų savigynai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina kiti žemiau aptarti faktiniai bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2), kuriuo iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirta baudžiamoji byla J. D. atžvilgiu, išskirtai baudžiamajai bylai suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).
2016 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl J. Z. sutikimo bendradarbiauti ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 6) nurodyta, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oje valdyboje dėl nelegalios šaunamųjų ginklų prekybos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.
2016 m. gegužės 31 d. nutarimas daryti kratą (1 t., b. l. 40-41) bei 2016 m. gegužės 31 d. kratos protokolas patvirtina, jogJ. D. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini),buvo atlikta krata, kurios metu paimti šoviniai, parakas, šaunamojo ginklo dalys ir kiti daiktai (1 t., b. l. 42-47, 48-56).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas J. D. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos teisėtumas (1 t., b. l. 59-60).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo leista daryti kratą J. D. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus ir jų dalis, šaudmenis (1 t., b. l. 85-86).
2016 m. birželio 21 d. kratos protokolu nustatyta, kad krata buvo atlikta J. D. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimti šoviniai, savadarbis vamzdis su rankena, parakas, tūtelės ir kiti daiktai (1 t., b. l. 88-93, 94-96).
2016 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), ir joje esančios rūsio patalpos, priklausantys J. D.. Apžiūros metu rastos įvairios kulkos ir tūtelės (1 t., b. l. 97-100, 101-108).
Kratų metu rasti objektai – kulkos ir tūtelės apžiūrėti 2018 m. spalio 8 d. bei 2018 m. sausio 24 d. Apžiūra užfiksuota apžiūrų protokolais, nustatyta, kad tai įvairaus kalibro šovinių dalys (1 t., b.l. 109-111, 121-124, 125-127, 128-129, 130-131).
2016 m. birželio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateikta biri medžiaga yra svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga - pramoninės gamybos bedūmis parakas. Tirti pateikto parako masė – 77 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui. Parakus taip pat galima panaudoti savadarbės sprogstamosios medžiagos ar savadarbio sprogmens gamybai.Tirti pateiktas parakas naudojimui pagal paskirtį, tai yra šaudmenų užtaisymui – tinkamas (1 t., b. l. 71-72).
2016 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktas objektas, panašus į pistoletą, nėra šaunamasis ginklas – tai yra senovinio kapsulinio pistoleto imitacija, kuri šaudyti yra neskirta. Tirti pateiktas objektas, panašus į revolverį, nėra šaunamasis ginklas – tai yra Lefoše (Lefaucheux) konstrukcijos revolverio imitacija, kuri šaudyti yra neskirta. Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudmuo – pramoninėsgamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51) imitacinis šovinys, skirtas įvairiems 7,62 mm kalibro (7,62x51) graižtviniams šaunamiesiems ginklams. Imitaciniai šoviniai yra skirti pratybų ir apmokymų metu imituoti šaudymą koviniais šaudmenimis, t. y. išgaunami tokie šūvio efektai: šūvio garsas, atatranka, ginklo mechanizmų veikimas – išskyrus kulkos išlėkimą (imitaciniuose šaudmenyse nėra kietojo užtaiso – dėlko jie ir vadinami „imitaciniai“). Šie šoviniai neskirti gyvosios jėgos ar kitų taikinių naikinimui ar žalojimui.Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniai, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro revolveriams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios rūšies šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams. Tirti pateikti trys šoviniai šaudyti tinkami.Tirti pateiktas metalinis objektas yra šaunamojo ginklo dalis – 7,92 mm kalibro Mauser šautuvo uoksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirtipateiktas uoksas nėra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis.Tirti pateiktas būgnelis yra savadarbis šaunamojo ginklo pagrindinės dalies pusgaminis – savadarbio revolverio būgnelis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu revolverio būgnelis yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis (1 t., b. l. 64-67).
2018 m. vasario 7 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktoje metalinėje talpoje esanti biri medžiaga yra pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, kilmės šalis – nenustatyta) nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas. Parako masė – 114 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas artilerinių šaudmenų išmetančiųjų užtaisų gamybai. Tirti pateiktą paraką taip pat galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą. Tirti pateiktas parakas naudojimui tinkamas (1 t., b. l. 117-118).
2018 m. gegužės 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas savadarbis vienašūvis šaunamasis ginklas, kuris yra pritaikytas šaudyti 26,5 kalibro signaliniais šoviniais arba savadarbiais šoviniais, pagamintais iš 26,5 mm kalibro signalinio šovinio tūtelės su kapsule, parako užtaiso ir kietojo užtaiso. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami ir į kategorijas neskirstomi. Ant ginklo identifikacinis numeris nepažymėtas. Tirti pateikti du šoviniai yra šaudmenys – pramoninėsgamybos (Rusija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, kurie yra skirti įvairiems A, B ir C kategorijų ginklams. Tirti pateikti du šoviniai šaudyti tinkami. Tirti pateikta šauta tūtelė yra pramoninės gamybos signalinio 26,5 mm kalibro šovinio tūtelė su pakeista kapsule (1 t., b. l. 138-140).
Aptartais įrodymais įrodyta, kaltinamasis J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė savadarbį šaunamojo ginklo pagrindinės dalies pusgaminį – savadarbio revolverio būgnelį, 77 g. svaidomo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, 114 g. pramoninės gamybos nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, įsigijo ir laikė šaudmenis – 2 vnt. pramoninės gamybos (Čekija) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, pasigamino vienašūvį šaunamąjį ginklą. Objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius neginčytinai patvirtina tiek paties kaltinamojo pripažinimas, tiek kiti teismo ištirti įrodymai. Teismas taip pat pažymi, jog asmuo, laikantis šaudmenis, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais.Kaltinamajam J. D. inkriminuota nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas.
Kaltinamasis J. D. anksčiau teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumai išnykęs (2 t., b. l. 7, 10-11), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 20), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 22). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pensininkas, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Jiezno seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kaip puikiai išauklėjęs sūnų, aktyviai dalyvaujantis renginiuose, dalyvaujantis kaimo bendruomenės veikloje, yra Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės Prienų 6-osios kuopos narys, kolekcionuoja senovinius automobilius, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio negavusi (t. 2, b. l. 47-55). Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam parinktina BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtinas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti:metalinė detalė – savadarbio revolverio būgnelis, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 68, 69); 2 vnt. ginklų kortelių, saugomų Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 81, 82); tūtelės, kulkos ir šovinys (voke Nr. 1 – 2 vnt. tūtelės, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 kulka, voke Nr. 2 – 17 vnt. tūtelių, 4 vnt. kulkų, 1 vnt. šovinys), saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 112, 113); metalinė dėžutė su paraku, skardinė dėžutė su paraku, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 119, 120); 9 vnt. objektų (3 vnt. tūtelių, 3 vnt. kulkų, kulka ir tūtelė bei tūtelė), medinė dėžutė, sudėta į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), 272 vnt. šovinių dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), 145 vnt. šovinio dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomų Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje pagal kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 132, 133); savadarbis šaunamasis ginklas ir tūtelė, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 141, 142); nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.
Dėl baudžiamojo kodekso 36 ir 37 straipsnių taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 bei 37 straipsnių pagrindu.
Vadovaujantis BK 36 straipsniu nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi šis straipsnis įtvirtina du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju nėra visiškai jokio pagrindo J. D. veiką – neturint leidimo gaminti, įgyti, laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas, vertinti kaip praradusią pavojingumą. Pažymėtina, kad pas kaltinamąjį rasti ginklai bei šaudmenys išimti kratos metu, pats kaltinamasis savanoriškai jų nepateikė, juos laikė ilgą laiko tarpą. Be to, kaltinamasis praeityje du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, todėl darytina išvada, kad atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį pagrindo nėra.
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo taip pat gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Kartu pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.
Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas kaltinamąjį rasti daiktai yra niekiniai ir mažareikšmiai, tačiau teismas su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija nesutinka. BK253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – visuomenės saugumą, todėl kaltinamojo gynėjo išsakyta nuomonė, jog rasti daiktai yra mažareikšmiai, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti bei konstatuoti, kad kaltinamojo padaryta veika yra mažareikšmė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 303-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso253 straipsnio1 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –8 (aštuonių) mėnesiųlaisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: metalinę detalę – savadarbio revolverio būgnelį, 2 vnt. ginklų kortelių, tūteles, kulkas ir šovinius (voke Nr. 1 – 2 vnt. tūtelės, SPP Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 kulka, voke Nr. 2 – 17 vnt. tūtelių, 4 vnt. kulkų, 1 vnt. šovinys), metalinę dėžutę su paraku, skardinę dėžutę su paraku, 9 vnt. objektų (3 vnt. tūtelių, 3 vnt. kulkų, kulka ir tūtelė bei tūtelė), medinę dėžutę, sudėtą į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), 272 vnt. šovinių dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), 145 vnt. šovinio dalių (tūtelės ir kulkos), sudėtų į specialų paketą Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbį šaunamąjį ginklą ir tūtelę, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja Laima Lubauskienė